Scanpix nuotr.

Stiprus žemės drebėjimas,  vakar supurtęs centrinę Italijos dalį, nusinešė jau daugiau kaip 120 žmonių gyvybes.  Daugybė žmonių gali būti palaidoti po griuvėsiais – iki šiol maždaug 160 žmonių laikomi dingusiais be žinios.

„Yra tiek daug žuvusių, kad negaliu net pasakyti maždaug kiek yra aukų. Yra dešimtys aukų, daugelis po griuvėsiais. Mes įrengėme vietą kūnams”, – iš karto po 6,5 balo žemės drebėjimo kalbėjo Amatričės miestelio, esančio apie 150 km nuo sostinės Romos, meras Sergio Pirozzi.

Smūgių židinys buvo netoli žemės paviršiaus, o epicentras – už 10 km į pietryčius nuo Norčos miesto Perudžos provincijoje. Drebėjimas įvyko apie 3 val. 30 min. vietos (4 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Užsienio reikalų ministerija neturi duomenų apie lietuvius, kurie būtų nukentėję per žemės drebėjimą Italijoje. Ministerija nurodo, kad informacijos apie Lietuvos piliečius, galėjusius būti nelaimės vietoje, galima teirautis Užsienio reikalų ministerijoje telefonu +370 5 236 2444.

Scanpix nuotr.

Per dešimt šių metų mėnesių Lietuvos keliuose ir gatvėse žuvo 204 žmonės arba 32 mažiau, nei per atitinkamą laiką pernai. Aiškią šios liūdnosios statistikos mažėjimo tendenciją sekmadienį galėjo išvysti apsilankiusieji Vilniaus Katedros aikštėje, kurioje iš degančių žvakučių buvo suformuotas grafikas, atspindėjęs eismo nelaimėse žuvusiųjų skaičių nuo pat Nepriklausomybės iki šių dienų.

Akcijos savanoriai iš daugiau nei 16 000 žvakučių suformavo 24 skirtingas kolonas, simbolizuojančias vienerius metus. Kiekvienoje ant pagrindinės šalies aikštės grindinio suformuotoje kolonoje buvo išdėliota tiek žvakučių, kiek tais metais buvo žuvusiųjų keliuose.

Pasak tūkstančius vilniečių ir miesto svečių pritraukusios akcijos organizatorių, žvakutės buvo pradėtos degti 14 valandą, jas uždegti buvo pakviesti ir visi, norėjusieji prisidėti prie šio Pasaulinės žuvusiųjų eismo įvykiuose atminimo dienos renginio.

„Apie 20 val. buvo uždegtos paskutinės žvakutės ir Katedros aikštėje buvo baigtas formuoti didžiausias iki šiol šviečiantis grafikas Lietuvoje. Dažnai kalbame skaičiais, o čia visi galėjo aiškiai pamatyti skirtumą tarp, pavyzdžiui, 1991-ųjų, kuomet Lietuvos keliuose žuvo net 1173 žmonės ir 2011 metų, kuriuos vaizduojančioje kolonoje degė 296 žvakutės“, – sako akcijos projekto vadovas Albinas Keturka.

Jo teigimu, vieni apsilankiusieji garsiai lygino skirtingose kolonose degusių žvakučių skaičius, kiti ieškojo konkrečius metus atspindinčios eilės, kurioje greičiausiai degė ir jų išgyventą netektį simbolizavusi žvakutė.

„Degančių liepsnelių jūra aikštėje sukūrė ypatingą atmosferą ir vaizdą, kurį žmonės fotografavo iki pat ryto. Kai prasidėjo aikštės tvarkymo darbai, radome nemažai ir pačių žmonių atsineštų ir uždegtų žvakučių“, – sako A. Keturka.

Akcijos organizatoriai sieks, kad šis iš degančių žvakučių suformuotas grafikas būtų užfiksuotas oficialiai ir artimiausiu metu kreipsis į Lietuvos rekordus fiksuojančią gentūrą „Factum“.

