Gabija SABALIAUSKAITĖ
Kai krausčiausi iš Vilkaviškio į Vilnių, sunkiausia buvo atsigabenti visas knygas“, – juokiasi Aušrinė. Ji sunkiai galėtų nusakyti savo meilę literatūrai, bet patikina, kad sulig tam tikra skaitymo ar amžiaus branda dingo ir knygų pomėgio matavimas skaičiais: „Esu lengva bibliofilė, tad iki tam tikro amžiaus jaučiau poreikį dėlioti knygas, didžiuotis jų skaičiumi. Bet kai peržengi tam tikrą amžių, nustoji skaičiuoti, kiek perskaitei. Tampa svarbu ne kiekis, tiesiog maniakiškai ryji vieną knygą po kitos.“
Aušrinė kolekcionuoja ne tik knygas, bet ir žodžius – laisvalaikiu ji pildo savo sudaromą žodyną. „Žmonių grupė, vyrauja moterys“, – tokį pastarąjį žodžių junginį ji įtraukė į savo rinkinį – etimologiškai įdomių žodžių, kalbinių paradoksų žodyną. Kur įdomybė? Ogi žodžio „vyrauti“ dviprasmybė. „Jei moterys vyrauja, tai vyrai gali moteriauti“, – paaiškina žodyno sudarytoja.
Matyt, tam, kad iš esmės suprastum, kaip keičiasi to paties žodžio prasmė, reikia pajusti žodžius. „Viskas iš nuostabos, kad kasdien vartojamas žodis gali būti toks daugiaprasmis“, – sako mergina, kuri drauge su tėčiu, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju, rinko ir homonimus (žodžiai, kurie skamba vienodai, bet turi skirtingas reikšmes). „Kaip „Prakalboje į malonųjį skaitytoją“ kreipiasi Mikalojus Daukša, kiekvienas iš motinos paveldi polinkį į gimtosios kalbos vartojimą, išlaikymą ir skleidimą, o aš šį polinkį paveldėjau iš tėčio. Turbūt labai anksti pajutau žodžio galią, nes visąlaik buvau apsupta knygų, eilėraščių, žodžių, sakinių. Jaučiu didelį estetikos poreikį, iš jo kilo ir meilė knygoms“, – svarsto Aušrinė. Ji pati kuria eiles, o mėgstamiausi jos autoriai – keturi „M“ poetai Algimantas Mackus, Aidas Marčėnas, Marcelijus Martinaitis, Justinas Marcinkevičius ir Alfonsas Nyka-Niliūnas. „O iš pasaulinių autorių man labiausiai patinka Raineris Maria Rilke, Franzas Kafka ir Albert‘as Camus. Sunku išsirinkti vienus ir sumenkinti kitus, tai – šios akimirkos autoriai, bet viskas kinta“, – paaiškina Aušrinė, lyg nenorėdama įžeisti visų kitų rašytojų.
Literatūra ir biologija – viskas apie žmogų
Kaip poetė ji debiutavo Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) vasaros sesijoje, savo eiles skaitė NMA filologų užsiėmime, nors akademijoje priklauso biochemijos sekcijai. Nepaisant akivaizdaus polinkio į literatūrą, Aušrinė svarsto apie medicinos studijas, o aukštesniuoju lygiu TB programoje mokosi biologiją, chemiją, lietuvių ir anglų literatūrą.
Nepaisant akivaizdaus polinkio į literatūrą, Aušrinė svarsto apie medicinos studijas, o aukštesniuoju lygiu TB programoje mokosi biologiją, chemiją, lietuvių ir anglų literatūrą.
Literatūrą, lingvistiką Aušrinė vis derina su gamtos mokslais – biologija ir chemija. „Tai galima pavadinti būties dualizmu“, – juokiasi mergina, paklausta apie sumišimą tarp dviejų sričių. Atrodytų, sritys skirtingos, bet Aušrinei jas sujungia žmogus, svarbiausias jos domėjimosi objektas ir literatūroje, ir biologijoje.
