Kitą savaitę nuo trečiadienio iki penktadienio sostinės Tolerancijos centre bus galima gyvai pamatyti trisdešimt septintajam Vilniaus aukcionui pristatomus meno kūrinius. Nors aukcionas – Vilniaus, šįkart nutarta jame daugiau dėmesio skirti laikinosios sostinės laikų aura iki šiol apgaubtam  Kauno miestui. Tarpukariu ten vyko itin intensyvūs procesai, ypač meno ir kultūros srityje: universiteto, muziejaus, teatro, meno mokyklos, kultūrinės žiniasklaidos atsiradimas bei raida padėjo jaunai valstybei įsilieti į modernius to meto europinius kultūros procesus. Kauno meno mokyklos profesūra ir studentai davė toną visai dvidešimto amžiaus Lietuvos dailei.

Tad aukcione atiduodama pagarbos duoklė žymiems Kauno menininkams: Vytautui Povilaičiui (1927–2009), Valerijai Ostrauskienei (1927–1997), Antanui Martinaičiui (1939–1986). Žinoma, neliks pamirštas ir vienas populiariausių Vilniaus aukcione dailininkų Kazys Šimonis (1887–1978), kurio palikimą šįkart pristatys net septyni lotai, įvertinti nuo 360 iki 3000 eurų (tiek prašoma už garsųjį šio autoriaus „Geležinį vilką“). Truputį naivus ir šiek tiek saloninis K.Šimonio menas autentiškai byloja apie praėjusio amžiaus vidurio Lietuvos meno mylėtojų skonį. Jungdamas čiurlioniškus motyvus su art deco elementais, dailininkas sukūrė savo originalią poetinę stilistiką.

Bus galima pasigrožėti ir kitų menininkų tapytais Kauno miesto vaizdais. Tarkim, solidžiausia šiame aukcione pradine kaina ( 21500 eurų) įvertinta pilkšvai padūmavusi Petro Kalpoko (1800–1945) tapyta „Kauno Rotušės aikštė. Pranciškaus Ksavero bažnyčia“ (nuotr.). Taip pat pamatysime, kaip Kauno senamiestį stovėdamas ant Neries upės kranto regėjo Jonas Šileika (1883–1960), ką išvydo ant Parodos kalno skardžio su molbertu įsitaisęs Jonas Buračas (1898–1977) ir kaip linksmai, optimistiškai tuomet dar neatstatytos Kauno pilies griuvėsius pavaizdavo dailininkas Jonas Mackevičius (1872–1954). O štai Jono Vaičio (1903-1963) gyvenimo pabaigoje nutapyta šventinė Laisvės alėja, nepaisant ant pastato stogo matomos raudonos žvaigždės, savo nuotaika primena anaiptol ne tarybinį miestą, o bohemiškos praeities laikų dvasios nepamiršusį vakarietišką didmiestį.

Trisdešimt septintasis Vilniaus aukcionas rengiamas gegužės 29 d. 18 val. Tolerancijos centre. Iš viso jame pristatoma 115 meno kūrinių.

 

Meno rinkos agentūra ruošiasi trisdešimt šeštajam Vilniaus aukcionui, kuris kovo 20-ąją 18 val. vyks sostinės Tolerancijos centre. Šįkart aukciono kolekcijos pagrindą sudaro žymūs Lietuvos dailininkai modernistai. Vienas jų – tapytojas Linas Katinas, kuris nuo pat kūrybinio kelio pradžios reiškėsi kaip sovietiniam realizmui nepaklūstantis abstrakcionistas. Antra ryški praėjusio amžiaus meninė figūra – dailininkas Teodoras Kazimieras Valaitis, aukcione pristatomas ir akvarelėmis, ir metalo plastikos kompozicija. Nuosekliau pristatomas ir jo amžininkas Ignas Budrys, spalvingų akvarelių autorius.

Aukcione siūlomi net šeši Vinco Kisarausko darbai (tarp jų – dekoratyvinio pano sostinės „Vaikų pasauliui“ projektas), o didžiausia pradine kaina (5900 eurų) įvertintas vienas iš trijų pristatomų dailininko Silvestro Džiaukšto paveikslų, pavadintas „Operacinėje“ (nuotr.). 5400 eurų prašoma už 1935 m. tapytą žydų kilmės dailininko Emmanuelio Mane-Katzo paveikslą „Kaimelis ant kalno“, o 4300 eurų įkainotas Antano Žmuidzinavičiaus 1948 m. tapytas pajūrio peizažas „Palanga, saulėlydis“.

