Scanpix nuotr.

Austrijos prezidento rinkimų pirmajame ture varžovus įtikinamai nugalėjo Norbertas Hoferis – ultra­dešiniųjų pažiūrų kandidatas iš kraštutinės dešiniosios Laisvės partijos (FPÖ), prie kurios vairo dabar stovi Heinzas Christianas Strache.

Partijai tokie rezultatai yra geriausias visų laikų pasiekimas federaliniuose rinkimuose. Beje, 2000-aisiais ši partija, tuomet vadovaujama dabar jau velionio Joergo Haiderio, neslėpusio simpatijų SS, pateko į federalinę vyriausybę, tačiau apie tai, kad partijos narys galėtų tapti visos Austrijos prezidentu, FPÖ nė nesvajojo. „Tai naujos politinės eros pradžia“, – sakė FPÖ lyderis H.Ch.Strache, praėjusio sekmadienio balsavimo rezultatus pavadindamas istoriniais.

Surinkęs 36 proc. balsų, prieš migrantus nusiteikęs FPÖ narys N.Hoferis gerokai aplenkė valdančiųjų partijų kandidatus. Žinoma, jo pergalė dar negalutinė – galutinai viskas paaiškės antrajame rinkimų rate, kuris vyks gegužės 22-ąją. Čia N.Hoferis susigrums arba su žaliųjų remiamu Alexanderiu van der Bellenu, arba su nepriklausoma kandidate – buvusia Aukščiausiojo teismo pirmininke Irmgard Griss, kuri tikisi tapti pirmąja Austrijos prezidento postą užimsiančia moterimi.

Vis dėlto tikėtina, kad naujuoju Austrijos prezidentu taps būtent N.Hoferis. Tai reikštų, kad Austrijoje pirmąkart nuo 1945 m. prezidentu taptų veikėjas, kuris nėra remiamas nei socialdemokratų (SPÖ), nei centro dešiniųjų valdančiosios koalicijos partnerių – Liaudies partijos (ÖVP). Mat Austrijoje buvo įprasta, kad prezidentas atstovauja vienai iš dviejų didžiųjų partijų arba yra vienos iš jų remiamas, jei į šį postą išrenkamas nepriklausomas kandidatas.

Šį kartą – viskas kitaip. SPÖ kandidatas Rudolfas Hundstorferis liko ketvirtas, surinkęs maždaug 11,2 proc. balsų, panašaus palaikymo sulaukė ir ÖVP remiamas Andreas Kohlis.

Tokie pirmojo turo prezidento rinkimų rezultatai valdančiosioms partijoms sukėlė daug nerimo. Nors prezidento pareigos Austrijoje – labiau reprezentacinio pobūdžio, šie rinkimai yra svarbus partijų pozicijų pasitikrinimas prieš 2018 m. vyksiančius visuotinius rinkimus. Juolab kad pastaruoju metu pastebima vis daugiau ženklų, jog valdančiųjų koalicija ima trūkinėti. Ji jaučia didžiulį spaudimą dėl migrantų krizės ir didėjančio nedarbo – veiksnių, kurie smarkiai prisidėjo prie kraštutinių dešiniųjų FPÖ populiarėjimo.

Užtat pastaroji partija visuomenės nuomonės apklausose nuolat sulaukia didesnio nei 30 proc. palaikymo, tad gali tikėtis užimti net ir pirmą vietą po poros metų vyksiančiuose parlamento rinkimuose.

Kancleris Werneris Faymannas, vadovaujantis Austrijos socialdemokratų partijai, neabejoja, jog prezidento rinkimų rezultatai yra „aiškus įspėjimas vyriausybei, kad turime stipriau dirbti petys į petį“. Tiesa, jis pridūrė, kad jo vadovaujama partija vyriausybės sudėtyje nesiims jokių pokyčių, įskaitant ir jo paties postą, tačiau peržiūrės „naujas galimybes glaudžiau bendradarbiauti su koalicijos partneriais“.

Išpuoselėti miestai, prašmatnios pilys ir vienuolynai, puikūs muzikos ir teatro festivaliai, galingos Alpės, begalės įdomių maršrutų – visa tai, ko reikia geroms atostogoms, galima rasti Austrijoje.

