Atrodo, kad aukštųjų mokyklų tinklo konsolidavimo pagaliau kaupiamasi imtis iš esmės, tačiau bent kol kas daugiausia kalbama apie universitetus. Vis dėlto žadama, kad tinklo pertvarka nuošalyje nepaliks nei profesinių mokyklų, nei kolegijų. Ekspertai ragina suskubti spręsti dėl pastarųjų, kad kolegijose pavyktų išsaugoti tai, kas dar liko.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Tinklo pertvarka palies ir kitas institucijas, kitaip nepavyktų pagerinti kokybės, kuri ir yra aukštųjų mokyklų tinklo konsolidavimo tikslas. Ekspertai patvirtina, kad kelios kolegijos išsiskiria kaip stiprios, didžioji dalis jų panašios viena į kitą, tačiau yra ir tokių, kurioms gresia išnykti pačioms.

Silpniausios institucijos šiame sektoriuje jau neliko – pernai buvo likviduota Žemaitijos kolegija. Jos steigėja Vyriausybė priėmė nutarimą šią aukštojo mokslo įstaigą likviduoti, nes 2012 m. Studijų kokybės vertinimo centras pirmą kartą kolegijos veiklą įvertino neigiamai, o 2015 m. ji antrą kartą buvo įvertinta neigiamai ir neakredituota. Pasirodo, toks likimas gali ištikti ir daugiau kolegijų, kurių, ekspertų teigimu, veiklos rodikliai prastėja taip greitai, kad reikia skubėti išgelbėti tai, ką dar galima.

„Matome, kad yra pora kolegijų, kurios pagal stebimus rodiklius labai panašėja į Žemaitijos kolegiją. Todėl reikia staigiai susimąstyti, ką su jomis daryti, kad nebūtų taip, jog nebeliks ko išsaugoti. Kol kažkas dar yra – įdirbis, programos, dėstytojai, reikia bandyti išsaugoti potencialą, antraip jis gali dingti vien dėl savaiminio išnykimo“, – sako Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos analizės skyriaus vedėjas Gintautas Jakštas.

Turės nusakyti, koks kolegijų vaidmuo

Švietimo ekspertai pastaraisiais metais kolegijų sektoriuje pastebi jų veiklos pokyčių: esą kai kurios kolegijos vos ne bando kurti universitetams priskiriamą mokslą, taip toldamos nuo tiesioginės savo funkcijos – taikomųjų tyrimų ir regiono poreikių, todėl kartais pasidaro nebeaišku, koks jų vaidmuo.

MOSTA atstovas sako, kad stipresnės kolegijos lyg ir dubliuoja universitetų veiklą, o silp-nesnės – panašėja į profesines mokyklas, todėl pertvarkant institucijų tinklą svarbu įvertinti jų pobūdį ir tematiką.

„Kolegijos dažnai neturi aiškaus vaidmens, todėl į jų tinklo konsolidavimą reikia žiūrėti kompleksiškai, įvertinti jų tematiką. Pavyzdžiui, Klaipėdos universitetas stiprus jūrinių mokslų srityje, Klaipėdoje veikianti Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla taip pat specializuojasi šioje srityje, dar Klaipėdoje veikia ir profesinė mokykla. Viena vertus, atrodo, kad visos trys įstaigos galėtų veikti kaip vienas darinys, galėtų suteikti išsilavinimą nuo profesinio iki mokslų daktaro laipsnio, bet tokio susijungimo negalėtų būti pagal įstatymą“, – komentuoja G.Jakštas.

Todėl iki vasario 20 d. pačios institucijos, suinteresuotos šalys turi laiko pateikti savo pertvarkos vizijas. Tačiau jei patys pertvarkos dalyviai tokių planų nepasiūlys arba jų scenarijai bus nelogiški, mokslo įstaigų pertvarkos planus regionuose pristatyti turės Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), įsitikinęs G.Jakštas.

