Nepaisant išorinių veiksnių, vartotojų kainos Lietuvoje yra stabilios ir gruodį gali didėti tik dėl brangstančių degalų. Tačiau didelio kainų augimo neturėtų būti, mano “Danske Bank” banko vyresnioji analitikė Violeta Klyvienė.

“Jau šiandien brangsta degalai ir yra rizika, kad bent jau transporto komponentė linkusi tapti pliusine, aišku, tai gali lemti nedidelę infliaciją”, – BNS sakė V.Klyvienė.

Anot jos, nors didėjant degalų kainoms prasideda grandininė reakcija – brangsta maistas bei kiti produktai, kita vertus, prasidedant kalėdinėms akcijoms didelio infliacijos šuolio neturėtų būti.

“Dabar jau matosi, kad drabužių ir avalynės kainų augimas yra sulėtėjęs, palyginti su praėjusiais mėnesiais”, – pastebėjo V.Klyvienė.

Anot jos, dalies kaštų augimo, esant menkai paklausai, pardavėjai gali ir neperkelti ant vartotojų pačių.

Lietuvoje lapkričio mėnesį, palyginti su spaliu, užfiksuota nulinė infliacija. Pasak V.Klyvienės, tai geras rodiklis, palyginti su pavyzdžiui, gerokai šoktelėjusiomis kainomis Estijoje, kur laukiama euro įvedimo: “Pas mus ta raida palyginti subalansuota. Šiuo atveju galima tik pasidžiaugti”.

“Danske” analitikų prognozėmis, neįvertinus trečiadienį paskelbtos infliacijos rodiklio, metinė infliacija Lietuvoje turtų siekti 1,3 proc. V.Klyvienė mano, jog ne infliacija yra pagrindinė Lietuvos problema.

“Tai, kad antradienį padidino Latvijos reitingus, rodo, jog turime daugiau dėmesio skirti kitai sričiai”, – kalbėjo V.Klyvienė.

Reitingų agentūra “Standard & Poor’s” antradienį kilstelėjo Latvijos skolinimosi reitingą nuo BB iki BB+, nustačiusi stabilią reitingo perspektyvą.

Anot BNS pranešimo, sparčiai degalų kainas keliantys mažmenininkai vartotojams neturi optimistinių žinių – į dvejų metų aukštumas pakilusios naftos kainos ryškiau krypties nekeičia, o energijos išteklių kainas kilstelėjo šalčiai ir sezoninė paklausa.

“Verslo žinios” rašo, kad dyzelino didmeninė kaina mažiau nei per 2 savaites pašoko beveik 8 proc., benzino – apie 7 proc., o automobilinių dujų – apie 13 proc.. Į tokius pokyčius netruko reaguoti mažmenininkai – populiariausias 95 benzinas ir dyzelinas nuo lapkričio 24 dienos, kai didmeninės kainos buvo žemiausios lapkritį, jau pakilo atitinkamai apie 24 ir 30 centų už litrą.

“Šaltukas kelia paklausą, todėl ir kainos kyla. Be to, pasižiūrėjus į tai, kas vyko pastaruoju metu, reiktų atkreipti dėmesį į JAV dolerio stiprėjimą. Anksčiau būdavo kiek kitaip: žaliavų kainos kildavo silpnėjant doleriui, o dabar jaučiamas dvigubas efektas”, teigė “Neste Lietuva” generalinis direktorius Gintaras Macijauskas.

Pasak jo, dabartinis degalų kainų kilimas yra ir sezoninis reiškinys: prieš žiemą, prasidėjus šalčiams padidėja dyzelino kainos, nes jis naudojamas ir šildymui.

“Lietuva Statoil” Pardavimų ir tiekimo departamento direktorius Giedrius Bandzevičius sakė, kad gruodžio mėnesį sunku tikėtis pigimo tendencijų, juolab kad paklausa esant tokiems orams neturėtų kristi.