Pasaulinei žuvusiųjų eismo įvykiuose atminimo dienai paminėti Vilniaus Katedros aikštėje buvo uždegtos daugiau nei 16100 žvakučių, iš kurių suformuotas grafikas užėmė apie 3000 kvadratinių metrų plotą.

Prie šios akcijos prisijungė daugiau nei 60 savanorių, LR susisiekimo ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) darbuotojai su šeimomis. Per akciją žvakeles degė susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičus,  Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, jaunųjų kelininkų organizacijos „Kelelis“ nariai ir sostinės gyventojai bei svečiai.

Akciją inicijavo LR Susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija, organizavo Demokratinių iniciatyvų centras.

Parodos Vilniuje senjorams grąžins džinsuotos jaunystės prisiminimus.

Jei gardžiuodamasis pietumis stebi saulėlydį – tikriausiai artėja Kalėdos. Laikas, kai meno galerijos atidaro šiltas, jaukias kolektyvines parodas, skirtas ieškantiems gerų paveikslų kompanijos ir neserijinių dovanų.
Tiesa, kol kas parodų salėse – vos pirmosios šventinio sezono kregždės. Štai Savicko paveikslų galerija kalėdines parodas laiko tradicija ir stengiasi, kad joms parinkti kūriniai ne tik atitiktų Kalėdų nuotaiką, bet ir turėtų dvasinę, o ne vien materialinę vertę. Šių metų parodoje dalyvauja dvylika nuolat su galerija bendradarbiaujančių dailininkų. Viktoro Binkio natiurmortai leidžia išgirsti muziką spalvose, Ryto Jurgelio kompozicijos primena liaudies meno ornamentikos magiją ir kosmogoninius mitus. Arvydo Pakalkos tapybinėse miniatiūrose architektūriniai motyvai žėri tarytum vitražiniai inkliuzai, o Aloyzo Stasiulevičiaus drobėse naujai nušvinta senojo Vilniaus „bromos“. Netgi ironiškasis Aleksandras Vozbinas ar amžinybei susikaupęs Leonardas Gutauskas dabar – šviesūs ir pakylėti, jų pateikiamas pasaulio vaizdas skaidresnis ir nusiteikęs stebuklams.

Nuojautų ir vyno kalba

Sostinės Pamėnkalnio galeriją „okupuoja“ Algio Griškevičiaus nauji kūriniai. Didelio formato drobėse nėra žmonių, o tik jų veiklos pėdsakai – namai ir pastoliai. Nors vaizduojamos vietos atrodo pažįstamos, bet kiek bežiūrėtum – negali prisiminti, kur jos galėtų būti. Tai tarsi slėpiningi pasąmonės peizažai, pripildyti nuojautų ir tylos.
Po „Lietuvos aido“ galerijos stogu, jei tikėtume parodos pavadinimu, prakalbės vynas. Ne iš bet kur, o iš gūdžios Labanoro girios, įkvėpusios Lino Leono Katino akvareles. Jose – ne itin būdingi tapytojui abstrakcionistui subtilūs pustoniai, mistinės Rytų filosofijos užuominos ir lietuviški liaudies motyvai. Ką čia ir pridursi: artėjančios Kalėdos aukų nesirenka.

Žirgu šuoliuojantis laikas

Tačiau jos nė motais Šiuolaikinio meno centre atidarytų naujų parodų autoriams. Štai Raimundas Malašauskas prisimena 1982 m. Vilniaus jaunimo teatre pastatytą spektaklį pagal Peterio Ustinovo pjesę „Fotofinišas“. Dalis spektaklyje vaidinusių aktorių (Antanas Šurna, Arūnas Storpirštis, Gerardas Žalėnas, Elvyra Žebertavičiūtė, Kristina Andrejauskaitė) dabar suburti R.Malašausko surežisuoton hologramos erdvėn. Šią ir kitas hologramas ekspozicijoje remia Liudviko Buklio, Antano Gerliko, Gedimino G.Akstino ir Jurgio Paškevičiaus pagaminta kėdė.
Tonio Saadojos fotoinstaliacija skirta pirmosios Estijoje masinės deportacijos 1941 m. aukoms atminti. Nuotraukos, kuriose fiksuojamos tuščios sankryžos, buvo padarytos Taline tą pačią naktį, po šių įvykių praėjus 68-eriems metams. Šviesdėžėse pristatomus kūrinius papildo menininkės Flo Kasearu videofilmas, primenantis tikrą įvykį – prieš keletą metų iš hipodromo pabėgusių žirgų blaškymąsi po Taliną. Ekspresyviai šuoliuojančio simbolinio balto žirgo ir desperatiška vieno jaunuolio lenktyniavimo situacija tampa įsimintina kelione po Estijos sostinę.

