Prognozuojama, kad šiemet turtuoliai visame pasaulyje prabangos prekėms išleis 265 mlrd. JAV dolerių. Tai 10 proc. daugiau nei pernai. Ir visai nesvarbu, kad viso pasaulio ekonomika dabar išgyvena gana juodą periodą.

Turtingų žmonių įpročių mėgautis prabangiais pirkiniais nepajėgia pakeisti niekas – nei krizės, nei turtų susitraukimas, nei kylančios tokių prekių kainos. Pasaulinė verslo konsultacijų kompanija „Bain & Company“ skelbia pribloškiančius naujausios apklausos rezultatus, kurie rodo, jog prabangos prekių pardavimas visame pasaulyje šiemet augs 10 proc. ir pasieks rekordinius 265 mlrd. JAV dolerių.
Taip nutiks esą todėl, kad nepriklausomai nuo valstybių ekonominės padėties, prabangos prekių paklausa pasaulyje ne tik nemažėja, bet netgi nuolat auga.
„Noras išlaidavimas turtuoliams niekaip nesusijęs su bendra ekonomine situacija“, – konstatuoja verslo analitikė iš Milano Claudia D’Arpizio, pridurdama, kad neregėtai daug pinigų šiuo metu pasaulyje išleidžiama ne būtiniausioms prekėms įsigyti, o kaip tik prabangiems prekių ženklams. „Taip, gaminiai vis dar svarbūs, tačiau jų gamintojai tapo daug svarbesni“, – tendencijas apžvelgia ekspertai.
Beje, didžiausias prabangių prekių paklausos augimas laukiamas Azijoje, – čia jis, kaip prognozuojama, sieks 16,5 proc. Sunkiausiai prekyba prabangiais daikčiukais rutuliojasi Japonijoje ir Europoje, bet ir čia ji augs atitinkamai 1,75 proc. ir 3,75 proc. Čia svarbu pažymėti ir tai, kad nepaisant mažiausio paklausos augimo, Japonija vis dar yra antra didžiausia prabangos prekių rinka pasaulyje ir tik nedaug atsilieka nuo lyderės – Jungtinių Amerikos Valstijų.
Naujausia pasiturinčių amerikiečių, kurių pajamos viršijo 100 tūkst. JAV dolerių per metus ir kurie sudaro apie 10 proc. JAV gyventojų, apklausa liudija, kad jų išlaidos prabangos prekėms šiais metais turėtų padidėti 26,2 mlrd. JAV dolerių, t.y. beveik dvigubai viršyti pastarųjų trejų metų augimą.
„American Express Publishing and Harrison Group“ atlikta apklausa atskleidė, kad per metus prabangos prekėms kiekvienas turtingas amerikietis skiria apie 10 proc. savo išlaidų. 15 proc. jų šias išlaidas šiemet ketina didinti, nors net 70 proc. apklausoje dalyvavusių turtingų amerikiečių tiki, kad jų šalis vis dar nepakilusi iš nuosmukio.

Išlaidauja ir batams, ir automobiliams

Ką gi pastaruoju metu perka turtingiausieji ir kurios prabangos prekės šiemet populiariausios? Pasak rinkos analitikų, kai kurių prabangos prekių paklausa, ypač prabangių drabužių, aksesuarų, gaminių iš odos, juvelyrikos, laikrodžių, kvepalų, prabangios kosmetikos, šiemet augo itin ženkliai, tad ir jų kaina šiemet išaugo 10–20 proc.
Gal tik prabangių automobilių, kurių kaina prasideda nuo 200 tūkst. JAV dol., įsigyjama panašiai kaip ir visada – jų paklausa yra stabiliausia tarp visų prabangos prekių. Tiesa, tokių automobilių kaina šiek tiek auga dėl to, kad tobulėja, modernėja technologijos ir didėja turtuolių jiems keliami reikalavimai.
Paklausiausi tarp prabangos prekių šiuo metu yra išskirtiniai technologijų laimėjimai, pradedant prabangiais pažangiais išmaniaisiais telefonais, kurių kaina gali siekti iki 20 tūkst. JAV dol., baigiant išskirtiniais nešiojamaisiais kompiuteriais, kurie kartais pagaminami pagal specialų turtingo ir įnoringo kliento užsakymą.
O kalbant apie populiariausius prabangių prekių ženklus, šiuo metu kiekvienoje prekių grupėje yra savas lyderis. Prabangių drabužių rinkoje pasaulinis lyderis šiuo metu yra „Louis Vuitton“ mados namai, aksesuarų rinkoje pirmauja „Hermes“. Papuošalus turtuoliai mieliausiai perka iš „Tiffany & Co“ rankų, o populiariausias prabangių laikrodžių gamintojas visame pasaulyje jau ne pirmus metus yra „Rolex“.