“Ką nors džiuginančio sunku pasakyti, nes ir akcizas dyzelinui nuo 2011 metų sausio 1 dienos kyla, o tai dar turės papildomos įtakos, gerų naujienų sunku rasti”, – tvirtino “Statoil Lietuva” atstovas.

„Respublika“ rašo:

„Latvijos degalų rinkoje – sujudimas. Jis kilo Suomijos naftos perdirbimo įmonei “Neste Oil” paskelbus ketinimus pradėti vežti į Baltijos valstybę antros kartos biodyzeliną. Šalyje kaimynėje irgi gaminami panašūs degalai, bet jie priklauso pirmajai kartai. Todėl latviai turi pagrindo baimintis, kad jų nacionalinė biodegalų pramonė bankrutuos. Tuo tarpu šio verslo atstovai Lietuvoje tvirtina, kad jiems šiandien verta bijotis ne pažangesnio biodyzelino, o į bankrotą varančių aukštų biodegalų žaliavos kainų.

Pastaraisiais metais Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, tarytum grybai po lietaus dygo gamyklos, naudojančios vietos rapsus ir iš jų gaminančios biodegalus. Dar 2005-2006 m. gamyklas noriai rėmė valstybė, Europos Sąjunga. Dalį pinigų joms statyti mielai skolino ir bankai. Todėl bent jau Latvijoje ketinimai rinkai pateikti modernesnius degalus sukėlė šoką. Subankrutavus vietos degalų pramonei, gamyklų savininkams liktų ne tik suskilusi gelda, bet ir didžiulių skolų bankams kupra.

Šalyje kaimynėje antros kartos biodyzeliną, kuris moksliškai vadinamas hidrogenizuotu augaliniu aliejumi NExBTL, pristatė “Neste” atstovybės Latvijoje pardavimų vadovas Andris Matisonas (Andris Matisons). Naujojo biodyzelino pranašumai, palyginti su pirmtaku, – akivaizdūs.

Pasak A.Matisono, technologinis antros kartos biodegalų gamybos procesas iš esmės skiriasi nuo to, kuris buvo naudojamas gaminant pirmos kartos biodyzeliną. Todėl jį įmaišyti į tikrą dyzeliną galima bet kokiais kiekiais ir jis nekenks įprastiems automobilių varikliams. Maža to, kaip tvirtinama, įprasti motorai nenukentės ir tuomet, jei juose bus deginami vien tik naujieji biodegalai.

Laikoma, kad pirmosios kartos biodyzelinas nėra kenksmingas įprastiems varikliams tik tada, jei jo dalis dyzeliniuose degaluose sudaro ne daugiau kaip 15 proc. Tiesa, dalis technikos ekspertų abejoja ir dėl tokio santykio. Pavyzdžiui, “Peugeot” techninis konsultantas Algis Baryza tvirtina, kad biodegalais atmieštu dyzelinu gali važinėti tik tos mašinos, kurių motorai yra specialiai tam pritaikyti. Tokių automobilių Lietuvoje ir Latvijoje kol kas vienetai.

Logiška, kad dauguma abiejų Baltijos valstybių vairuotojų rinksis tuos biodegalus, kurie kelia mažiau problemų, o jų kaina – beveik vienoda.

A.Matisono tvirtinimu, Suomijos bendrovė į naujųjų biodegalų gamybą investavo beveik 1,05 mlrd. eurų (maždaug 3,62 mlrd. litų). Antros kartos biokuras gaminamas Suomijoje ir Singapūre. Gamyklų pajėgumas per metus atitinkamai – 380 tūkst. ir 800 tūkst. tonų. Kaip teigia Latvijos laikraštis “Dienas Bizness”, tokio kiekio visiškai užtenka nacionaliniam Latvijos biodegalų platinimo tinklui sunaikinti. “Mūsų gamintojams teks ieškoti kitų rinkų”, – liūdnai konstatavo dienraštis. Padėtimi biodegalų rinkoje susirūpino ir Latvijos valdžia. Kalbama net apie tai, kad reikėtų kiek įmanoma ilgiau vilkinti antros kartos biodyzelino atėjimą į šalies rinką. Kaip tvirtino Seimo narys Klava Olšteinas, “Neste Oil” pasiūlymas bus “atidžiai analizuojamas”. “Vadovaudamiesi ES teisės aktais, mes, aišku, negalime sustabdyti antros kartos biodegalų atėjimo. Tačiau pernelyg dideli jo kiekiai gali pakenkti vietos gamintojams”, – tvirtino parlamentaras.