Modernizacijos amžius

Kad laiko žirgas šuoliuoja sparčiai ir kartais – sukdamas ratus, primins naujas Taikomosios dailės muziejuje ekponuojamas Vladimiro Vasiljevo kolekcijos šuoras. Nūdienos senjores jis perkels į jaunystę – praėjusio amžiaus septintąjį dešimtmetį, kai jos veikiausiai stypčiojo gatvėmis dėvėdamos mini sijonėlius.
„Septintasis dešimtmetis įdomus moterų aprangos silueto nepastovumu. Prasidėjo jis 1961 m. anglų modeliuotojai Mary Quant sugalvojus mini sijonėlį, po poros metų įsiterpusį į demonstruojamą Andre Courreges kolekciją. Jaunimas, svaigstantis nuo bitlų dainų, džiaugsmingai sutiko pirmuosius trumpų drabužių modelius. Antrą septintojo dešimtmečio pusę Vakarų Europoje jau žymi hipių judėjimas, o hipių svarbiausias apdaras buvo džinsai. Staiga nebemadingos tapo skrybėlaitės, maži rankinukai, daili avalynė – visa tai hipius varžė. Jų triukšminguose vakarėliuose vilnijo palaidi plaukai, pažeme vilkosi krepšiai, šlepsėjo sandalai. Tiktai vyresnio amžiaus ponios liko ištikimos ilgiems vakariniams drabužiams“, – pasakoja mados istorikas V.Vasiljevas.
Įdomu, kad tą patį septintąjį dešimtmetį primins ir Nacionalinės dailės galerijoje šią savaitę duris atversiančios parodos. Pirmoji iš jų – „Modernizacija“ – stengsis papasakoti, kokiomis trajektorijomis politinio ir kultūrinio „atšilimo“ Sovietų Sąjungoje laikotarpiu vystėsi Baltijos šalių architektūra, dizainas ir vaizduojamasis menas. Antroji – „Mūsų metamorfiškoji ateitis“ – detaliau pristatys 1960–1980 m. sovietinio dizaino virsmus. Bus eksponuojami Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos specialistų projektai, kuriais pagal ideologijos reikalaujamą kurpalį bandyta formuoti naują, besikeičiančius gyvenimo standartus atitinkančią tarybinių žmonių aplinką.
Abi šį penktadienį atidaromas parodas drauge rengė visų trijų Baltijos šalių architektūros ir dizaino specialistai.

Aštuonios gruodžio pradžios parodos Vilniuje
„Lietuvos aido“ galerijoje – Linas L.Katinas. „Vyno kalba“ (akvarelė)
Pamėnkalnio galerijoje – Algis Griškevičius. „Nuojautos“ (tapyba, skulptūra)
Savicko paveikslų galerijoje – kalėdinė tapybos paroda
Šiuolaikinio meno centre – Raimundas Malašauskas. „Fotofinišas“ (hologramos)
Šiuolaikinio meno centre – Tonis Saadoja, Flo Kasearu. „21.05.09 / 14.06.09“ (šviesdėžės, videofilmas)
Šiuolaikinio meno centre – Karlas Larsonas. „of or before the forum“ (tekstai ir objektai)
Taikomosios dailės muziejuje – „Nuo mini iki maksi. Septintojo dešimtmečio mada“
Nuo gruodžio 9 dienos Nacionalinėje dailės galerijoje – „Modernizacija“, „Mūsų metamorfiškoji ateitis“. Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra 1960–1980 m.

