Aludarių krašte Aukštaitijoje prileista pirmoji gyvo alaus vonia, skirta grožio procedūroms. Paslauga unikali, jos nerasite nė vienoje kaimyninėje valstybėje. Šiai procedūrai tinkamas tik gyvas alus, kuriame yra likę gyvų mielių ir naudingų mineralų. Tokią naujovę siūlo savo sričių ekspertai Butautų dvaro bravoras ir Etno-SPA Lietuva centras Panevėžyje.

SPA vadovai teigia, kad unikalios gyvo alaus procedūros metu oda prisotinama veikliosiomis medžiagomis, B grupės vitaminais, E vitaminais. Šie jaunina odą, suteikia jai švytėjimo, padeda reguliuoti aukštą kraujospūdį. Apyniai veikia atpalaiduojančiai, skatina odos regeneraciją.

„ETNO-SPA LIETUVA centre kiekvienas lietuvis ir mūsų šalies svečias turi galimybę pasinaudoti tuo, kuo nuo seno didžiavosi ir išsiskyrė lietuvių tauta: tikra lietuviška garine pirtimi su pirtininku ir vantomis, alaus misos, mielių, vaistažolių, pieno voniomis, masažais ir kitomis sveikatinimo procedūromis su gintaru, moliu, medumi… Džiaugiamės bendradarbiaujant su aludariais galėdami pasiūlyti autentiškų grožio ir sveikatos procedūrų mūsų moterims ir vyrams“, – sako “Etno Spa Lietuva” direktorė Dovilė Kuklieriūtė.

Gyvo alaus voniai naudojamas Butautų dvaro alus. Aukštaitijos aludariai teigia, kad alus nuo seno buvo ne tik vartojamas kaip gėrimas, bet ir naudojamas grožio procedūroms.

„Sveiką gyvenimo būdą propaguojantys žmonės teigia, kad alaus mielės kaip maisto papildas yra žinomas ir vartojamas gana seniai. Šis produktas vertinamas kaip puikiai sutvarkantis ne tik odos, plaukų ar nagų problemas, bet kartu padedantis sureguliuoti mitybą. Alaus mielės nuo seno vartojamos kaip puiki priemonė organizmo atsparumui didinti, nuovargiui mažinti“, – sako Aukštaitijos bravorų marketingo koordinatorius Domantas Vizbaras.

ETNO-SPA LIETUVA centras įrengtas viešbutyje „Romantic“, išlaikant autentiškas Senojo malūno detales. Analogiški SPA labai populiarūs vidurio Europoje (Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje, Austrijoje), o Rytų Europoje tai pirmasis tokio tipo paslaugas teikiantis SPA.

Butautų dvaro bravoras priklauso Aukštaitijos bravorų susivienijimui, kurio nariai yra lietuviški, nepriklausantys užsienio kapitalui mažieji alaus bravorai. Be Butautų dvaro bravoro aukštaitiškas tradicijas reprezentuoja ir „Kupiškio bravoras“, „Taruškų bravoras“ ir „Miežiškių bravoras“.

Kovo 4-6 sostinėje vyksianti Kaziuko mugė bus skirta Aukštaitijos etnografiniam paveldui.

“Šiemet aukštaičiai atvažiuoja į Kaziuko mugę”, – BNS ketvirtadienį sakė Vilniaus etninės kultūros centro vadovė Milda Ričkutė, pristatydama “Aukštaičių dienų” kultūrinę programą.

Pasak jos, mugės lankytojai galės klausytis aukštaičių dainų, aukštaičių tarmės.

“Visa Rotušės aikštė bus atiduota aukštaičiams. Bus ir kulinarinis paveldas, tautodailininkai pristatys, demonstruos savo būdingiausius amatus. Net Užgavėnes sekmadienį darome Aukštaitijos papročių pagrindu”, – kalbėjo Vilniaus etninės kultūros centro vadovė.

“Daugiausia būdavo Žemaitijos (Užgavėnių simbolis – BNS) Morė ar Kotrė kaip piktųjų jėgų įsikūnijimas, o šiemet bus Gavėnas, ir jis nebus žudomas. Jis tiesiog išgabenamas. Bus daug arklių, čigonų, nes aukštaičių tradicijoje dominuoja šie bruožai”, – pasakojo M.Ričkutė.

Aukštaitijos regioną turėtų pristatyti 98 kolektyvai ir apie 1,5 tūkst. dalyvių, turėtų įvykti aštuonios parodos ir 106 dailininkai.

Taip pat vyks ir alternatyvioji Kaziuko mugė, per kurią numatytas 21 renginys, 315 dalyvių.

“Šiemetinė alternatyvioji Kaziuko mugė skirsis nuo praėjusių metų, nes joje planuojamos ir trimatės projekcijos, ir madų šou (…) Jie (dalyviai – BNS) numato, kas gali būti ateityje”, – tvirtino M.Ričkutė.

Planuojama, kad šiemetinę Kaziuko mugę aplankys apie pusė milijono žmonių.

Kelis šimtmečius Vilnius pavasarį pasitikdavo Kaziuko kermošiumi. 1602 metais kanonizavus karalaitį Kazimierą (1458-1484), jo mirties dieną – kovo 4-ąją – Vilniuje vykdavo iškilmingos, teatralizuotos procesijos. Eitynių kelias nusidriekdavo per visą viduramžių miestą, nuo Katedros aikštės iki Šv.Stepono bažnyčios, kurioje saugota popiežiaus dovanota purpurinė šventojo vėliava.