Grafikos skiltyje galima rasti tarpukario dailininkų Sofijos Romerienės ir Jurgio Hopeno kūrybos pavyzdžių, taip pat – išeivijos autorių Vytauto Kazimiero Jonyno, Antano Tamošaičio, Adolfo Vaičaičio, Žibunto Mikšio darbų. Nepamiršti ir nacionalinės grafikos grandai Stasys Krasauskas bei Vytautas Kalinauskas. Taip pat akį traukia grakščios Filomenos Ušinskaitės bei Stasio Ušinsko dekoratyvinės stiklinės vazos.

Keletas būsimo aukciono lotų galėtų sudominti teatro gerbėjus: tai realistinis Vaclovo Kosciuškos akvarele tapytas Juozo Miltinio portretas (300 eurų), taip pat – garsaus latvių režisieriaus Alvio Hermanio, pernai Zalcburgo festivalyje pristačiusio G.Verdi „Trubadūrą“ su Anna Netrebko ir Placido Domingo, jaunystėje tapyta „Kompozicija su rože“ (640 eurų).

Ieškome atsakymo, ar Lietuvai reikalingi internetiniai meno aukcionai.

Šeštadienį Palangoje vykęs trisdešimt trečiasis Vilniaus aukcionas pirkėjų nestokojo – iš 170 siūlomų lotų buvo įsigyti 65 meno kūriniai, kuriuos namo išsivežė 23 aukciono dalyviai. Taigi trečiąkart savo gyvavimo istorijoje su tradiciniu gongu sostinę palikęs aukcionas (ankstesniais metais viešėjęs Kaune bei Klaipėdoje) pajūrio kurorte rodė daugmaž tradicinius rezultatus – naujus savininkus pavyko rasti 38 proc. lotuose siūlyto asortimento, o šis santykis Vilniaus aukcionuose įprastai ir svyruoja apie 40 proc.

Palangoje surengto aukciono dalyviai, tarp kurių netrūko atostogaujančių miestiečių, ypač noriai pirko su pajūrio kraštu susijusius žemėlapius bei marinistiką, kurios šiam aukcionui sąmoningai siūlyta daugiau. Ir tai – jau regioninė specifika, mat Vilniaus aukciono vadovė Simona Makselienė pripažįsta, kad marinistinės temos paveikslai Lietuvoje šiaip jau nėra itin populiarūs: peizažą su nostalgiškai rymančiomis kaimo pirkelėmis čia  parduoti paprasčiau nei paveikslą su ant bangų besisūpuojančiais laivais.

Vis dėlto brangiausiai, už 39 tūkst. Lt, Palangoje įsigytu meno kūriniu tapo „Peizažas su sodyba, cerkve ir artojum“, kurio autorius – devyniolikto amžiaus ukrainiečių kilmės rusų tapytojas Vladimiras Orlovskis. Užtat antroje vietoje – vėlgi Ukrainoje gimusio, prieškariu Kaune gyvenusio, o su karo pabėgėlių banga į Vakarus pasitraukusio Česlovo Janušo drobė „Jūra mėnesienoje“ (19,5 tūkst. Lt). Trečioje liko Kajetono Sklėriaus „Peizažas su pajūrio sodyba“, kurio kaina varžantis pakilo nuo 12 tūkst. iki 14 750 Lt.

Taip pat aktyviai Palangoje buvo varžomasi dėl romantiškos Jeronimo Čiuplio akvarelės „Mergelė prie jūros“, kurios kaina varžantis pakelta nuo 950 iki 2500 Lt, ir Vinco Norkaus tapyto peizažo „Nida“, kurio įvertis stryktelėjo dvigubai – nuo 1300 iki 2600 Lt.