Kauno technikos kolegijos (KTK) direktorius ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidiumo narys Nerijus Varnas nurodo du aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos būdus: jungti institucijas horizontaliai, pavyzdžiui, sujungiant kelias kolegijas į vieną darinį, arba vertikaliai – verčiant kolegijas universitetų padaliniais, jungiant su profesinėmis mokyklomis, kuriant asocijuotas struktūras.

N.Varnas sako, kad kolegijų sektoriuje tokios diskusijos prasidėjo jau anksčiau, o artėjant vasario 20 d. planų pateikimo terminui susitikimai su kolegijų, ministerijos ir studentų atstovais tik dažnėja. „Kalbant apie horizontalius ar vertikalius sprendimus reikia išeiti už uždaro mąstymo dėžutėje ir platesniame kontekste įžvelgti reikalingus sprendimus, nors kai kurios institucijos jų gal dar ir nemato“, – teigia N.Varnas.

Paklaustas apie savo vadovaujamos kolegijos jungimąsi jis sako, kad KTK būtų nieko prieš bendradarbiauti su kitomis Kaune veikiančiomis kolegijomis – Kauno kolegija ar Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, taip pat neatmestų galimybės dirbti drauge su Kauno technologijos universitetu.

Taip pat KTK vadovas užsimena, kad veiklos rodiklius galbūt būtų galima pagerinti ir su verslo pagalba, nes 2016 m. privatus kapitalas neatlygintinai investavo beveik 150 tūkst. eurų į KTK laboratorijų kūrimą.

MOSTA ekspertas G.Jakštas sako, kad kitų valstybių patirtis rodo, jog binarinė aukštojo mokslo sistema, kurioje veikia universitetai ir kolegijos, perauga į kitokius modelius – dviejų tipų aukštosios mokyklos neišlieka. Kolegijos arba tampa profesinio mokymo dalimi, arba pereina į universitetinį lygį – tampa universiteto padaliniu ar net atskiru universitetu. Taip esą nutinka dėl ne visai aiškaus kolegijų vaidmens aukštojo mokslo sistemoje.

G.Jakštas aiškina, kad, viena vertus, kolegijos yra mažos, į studijas orientuotos įstaigos, kita vertus, esama tokių pat mažų, į studijas orientuotų silpną mokslą kuriančių universitetų. Studijų programomis kolegijos ir universitetai taip pat nesiskiria, o ir bakalauro studijų trukmė pagal naująjį Studijų ir mokslo įstatymą gali būti vienoda – trejų metų. Kadangi dalis Lietuvos kolegijų, atrodo, bando tapti universitetais, o kitos jau dabar turi profesinio mokymo programų ir rengia specialistus, kuriuos pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių turėtų rengti profesinės mokyklos, G.Jakštas prognozuoja, kad ir Lietuvoje dalis jų turėtų tapti universitetų padaliniais ir profesinio mokymo įstaigomis.

„Stiprios kolegijos, tokios kaip Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Vilniaus kolegija, pagal priimamų studentų pajėgumą gali konkuruoti su universitetais, tačiau ką turėtų daryti kita dalis kolegijų – neaišku, nes tapti profesinėmis mokyklomis jos pačios nesiryžta, o tapti universitetais taip pat neturi potencialo. Tai priklausys nuo valstybės politikos – valstybė turi pasakyti, koks yra jų vaidmuo. Jei sakoma, kad kolegijos turi atliepti regiono poreikius, tai kokie jie? Jos turėtų rengti specialistus pagal tai, kokios ekonominės veiklos yra regione, tačiau dabar tai nėra suderinta. Nors atrodo, kad kolegijos turi nemažai sutarčių su verslu, realiai jos nelabai veikia, absolventai dažniausia įsidarbina ne pagal specialybę. Taigi, kaip kolegijos atliepia regiono poreikius ir kaip juos formuoti?“

G.Jakštas atkreipia dėmesį, kad kai kuriose šalyse, kuriose kolegijų dalininkės yra savivaldybės, specialistų rengimas iš tikrųjų formuojamas pagal regiono poreikius, nes tuo suinteresuota savivalda. Tačiau Lietuvos kolegijos, gyvenančios iš „krepšelių“, norėdamos pritraukti kuo daugiau studentų, neretai siūlo populiarias, dažniausiai socialinių mokslų studijų programas, nors regione ir vyrauja gamyba.