Krizei traukiantis Lietuvoje fiksuojamas vienas didžiausių kainų šuolių Europos Sąjungoje. Kainų pokyčiais kaip niekad stebisi ir šią vasarą atostogų parvykę lietuvių emigrantai.

Penkerius metus Airijoje dirbanti ir gyvenanti mano sesuo, prieš porą savaičių grįžusi trumpų atostogų į Lietuvą, kaip visada apibėrė išsiilgtus namiškius dovanomis. Per išpardavimus drabužiai, aksesuarai ir įvairios smulkmenos Airijoje kainuoja vos po kelis eurus, tad nepirkti – tiesiog neįmanoma. Tarp daugybės lauktuvių, kurias šįkart ji parvežė, buvo ir rausva “Vero Moda” suknelė. Pirminė šios suknelės kaina buvo apie 19 eurų, o prasidėjus išpardavimui prieš kelias savaites ji jau tekainavo 5 eurus, taigi – apie 17 litų. Žinoma, neatsispyrėme pagundai pažiūrėti, kiek visiškai tokia pat suknelė kainuoja “Vero Moda” parduotuvėse Lietuvoje. Manote, pigiau? Anaiptol. Suknelės kaina su 50 proc. nuolaida buvo 35 litai – dvigubai didesnė nei Airijoje.
Taigi drabužių mažmenininkai, kurie nuolat tvirtina, kad tų pačių prekių ženklo drabužių kainos Lietuvoje ir kitose Europos šalyse vienodos, nėra visiškai teisūs. Bent jau nuolaidos tiems patiems drabužiams Lietuvoje tikrai gerokai kuklesnės. Nekalbant jau apie tai, kad už tą patį daiktą mokėti tiek pat, kiek airiai ar britai, kai minimalus atlyginimas mūsų šalyje šešis kartus mažesnis, atrodo labai jau neteisinga.
“Nuolaidos drabužiams užsienyje tikrai didesnės, – sako aštuonerius metus Airijoje, Port Laoise, gyvenanti lietuvė Kristina Narmontaitė-Rochford, dabar su dvejų metų sūneliu Danieliumi leidžianti atostogas gimtuosiuose Alsėdžiuose Plungės rajone. – Airijoje daugelis mėgsta pirkti tokiose parduotuvėse kaip “Penneys” ar “Heatons”, kur drabužiai tiek vaikams, tiek suaugusiesiems labai pigūs. Jų kokybė gal ir ne pati geriausia, bet dėl to atsibodus nebūna gaila išmesti. Tokių kainų Lietuvoje nėra. Todėl grįžę į Lietuvą drabužių dažniausiai neperkame.”

Vokietijoje tą patį pyragą iškeptų pigiau

Atlyginimų augimo dar beveik nematyti, o kainų kilimas šiemet fiksuojamas vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Statistikos departamentui paskelbus vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius šių metų gegužę, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, apskaičiuotus pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, paaiškėjo, kad Lietuvoje kainos per metus pakilo penkiais procentais.
Didesnis kainų šuolis nei Lietuvoje užfiksuotas tik Rumunijoje ir eurą šiemet įsivedusioje Estijoje – atitinkamai 8,5 ir 5,5 proc. Krizei traukiantis vartojimo prekių ir paslaugų kainos didėjo visose ES šalyse, bet mažiau: vidutiniškai trimis procentais.
Nenuostabu, kad lietuviai šiemet pravalgo dar daugiau savo pajamų nei 2009–2010 m. “Eurostato” duomenimis, šiemet Lietuvos gyventojų išlaidų dalis maistui ir nealkoholiniams gėrimams vėl ėmė didėti ir dabar siekia 25,9 proc. visų išlaidų. Daugiau pinigų pravalgo tik tie patys rumunai (35,4 proc.). Tuo tarpu vidutinis europietis maistui skiria apie 15 proc. visų savo išlaidų.
“Mes šokiruoti lietuviškų kainų”, – teigia Klaipėdoje su šeima šiuo metu atostogaujantis Viktoras Zacharovas, taip pat jau kelerius metus gyvenantis Airijoje.
V.Zacharovą ypač nustebino padidėjusios maisto kainos – su sužadėtine rengdamasis aštuonių mėnesių dukters krikštynoms jis susidarė įspūdį, kad ši šventė Airijoje būtų kainavusi gerokai pigiau. Taip pat nepagrįstai brangios jam pasirodė įvairios kūdikių prekės, drabužiai, avalynė, elektronika. “Pavyzdžiui, tas pats pieno mišinys “Aptamil” Airijoje kainuoja 9 eurus (apie 31 Lt), o čia – apie 48 litus. Dar vienas pavyzdys: vieną pakuotę kūdikių servetėlių “Huggies” čia pirkome už tiek, kiek Airijoje mokame už dvi. Paskutinį kartą Lietuvoje buvome prieš dvejus metus ir akivaizdu, kad kainos labai padidėjusios, o juk atlyginimai nukrito”, – pasakojo V.Zacharovas.
Lietuviškos kainos nustebino ir Vokietijoje jau daugiau nei dvidešimt metų gyvenančią ir šeimą su vokiečiu sukūrusią ekonomistę Loretą Deineko-Millutat, kuri šiuo metu dirba vienos medicinos produktų kompanijos atstove Baltijos šalyse. Šiuo metu moteris su šeima – vyru ir trylikos bei penkiolikos metų dukromis – atostogauja pas artimuosius Lietuvoje.
Prieš keletą dienų moteris su dukromis kepė pyragą. Iškepti tokį pat pyragą Vokietijoje, pasak L. Deineko-Millutat, būtų šiek tiek pigiau. “Pavyzdžiui, už grietinėlę mokėjome 2,49 Lt – Vokietijoje tiek ar net kiek mažiau grietinėlė kainuotų jau gana brangioje parduotuvėje, o įprastame prekybos centre ji kainuoja 55 euro centus (apie 1,90 Lt)”, – palygino kainas pašnekovė ir paklausė: o kiek Lietuvoje šiuo metu kainuoja miltai? “Didžiuosiuose prekybos centruose gali nusipirkti miltų pakuotę už 29 euro centus (apie 1 Lt) ir jų kokybė tikrai nėra prasta”, – pridūrė ji.