 

Penktadienį sostinės Tolerancijos centre rengiamas 32-asis Vilniaus aukcionas. Jam pristatomų kūrinių ekspoziciją ten pat bus galima apžiūrėti nuo trečiadienio. Joje – šimtas įvairaus žanro kūrinių, kurių kainos svyruoja nuo 600 iki 44 tūkst. Lt.
Žanriniu požiūriu gausu klasikinių gamtos peizažų – Antano Žmuidzinavičiaus prieškarinis „Audrotas saulėlydis Kuršių nerijoj“ (pradinė kaina 28 tūkst. Lt), Adomo Varno „Pajūrio peizažas“ (14 250 Lt), Algirdo Petrulio „Pavasaris“ (12 tūkst. Lt), Jono Buračo „Kaune Neries apylinkė“ (4800 Lt). Rinkinyje nemažai Vilniaus miesto vaizdų, nutapytų Rafaelio Chwoleso, Adomo Miendzyblockio, Mstislavo Dobužinskio, Jono Čeponio, Mindaugo Skudučio ar Stasio Eidrigevičiaus. Įdomūs ir užsienio miestų vaizdai, pavyzdžiui, Neemijos Arbit Blato „Florencija“ (brangiausiai įkainotas aukciono kūrinys – pradinė kaina 44 tūkst. Lt), Vladimiro Kasatkino „Praha. Karolio tiltas“ (7800 Lt), Jono Mackevičiaus „Kaprio peizažas“ (5200 Lt) ir daugelis kitų.
Atskirą skiltį sudaro portretai ir natiurmortai, tarp kurių tokių žymių autorių, kaip Antanas Gudaitis, Kazimieras Alchimavičius, Bari Egizas, Leonas Katinas, Valerija Ostrauskienė, Sofija Romerienė, ir kitų kūriniai. Taip pat pristatomi net keturi Kazio Šimonio paveikslai, jų kainos svyruoja nuo 5800 iki 11 tūkst. Lt.
Brangiausiai Vilniaus aukcionų pirkėjų vertinami dailininkai (vidutinės parduotų kūrinių kainos, Lt)
Justinas Vienožinskis    78 000
Antanas Žmuidzinavičius    60 775
Jonas Šileika    56 000
Kazimieras Alchimavičius    34 500
Timonas Niesiolovskis    25 000
Ferdinandas Ruščicas    25 000
Šaltinis: Meno rinkos agentūra

Savaitgalį baigsis antrasis internetinis (http://pylimogalerija.lt/aukcionas) dailės aukcionas, kurį organizuoja Pylimo galerija. Kainas už pateiktus kūrinius tinklalapyje siūlo patys lankytojai. Aukcione galima įsigyti 54 Kazio Šimonio, Adomo Galdiko, Prano Domšaičio, Vytauto Kasiulio ir garsių nūdienos autorių kūrinius. Visus juos galima pamatyti minėtos sostinės galerijos ekspozicijoje. Balandžio 27 ir 28 d. nuo 16 val. kas 10 minučių baigsis galimybė varžytis dėl pateiktų meno kūrinių. Pirkėjas, patvirtinęs galerijos nustatytą pradinę arba pasiūlęs aukščiausią kainą, ir galės įsigyti pasirinktą kūrinį. Varžymasis gali tęstis iki paskutinės tam kūriniui parduoti skirto laiko sekundės.

Penktadienį 18 val. sostinėje vyks dvidešimt septintasis Vilniaus aukcionas. Nuo trečiadienio Tolerancijos centre bus galima apžiūrėti 87 jam teikiamus meno kūrinius. Šįkart kolekcija reprezentuoja Lietuvos tapybos klasiką, kurią papildys grafikos, skulptūros darbai ir šiek tiek užsienio šalių dailės. Atskiras dėmesys skiriamas peizažo žanrui: trys darbai reprezentuoja Nidos dailininkų koloniją, marinistinę temą papildo prieškarinės Česlovo Janušo akvarelės ir minimalistinis Leono Lino Katino (jaunesniojo) „Palangos tiltas“. Vis dėlto dominuoja koloristinė ekspresionistinė lietuviška tapyba. Brangiausiai – 29,4 tūkst. Lt įkainota Vytauto Kairiūkščio futuristinė pastelė „Koncertas“ (1921). Vėl išvysime du perkamiausio Vilniaus aukcionų autoriaus Kazio Šimonio paveikslus.