REUTERS

BBC korespondentas pranešė matęs sugriautą trijų aukštų namą, į kurį, teigiama, buvo nukreiptas NATO antskrydis, miesto Suk al Juma gyvenamajame rajone. Tripolio ligoninėje žurnalistui vėliau buvo parodyti trys kūnai – moters, vyro ir kūdikio. Incidento vietoje jis teigia matęs iš griuvėsių traukiamus dar vieno vyro ir kūdikio kūnus.

NATO teigia, kad naktį sunaikino priešlėktuvinių raketų sandėlį Tripolyje ir pradėjo tyrimą dėl Libijos pareiškimų. Aljansas yra pripažinęs, kad ankstesni antskrydžiai per klaidą buvo nukreipti į civilių gyvenamuosius rajonus.

NATO eskadrilės vadas Maikas Brakenas (Mike Bracken) teigė BBC nežinąs tikslios sugriauto pastato vietos.

“NATO apgailestauja dėl civilių aukų per Libijos operaciją ir labai apgailestautų, jei incidento tyrimas parodytų, kad tai buvo NATO operacijos pasekmė”, – teigė M. Brakenas.

“Mūsų pilotai ir oro pajėgos labai stengiasi sumažinti civilių aukų riziką iki minimumo, bet karinėje kampanijoje rizikos išvengti neįmanoma. Paaiškėjo, kad anksčiau Muamaro Kadafio (Muammar Gaddafi) režimo gyvenamosiomis pristatytos vietovės yra naudojamos kaip vadovavimo ir kontrolės centrai”, – tvirtino NATO pareigūnas.

don2

Mažas, baltas, mielas robotukas, vardu DON-8r, renka aukas ir praeiviams sukelia šypsenas dažnam primindamas animacinio filmo „Wall-e“ personažą „EVE“ (Ievą). Tai naujausias dizainą studijuojančio 21 metų studento Tim Pryde darbas, praneša tinklapis timpryde.com.

Kaip sako pats įrenginio kūrėjas, jam patinka daiktai, kurie yra nestandartiniai, sukelia šypseną bei gali būti praktiškai naudojami. Be to, jis puikiai supranta, kaip sunku rinkti aukas geriems tikslams ir kaip nenoriai praeiviai aukoja labdarai. Renkantys aukas dažnai sulaukia priekaištų, jog jas renka.

don

DON-8r (anglų kalba tariama „donator“) pavadinimas ir balta spalva buvo pasirinkta tam, kad įvairios organizacijos galėtų jį naudoti savo tikslams ir atsiribotų nuo bet kokios papildomos reklamos.

Pabandžius paeksperimentuoti gatvėje ir „paleidus į darbą“ šį mažylį, buvo sulaukta įvairių reakcijų: žmonės mielai aukojo pinigus, vaikai jį glostė ir bandė prakalbinti, kiti tiesiog sustodavo ir žiūrėdavo. Bet vienareikšmiškai galima pasakyti – jis atkreipė praeivių dėmesį.

Robotukas juda ratu nedidelėje teritorijoje ribotą laiką, o kai sustoja, pradeda mojuoti vėliavėle ir keisti spalvas, taip atkreipdamas aplinkinių dėmesį ir prašydamas įmesti monetą. Kai tik įmetamas pinigėlis, jis vėl pradeda judėti. Pats dizaineris mano, jog jo aukas renkantis robotas pateisino lūkesčius ir bus plačiai naudojamas.

AP

Jungtinių Valstijų pietinį regioną smarkiai nuniokojusių tornadų aukų iki penktadienio vakaro padaugėjo iki 334, kai šalies prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) reiškė solidarumą su sielvarto apimtais amerikiečiais.

“Pasirūpinsime, kad neliktumėte užmiršti”, – B.Obama sakė Tuskalusos mieste po susitikimo su nukentėjusiais žmonėmis, kurių namai buvo sugriauti.

“Dar nesu matęs tokių sugriovimų. Tai drasko širdį”, – pridūrė prezidentas.