“Žinome apie tuos naujus “Neste” sintetinius biodegalus. Nemanau, kad Lietuvos biodegalų gamintojai turėtų dėl to sunerimti”, – dienraščiui “Respublika” sakė Lietuvos biodegalų gamintojų asociacijos (LBGA) prezidentas Mindaugas Palijanskas.

Jo tvirtinimu, skirtingai nei Latvija, mūsų šalis didžiąją biodegalų dalį parduoda ne vietos, o užsienio rinkose. “Importuojame 70 proc. biodegalų ir tik 30 proc. jų pasiliekame. Lietuvoje gaminamus biodegalus mielai perka skandinavai, vokiečiai, lenkai. Nemanau, kad, atsiradus antros kartos biodyzelinui, iškart prarastume turėtas rinkas”, – tvirtino pašnekovas.

Anot M.Palijansko, daug didesnį pavojų nacionalinei biodegalų pramonei šiandien kelia sukilusios žaliavų, kitaip tariant, grūdų kainos. “Vasarą rapsai kainavo išvis pasakiškus pinigus. Dabar jie gal šiek tiek ir atpigo, bet gamintojai sąžiningai vykdė sutartis ir žaliavomis apsirūpino dar iki jų atpigimo”, – sakė LBGA vadovas.

M.Palijansko teigimu, jei aukštos žaliavų kainos laikysis ir ateityje, biodegalų gamybai Lietuvoje gali būti riesta.

Bendrovės “Neste Lietuva” Didmeninės prekybos ir tiekimo skyriaus vadovas Audrius Miežys “Respubliką” tikino, kad artimiausiu metu jo atstovaujamas degalinių tinklas panašaus biodyzelino, kokį rengiamasi gabenti į Latviją, mūsų šalyje nesirengia pardavinėti. “Dar anksti”, – sakė A.Miežys.

Lietuvoje šiandien gaminamos dvi ekologiškų degalų rūšys – biodyzelis ir bioetanolis. Pastarasis yra biologinės kilmės benzino priedas, gaminamas iš atsinaujinančių žaliavų – žemės ūkio produktų (grūdų, runkelių ar pan.). Metilo esteris, arba pirmos kartos biodyzelis, gaminamas iš rapsų ir yra įmaišomas į dyzeliną. Antros kartos biodyzelino Lietuvoje kol kas nėra.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 0,4 proc., kitąmet – 2,8 proc., prognozuoja Europos Komisija (EK), pagerinusi ankstesnes šalies ūkio prognozes.

“Atsigavimas įgauna pagreitį ir tampa plataus masto”, – rašoma naujausioje Lietuvos ūkio apžvalgoje.

Šiemet gegužę EK prognozavo, jog pernai 14,7 proc. smukęs šalies BVP šiemet smuks dar 0,6 proc., o kitąmet augs 3,2 procento.

Dabar EK prognozuoja, kad 2012-aisiais Lietuvos ūkis augs 3,2 procento.

EK prognozėmis, valdžios sektoriaus deficitas, 2009 metais padidėjęs iki 9,2 proc. BVP, šiemet sumažės iki 8,4 proc., kitąmet – iki 7 proc. o 2012-aisiais – iki 6,9 proc. – tačiau tai bus gerokai daugiau nei Europos Sąjungoje (ES) reikalaujama 3 proc. BVP riba.

Biudžeto deficitas, EK ekspertų teigimu, neviršys ES nustatytos 3 proc. ribos ir 2010 šis rodiklis sieks 2,6 proc. BVP, 2011 metais – 1,3 proc., 2012 metais – 1 procentą.