Austrija – šalis, kuria niekaip negaliu pasisotinti, ir trūks plyš stengiuosi užsukti bent kartą ar du per metus trumpam savaitgalio atokvėpiui ar ilgesnėms atostogoms. Ir veiklos bei maršrutų dar niekad nepritrūko ir kažin ar kada pritrūks.
Austrija įdomi savo istorija, barokiniais miestais, prabangiais vienuolynais, prašmatniais rūmais ir pilimis, meno kolekcijomis – būtent tai pabrėžia visi kelionių gidai, tačiau joje yra gerokai daugiau dalykų, kuriuos verta patirti keliautojui.
Pavyzdžiui, pavargus nuo prašmatnių miestų ir kultūros paminklų galima patraukti į Alpes, pasidairyti po Grosgloknerio ledyną, pavaikštinėti šalia kalnų ežerų ar atsipūsti nuo pašėlusio tempo prie „Cittaslow“ judėjimo prisijungusiuose miestuose, kuriuose propaguojamas lėtas gyvenimo tempas.
Pailsėjus įdomu lįsti į požemius pasigrožėti tviskančiu Swarovski kristalų pasauliu ar paslaptinga ledo milžinų karalyste Eisryzenvelte, netoli Zalcburgo. O galima ir visas atostogas paskirti muzikai bei operai.

Pasineriam į muzikos pasaulį
Retas melomanas bent vieną kartą gyvenime neužsuka į Austrijos muzikos ir meno festivalius, visame pasaulyje garsėjančius žymiausiais atlikėjais bei išskirtine aplinka.
Klasikinės muzikos, scenografijos ir aplinkos harmonija pasižymi Zalcburgo Velykų (“Osterfestspiele Salzburg”) bei vasaros „Festspiele“ ir Brėgenco festivaliai. 69 metus skaičiuojančio Brėgenco festivalio, vykstančio liepos–rugpjūčio mėnesiais, pagrindinis akcentas – Wolfgango Amadeaus Mozarto opera „Užburtoji fleita“, atliekama Bodeno ežere plūduriuojančioje įspūdingoje scenoje.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” (http://prenumerata.veidas.lt/lt/order/magazine?id=17590), pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-17-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Didžiausio Europos dienraščio “Bild” vyr. redaktorius K.Dieckmannas: “Spaudai mirtis tikrai negresia”

Vokietijoje gausu tiek kokybiškos, tiek vadinamosios tabloidinės spaudos. Pastarosios flagmano, šiemet 60-metį švenčiančio bulvarinio laikraščio “Bild”, tiražas didžiausias Europoje (3 mln. egzempliorių). Kalbamės su šio leidinio vyriausiuoju redaktoriumi Kai Dieckmannu.

VEIDAS: Ar didžiausio Europos “tabloido” vyr. redaktorius turi draugų? Juk kasdien atskleidžiate ne pačias gražiausias ir geriausias Vokietijos politikos, verslo elito gyvenimo puses, dažnai rašote apie intymaus jų gyvenimo detales.
K.D.: Vargu ar “Bild” laikraščio redaktorius gali turėti daug draugų. Jei ir būtų toks daug draugų turintis “Bild” redaktorius, tai jis tada būtų prastas redaktorius.
VEIDAS: Kaip šiuo metu sekasi laikraščiui “Bild” ir kokias permainas jis išgyvena?
Ch.R.: “Bild” sekasi gerai, laikraščio pelnas didėja. Mes esame didžiausias tiek Vokietijos, tiek Europos laikraštis, taip pat pirmaujame ir internete. Manau, kad mūsų skaitytojų ratas plėsis, o tam nemažai pasitarnaus, na, kad ir “Apple” technologija “IPad”. Ji mums jau duoda ir dar duos daug naujų galimybių. Gerai, kad tai jau ne kaip nemokamas internetas, o nauja mokama kultūra, tad mes galime gauti pinigų už savo turinį. Bet manau, kad ir spausdintinė žiniasklaida Vokietijoje dar ilgai bus svarbi ir gyvuos dar daug metų.
VEIDAS: Kokią fazę šiuo metu yra pasiekęs intelektinis karas tarp kokybiškos ir geltonosios spaudos?
Ch.R.: Mes vieni kitus kritikuojame. Kokybiška spauda – “tabloidus”, o “Bild” – kokybiškus laikraščius. Šiaip jau mes nesame politiškai korektiški, bet kai kuriose temose korektiškumo labai prisilaikome, ypač rašydami apie mažumas, imigraciją, neįgaliuosius.
Čia svarbu paminėti, kad kokybiškoji Vokietijos spauda yra nuobodi ir lėta. Jie daug diskutuoja rūkydami pypkes. O mes esame greiti ir tikslūs jausdami, kas vyksta šalyje. Mes nekeliame politinių reikalavimų, norime būti neutralūs. Mes nesame nei kairė, nei dešinė ir nesiejame savęs su jokia politine partija. Taip, “Bild” yra provokatyvus, garsus, labai tiesus, čia daug prieštaringų nuomonių, vartojame riebius žodžius, ir mes turime būti tokie.
VEIDAS: Ar nebijote vis didėjančios interneto konkurencijos?
Ch.R.: Internete yra beveik visi “Bild” laikraščio straipsniai ir dar daugiau, bet tai netrukdo mums gyventi. Daug žmonių “Bild” skaito internete, bet milijonai vis dar skaito spausdintinį variantą. Taip, mūsų tiražas mažėja, tačiau lėčiau nei daugelio Vokietijos laikraščių. Taigi mes turime naujų “Bild” skaitytojų.
VEIDAS: Kaip apibūdintumėte tipišką “Bild” skaitytoją? Kokios temos jį labiausiai domina?
Ch.R.: Mūsų skaitytojas yra vidutinis vokietis: vidutinio amžiaus, vidutinio išsilavinimo, vidutinių pajamų. Vokiečius dominančios temos keičiasi: prieš dešimt metų tai buvo informacija apie įžymybes, bet po išpuolio prieš JAV rugsėjo 11 d. tokiomis temomis tapo terorizmas ir jo priežastys. O štai pastarosios krizės metais žmonėms reikėjo praktiškų patarimų, kaip gyventi, kokių klaidų nedaryti.