Vien Alabamoje trečiadienį siautėjusios audros nusinešė 238 gyvybes, pranešė Krizių valdymo agentūra. Be to, šioje valstijoje 1 730 žmonių buvo sužeisti arba paguldyti į ligonines, dar 20 paskelbti dingusiais.

Ši tornadų krizė pagal aukų skaičių buvo trečia didžiausia per JAV istoriją.

1932 metų kovo 21 dieną siautėję viesulai nusinešė 332 žmonių gyvybes, o dar didesnė nelaimė įvyko 1925 metų kovą, kai žuvo 747 žmonės.

Apie 90 tūkst. gyventojų turinčioje Tuskalusoje ištisi kvartalai buvo sulyginti su žeme.

Kad savo akimis pamatytų sugriovimų mastą, į nelaimės zoną atvykę JAV prezidentas ir jo žmona Michelle Obama (Mišel Obama) susitiko su Alabamos gubernatoriumi Robertu Bentley (Robertu Bentliu), taip pat paspaudė rankas ir apkabino nukentėjusius gyventojus.

B.Obama pažadėjo suteikti pagalbą Tuskalusai ir dešimtims kitų miestų bei miestelių JAV pietiniame regione, kuriame ši stichinė nelaimė buvo didžiausia nuo uragano “Katrina”, praslinkusio 2005 metais.

Pagal penktadienį pareigūnų paskelbtus duomenis, labiausiai nukentėjusioje Alabamos valstijoje dėl tornadų žuvo 238 žmonės, Misisipėje – 34, o Arkanzase – aštuoni. Dar 34 žmonės žuvo Tenesyje, 15 – Džordžijoje, penki – Virdžinijoje.

Gyventojai rinko daiktus iš apgriautų namų, biurų ir mokyklų; daugelyje vietų vaizdai buvo panašūs į karo arba žemės drebėjimų nuniokotas vietoves.

JAPAN-QUAKE

Japonijos nacionalinė policijos agentūra patvirtino, kad per gaivalinę nelaimę kovo 11 dieną žuvo 14 tūkst. 416 žmonių.

Žinybos antradienio 10 val. duomenimis, per parą liūdnąjį sąrašą papildė dar 76 pavardės. Dauguma žuvusiųjų yra Mijagio (8 702 žmonės), Ivatės – (4 197) ir Fukušimos (1 454) prefektūrose.

Dingusiųjų be žinios sąrašas sutrumpėjo 180 žmonių – dabar jame yra 11 tūkst. 709 pavardės. Nukentėjusiais laikomi 5 tūkst. 315 žmonių.

Tuo tarpu policija tebeieško nukentėjusiųjų Fukušimo 1-osios elektrinės rajone. Šiuo metu darbai vyksta Futabos mieste.

Paieškos rengiamos ir Nakane, už 4,5 km į šiaurę nuo elektrinės. Žmonių buvimo požymių šiame rajone nėra, bet paieškos grupės randa šunų, katinų ir kitų naminių gyvulių

Japoniją nuniokojusio galingo žemės drebėjimo ir jo sukelto milžiniško cunamio aukų ir dingusiųjų be žinios skaičius siekia 22 885 žmones, informuoja šalies Nacionalinė policijos agentūra.

Oficialiai pranešama, kad antradienį 21 val. vietos laiku žuvusiųjų sąraše buvo 9099 pavardės. Iki šiol nesurastų žmonių skaičius padidėjo nuo 12645 iki 13786.

Nukentėjusiųjų žmonių skaičius siekia 2722.

Tuo tarpu Japonijos meteorologijos agentūra ragina gyventojus būti pasirengus pakartotiniams mažesnio galingumo žemės drebėjimams, kurie krečia šalį po kovo 11 dienos 9 balų stiprumo žemės drebėjimo.

Pavyzdžiui, vien antradienį pagrindinės salos Honsiu rytinėje pakrantėje užfiksuota 20 požeminių smūgių, kurių stiprumo magnitudė buvo nuo 4,5 iki 6,6 balo.

Japonų pareigūnų vertinimais, kovo 11 dieną šalį nuniokojusio galingo žemės drebėjimo ir jo sukelto milžiniško cunamio aukų skaičius viršys 18 tūkstančių.