Kavinių kainos – vis dar mažesnės

Daugumos maisto produktų ir kitų prekių kainos L.Deineko-Millutat pasirodė padidėjusios. Pavyzdžiui, mėsa Vokietijoje, tokiuose prekybos centruose kaip “Aldi” ar “Lidl”, kainuoja tiek pat arba mažiau nei Lietuvoje. Ji atkreipė dėmesį ir į aukštas lietuvių tradiciškai gausiai vartojamų pieno produktų – pavyzdžiui, varškės, kainas, taip pat nustebo pamačiusi, kiek Lietuvoje kainuoja maltų pupelių kava. Pasak moters, nieko keisto, kad giminaičiai prašė jos atvežti lauktuvių būtent kavos.
“Apmaudu, kad dėl tokių aukštų kainų daugelis žmonių Lietuvoje priversti stipriai taupyti. Matau, kad ir mano tėvai labai nori palepinti retai matomas anūkes, bet mažos pajamos juos labai riboja”, – sako L.Deineko-Millutat.
Kita vertus, aukštos kokybės ekologiški maisto produktai, Anot Vokietijoje gyvenančios lietuvės, čia pigesni. Pavyzdžiui, Tymo turguje Vilniuje moteris pirko avių pieno sūrį su žolelėmis už 25 litus – Vokietijoje tokios kokybės sūris kainuotų daug brangiau. Tam pritarė ir Airijoje gyvenanti K.Narmontaitė-Rochford. “Jei perki tai, kas patinka, bet nežiūri į kainą – renkiesi tik aukštos kokybės produktus, tai Lietuvoje tokie dalykai kiek pigesni, – patikina pašnekovė. – Nors kainos kilo, maistas Lietuvos kavinėse ir restoranuose irgi vis dar gerokai pigesnis. Pavyzdžiui, mes dviese su mama ir sūnumi restorane Plungės rajone, netoli Kulių, visi trys pavalgėme už maždaug trisdešimt litų. Airijoje sumokėtum kokius 25 eurus, ir tai tik vienoje pigesnių vietų.”
Tiesa, L.Deineko-Millutat sako, kad maistas brangsta visur, Vokietija – ne išimtis. Ji atkreipė dėmesį, kad anksčiau 99 euro centus (apie 3,41 Lt) kainavęs sviesto pakelis dabar kainuoja 1,19 euro (apie 4,10 Lt). Lietuvoje vidutinė 200 g sviesto pakelio kaina šiuo metu siekia 4,81 Lt.
Visi “Veido” kalbinti svetur uždarbiaujantys tautiečiai ypač stebėjosi aukštomis degalų kainomis, kurios jau susilygino su europinėmis. Pasak V.Zacharovo, airiams neįsivaizduojama, kaip lietuviai įperka brangius degalus gaudami tokius mažus atlyginimus. Airijoje šiuo metu degalai kainuoja labai panašiai kaip ir Lietuvoje.
Vis dėlto ekspertai teigia, kad kainos Lietuvoje yra nors ir aukštos, bet ne iškreiptos. UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” partnerio, sertifikuoto valdymo konsultanto Dariaus Dulskio teigimu, tai lemia maža mūsų rinka ir pigių žaidėjų mažmeninės prekybos srityje nebuvimas.
“Tarkime, kodėl į Lietuvą neateina toks Europoje garsus drabužių prekių ženklas kaip “H&M”: tiesiog maža mūsų rinka jiems nėra patraukli. Tą patį galima pasakyti ir apie didžiuosius Europos maisto mažmenininkus – jie nemato perspektyvų veikti Lietuvoje, nes verslo sąnaudos čia didelės, o uždarbis – abejotinas. Tai pačiai kompanijai veikti Airijoje ar Jungtinėje Karalystėje kainuoja daug mažiau nei Lietuvoje, o mes dar tikimės mažų kainų”, – komentavo D.Dulskis.
Ką daryti? Ieškoti alternatyvių apsipirkimo būdų, pavyzdžiui, ieškoti pigesnių prekių internete. Šių metų kovo mėnesį paskelbtais “Eurobarometro” apklausos duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių internetu iš kitos Europos šalies bent kartą pirko septyni procentai Lietuvos gyventojų. Tai atitinka ES vidurkį. Daug labiau lietuviai linkę užsienyje apsipirkti keliaudami: atostogų ar komandiruočių metu kitose Europos šalyse apsiperka 18 proc. gyventojų.