Šeštadienį bus stabdomas pirmasis Pylimo galerijos organizuojamas internetinis garsių lietuvių menininkų paveikslų aukcionas: 16 val. tinklalapyje http://pylimogalerija.lt/aukcionas baigsis Kazio Šimonio paveikslo „Peizažas su koplytstulpiu“ pirkėjų statymai, vėliau kas dešimt minučių finišuos aukcione užsiregistravusių dalyvių varžybos dėl kitų siūlomų darbų. Iš viso siūloma 60 lotų, tarp kūrinių autorių – dailės klasikai Adomas Galdikas, Jonas Rimša, Viktoras Vizgirda, Viktoras Petravičius, Vytautas Kasiulis, taip pat šiuo metu kuriantys tapytojai Vladas Karatajus, Vincentas Gečas, Aloyzas Stasiulevičius, Rimas Bičiūnas, Leonardas Gutauskas. Paveikslus savo akimis galima apžiūrėti Pylimo galerijoje veikiančioje ekspozicijoje.

Grafikos skiltyje pristatomi Rimtauto Gibavičiaus, Romo Viesulo, Lino Katino darbai, tapybos rinkino puošmenos – du socrealistiniai Jono Švažo paveikslai, Igorio Piekuro „Peizažas“ bei Kazio Šimonio „Preliudas“. Iš viso aukcionui siūloma 80 meno kūrinių, iš kurių brangiausiai – 26 tūkst. Lt prašoma už scenografo Liudo Truikio pieštą Alebardisto kostiumo projektą G.Verdi operai „Don Karlas“.

Interneto aukcionas, turėjęs apversti internetinę prekybą aukštyn kojomis, šiandien „gyvena“ ramų el. parduotuvės gyvenimą. Vis dėlto „eBay“ paliks įspaudą, kuris pakeitė verslo pasaulį.

Sausio pradžioje vykusioje vartotojų elektronikos ir informacinių technologijų parodoje „Consumer Electronics Show 2012“ didžiausio pasaulyje aukciono internete „eBay“ vadovas Johnas Donahoe pagaliau vėl turėjo gerų žinių. Jis pasidžiaugė smarkiai didėjančiomis pajamomis, kurių didelę dalį sudaro „eBay“ padalinio, mokėjimų internetu sistemos „PayPal“, pajamos. Tarkim, per paskutinį 2011 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2010-ųjų laikotarpiu, „eBay“ pajamos padidėjo daugiau nei trečdaliu – iki 3,5 mlrd. JAV dolerių, iš kurių 1,2 mlrd. sudaro „PayPal“ pajamos. Didelę dalį šių pajamų kompanijai generuoja ne JAV, o besivystančios rinkos, ypač Indija ir Kinija.
J.Donahoe pabrėžė, kad per 2011-uosius stipriai didėjo pajamos iš mobiliosios internetinės prekybos – vis daugiau žmonių šiandien perka, naudodamiesi išmaniaisiais telefonais bei planšetiniais kompiuteriais. Šiuo metu „eBay“ programėlė, skirta išmaniesiems įrenginiams, parsisiųsta daugiau nei 65 mln. kartų ir pernai net 890 tūkst. naujų „eBay“ klientų pirmą kartą pirko prekes, naudodamiesi ne kompiuteriu, o išmaniuoju įrenginiu. Tokių sandorių apyvarta 2011-aisiais siekė apie 5 mlrd. dolerių, o 2012 m. prognozės dar didesnės – apyvarta, regis, viršys 8 mlrd. dolerių.
Regis, džiugios žinios ir optimistinės prognozės, tačiau iš tiesų „eBay“ ateitis atrodo šiek tiek miglota. Interneto aukcionai dėl įvairių priežasčių neteko masinio susižavėjimo: pasak „eBay“ viceprezidento Dave’o Glasgow, šiandien tik apie trečdalį pardavimo sandorių yra aukciono tipo. Todėl kompanija virto įprasta interneto parduotuve, kurios pagrindine konkurente tapo „Amazon“. Mobiliojo pirkimo tendenciją pastebėjo ir šios žymiosios interneto parduotuvės vadovas Jeffas Bezosas. Todėl praėjusių metų rudenį buvo pristatytas išmanusis kompiuteris „Amazon Kindle Fire“, kuris būtent ir skirtas mobiliajam pirkimui skatinti.
Abi konkurentės prieš daugiau nei 15 metų pradėjo dvi skirtingas internetinės prekybos revoliucijas. Tačiau šiandien „Amazon“ rinkoje vertinama 85 mlrd. dolerių ir daugiau nei dvigubai viršija „eBay“ vertę, kuri sudaro tik 41 mlrd. dolerių. Tad įdomu, kaip gimė interneto aukcionas „eBay“ ir kodėl šis formatas, nors iš esmės pakeitęs elektroninę prekybą, šiandien nėra dominuojantis – „eBay“ yra tapusi įprasta interneto parduotuve.

