Audronė Tamašauskaitė

Žvyrkelių asfaltavimas – vienas prioritetinių susisiekimo gerinimo klausimų. Susisiekimo ministerijos iniciatyva suradus papildomų finansavimo šaltinių, 2016–2017 m. numatoma įgyvendinti du naujus žvyrkelių asfaltavimo projektus.

„Keliams skiriamos investicijos ne tik skatina valstybės ekonomiką, tobulina kelių kokybę, bet ir sudaro palankesnes sąlygas žmonėms gyventi miesteliuose. Mūsų tikslas – išasfaltuoti žvyrkelius kaimo vietovėse, kad iš esmės pagerėtų žmonių gyvenimo kokybė“, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Geresnių kelių laukia ir pas kaimo žmones skubantys medikai, ugniagesiai, pašto darbuotojai bei daugelio kitų paslaugų teikėjai.

„Išasfaltuotais keliais mes galėsime daug greičiau pristatyti spaudos leidinius prenumeratoriams, siuntas, nes kelionės žvyrkeliais trunka gerokai ilgiau – esi priverstas važiuoti lėčiau, laviruodamas tarp duobių, kad apsaugotum automobilį. Be to, po žiemos žvyrkeliai būna itin sunkiai išvažiuojami“, – pasakoja Linkmenų pašto laiškininkas Sigitas Mackonis.

Taigi išasfaltuoti per gyvenvietes besidriekiančius kelius, taip pat trumpas žvyruotas kelių atkarpas, jungiančias asfaltuotus valstybinės reikšmės kelius, – tikrai aktualus nūdienos siekis, kurį užsimojo įgyvendinti Susisiekimo ministerija.

Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 7 tūkst. km valstybinės reikšmės žvyrkelių, kuriems išasfaltuoti pinigų tradiciškai trūksta.

Europinei paramai žvyrkeliams asfaltuoti priartėjus iki nulio, Susisiekimo ministerija rado problemos sprendimo būdą – pakvietė finansiškai prisidėti Žemės ūkio ministeriją, administruojančią Europos Sąjungos (ES) paramą, kurios dalis galėtų būti skiriama būtent tokiems kaimo keliams.

Ledai pajudėjo – 2015 m. pradžioje abiejų ministerijų vadovai sukirto rankomis. Sutarta atrinkti būtinus asfaltuoti valstybinės reikšmės žvyrkelius, nenuskriaudžiant nė vieno šalies regiono, ir skirti ES paramos bei kitų finansavimo šaltinių lėšas šių kelių atnaujinimo projektams įgyvendinti.

Startas – jau šiemet

„Jokia paslaptis, kad kelionės žvyrkeliais ne tik nepatogios, didina transporto priemonių degalų sunaudojimą, bet ir kenkia žmonių sveikatai – dulka, teršia aplinką. Pavasario polaidžio metu daugelyje neasfaltuotų kelių eismas iš viso neįmanomas. Būtent todėl Susisiekimo ministerija pakvietė kolegas iš Žemės ūkio ministerijos kartu gerinti kelių kaimo vietovėse būklę“, – sako ministras R.Sinkevičius.

Tai pirmas toks dviejų ministerijų susitarimas, kuriuo rastas naujas būdas gauti papildomų pinigų iš ES žvyrkelių asfaltavimo darbams finansuoti.

Šis eksperimentinis projektas pradedamas jau šiemet. Jo metu bus asfaltuojami žvyrkeliai, einantys per kaimo gyvenvietes, kuriose gyvena iki 1000 gyventojų.

2016–2017 m. numatoma išasfaltuoti apie 115 km kelių su žvyro danga Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus regionuose.

Preliminariai šiems keliams atnaujinti teks apie 29 mln. eurų. Numatoma, kad ES investicijos sudarys 14,3 mln. eurų. Jos bus skirtos iš 2014–2020 m. Lietuvos kaimo plėtros programos. Svarbu pabrėžti, kad prieš tai buvusiais finansiniais laikotarpiais šios programos lėšomis valstybinių rajoninių žvyrkelių asfaltavimas nebuvo remiamas.

Dalį lėšų ketina skirti ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Mažiau žvyruotų ruožų

Gera žinia ir ta, kad šiemet iš Kelių plėtros ir priežiūros (KPP) programos bus skirta net 70 mln. eurų tikslinių lėšų vadinamajam „zebrų“ projektui, t.y. trumpų žvyrkelių ruožų tarp asfaltuotų kelio atkarpų asfaltavimo darbams visoje Lietuvoje.

Palyginimui paminėsime, kad žvyrkeliams asfaltuoti pernai iš viso buvo skirta 25 mln., užpernai – 7 mln., 2013-aisiais – 14 mln. eurų.

„Logika paprasta. Miestelį asfaltuotu keliu pervažiavęs žmogus ir toliau nori važiuoti asfalto danga, bet patenka į dulkėtą ar duobėtą žvyrkelio ruožą, kurį turi įveikti, kad pasiektų kitą gyvenvietę ar rajono centrą. Maža to, automobilių kaskart daugėja, todėl šiame spartaus gyvenimo tempo amžiuje su tokiais nekokybiškais kelių lopais ilgiau taikstytis nebegalime“, – teigia ministras R.Sinkevičius.

Asfaltuoti trumpus žvyrkelių ruožus tarp asfaltuotų kelio atkarpų taip pat bus pradėta dar šiais metais. Šiemet ir kitąmet planuojama išasfaltuoti 209 žvyrkelių ruožus, kurių bendras ilgis siekia 492 kilometrus.

Kelių ruožai, kuriuos neatidėliojant reikia asfaltuoti, buvo atrinkti pagal kelis pagrindinius kriterijus: eismo intensyvumą, įtaką ekonominiams regiono rodikliams, galimybę užtikrinti geresnį susisiekimą su valstybinės reikšmės magistraliniais, krašto ir rajoniniais keliais. Atsižvelgta ir į ekspertų pasiūlytus prioritetus.

Beje, savivaldybės, ketinančios asfaltuoti joms priklausančius žvyrkelius pagal KPP programą, jau nuo šių metų gali teikti paraiškas finansavimui gauti.

Užs. Nr. VPL1038