Kaip pranešė policijos atstovas spaudai Hitoshi Sugawara (Hitošis Sugavara), vien Mijagio prefektūroje, kuri yra vienas iš labiausiai nuo stichijos nukentėjusių regionų, aukų skaičius turėtų perkopti 15 tūkstančių.

Kitų nuniokotų regionų policijos atstovai atsisakė prognozuoti galutinį aukų skaičių, tačiau sakė, kad jų rajonuose oficialiai jau patvirtintas beveik 3 400 žmonių mirties faktas.

Nacionalinė policijos agentūra nurodė, kad iki šiol surinkti 8 649 žuvusių žmonių palaikai, o 13 262 asmenys vis dar laikomi dingusiais be žinios. Neatmetama, kad dalis pavardžių sąrašuose gali dubliuotis ir kai kurie žuvusieji, kurių tapatybės dar nenustatytos, figūruoja dingusių asmenų sąraše.

Pastangas išsiaiškinti tikslų aukų skaičių komplikuoja tai, kad milžiniškos bangos veikiausiai nunešė daug kūnų į vandenyną, kaip tai padarė 2004 metais Indijos vandenyno regioną nusiaubęs cunamis, po kurio daug žuvusiųjų taip ir nebuvo rasti.

Taip pat gali būti, kad kai kurie dingusiais laikomi žmonės stichinių nelaimių metu buvo išvykę iš regiono ir iki šiol dar nesusisiekė su artimaisiais ar pareigūnais.

Be 15 tūkst. žmonių, kurie, kaip manoma, žuvo Mijagio prefektūroje, policija patvirtino beveik 3 400 žmonių žūtį Ivatėje, Fukušimoje, Ibarakyje, Aomoryje ir Čiboje. Dar septyni žmonės, policijos duomenimis, žuvo sostinėje Tokijuje.

Žemės drebėjimo ir cunamių nuniokotuose Japonijos pajūrio miestuose gelbėtojai pjūklais ir laužtuvais ardė griuvėsius, traukdami aukų kūnus, o turtingiausia Azijos valstybe susidūrė su didėjančiu humanitarinės, branduolinės ir ekonominės krizės pavojumi.

Milijonai žmonių jau trečią naktį praleido be vandens, maisto ir galimybės sušilti žvarbiame ore nuniokotoje šiaurės rytų pakrantėje.

Be to, vienoje pažeistoje atominėje jėgainėje sugedus jau trečio reaktoriaus aušinimo sistemoms padidėjo reaktoriaus šerdies išsilydymo pavojus, o biržoje akcijų kainos patraukė žemyn, baiminantis milžiniškų Japonijos pramonės nuostolių, tarp jų didžiųjų bendrovių, tokių kaip “Toyota” ir “Honda”.

Vienas anonimu pageidavęs likti Japonijos policijos pareigūnas, kad pirmadienį Mijagio prefektūros pakrantėje buvo rasta apie tūkstantis vandenyno išmestų lavonų.

Paaiškėjus šiam faktui, oficialus pastarųjų katastrofų aukų skaičius didėja iki maždaug 2 800, tačiau Mijagio policijos vadas sakė, jog vien jo provincijoje, turinčioje 2,3 mln. gyventojų, tikriausiai žuvo daugiau negu 10 tūkst. žmonių.

Penktadienį Japoniją ištikusi dviguba tragedija šios išsivysčiusios šalies gyventojams sukėlė didžiulių kančių, neregėtų nuo Antrojo pasaulinio karo.

Daugelyje vietovių neveikia vandentiekis, nėra elektros, o eilėse prie degalinių žmonėms tenka laukti po 4-5 valandas. Dėl artimųjų ir namų netekties sielvartaujantys gyventojai alkį dažniausiai malšina makaronų sriubomis iš pakelių arba virtų ryžių kukuliais.

“Žmonės turi mažai maisto ir vandens. Produktai paprasčiausiai neatvežami”, – sakė Ivatės prefektūros, kuri yra viena iš trijų labiausiai nukentėjusių, administracijos pareigūnas Hajime Sato (Hadžimė Satas).