Didžiausias pasaulyje turgus

Aukciono internete idėja gimė iš Prancūzijos kilusio programuotojo Pierre’o Omidyaro galvoje. Jo tėvas chirurgas kartu su žmona emigravo į Paryžių iš Irano, kur 1967 m. ir gimė „eBay“ įkūrėjas. Kai jam buvo šešeri, visa Omidyarų šeima išvyko gyventi į JAV, mat tėvas gavo darbą Johnso Hopkinso universiteto medicinos centre Merilando valstijoje.
Kompiuteriais Pierre’as susidomėjo dar mokykloje, o 1988-aisiais baigė kompiuterių mokslus Tuftso universitete. Tada persikėlė į vakarinėje JAV pakrantėje įsikūrusį Silicio slėnį ir pradėjo dirbti bendrovėje „Claris“. Joje jis prisidėjo prie programos „MacDraw“, skirtos „Apple“ gaminamiems „Macintosh“ kompiuteriams, kūrimo. Interneto aušroje, 1991-aisiais, kartu su draugais įsteigė el. parduotuvę „eShop Inc.“, kuri vėliau buvo parduota „Microsoft“. Šiuo laikotarpiu „eBay“ įkūrėją pirmą kartą sužavėjo galimybės, kurias prekybai suteikia internetas. Neilgai trukus jis ėmėsi savo asmeninio projekto – 1995 m. rugsėjį buvo įkurtas interneto aukcionas „AuctionWeb“, vėliau pakeitęs pavadinimą į „eBay“.
Pirmoji prekė, parduota „eBay“ aukcione, buvo sugedęs lazerinis rodiklis, kurį laimėtojas įsigijo už beveik 15 dolerių. Vėliau, kai P.Omidyaras susisiekė su pirkėju ir dar kartą pasitikslino, ar šis suprato, kad rodiklis sugedęs, pirkėjas paaiškino kolekcionuojąs sugedusius lazerinius rodiklius. Galima būtų sakyti, kad tokią istoriją sugalvojo kompanijos viešųjų ryšių skyrius, mat ji puikiai atitinka „eBay“ aukciono esmę: jame galima rasti pačių keisčiausių ir rečiausių prekių, o dėl kainos susitarti aukciono būdu.
Verta prisiminti, kad P.Omidyaras pabandė sukelti panašią revoliuciją, kokią prieš daugiau nei pusantro amžiaus inicijavo kitas imigrantas – iš Airijos kilęs Alexanderis Turney Stewartas. Jis 1846 m. Niujorke įkūrė savo parduotuvę, kurioje įdiegė iki tol nematytą naujovę – visos prekės turėjo etiketę su konkrečia kaina. Nors iki tol visose parduotuvėse dėl prekių kainos buvo deramasi, XIX a. pabaigoje fiksuota kaina tapo įprastu dalyku.
Tad prabėgus daugiau nei šimtui metų P.Omidyaras sumanė prekybos principus apversti aukštyn kojomis ir sukurti didžiausią pasaulyje turgų, kuriame smulkieji pardavėjai lygiomis teisėmis konkuruotų su didžiulėmis korporacijomis ir kuriame įvairaus plauko pirkėjai galėtų rasti net ir pačių rečiausių bei egzotiškiausių prekių. Vis dėlto didžiausia P.Omidyaro naujovė yra tai, kad „eBay“ buvo aukcionas – čia kainas diktavo ne rinkodaros skyriuose dirbantys kostiumuoti „dėdės“, o nuolatinis pasiūlos ir paklausos kitimas.