Komisija prognozuoja, jog nedarbo lygis pasieks aukščiausią tašką pasieks šiemet, pakildamas iki 17,8 proc. ribos, o kitąmet jis smuks iki 16,9 proc., o 2012-aisiais – iki 15,1 procento.

Didžiausią infliaciją EK ekspertai prognozuoja 2012-aisiais – 2,8 proc. Šiemet numatoma 1,2 proc. kainų augimas, kitąmet – 2,3 procento.

Ūkio ministras Dainius Kreivys šalies ekonomiką lygina su lėktuvu, kurio vienas variklis veikia puikiai, o kitas – tik pamažu pradeda suktis.

Lietuvos eksportui ir pramonei recesija jau baigėsi, tačiau tam, kad atsigautų vidaus vartojimas, dar prireiks laiko – jo augimas pastebimas tik pastaruosius du mėnesius. Taip interviu “Lietuvos žinioms” teigė ūkio ministras Dainius KREIVYS.

Vyriausybės išreklamuotas Ekonomikos skatinimo planas, turintis būti ramsčiu kovojant su krizės padariniais, sulaukė dažniausiai kritiškų vertinimų, tačiau ūkio ministras jų girdėti nelinkęs.

„Lietuvos žinios“ rašo:

„- Rudens pradžioje visuomenę papiktino išaugusios maisto kainos. Ar nesibaiminate, kad atėjus žiemai maistas vėl brangs? Turint galvoje įsibėgėsiantį šildymo sezoną, tokia perspektyva atrodytų išties grėsminga, – klausė ministro „Lietuvos žinios“.

- Grėsmė, kad ims brangti produktai, visada yra. Verslas dažnai nori greitesnio pelno. Situacija rinkoje oligopolinė, tokios struktūros yra nelanksčios ir gali lengvai turėti viršpelnį, diktuoti sąlygas pirkėjams. Vyriausybė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė verslui pasiuntė aiškią žinią – žmonėms šiuo metu nelengva, tad sunkmetį turime išgyventi solidariai. Manau, kad kol kas supratimas iš verslo pusės yra.

- Esama optimistinių prognozių, esą recesija po Naujųjų metų baigsis. Tačiau kritikai teigia, kad Ekonomikos skatinimo planas nesuveikė taip, kaip planuota. Kokių priemonių žadama imtis kitąmet?

- Jeigu mūsų ekonomiką lygintume su lėktuvu, tai dabar skrendame tik su vienu varikliu, o kitas pamažu pradeda suktis. Pirmasis variklis – pramonė ir eksportas – šių metų pabaigoje pasiekė 2008 metų piko lygį. Priminsiu, kad prieš dvejus metus rezultatai buvo aukščiausi per visą šalies istoriją. Taigi dabar kiekvienas aukštesnis rezultatas reikš naują Lietuvos eksporto rekordą. Galiu drąsiai sakyti, kad mūsų pramonei ir eksportui recesija tikrai baigėsi – įmonės priima naujų darbuotojų, plečia gamybą. Antrasis variklis – mūsų vidaus vartojimas, o jis jau antrą mėnesį auga. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad statybų bendrovės nustojo skųstis. Geras pavyzdys – Panevėžio statybos trestas. Jis pernai patyrė 2 mln. litų nuostolių, o šiemet gavo palyginti didelį pelną. Esu įsitikinęs, kad Ekonomikos skatinimo planas suveikė neblogai, paramą krizės metu gavo 11 tūkst. įmonių. Valdžia ir Ūkio ministerija sudarė prielaidas ekonomikai atsigauti, o pagrindinis valstybės sėkmės laidas yra verslas, kuris sugebėjo atsitiesti ir tempia mūsų ekonomiką į priekį.

- Smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo sistemos siūlymai bus dar tik teikiami Vyriausybei. Kodėl jų nebuvo iki šiol?