Europos Komisija pateikė atsakymą į Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės klausimą dėl M.Golovatovo atvejo, kuriuo EP narė ragino EK išanalizuoti šį atvejį bei pateikti savo išvadas.

Taip pat paklausime Komisijai europarlamentarė kvietė Europos Komisiją įvardinti, kokios konkrečios priemonės jos manymu yra reikalingos, siekiant išvengti panašių atvejų ateityje ir užtikrinti veiksmingesnį bendradarbiavimą vykdant baudžiamąjį persekiojimą bylose dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui visoje ES.

Pasak EP narės R.Morkūnaitės, Europos Komisijos atsakyme, deja, nėra pateikti atsakymai į labai konkrečius klausimus, tame tarpe, ar Austrijos institucijos tinkamai vykdė 1957 m. Europos Tarybos konvenciją dėl ekstradicijos ir šia 1957 m. konvencija grindžiamą 1995 bei 1996 m. ES konvenciją dėl supaprastintos ekstradicijos.

“Pagal šias konvencijas maksimalus leistinas terminas papildomai informacijai pateikti yra 40 dienų, tad kyla pagrįstas klausimas, ar Austrijos nustatytas 2 val. terminas gali būti traktuojamas kaip pagrįstas, pakankamas ir protingas”, – svarsto EP narė R.Morkūnaitė.

Ji taip pat pabrėžia, kad liko neatsakyta, kokių priemonių Komisija imsis, jei pasitvirtins informacija, kad įtariamasis keletą kartų lankėsi ES teritorijoje jau išdavus EAO, tačiau nebuvo sulaikytas. Lieka neaišku ir tai, ar Europos Komisija inicijuos savo tyrimą siekdama išsiaiškinti, ar tinkamai buvo laikomasi atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų.

“Komisija yra atsakinga už Šengeno erdvę reguliuojančių teisės aktų priežiūrą. Komisijos tyrimas ir išvados dėl šio atvejo yra reikalingos, nes kyla klausimas, ar buvo tinkamai laikomasi ES teisės aktais nustatytų įsipareigojimų ir ar nebuvo pažeistas abipusio teisminių institucijų sprendimų pripažinimo ir pasitikėjimo principas, kuriuo grindžiamas visas ES bendradarbiavimas teisėsaugos srityje”, – įsitikinusi europarlamentarė.

R.Morkūnaitės teigimu, vertinant pateiktą atsakymą peršasi išvada, kad Komisija nėra pakankamai įsigilinusi į klausimo detales, nors, kaip teigiama atsakyme, atidžiai stebėjo įvykių eigą ir kaip stebėtoja dalyvavo Lietuvos ir Austrijos dvišalės darbo komisijos posėdžiuose.