Lietuvoje metinis kainų augimas – vienas didžiausių ES
Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai, apskaičiuoti pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (2010 m. gegužės mėn., palyginti su 2011 m. gegužės mėn., proc.)

Airija    1,2
Švedija    1,7
Čekija    2
Prancūzija    2,2
Vokietija    2,4
Nyderlandai    2,4
Danija    3,1
Graikija    3,1
Jungtinė Karalystė    4,5
Latvija    4,8
Lietuva    5
Estija    5,5
ES 27 vidurkis     3,2

Šaltinis: Statistikos departamentas

Kai kurių maisto produktų mažmeninės kainos Europos sostinėse (kaina Lt*)

Vilnius    Varšuva    Talinas    Ryga    Praha    Budapeštas    Berlynas    Stokholmas        Helsinkis

3,5 proc. rieb. pienas, l     2,99     2,19     3,03     3,64     2,60     2,96     3,27     3,18     2,93
Maistinis aliejus, l     8,59     5,75     9,17     8,06     6,06     4,47     5,66     7,85
Cukrus, kg     3,76     3,26     4,89     4,27     2,92     4,18     3,25     3,95     2,84
Spagečiai, 500 g     4,82     3,16     4,94     3,88     2,88     4     3,96     2,56     4,47
Kvietiniai miltai, aukš. rūšis, kg     5,16     3,65     5,43     4,42     3,49     4,32     4,01     5,11     4,80
Broileris, kg     9,24     6,45     8,77     9,29     8,78     10,28     14,35     7,85     24,32

Šaltinis: www.produktukainos.lt
*Duomenys rinkti 2011 m. birželį

Daugiausiai savo pajamų pravalgo rumunai ir lietuviai

Namų ūkių išlaidų dalis maistui ir nealkoholiniams gėrimams nuo visų išlaidų (proc.)

Rumunija    Lietuva    Latvija    Estija    Lenkija    Čekija    Švedija    Airija    Jungtinė Karalystė    Liuksemburgas

35,4    25,9    24,5    23,2    21,4    17,3    15,3    13    11,8    10,5

Šaltinis: “Eurostat”, 2011 m.

Mažmeninė prekyba atsigauna vangiai dėl didelės infliacijos ir nedarbo, tad svarbiu augimo veiksniu išlieka eksportas. Detali statistika nėra paskelbta, bet greičiausiai matysime toliau augančias investicijas. Taip pat svari ekonomikos atsigavimo priežastis – teigiamos bazės efektas. Antroji šių metų pusė greičiausiai bus mažiau teigiama ir ekonomikos atsigavimas sulėtės. Danske bankas ir toliau prognozuoja, kad Latvijos ekonomika šiais metais augs apie 3,3 proc.

Lėtesnį nei Lietuvoje vartojimo atsigavimą greičiausiai lėmė fiskalinės konsolidacijos įtaka. Tačiau tai yra būtina siekiant sugrąžinti investuotojų pasitikėjimą šia ekonomika. Tai gali paskatinti spartesnį investicijų augimą vidutiniu laikotarpiu. Estijos pavyzdys aiškiai rodo, kad tvari valstybės finansų būklė yra svarbiausias veiksnys užtikrinant stabilią makroekonominę padėtį. Šiandien jau antroji reitingų agentūra (S&P) pakėlė Estijos reitingą teigdama, kad Estijos ekonomika yra pajėgi išlaikyti aukštus augimo tempus ir stabilius valstybės finansus.