- Negaliu sutikti, kad nebuvo. Valstybėje 98,5 proc. viso verslo yra smulkusis ir vidutinis. 11 tūkst. įmonių buvo paremtos vienokiomis ar kitokiomis priemonėmis, o didžiąją dalį šios paramos gavo būtent smulkiosios ir vidutinės įmonės. Mūsų tikslas – skatinti verslumą ir naujų įmonių kūrimąsi. Reikia pasiekti, kad žmonėms būtų prieinami smulkūs kreditai, tam tikri paramos paketai, efektyviai dirbtų verslo informacijos centrai. Mes sakome, kad smulkusis verslas, išskyrus patentus, dabar yra apmokestintas per daug. Turėtume iš esmės peržiūrėti mokestinę bazę kiekvienam vadinamajam verslo laiptui. Esame parengę planą, išklausę ekspertų nuomonių, ketiname grįžti prie klausimo Vyriausybės lygmeniu ir bandysime įgyvendinti projektą “Verslo laiptai”. Kiek laiko tai truks? Projektas sudėtingas, nes keičiama mokestinė bazė. Neužteks vien verslo ir Ūkio ministerijos noro, būtinas Vyriausybės pritarimas. Tačiau esu girdėjęs šio projekto palaikymo žodžių, tikiu, kad jis bus priimtas Seime jei ne rudens, tai pavasario sesijoje.

- Vietos verslas stebisi, kodėl kviečiamoms užsienio kompanijoms sudaromos išskirtinės sąlygos. Mūsų verslininkai teigia, kad patys galėtų įvykdyti keliamus uždavinius, jei sulauktų realios valstybės paramos?

- Užsienio investuotojai gavo gerokai mažiau paramos nei Lietuvos verslas. Su mūsų šalies bendrovėmis pasirašyta sutarčių investiciniams projektams įgyvendinti už 2 mlrd. litų, o su užsienio įmonėmis – vos už 10 mln. litų. Taigi skaičiai tokie, kad nereikia nė aiškinti. Labai geras pavyzdys – Visoriuose steigiamas Saulės energijos technologijų tyrimų ir gamybos centras, į kurio kūrimą verslininkai įdeda 100 mln. litų, o valstybė iš Europos Sąjungos (ES) paramos – 50 mln. litų.

- Vienas deklaruojamų būsimo atsigavimo elementų – užsienio investicijų pritraukimas. Kada į Lietuvą galėtų ateiti nauji investuotojai? Su keliomis didelėmis kompanijomis deramasi ir ko tikimasi iš šių derybų?

- Kiekvieną mėnesį gaunu ataskaitas apie tai, su kuria kompanija kurioje derybų stadijoje esame. Taip pat, kiek į sąrašą pateko naujų kompanijų. Visa ši informacija yra konfidenciali, nes šie sąrašai labai įdomūs ir mūsų konkurentams. Derybos vyksta su 3-5 didelėmis kompanijomis ir tikiuosi, kad iš turimo sąrašo kurios nors jų į Lietuvą įžengs bent jau artimiausią pusmetį. Bendras sąrašas nemažas, jame yra ir paslaugų centrų, ir gamybos įmonių. Norėčiau pabrėžti, kad įmonės, su kuriomis šnekamės, žvalgosi ne tik į Vilnių, šiuo metu jau kalbama ir apie Kauną.

- Kas, Jūsų nuomone, leidžia tikėtis, kad Lietuva gali tapti Šiaurės Europos paslaugų centru?

- Turėdami viziją kalbame apie tai, ką turime geriausio. Visų pirma, tai – išsilavinę žmonės. Dažnai patys niurzgame, kad mūsų specialistai neva blogi, be kompetencijos, bet, pavyzdžiui, “Barclays” ar “Western Union” vadovai yra sakę, jog į Lietuvą atėjo dėl darbuotojų žinių ir gebėjimų. Mes turime daug talentų, tačiau man neramu, kad nemažai gabių žmonių renkasi emigraciją. Dabar tai milžiniška problema. Ne tik dėl to, kad mažėja dirbančiųjų, bet ir todėl, kad kompanijos, kurios galėtų ateiti į Lietuvą, netenka potencialių darbuotojų. Tai kelia nerimą.