“Europos Komisijos pasiryžimas nagrinėjant šio atvejo išryškintas problemas, palaikyti ryšius su abiem šalimis, siekiant sustiprinti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, yra sveikintinas, vistik Europos Komisijos užduotis šiuo atveju yra ne stebėti ar tarpininkauti Lietuvos ir Austrijos institucijų suartėjimui, bet išanalizuoti šį atvejį, kuriame aiškiai nesuveikė Europos ekstradicijos sistema, identifikuoti sisteminius trūkumus, pateikti išvadas ir pasiūlymus, padėsiančius   užtikrinti, kad ateityje panašūs atvejai, su kuriais gali susidurti ne tik Lietuva, bet ir kitos, didelės ir mažos, Europos Sąjungos valstybės, nebepasikartotų”, – tvirtina EP narė R.Morkūnaitė.

Pasak jos, norėtųsi tikėti, kad Europos Komisija visgi imsis aktyvaus veikimo šiuo klausimu. EP narės įsitikinimu, vienas iš tokių žingsnių galėtų būti šio klausimo teikimas nagrinėti ES Teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) Tarybai. Sveikintina, kad Komisarė V.Reding jau kreipėsi į ES Tarybai pirmininkaujančią Lenkiją dėl šio klausimo įtraukimo į TVR Tarybos darbotvarkę, belieka tikėtis, kad sprendžiant šią situaciją EK laikysis veiksmų nuoseklumo ir aktyvios pozicijos.

Lietuva, būdama maža Europos Sąjungos paribio valstybė, gali būti girdima tik tuomet, jeigu jai pavyks susirasti neformalių “ambasadorių” didesnėse valstybėse, kurie kalbėtų mūsų vardu.

“Alfos” smogikų vado Michailo Golovatovo paleidimo iš Vienos oro uosto byla tapo svarbia naujiena Austrijos žiniasklaidoje. Kone kasdien atsiveriančios naujos aplinkybės, leidžiančios įtarti, kad aukšti Austrijos politikai melavo, suteikė peno tiek aštriai opozicijos kritikai, tiek žurnalistų tyrimams. Žiniasklaida pažadino ir šiaip jau vasarą aptingusią austrų visuomenę: kaip rodo dienraščio “Kurier” užsakymu atlikta apklausa, 52 proc. austrų mano, kad Lietuvos kritika Austrijos adresu yra teisinga, maždaug tiek pat, 53 proc. apklaustųjų, mano, kad M.Golovatovą Austrijos teisėsauga paleido dėl Rusijos spaudimo. Savo šalies politikų pasiaiškinimais, esą teisėsauga nebuvo veikiama politikos, tiki vos 16 proc. apklaustųjų.

Europai rūpi euras, o ne M.Golovatovas

Tokį Austrijos žiniasklaidos ir jos suformuotos viešosios nuomonės palankumą Lietuvos reikalui M.Golovatovo byloje galime laikyti milžiniška pergale – tegu ir smarkiai pavėluotai, bet vienos iš Europos senbuvių visuomenė pagaliau sužinojo, kad yra Europoje tokia Lietuva, kad prieš du dešimtmečius KGB smogikai jos sostinėje žudė beginklius žmones, kad Lietuvos teisėsauga iki šiol persekioja įtariamuosius ir neketina nusileisti netgi susidūrusi su tokia didele valstybe kaip Rusija ar tokia turtinga šalimi kaip Austrija. Kita vertus, “Golovatovo skandalas” virė tik Austrijos žiniasklaidoje. Be jos šiek tiek šią istoriją aprašė Lietuvos šalių kaimynių – Latvijos, Estijos, Lenkijos spauda. Likusi Europa šio skandalo, iškėlusio rimtų klausimų dėl Europos Sąjungos šalių teisinio bendradarbiavimo ir geranoriškos partnerystės, iš esmės nepastebėjo.
“Nereikia norėti neįmanomo – visa ES šiuo metu susitelkusi tik ties vienu, gyvybiškai svarbiu, klausimu – koks likimas laukia euro ir euro zonos, – “Veidui” sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto narė, Lietuvos delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje vadovė Vilija Aleknaitė-Abramikienė. – Palyginti su Graikijos ir likusios Pietų Europos skolomis, su besitęsiančia euro krize, Lietuvos ir Austrijos konfliktas dėl kažkokio Golovatovo yra menkniekis, smulkmena. Juk jeigu žlugtų euras, Europos Sąjungos šalių nesutarimai dėl teisinio bendradarbiavimo nebeturėtų jokios prasmės.”
Šitai yra tiesa, kurią Lietuvai laikas būtų suvokti ir nebegalvoti, jog esame Europos bamba, kurios problemos domina visus be išimties. Stebėdamiesi, kodėl mažai ką Europoje sudomino “Golovatovo skandalas”, pamėginkime galvoti pagal analogija – o ar Lietuvos žiniasklaidą smarkiai domina, tarkime, Slovėnijos ir Austrijos nesutarimai dėl slovėnų tautinės mažumos, ar Austrijos nepasitenkinimai Slovėnijos atomine elektrine Krško mieste? Tikriausiai absoliuti dauguma lietuvių apie tokius dalykus nė girdėti negirdėjusi, nors tiek Austrija, tiek Slovėnija kartu su mumis yra Europos Sąjungos narės. O apie kokius nors nesutarimus tarp Ispanijos ir Portugalijos išgirstume nebent tuomet, jeigu ten prasidėtų kokie teroro aktai, kuriuos plačiai nušviestų tarptautinė žiniasklaida.

