Ne tik onkologinę ligą išgydantys, bet ir vėžio atsinaujinimui kelią užkertantys Klaipėdos onkologai šiandien gali nepalyginti daugiau nei prieš gerą dešimtmetį. Atlikę genetinius tyrimus jie jau turi galimybę numatyti, kuris iš sergančiojo šeimos narių pasižymi onkologinių ligų rizika. Galbūt tai daugiausia ir lemia, kad Vakarų Lietuvoje mirštamumo nuo onkologinių ligų rodikliai vieni mažiausių šalyje.
Auksė ŽELNIENĖ
Dar ne taip seniai inkstų vėžiu sirgęs pacientas, metastazėms išplitus į plaučius, būdavo pasmerkiamas mirčiai. Chirurgai pašalindavo inksto naviką, bet tai ir viskas, ką medicina galėjo. Pacientas išgyvendavo šešis mėnesius, šiandien, atsiradus galimybei po operacijos sunaikinti vėžio pėdsakus organizme, taikant chemoterapiją, spindulinę terapiją ir gydymą vaistais, vėžio pakirsti ligoniai šansų turi kur kas daugiau (iki šešerių ar daugiau metų).
Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Onkologijos klinikos vadovas Alvydas Česas prisimena, kad jam renkantis onkologo specialybę ji vadinta paskutinės vilties šiaudu: tuo metu vyravo nuomonė, kad sergant vėžiu vilties išgyventi maža. Šiandien situacija gerokai pasikeitusi: gydymas chemoterapija tapo individualizuotas ir priklausantis nuo daugelio veiksnių. Lietuvos medicina nebėra atitrūkusi nuo Vakarų, ir nors onkologai negali visiškai išgydyti vėžio, gali jį valdyti, pailginti žmogaus gyvenimo trukmę.
„Apie 80 proc. onkologinių pacientų šiandien chemoterapinį gydymą gauna ne tada, kai jau nieko nebegalime padaryti, o dar prieš operacinį gydymą ar po jo, kai dar nėra metastazių, – pasakoja A.Česas, primindamas, kad ne medikas turėtų versti žmogų atlikti profilaktinius tyrimus tuomet, kai sveikata jau prasta, o metai po metų kiekvienas sąmoningai turėtų tam ryžtis. – Gydymo rezultatas priklauso nuo to, ar anksti diagnozuojama liga ir ar ji valdoma. Vėžys neatsiranda per dieną.“
Užkirsti kelią onkologinėms ligoms onkologams padeda ir KUL veikianti moderni genetikos ir molekulinės diagnostikos laboratorija. Joje atliekami molekuliniai genetiniai vėžio tyrimai. Medikams jie leidžia numatyti, kokios perspektyvos laukia ligonio ateityje.
„Jei jaunas žmogus susirgo galbūt paveldimu vėžiu, jam skiriama genetiko konsultacija, atliekami tyrimai, aiškinamasi, ar jis neturi paveldėjimo sindromo, nes po kurio laiko gali atsirasti ir kita onkologinė liga. Toks ligonis patenka visos gydytojų onkologų komandos globon, jo būklė nuolat stebima, neleidžiant plėtotis ligai“, – pasakoja A.Česas.
Multidisciplininis požiūris į pacientą ir jo ligą yra kertinis veiksnys, vedantis į sėkmingą paciento gydymą ir visų galimybių išnaudojimą. Naujausi moksliniai tyrimai, atliekami ligoninėje, pasitarnauja pacientų išgyvenamumui, leidžia sužinoti, o kartu ir mokytis dirbti su naujausiais medikamentais ir technologijomis.
„Mes esame labai dėkingi mūsų pacientams ir jų artimiesiems, kad jie padeda mums kartu siekti geriausių gydymo rezultatų“, – tvirtina KUL Onkologijos klinikos vadovas.
Vėžį žadina ir konservantai
KUL Chirurgijos ir endokrininės chirurgijos klinikos vadovas doc. dr. Paulius Žeromskas sako, kad nepaisant didėjančio visuomenės sergamumo onkologinėmis ligomis gydymas nuo vėžio teikia vis daugiau vilčių. Pacientų išgyvenimo rodikliai vis geresni. KUL gydytojai onkologai, chemoterapeutai bei kitų specialybių gydytojai, dirbdami vienoje komandoje, turi visas galimybes užkirsti tam kelią, bet negali garantuoti, kad vėžys negrįš. Taip pat reikėtų paminėti, kad vieni vėžiai, pvz., storosios žarnos ar krūties, įveikiami daug lengviau nei inkstų ar kitų organų.