Pakilimo metai

Idėja buvo puiki ir kompanija ėmė staigiai augti: tarkim, per visus 1996-uosius „eBay“ įvyko tik 250 tūkst. aukcionų, o vien per 1997-ųjų sausį – daugiau nei du milijonai. Tais pačiais metais rizikos kapitalo firma „Benchmark Capital“ į naująjį aukcioną „įliejo“ beveik 7 mln. dolerių.
P.Omidyaras suprato, koks svarbus patyrusio vadovo vaidmuo, todėl 1998 m. „eBay“ vadove buvo pasamdyta patyrusi direktorė Meg Whitman, prieš tai padariusi rimtą karjerą tokiose kompanijose, kaip „Walt Disney“, „DreamWorks“ ar „Proctor&Gamble“. Šis sprendimas pasiteisino, mat per dešimt metų M.Whitman iš „eBay“ sukūrė tarptautinę korporaciją.
1998 m. joje dirbo 30 žmonių, ji turėjo pusę milijono vartotojų ir beveik 5 mln. dolerių pajamų, o 2008-aisiais – jau apie 15 tūkst. darbuotojų, šimtus milijonų registruotų vartotojų visame pasaulyje ir generavo beveik 8 mlrd. dolerių pajamas. 2008 m. M.Whitman iš „eBay“ pasitraukė ir 2009 m. nesėkmingai balotiravosi į Kalifornijos gubernatoriaus postą, o pernai iš liūdnai pagarsėjusio Leo Apothekerio perėmė „Hewlett Packard“ vairą.
Kompanija „eBay“, panašiai kaip „Google“ ar „Amazon“, ne tik išgyveno ekonominę krizę, bet ir ėmė klestėti būtent tuo laikotarpiu, kai kitos IT firmos bankrutavo. 2002 m. „eBay“ įsigijo du sėkmingiausius pirkinius – Europoje įsikūrusį interneto aukcioną „IBazar“ ir internetinių mokėjimų sistemą „PayPal“.
Tiesa, puikią reputaciją gadina ir vienas labai nevykęs pirkinys – 2005 m. už 4,1 mlrd. dolerių įsigyta kompanija „Skype Technologies S.A.“, kuriai žymiąją pokalbių programą sukūrė estų programuotojų komanda. Vėliau „Skype“ už 2,75 mlrd. dolerių buvo parduota investuotojų firmai „Silver Lake Partners“, o pernai „Microsoft“ už „Skype“ paklojo apie 8,5 mlrd. dolerių.

Kodėl išgaravo aukcionų žavesys

2004 m. „eBay“ rinkos vertė buvo pasiekusi aukštumas – net 78 mlrd. dolerių. Deja, nuo tada prasidėjo lėtas leidimasis, prie kurio prisidėjo vis stiprėjanti konkurentė „Amazon“ bei nesėkmingas „Skype“ sandoris. Tiesa, kalbėti apie „eBay“ žlugimą neverta, mat kompanija laiku diversifikavo verslo sritis – dabar jai priklauso jau minėta internetinių mokėjimų sistema „PayPal“, elektroninė bilietų parduotuvė „StubHub“ bei elektroninė parduotuvė „Half.com“.
Vis dėlto aukciono internete formatas neprigijo, nors iš pradžių toks pirkimo būdas buvo sutiktas ypač entuziastingai. Tarkim, 1999 m. Ročesterio universiteto ekonomikos profesorius Stevenas Landsburgas viename interviu prisipažino, kad turi priklausomybę nuo „eBay“. Ir iš tiesų daugelį pirkėjų žavėjo galimybė rungtis aukcione, nugalėti ir įsigyti prekę už patrauklią kainą. Dažnai šis veiksnys būdavo net svarbesnis už kainą – 2005 m. Vakarų Vašingtono universiteto atliktas tyrimas parodė, kad dažnas pirkėjas rungdavosi aukcione, net jei prekės kaina perkant iš karto būdavo mažesnė.
Deja, ilgainiui šis žavesys išblėso ir tam galima surasti bent keletą priežasčių. Konsultacijų bendrovės „ChannelAdvisor“ atstovas Scotas Wingo pabrėžia, kad viena svarbiausių naujus pirkėjus atbaidančių priežasčių – vadinamoji snaiperių taktika. Ja besinaudojantis patyręs pirkėjas laukia iki paskutinių aukciono sekundžių, o tada nurodo vos didesnę kainą, taip laimėdamas aukcioną. Ši taktika atima visą aukciono metu dėl kainos vykstančių rungtynių žavesį.
Kita priežastis – tai internetinė paieška, kuria naudojantis dabar galima rasti pačių rečiausių daiktų. „Retas pirkėjas šiandien pradeda prekės paiešką „eBay“, daug paprasčiau įsijungti „Google“ ir ieškoti ten, – aiškina Nancy Koehn, verslo istorikė iš Harvardo universiteto. – Be to, tik tikri entuziastai gali gaišti laiką ir dalyvauti aukcione, kai prekę galima įsigyti įprastoje interneto parduotuvėje už labai artimą kainą.“
Netgi jei nė karto nieko nepirkome „eBay“, vis dėlto šiai kompanijai turime būti dėkingi dėl šiandien interneto parduotuvėse taikomų lanksčių kainų bei nuolaidų. Juk būtent šis aukcionas paskatino internetinės prekybos ir kainų demokratizaciją, o internetas suteikė daugiau žinių ir įrankių pirkėjams, norintiems įsigyti prekių pigiau. Abu šie veiksniai negrįžtamai pakeitė net ir didžiausių kompanijų rinkodaros principus. Šiandien kiekvienas pirkėjas turi pakankamai galių bei žinių, todėl gali rinktis pardavėją ir kainą.
O „eBay“ visada išliks aukcionu, kuriame galima nusipirkti ką nors egzotiško, pavyzdžiui, pietus su Warrenu Buffetu ar Justino Bieberio plaukų sruogelę.