Jis pridūrė, kad gaunama tik 10 proc. gyventojams reikalingo maisto ir kitų atsargų. Baigiasi netgi lavonmaišių ir karstų atsargos, todėl tikėtina, kad vyriausybė kreipsis pagalbos į laidojimo namus užsienyje.

“Kreipėmės į laidojimo namus visoje šalyje, prašydami atsiųsti kuo daugiau lavonmaišių ir karstų, – H.Sato sakė naujienų agentūrai “The Associated Press”. – Tiesiog nesitikėjome, kad gali įvykti kažkas panašaus. Tai tiesiog pribloškia”.

Nuo penktadienio nuniokotą pakrantę supurtė daugiau nei 150 pakartotinių požeminių smūgių, o pirmadienį užfiksuotas 6,2 balo žemės drebėjimas vėl paskatino vėl paskelbti cunamių pavojų. Labiausiai Fukušimos provincijoje nuniokotame Somos mieste kariai nutraukė gelbėjimo darbus ir paragino gyventojus skubėti į aukštumas.

Mieste gaudė sirenos, o kariai komandavo: “Bėkite į aukštesnes vietas! Traukitės iš čia!”

Keli uniformuoti kariai buvo pastebėti vedantys senyvą moterį į pažliugusį kalvos šlaitą.

Tačiau cunamis šįkart neatsirito.

Pirmosios nuo penktadienio į Somą atvykusios paieškų brigados pradėjo traukti lavonus iš po nuolaužų. Netoliese stovėjo greitosios pagalbos automobiliai, o išvalytose vietose buvo ištiesti lavonmaišiai. Tuo metu ugniagesiai laužtuvais ir grandininiais pjūklais valė nuolaužų krūvas, kuriose susimaišė medienos lūženos, plastikiniai lakštai, stogų dangos gabalai, dumblas, sumaitoti automobiliai, susiraizgę elektros laidai ir namų apyvokos daiktai.

Virš miesto siuvo sraigtasparniai, tyrinėdami nuniokotus rajonus, kuriuose griuvėsiai tęsėsi iki pat horizonto. Kai kurie laivai riogsojo apvirtę sausumoje, nunešti už maždaug kilometro nuo kranto. Pareigūnais sakė, kad Somoje, turinčioje 38 tūkst. gyventojų, buvo užlieta trečdalis teritorijose, o tūkstančiai žmonių iki šiol nerasti.

Pasak pareigūnų, patvirtinta jau daugiau nei 2 800 žmonių žūtis, o daugiau nei 1 400 pasigesta. Dar bent 1 900 buvo sužaloti.

“Prarandu viltį”, – sakė 38 metų statybininkas Hajime Watanabe (Hadžimė Vatanabė), stovintis pirmasis eilėje prie uždarytos degalinės Sendajuje, esančiame už maždaug 100 kilometrų į šiaurę nuo Somos. Vėliau priėjo vienas iš gelbėtojų ir pranešė, jog netgi tuo atveju, jeigu degalinė atsidarys, benzinas bus skiriamas tik gelbėtojų brigadoms ir svarbiausiems administracijos darbuotojams.

“Niekada neįsivaizdavau, kad pateksime į tokią padėtį, – sakė H.Watanabe. – Anksčiau gerai gyvenau; dabar neturiu nieko. Nei benzino, nei elektros, nei vandens.”

Vyras sakė, jog jį ir jo šeimą gelbsti tik 60 puslitrinių vandens butelių, kuriais jo žmona apdairiai pasirūpino, ruošdamasi panašioms krizėms. H.Watanabe pasakojo dvi valandas ieškojęs veikiančios maisto parduotuvės, prie kurios ilgai teko laukti eilėje, kad nusipirktų ryžių miltų makaronų.

Vyriausybė į nelaimės zoną pasiuntė 100 tūkst. karių, kurie padeda vykdyti gelbėjimo operacijas. Be to, pasiųsta maisto produktų, 120 tūkst. antklodžių, 120 tūkst. butelių vandens ir 110 tūkst. litrų benzino, tačiau elektros linijų remontas gali užtrukti dar kelias dienas.