„Domėjimasis gamtos mokslais taip pat neprasidėjo nuo vadovėlių ir knygų. Tėtis daug pasakodavo ir apie gamtą, biologiją. Paradoksalu, kad jo papasakotų dalykų manęs paklausė biologijos olimpiados užduotys, – prisimena Aušrinė. – Nuo tos pirmosios biologijos olimpiados devintoje klasėje prasidėjo ir akademinis domėjimasis.“ Todėl Aušrinė įsitikinusi, kad tąkart trečią vietą respublikinėje olimpiadoje ji pelnė ne iš knygų ir vadovėlių. Panašus smalsumas ją atvedė ir į lietuvių kalbos bei literatūros olimpiados prizininkų gretas. Juk specialiai šiai olimpiadai ji niekada nesiruošė, tiesiog iš dvasinio poreikio nuolat skaitė, o daug skaitydama – daug ir sužinojo. „Be to, aš domiuosi kalbos mokslais, lingvistika, o olimpiadoje kaip tik ir būna tokių klausimų“, – sako ji.
Dar būdama septintokė Aušrinė vietiniam laikraščiui pasakojo, kad jai patinka visi mokomieji dalykai ir visi sekasi puikiai. Vien dešimtukus iš visų dalykų Vilkaviškyje gaudavusi mokinė pripažįsta, kad darbo įdėti reikėję, tačiau pirmiausia svarbu „žaidimo taisyklės“, kaip mokytis, o kai jas perpranti – žaidi žaidimą, ir tiek. „Dauguma gabių mokinių bent iš pradžių, pagrindinėje mokykloje, yra viskam imlūs, jiems viskas sekasi. Anksčiau ar vėliau natūraliai pajunti, kad kažko mokantis širdis kirba labiau. Man patinka gilintis, nuodugniau aiškintis mokantis bet kokio dalyko, tačiau mano domėjimosi objektas visur – ir
literatūroje, ir biologijoje – yra žmogus“, – aiškina Aušrinė.
Todėl, nors ir svarsto apie medicinos studijas, ji sako nenorinti per anksti pasivadinti medike, nes profesija yra toks dalykas, kurio, jos įsitikinimu, lengvabūdiškai rinktis negalima. „Pasilieku sau laisvę rinktis iš neuromokslų, neurolingvistikos, kuri jungtų mano meilę kalbai, kaip reiškiniui, ir žmogui. Taip pat dar svarstau apie filosofijos ir psichologijos junginį. Manau, kad ieškosiu savęs tarpdisciplininiuose moksluose“, – planuoja Aušrinė.
Be gamtos mokslų ir kalbos, ji buvo rimtai įnikusi į dar vieną – choreografijos sritį. 12 metų šokusi šiuolaikinius šokius, anksčiau rimtai galvojo apie tokią karjerą, bet šokius nurungė mokslai.
TB diplomas – kelias į medicinos studijas
Aušrinė, galima sakyti, jau antrą kartą yra vienuoliktokė. Tiesa, dabar, Vilniaus licėjuje, ji mokosi pagal tarptautinio bakalaureato programą. Kai devintoje klasėje atsisakė progos mokslus tęsti vienoje geriausių Lietuvos gimnazijų, kamuojama sąžinės priekaištų kitą progą – įstoti į Vilniaus licėjų – susirado pati. Naujus vyresnių klasių mokinius ši mokykla priėmė tik į TB klases, o ši programa trunka dvejus metus, tad Aušrinė dar kartą tapo vienuoliktoke.
Įstojusi į vieną geriausių šalies mokyklų, Aušrinė kartu gaus ir kitą bilietą: TB atvers kelią į medicinos studijas užsienio universitetuose. Vienintelis kelias į medicinos studijas užsienyje yra TB diplomas, nes užsienio universitetai į šias studijas vien su nacionaliniu diplomu nepriima.
Mergina tikina, kad pasirinkusi TB programą ji anaiptol nebėga nuo kritikuojamos mūsiškės švietimo sistemos ar jos vidurinio ugdymo programų, – tiesiog norėjo rimtesnio ir gilesnio mokymosi.
Visą savaitraščio „Veidas” numerį skaitykite ČIA
Loading ...