Kalėdiniai aukcionai patvirtino nesibaigiančios ekonominės krizės nuojautas.

Praėjusią savaitę Vilniuje vienas po kito vyko mažiausiai trys meno aukcionai. Antradienį jų paradą pradėjo galerininkas Donatas Juškus, trečiadienį estafetę perėmė Pilies galerijos savininkė Danguolė Stachura, o finalinį akordą penktadienį nuspaudė dvidešimt pirmasis Vilniaus aukcionas – vienintelis, kuriame dalyviai nebūna raginami energingais šūkiais, koncertiniais pasirodymais ir nepakartojamomis šventinėmis nuolaidomis.

Kolekcininkai viešintis neskuba

„Meno aukcionas tarsi lakmuso popierėlis atskleidžia, ar krizė žmonių galvose jau baigiasi“, – teigė pirmojo aukciono vadovas ir jame pristatytos nacionalinio meno kolekcijos savininkas Donatas Juškus. Išvada: krizė niekur trauktis nesirengia. Iš trisdešimties meno kūrinių antradienio aukciono organizatoriams pavyko parduoti penkis – lygiai tiek, kiek prieš metus surengtame kalėdiniame „Juškus gallery“ aukcione.
Pirmiausia vakaro svečiams, kurių susirinko gera dešimtis (mažiau nei renginio stebėtojų) buvo pristatyti smulkūs juvelyriniai dirbiniai, kuriuos aukcionui pateikė neseniai duris atvėręs Deimantų muziejus. Nors kainos nebuvo stulbinančios, vienintelį žiedelį iš šios deimantų kolekcijos drįso įsigyti paties galerininko žmona. Aukciono vedėjas jos pasirinkimą palydėjo fraze: „Atrodo, atostogos jau nuplaukė…“, bet toliau neprarado optimizmo. Ir nors padėjėjai vieną po kito uoliai nešiojo po restorano salę mažus ir didelius paveikslus, vakaras, kaip vėl taikliai pastebėjo pats D.Juškus, vis labiau panėšėjo ne į aukcioną, o į edukacinį renginį, kuriame meno gerbėjams nušviečiami pavieniai lietuvių dailės istorijos fragmentai.
Ir tik vėliau, pasibaigus nerezultatyviai aukciono procedūrai, o sceną užėmus artistams ir manekenėms, prekyba pajudėjo „tiesioginių derybų būdu“. Mat visi tą vakarą pristatyti meno kūriniai buvo D.Juškaus nuosavybė. Po aukciono į naujas rankas perėjo Vinco Kisarausko ir Šarūno Leonavičiaus grafikos darbai, nedidelė Stasio Jusionio drobė ir abu aukcionui pristatyti Leonardo Gutausko paveikslai.
„Žmonės, kurie ateina pirkti, visai nepageidauja reklamos – jiems nereikia fotografų blyksčių, – po kelių dienų „Veidui“ komentavo pats D.Juškus. – Rimti kolekcininkai į tokius aukcionus netgi nevaikšto. Jei ne kalėdinių vakarėlių laikotarpis, dalyvių tikriausiai būtų prisirinkę daugiau, bet abejoju, ar tai smarkiai paveiktų aukciono rezultatus. Kainos – ir taip pačiame dugne, net pardavinėti gaila. Bėda, kad vertingų meno kūrinių mūsų rinkoje lieka vis mažiau.“