Antras dalykas – infrastruktūra. Kai kuriais aspektais esame visa galva aukščiau nei kitos ES šalys, ką jau kalbėti apie tokias valstybes kaip Vokietija ar Prancūzija, kurios atsilieka nuo mūsų pagal skaitmeninę infrastruktūrą. Derėtų pažymėti, kad esame konkurencingi. Algų dydis Lietuvoje yra patrauklus užsieniečiams, „Lietuvos žinioms“ sakė ministras.

- Pirmasis bandymas pakeisti valstybės turimo turto valdymą patyrė akivaizdžią nesėkmę. “Visuomio” idėja nesulaukė pritarimo net tarp konservatorių-krikdemų, delegavusių Jus į Vyriausybę. Ar nežlugs naujos pertvarkos šioje srityje planas?

- Judame į priekį pertvarkydami valstybės įmonių valdymą. Šį klausimą ketiname aptarti artimiausiame Vyriausybės pasitarime. Pagrindiniai pertvarkos principai – skaidrumas, aiškūs tikslai ir reguliavimo bei valdymo atskyrimas. Skaidrumo gairės yra patvirtintos ir Ūkio ministerija kitąmet jas rengiasi įgyvendinti. Tai reiškia, kad visos įmonės turės teikti ketvirtines ir metines ataskaitas, iš kurių bus daug kas matyti. Tikslus valstybės įmonėms kels Finansų ministerija. Visi sutariame, kad įmonė yra turtas ir ji turi duoti grąžą žmonėms. Tą grąžą turi apskaityti Finansų ministerija ir biudžete padalyti įvairioms sritims.

Trečiasis tikslas – reguliavimo bei valdymo atskyrimas yra pagrindinis klausimas. Aš ir dabar manau, kad geriausia būtų tai daryti atskiroje holdingo kompanijoje. Tačiau “Visuomio” idėja nesulaukė palaikymo. Taigi reguliavimo ir valdymo atskyrimu dabar turės pasirūpinti pačios ministerijos. Čia dar daug reikės diskutuoti. Žiūrėsime, kaip bus įgyvendinami mūsų planai, ar įmonės duos rezultatą, kurio tikimės. Galbūt vėliau atsiras pasitikėjimas tuo, ką darome, ir vėl bus galima kalbėti apie geriausią variantą.

- Kaip vertinate koalicijos partnerių bendradarbiavimą koalicijoje? Netrūksta pavyzdžių, kai kolegos imasi abejotinų iniciatyvų. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pranešė apie Lietuvos pašto didinamus įkainius už laikraščių pristatymą. Tai skaudus smūgis leidėjams ir skaitytojams. Valdančiųjų reitingų jis tikrai nepadidins.

- Noriu atkreipti dėmesį, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai laikosi nuomonės – įmonės turi veikti efektyviai. Tai yra ir sąnaudų optimizavimas, komercinės veiklos atskyrimas nuo nekomercinės, skaidri apskaita, profesionalūs vadovai. Šiuo metu to įmonėse nematome. Iš karto sakyti, kad kelsime kainas, yra neteisinga. Visų pirma reikia susitvarkyti pačiose įmonėse, o kainas kelti tik tada, kai viskas padaryta. Tai pasakytina apie visas valstybei priklausančias bendroves, taip pat ir apie Lietuvos paštą.

“AutoTyrimų” duomenimis, gautais pagal ES reglamentuotą metodiką išanalizavus “Regitros” pateiktus pradinius duomenis, 2010 m. sausio-spalio mėn. naujų sunkvežimių (N2 ir N3) ir autobusų (M2 ir M3) registravimas išaugo daugiau nei du kartus (+123%) iki 1’167 vnt. Tuo pačiu laikotarpiu 2009 m. šalyje buvo įregistruoti 523 sunkvežimiai ir autobusai. Sunkvežimių registravimas šiemet ūgtelėjo 161% iki 1’092 vnt., o autobusų – smuktelėjo 28% iki 75 vnt.

