Trys klausimai Lietuvos socialdemokratų partijos vicepirmininkui Algirdui Sysui
– Kodėl reikalingos kvotos moterims, kurios yra numatytos Socialdemokratų partijos įstatuose?
– Politikoje dalyvauja ir vyrai, ir moterys. Gerų šalių praktika įrodo, kad jų reikia. Socialdemokratai yra vienintelė partija, kuri įsirašiusi į savo statutą moterų iškėlimą ir kvotas rinkimų sąrašuose bei visuose valdymo organuose. Sprendžiant sąrašo klausimą, šiemet buvo šiek tiek kitokia atranka – kvietėme skyrius siūlyti po vieną kandidatą vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardoje. Labai gaila, kad daugelis skyrių siūlė vien bičiulius, o ne bičiules. Galutiniame sąraše buvo pasiūlytos tik 33 mūsų kolegės. Taip įsijungė kitas mechanizmas, dėl kurio dabar ginčijamasi. Ieškosime sprendimo būdų ateityje, kad užpildytume visą sąrašą. Norint įgyvendinti kvotą – 40 proc., reikia 56 kandidačių.
Labai gaila, kad daugelis skyrių siūlė vien bičiulius, o ne bičiules.
Partijoje veikia aktyvi moterų sąjunga, prašėme siūlyti ne tik jos nares, bet ir kitas aktyvias partietes. Taip atsirado sąrašas, į kurį atsižvelgėme. Vienos buvo nustebintos, dalis išsibraukė anksčiau, kitos po tarybos posėdžio išreiškė nenorą dalyvauti. Tačiau sąrašas gana ilgas. Tikrai vargu ar galime pakeisti statutą taip greitai, todėl šis reikalavimas bus išlaikytas. Prieš kitus rinkimus galbūt reikės šiek tiek pakeisti atrankos sistemą, nes dabar išeina kolizija, kai iškelti kandidatai nepatenka į sąrašą ir dėl to kyla nepasitenkinimas.
– Aukščiausiose sąrašo pozicijose yra Raminta Popovienė, Auksė Kontrimienė, Kristina Miškinienė – tūlam politikos stebėtojui menkai pažįstamos pavardės. Ar nuo to nenukenčia jūsų sąrašo patrauklumas? Ar pats principas svarbiau už kokybę?
– Reikia ieškoti protingo kompromiso tarp principo ir kokybės. Tai yra didelis galvos skausmas. Nuo to, kad kokybė bus bloga, nukenčia visa partija. Kalbant apie sąrašą, jame yra ir mažai žinomų jaunimo atstovų. Jūsų išvardytos politikės yra Seimo narės – nenauji veidai. Esame kritikuojami, kad nerodome naujų veidų, o kai parodome, tada klausia – kas juos pažįsta? Tokia dilema.
Ne paslaptis, kad kartais suveikia ir tam tikri stereotipai.
Kartų kaita visada yra problema visoms partijoms. Įdomiausia, kad moterų partijoje yra daugiau nei vyrų, bet skyriai dažniau renka vyrus. Taigi ir moterų požiūris į moteris kandidates turėtų keistis. Arba reikia reitinguoti tik tas kandidates, kurias skyriai iškėlė, o jei iškėlė nepakankamai, kvotų tuomet neužpildyti.
– Kodėl būdami valdžioje šių kvotų nebandėte perkelti į kitas sritis – Vyriausybės ministrų postus ir pan.?
– Kiekvieną kartą sudarydami Vyriausybę ar kokį kitą organą kalbame ir per šią prizmę, kad turime gerų specialisčių moterų, kurios gali užimti vieną ar kitą postą. Galbūt žvelgiant į viršutinį lygį dar nepasiekėme skandinavų. Pastarojoje Danijos vyriausybėje moterų buvo daugiau negu vyrų. Tai yra politinės kultūros ir brandos klausimas. Kvotų gali prirašyti, bet mes turime ir išugdyti kartą žmonių, kurie gali susidoroti su iškelta užduotimi ir nebijoti to daryti. Ne paslaptis, kad kartais suveikia ir tam tikri stereotipai.