Aukcione – paštu arba telefonu

Kitą vakarą Pilies galerijos savininkei D.Stachurai, padedamai aktoriaus Ramūno Rudoko, sekėsi šiek tiek geriau. Tiesa, čia labdaringam aukcionui buvo siūlomi šiuolaikinių autorių kūriniai, o kainų kartelės žemiau nuleistos – norint įsigyti pigiausius darbus, užteko keleto šimtų litų. Iš dvylikos meno kūrinių pavyko parduoti pusę. Daugiausiai – net 10,1 tūkst. Lt – tą vakarą aukcione paliko verslininkė Irena Marozienė. Surinktas lėšas labdaringo vakaro organizatorės žada skirti skurstantiems Lietuvos gyventojams.
Vilniaus aukciono, kuris vyko penktadienį vakare, nelaukėme, tačiau pakalbinome aukciono direktorę Simoną Makselienę. Pirmiausiai pasiteiravome, ar išties meno aukcionų sėkmė yra krizės baimių „lakmusas“. „Su tokia mintimi galėčiau sutikti, tačiau dar labiau aukciono sėkmę lemia jam sukaupta kūrinių kolekcija. Kaip rodo mūsų aukciono patirtis, kai atsiranda išskirtinių darbų – atsiranda ir pirkėjų. O kalėdinių vakarėlių bumas bent jau Vilniaus aukcionui didelės reikšmės neturi, nes jame galima dalyvauti paštu arba telefonu. Ir vienu, ir kitu atveju korteles vietoj kitur tuo metu esančių dalyvių aukciono salėje kilnoja mūsų darbuotojai. Ši paslauga tampa vis populiaresnė, nes renginių mieste iš tiesų labai daug. Tarkim, penktadienio vakarą, kai vyko šis Vilniaus aukcionas, sostinėje gastroliavo garsusis „Cirque du Soleil“. Jo pasirodymu galėjo grožėtis ir mūsų aukciono dalyviai“, – pasakoja Meno rinkos agentūros direktorė.

Penktadienį 18 val. Tolerancijos centre vyks 21-asis Vilniaus aukcionas. Jam teikiamus meno kūrinius galima apžiūrėti aukciono ekspozicijoje nuo trečiadienio.

Šio rinkinio akcentas – peizažai: bus siūloma įsigyti Adomo Galdiko, Jono Buračo, Juozo Mikėno, Vinco Kisarausko ir kitų dailininkų kūrinių. Kita rubrika – Juozo Mikėno, Mindaugo Navako, Antano Mončio skulptūros. Grafikos skiltyje siūloma įsigyti reto autoriaus Mstislavo Dobužinskio 1923 m. litografiją ir XVIII a. pabaigoje Vatikane atspausdintus Pranciškaus Smuglevičiaus vario raižinius. Brangiausiai – 29 tūkst. Lt – prašoma už Algirdo Petrulio „Einančią moterį“ (1943).

Netrukus aukcione bus parduodami mikrofonai ir kita įranga iš Džono Lenono (John Lennon) namų studijos. Savo namuose įkurtoje studijoje dainininkas įrašė pirmuosius solo albumus ir didžiulės sėkmės sulaukusią dainą “Imagine”, rašo BBC.

Skaičiuojama, kad kiekvienas mikrofonais galėtų kainuoti bent 5 tūkst. svarų sterlingų.

Šiuos mikrofonus įrašinėdamas dainas naudojo Dž. Lenonas su žmona Joko Ono (Yoko Ono) ir grupės “The Beatles” nariais Ringo Staru (Ringo Starr) ir Džordžu Harisonu (George Harrison).

Internetinis aukcionas bus atidarytas gegužės 11 d.