Po itin smarkaus smukimo 2009 m., kuomet sunkvežimių rinka susitraukė net 85% iki vos 514 vnt., šiemet dėl išaugusios tolimųjų pervežimų paklausos rinka sparčiai atsigauna. Augimą daugiausiai lemia net 312% padidėjęs vilkikų registravimas, tuo tarpu įprastinių sunkvežimių (bortinių, savivarčių, autovežių ir pan.) registravimas smuko 25%. Furgonų registravimas analizuojamu laikotarpiu padidėjo 340%, o važiuoklių rinka smuko 13%, tačiau šie du sunkvežimių tipai sudarė mažiau nei 4% rinkos ir didesnio poveikio bendram rezultatui neturėjo.

Tarp sunkvežimių markių šiemet pirmauja “Mercedes-Benz” ir “Volvo” (po 318 vnt.), o trečioje vietoje likęs DAF (180 vnt.) smarkiai atsilieka nuo lyderių. Tarp modelių šių metų sausio-spalio mėn. pirmauja “Volvo FH” (313 vnt.), “Mercedes-Benz Actros” (308 vnt.) ir “DAF XF105″ (159 vnt.).

Naujų autobusų rinka Lietuvoje yra labai nedidelė ir smarkiai veikiama atskirų didesnių pirkimų, ypač mokyklinių autobusų. Pavyzdžiui, Švietimo ir mokslo ministerija rugpjūčio mėnesį įregistravo 37 naujus “Iveco Daily” autobusus, kurie sudaro 49% visos šių metų autobusų rinkos. Dėl to “Iveco Daily” modelis (42 vnt.) užtikrintai užima pirmąją vietą, aplenkęs “Volkswagen Crafter” (22 vnt.) ir “Mercedes-Benz Sprinter” (6 vnt.).

Sunkvežimių ir autobusų trumpalaikis registravimas šiemet siekė 215 vnt., t.y. tiek transporto priemonių buvo išregistruotos netrukus po įregistravimo arba buvo įregistruotos su laikinaisiais valstybiniais numeriais.

Palyginimui su kitomis Baltijos šalimis, Latvijoje šiemet įregistruoti 328 nauji sunkvežimiai ir 33 autobusai, o Estijoje naujų sunkvežimių ir autobusų registravimas sudarė atitinkamai 295 vnt. ir 110 vnt.

Lietuvos ūkio prieaugis šiemet sieks apie 2 proc., o kitąmet viršys 3 proc., prognozuoja Pasaulio bankas, paskelbęs naujausią ataskaitą apie dešimt buvusių komunistinių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių (ES-10).

Estijai bankas prognozuoja tokį pat augimą kaip ir Lietuvai.

Šiemet, kaip prognozuojama, tarp ES-10 smuks tik Latvijos ir Rumunijos BVP – atitinkamai 0,4 proc. ir 1,9 procento.

Latvijos BVP pernai smuko 18 proc. ir nuosmukis buvo didžiausias Europos Sąjungoje.

Sudėjus 2008 ir 2009 metus kartu, nuosmukis Latvijoje sudarė beveik 25 proc. ir, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) tyrimo duomenimis, buvo didžiausias pasaulyje.

2011 metais Latvijos ūkio prieaugis turėtų siekti 3,3 proc., o Rumunijos – 1,5 proc., prognozuoja bankas.

2009 metais bendras ES-10 BVP smuko 3,5 proc.; šiemet prieaugis turėtų siekti 1,8 proc., o kitąmet – 3,2 proc., numato Pasaulio bankas.

“Eksporto, kredito ir darbo vietų perspektyvos ES-10 daugiausia priklauso nuo stipraus atsigavimo ES-15″, – pareiškė bankas, turėdamas omenyje bloko Vakarų narius.

“ES-15 atsigavimas po pasaulinės finansų krizės gali būti vangus ir vis dar neatmetama krizės pasikartojimo galimybė”, – įspėja bankas.