Nuo birželio 1 d. vykstantieji poilsiauti į Aukštaitijos nacionalinį parką ir Labanoro regioninį parką turės turėti 3,5 Lt. Tiek kainuos vienkartinis lankytojo bilietas.
Gamtosaugininkai primena, kad toks mokestis – ne naujiena Lietuvoje, o ilgainiui reikėtų apmokestinti ir daugiau teritorijų, nes vien valstybė ir privatūs rėmėjai nepajėgūs užtikrinti tinkamos nacionalinių parkų priežiūros.
Lankytojo bilietas, kuris nuo išdavimo galios penkias dienas, bus parduodamas parkų lankytojų centruose, kitose lankytojų aptarnavimo ir informacijos teikimo vietose. 3,5 Lt vertės bilietas bus privalomas visiems dviejų parkų lankytojams, išskyrus vietinius gyventojus ir jų giminaičius, į parkus atvykstančiuosius darbo reikalais ar pravažiuojančiuosius tranzitu.
Pasivaikščiojimas po šias teritorijas apmokestintas siekiant surinkti papildomų pinigų jų priežiūrai. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko vadovas Eminuelis Leškevičius pabrėžia, kad vien direkcija rekreacinės infrastruktūros priežiūrai ir remontui, šiukšlių išvežimui, informacinės sistemos bei lankomų objektų priežiūrai skiria 35–40 tūkst. Lt per metus.
„Tai tūkstančio kvadratinių metrų teritorija, kurioje yra daug ūkinių subjektų – urėdijų, seniūnijų. Atlikome daug brangiai kainavusių darbų, tačiau visuomenė nesugeba naudotis tuo gėriu, kurį kuria valstybė ar parkas. Randame suniokotus stendus, sulaužytus baldus“, – komentuoja E.Leškevičius, pabrėždamas, kad lėšų reikia ir objektams atnaujinti.
Pasak aplinkosaugininkų, šiuo metu mokestis renkamas iš Nemuno deltos regioninio parko lankytojų, vykstančiųjų į Kuršių neriją (mokestį renka ne parko direkcija, bet savivaldybė).
Dzūkijos nacionaliniame parke 20 Lt turi sumokėti poilsiautojai, kurie plaukia Ūlos upės atkarpa nuo Zervynų iki Puvočių. Mokestis už upės infrastruktūrą čia renkamas daugiau nei 15 metų. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktorius Eimutis Gudelevičius sako, kad visos lėšos, surenkamos iš plaukikų, skiriamos Ūlos upės atkarpos priežiūrai, prieigų tvarkymui ir informacinei medžiagai, dalijamai lankytojams.
Jis svarsto, kad yra įvairių formų, kaip būtų galima apmokestinti saugomas teritorijas ir rasti papildomų pinigų joms prižiūrėti, nes valstybės biudžeto lėšų neužtenka, o ir parama, skiriama parkams, labai menka. Daugiausiai paramos Dzūkijos nacionalinis parkas gauna iš privačių rėmėjų, kurie, pavyzdžiui, prisideda prie leidybinės veiklos.
„Visame pasaulyje normalu atvažiavus į nacionalinį parką įsigyti bilietą. Anksčiau mokestis iš poilsiautojų buvo renkamas ir Dzūkijoje, bet jį administruoti yra sudėtinga. Galvojame ir apie suvenyrinius bilietus, kuriuos nusipirkę lankytojai paremtų parką, o mainais gautų prisiminimą. Pavyzdžiui, Lenkijoje poilsiautojams, nusipirkusiems bilietą, kai kuriuose objektuose taikomos lengvatos“, – komentuoja E.Gudelevičius.
Lietuvos kurortai – Palanga, Birštonas ir Druskininkai iš poilsiautojų, apsistojančių kurorte, renka pagalvės mokestį.