Šiauliuose gali likti keliasdešimt pirmakursių

Tad nors kol kas neaišku, kaip ir kurios aukštosios mokyklos jungtųsi, bent jau viešojoje erdvėje daug diskutuojama apie Šiaulių ir Klaipėdos aukštųjų mokyklų likimą. Juk nepaisant gyventojų skaičiaus sumažėjimo abu miestai vis dar turi po universitetą ir net po kelias kolegijas.

Šiaulių universitete studijuoja 2,5 tūkst., Šiaulių valstybinėje kolegijoje – 2,3 tūkst., o Šiaulių profesinio rengimo centre – 2,1 tūkst. studentų. Tačiau didžioji dalis šiauliečių renkasi profesinį mokymą, maždaug pusė abiturientų – kolegijas, o universitetą – mažuma. Todėl MOSTA atliktoje Šiaulių regiono profesinio mokymo, studijų ir mokslo būklės apžvalgoje prognozuojama, kad 2021 m., jei minimalus konkursinis balas, kaip planuojama, pakils iki 4, Šiaulių universitetas priims 55 pirmakursius. MOSTA atstovas G.Jakštas sako, kad panašiai tiek, kelių dešimčių studentų, po ketverių metų sulauktų ir Šiaulių valstybinė kolegija, tačiau jos priėmimo kartelė būtų šiek tiek žemesnė, 
 todėl tikėtina, jog kolegijai išsilaikyti būtų lengviau nei universitetui.

Klaipėdos universitete studentų per penkerius metus sumažėjo 37 proc., priimtųjų į bakalauro studijas – 44 proc., nuo 1,1 tūkst. 2011 m. iki 652 pirmakursių 2016-aisiais. Priimtųjų į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą skaičius per penkerius metus išlieka pastovus, o į Klaipėdos valstybinę kolegiją – sumažėjo penktadaliu. Vis dėlto, nors Klaipėdoje studentų taip pat mažėja, MOSTA analizėje teigiama, kad, pagal abiturientų skaičiaus prognozes, situacija uostamiestyje turėtų stabilizuotis.

Nors akys pirmiausia krypsta į regionus, kurie, neskaičiuojant privačių kolegijų, turi net po kelias valstybines aukštąsias mokyklas, N.Varnas sako, kad juose esančių universitetų negalima gelbėti kolegijų sąskaita. „Jei Šiauliams reikia universitetinių studijų, galbūt universitetas galėtų būti kito universiteto padalinys. Nemanau, kad jei kolegija rodo gerus rezultatus, jos sąskaita reikėtų spręsti universiteto problemas. Taip pat ir Klaipėdoje: jei Klaipėdos universitetas save pozicionuoja kaip gerą jūrinių mokslų universitetą, tai nereiškia, kad jis turi jungtis su Klaipėdos valstybine kolegija, kuri vykdo ir biomedicinos, ir socialinių, ir kitų sričių mokslų studijas, svetimas Klaipėdos universitetui. Tai neišgelbėtų universiteto, kuris galėtų veikti kaip kito universiteto padalinys“, – tvirtina N.Varnas.

Skaičiuojama, kad Lietuvai užtektų 3–5 universitetų, tačiau orientacinio skaičiaus, kiek kolegijų užtektų, nėra, nes išlikti gali net ir mažos, bet efektyviai dirbančios kolegijos.

„Gerai sutvarkyta kolegija puikiai veikti gali ir būdama nedidelė, o mažas universitetas – nelabai. Jam būtini moksliniai tyrimai, infrastruktūra, kurią dėl kelių mokslininkų išlaikyti brangu, o kolegija gali būti specializuota, nedidelė, todėl jų skaičius priklausys nuo pasirinkto modelio“, – komentuoja MOSTA ekspertas G.Jakštas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-6-2017-m