Reikia ieškoti įtakingų draugų

Smarkiai ribotas nedidelės ir neturtingos Lietuvos galimybes atkreipti į savo problemas dėmesį mūsų politikai ir diplomatai pajuto dar 1919–1920 metais. Tuomet, Paryžiaus taikos konferencijos metu, didžiųjų valstybių atstovams teko įrodinėti Lietuvos sugebėjimą sukurti savarankišką valstybę. Pirma bandyta eiti tradiciniu keliu – perkant straipsnius vietos žiniasklaidoje, bet didelio poveikio nepasiekta. Perversmas įvyko, kai Petro Klimo vadovautai Lietuvos delegacijai Paryžiuje pavyko prisikviesti į pagalbą žymų lietuvių kilmės prancūzų poetą ir didelį Lietuvos patriotą Oskarą Milašių. Visuomenėje žinoma pavardė, tobula prancūzų kalba iš karto pakeitė Prancūzijos valstybės vyrų požiūrį į Lietuvą ir į jos siekius. Lietuvos santykiams su Rusija nemanką teigiamą įtaką padarė tai, kad savo atstovu Maskvoje pasirinkome žinomą lietuvių kilmės Rusijos poetą Jurgį Baltrušaitį.
Pabrėžtina, kad tokius savo ambasadorius (tiek tiesiogine, tiek netiesiogine prasmėmis) pirmoji Lietuvos Respublika sugebėjo įgyti vos per kelerius metus po nepriklausomybės paskelbimo. Dabar gi, praėjus dviem dešimtmečiams nuo valstybės atkūrimo, būdami dviejų įtakingiausių pasaulyje karinių ir politinių sąjungų nariai, teturime vos vieną Europoje ir JAV girdimą savo atstovą – savaitraščio “The Economist” tarptautinio skyriaus redaktorių Edwardą Lucasą. Žinoma, tai labai įtakingas savaitraštis, bet tik vienas, be to, iš Britų salų, ne iš žemyninės Europos. Nuostabą kelia, kad “Golovatovo skandale” nebuvo pabandyta susisiekti ir paprašyti pagalbos, pavyzdžiui, pas žymų Prancūzijos filosofą ir publicistą Andre Glucksmanną, kuris tikrai žino, kur yra Lietuva ir turi bekompromisį požiūrį į sovietų nusikaltimus. Tai, beje, ir dabar nėra vėlu padaryti, nors Europą šiuo metu, be euro krizės, iš tiesų domina tik teroro aktas Norvegijoje ir galimos jo politinės pasekmės.