Politinės partijos per praėjusius metus gavo beveik 5 mln. litų aukų, o paskutinį 2010 metų ketvirtį rėmėjai politikams buvo dvigubai dosnesni nei pirmąjį ketvirtį.

2010 metų pirmąjį ketvirtį fizinių ir juridinių asmenų aukos partijoms siekė 796 137 litus, o paskutinį – 1 875 898 litus.

Antrą ketvirtį surinkusios 1,097 mln. litus, trečiąjį – 1,151 mln., iš viso partijos per praėjusius metus gavo 4 920 774 litus, rodo trečiadienį Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) paskelbti duomenys.

Iki sausio 14 dienos partijos turi VRK pateikti praėjusių metų ketvirto ketvirčio aukotojų sąrašus. Tą jau padarė 19 politinių partijų, tarp jų – visos didžiosios parlamentinės partijos.

Politinių partijų pateiktuose aukotojų sąrašuose nurodyta bendra aukų suma praėjusį ketvirtį – 1 875 898 litai, iš jų fiziniai asmenys paaukojo 60 aukų – 80 113 litus, juridiniai asmenys 135 aukas – 1 795 785 litus. Keturios partijos nurodė, kad negavo aukų.

Daugiausiai lėšų surinko Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) – 453 980 litų, Lietuvos liberalų sąjūdis – 313 tūkst. litų, Darbo partija – 308 473 litų.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai gavo 257 tūkst. litų aukų, Krikščionių partija – 143 tūkst., Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga – 98 tūkst. litų, Lietuvos liaudies partija – 86 360 litų.

Lietuvos rusų sąjunga deklaravo surinkusi 55 tūkst. litų aukų, partija “Tvarka ir teisingumas” – 50 100 litų, Lietuvos socialdemokratų partija – 43 tūkst. litų. Kitų partijų nurodytos aukos siekė nuo 760 iki 35 tūkst. litų.

Tarp dosniausių LiCS aukotojų – bendrovės “Audora”, “Inno Idėja”, “Dagesta”, koncernas “Achema”.

Liberalų sąjūdį didžiausiomis aukomis parėmė bendrovės “Betono apsaugos sistemos”, “Vimista”, “Gargždų plytų gamykla”, “Ausga”, “Vilari”, “Elstila”.

Darbo partijai plačiausiai pinigines atvėrė partijos lyderio Viktoro Uspaskicho šeimai priklausančios grupės įmonės “Krekenavos mėsa”, Krekenavos agrofirma”, “Vikeda”, “Vikrema”, “Vikstata”.

Didžiausia konservatorių aukotojai – bendrovės “MG Valda”, “Limeta”, “Žilevana”, “Posūkis”.

Vienas fizinis ar juridinis asmuo per metus vienai politinei partijai gali paaukoti ne didesnę kaip 20 VMDU dydžio auką (šiuo metu – 42 360 litų).

Artėjant savivaldos rinkimams, Vyriausybė trečiadienį ketina palengvinti sąlygas žmonėms remti politines partijas.

Prieš mėnesį nustatyta, kad partijų rėmėjai privalo deklaruoti pajamas, tačiau Vyriausybė ketina pasiūlyti Seimui keisti įstatymą, kad žmonėms paaukojusiems pasirinktai partijai vieniems rinkimams mažiau nei 40 litų nebereikėtų deklaruoti savo turto ir pajamų, trečiadienio rytą pranešė Lietuvos radijas.

Reikalavimu deklaruoti pinigus buvo siekiama išvengti atvejų, kai kandidatai rinkimuose nenorėdami viešai skelbti iš ko paėmė stambią pinigų sumą ataskaitose išdalija ją, nurodydami, kad po nedidelę sumą gavo iš daugelio aukotojų.

Tačiau Vyriausybė mano, kad jei auka mažesnė nei 40 litų, nebūtina užkrauti žmogaus papildomais biurokratiniais rūpesčiais, kuriuos sukelia deklaravimas.

Savivaldybių tarybų rinkimai vyks kitąmet vasario 27 dieną.