„Kai storosios žarnos, kiaušidžių, skrandžio ar pirminis pilvaplėvės vėžys būna išplitęs po visą pilvą, taikome citoredukcines operacijas su hipertermine pilvo ertmės organų chemoterapija (HIPEC), – pasakoja P.Žeromskas. – Operacijos esmė: pašalinami visi vėžio pažeisti pilvo organai su pilvaplėve, o tada į pilvo ertmę suleidžiamas chemoterapinis preparatas, sunaikinantis visas likusias vėžines ląsteles pilvo ertmėje. Šis metodas visiškai neišgydo nuo vėžio, bet leidžia pagerinti pacientų gyvenimo trukmę ir kokybę.“
Pasak P.Žeromsko, įtakos onkologinėms ligoms turi daug veiksnių, tarp kurių ir kasmetinė onkologinių ligų profilaktika bei mityba: „Šiandien retas susimąsto, kaip individo organizmą veikia nerūgstantys ir nesenstantys maisto produktai, kurių civilizuotose šalyse vartojama vis daugiau. Konservantų prifarširuotos dešros, putojantys ir energiniai gėrimai, kuriuose vienintelis natūralus produktas – vanduo… Kiek žmogaus organizmas gali tai kęsti? Kodėl niekas neklausia, kaip tai mus veikia? O kur dar trumpos miego valandos, išsekimas, stresas ir pan.“
Lietuvių krūtis gelbsti tausojantys metodai
Svariais pasiekimais onkologijos srityje šiandien gali pasidžiaugti ir KUL gydytojas chirurgas, Krūtų chirurgijos sektoriaus vedėjas Donatas Petrauskas. Medikas tikina, kad krūties vėžio chirurginis gydymas jau kurį laiką nebėra tik onkologinės ligos pašalinimas operaciniu būdu. Pasitelkus modernius chirurginio gydymo metodus smarkiai pagerėjo moters, sergančios krūties vėžiu, gyvenimo kokybė.
Kaip pavyzdį jis mini KUL Krūtų chirurgijos sektoriuje taikomą šiuolaikiškiausią diagnostikos metodą naudojant specialų radioizotopinį žymėjimą, kuriuo siekiama išsaugoti pažasties limfmazgius ne tik prieš, bet ir po sisteminio gydymo chemoterapiniais vaistais. Taip ligonės išvengia rankos patinimo (vad. limfedemos), peties sąnario skausmingumo ir judesių sutrikimo bei rankos jėgos sumažėjimo.
„Prieš kelis dešimtmečius italų chirurgas Umberto Veronesi įrodė, kad norint pašalinti vėžį, esantį krūtyje, nebūtina atlikti krūties šalinimo operaciją (vad. mastektomiją), ir pavadino šį metodą tausojančiu krūtį. Taigi pasitelkdami plastinėje krūtų chirurgijoje naudojamus metodus Krūtų chirurgijos sektoriaus gydytojai šiandien ne tik pašalina onkologinę ligą, bet ir pakoreguoja krūties formą. Moteriai pageidaujant tos pačios operacijos metu atliekama ir sveikos krūties korekcijos operacija, siekiant idealios simetrijos. Jei mastektomija vis dėlto neišvengiama dėl uždegiminės vėžio formos, didelės apimties tumoro, keleto navikų ar paveldėjimo sirgti krūties vėžiu (BRCA-1 ir BRCA-2 mutacijos), krūtis gali būti atkurta pasitelkus pacientės audinius ar panaudojant silikoninius implantus. Krūties atkūrimo operacija šiandien galima ir tos pačios operacijos metu, ir antru etapu, baigus krūties vėžio sisteminį gydymą“, – pasakoja D.Petrauskas.
Šių sudėtingų operacijų metu KUL pečius suremia profesionali specialistų komanda, kurią sudaro chirurgai onkologai bei plastikos chirurgai.
Mokslo pažanga užkirs kelią šalutiniams poveikiams
KUL pasiekimai onkologijos srityje bene geriausiai atsiskleidžia žvelgiant istoriškai. Gydytoja onkologė radioterapeutė, Branduolinės medicinos centro vadovė doc. dr. Aista Plieskienė prisimena 2010 m., kai Vakarų Lietuvos regiono gyventojams pradėtos teikti šiuolaikinės onkologinės radioterapijos paslaugos, ir 2013 m., kai KUL pirmoji Lietuvoje pradėjo taikyti vieną inovatyviausių rotacinės moduliuojamo intensyvumo radioterapijos metodą (VMAT).
Naujos kartos trimatė spindulinė terapija švitinant pacientų navikus šiandien medikams jau leidžia išsaugoti greta esančius sveikus organizmo audinius.
„Nugalėti vėžį mums padeda ir darnus multidisciplininės komandos darbas, ir tai, kad gydymo metodai jungiami tarpusavyje, vis plačiau pritaikant ne tik ertminį, bet ir intersticinį brachiterapijos metodą“, – pasakoja A.Plieskienė, pabrėždama, kad tapti stipriu radioterapijos centru KUL leido mokslo ir medicininės technikos pažanga.
Šiuo metu vykdomi individualaus radiojautrio tyrimai onkologams ateityje leis labiau individualizuoti piktybinių navikų radioterapinį gydymą, o tai padės išvengti sunkesnių šalutinių poveikių.
„Tiksliau nustatysime naviko išplitimo ribas, galėsime realizuoti didesnę suminę spindulių dozę. Gydymo rezultatai gerės, o sveiki audiniai bus dar labiau apsaugoti. Bet svarbiausia, kad atsiras vis daugiau galimybių sunaikinti ne tik patį naviką, bet ir pavienes metastazes kituose organuose“, – prognozuoja KUL Branduolinės medicinos centro vadovė.
Ji atskleidžia, kad šiuo metu tyrinėjami ir pacientų limfocitų chromosomų pokyčiai po spindulinės terapijos procedūrų: „Šios ląstelės procedūros metu cirkuliuoja paciento organizme ir yra paveikiamos jonizuojančios spinduliuotės. Tikimės, kad tai padės ateityje atskleisti sąsajas tarp chromosomų pažaidų ir spindulinių reakcijų.“