Politikai laisvai kalba tik lietuviškai

Viena didžiausių Lietuvos bėdų – labai retas iš mūsų aukšto rango politikų ar visuomenės veikėjų laisvai valdo bent vieną iš didžiųjų Europos kalbų. Tiesa sakant, ir su anglų kalbos žiniomis daugumai striuka. Lygiai tas pat pasakytina ir apie didžiumą mūsų kultūros veikėjų. Tad netgi tie Europos leidinių žurnalistai, kurie domisi įvykiais Lietuvoje, turi labai ribotą kontaktų ratą, o ir tie patys pajėgia aiškinti mūsų poziciją tik pačiais primityviausiais žodžiais. Šiuo požiūriu skirtumas tarp pirmosios respublikos politikų bei intelektualų ir dabartinių – didžiulis ir ne dabartinių naudai.
Kita, iš pirmosios išplaukianti problema – lietuviai turi labai mažai neformalių kontaktų su asmenimis, kurie vienaip ar kitaip daro įtaką europiečių viešąjai nuomonei. “Smetoninėje” Lietuvoje savaime suprantamu dalyku buvo siųsti gabiausius studentus į žymiausius to meto Europos universitetus, juose jie įgydavo ne tik žinių, bet ir būtinų ryšių, ir visa tai parsiveždavo į Lietuvą. Dabar gi vargu ar kas yra sudaręs bent sąrašą tų 100–150 studentų iš Lietuvos, kurie studijavo ar studijuoja, tarkime, Kembridžo ar Oksfordo universitetuose. O juk tai potencialus Lietuvos “aukso fondas” ir raktas į Europos aukštuomenę, nes viena priežasčių, kodėl studentai iš viso pasaulio veržiasi į “Oksbridžą” – kontaktų su būsimaisiais šio pasaulio galingaisiais užmezgimas. Nes, pavyzdžiui, viena iš priežasčių, kodėl mūsų nemėgstamas Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis taip užtikrintai jaučiasi Europos ir Vašingtono salonuose – studijos Oksforde ir bendra narsytė studentų klube su dabartiniu Britanijos premjeru Davidu Cameronu ir Londono meru Moriisu Johnsonu. Lietuva, deja, kol kas tokiais ryšiais pasigirti negali.

BFL

Lietuvos ambasadorius Austrijoje Giedrius Puodžiūnas nežino, kuriam laikui jis yra atšauktas konsultacijų ir sako, kad tai priklausys nuo to, kaip greitai spręsis situacija. Jo atšaukimas buvo protestas prieš Austrijos greitą sprendimą paleisti įtariamąjį Sausio 13-osios byloje Michailą Golovatovą. Apie tai praneša šalies naujienų agentūros.

„Tokiais atvejais nėra fiksuojamas klausimas. Tai yra reakcija į susidariusią situaciją, į mūsų nepasitenkinimą tuo, kas įvyko. Tai priklausys nuo to, kaip greitai šitas klausimas spręsis ir mes gausime patenkinančių atsakymų“, – sakė G. Puodžiūnas trečiadienį žurnalistams per Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovų susitikimą.

Atšauktasis ambasadorius M. Golovatovo paleidimą vadino teisiniu klausimu ir vylėsi, kad jis neturės didesnės įtakos dvišaliams santykiams.

„Tai yra konkretus teisinis atvejis. Daugiausiai klausimų kyla, kodėl jis buvo priimtas taip greitai, taip netikėtai. Mes iš savo partnerių tikimės aiškių konkrečių atsakymų. Mes tikrai tikimės, kad šitas deguto šaukštas dvišaliuose santykiuose tikrai neturės didesnės įtakos“, – sakė G. Puodžiūnas.

Ambasadorius susilaikė nuo komentarų apie kai kurių analitikų vertinimus, kad Austrija yra prorusiška. Jis nekomentavo ir žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, kad dėl M. Golovatovo Austrijos kancleriui skambino pats Rusijos premjeras Vladimiras Putinas.

Ambasadorius akcentavo, kad ir pačioje Austrijoje buvo tokių, kuriuos sprendimas paleisti įtariamąjį nuliūdino. Į tai ypač jautriai sureaguota Zalcburgo federalinėje žemėje, su kuria mus sieja ilgametė ir labai šilta draugystė.

Ambasadorius patikino, kad diplomatams jokių argumentų dėl įvykio nebuvo pateikta.

„Iš esmės Europos arešto orderis yra labai konkreti priemonė ir bendradarbiavimas vyksta tiesiogiai tarp kriminalinės policijos ir prokuratūrų. (…)

Viskas vyko žaibiškai, pradinė informacija buvo pakankamai miglota, ypač kai pasirodė informacija, kad sulaikytasis gali netikėtai greitai būti paleistas. Mes iki vėlumos tikrinome tą informaciją. Deja, pasirodo, šeštadienio rytą sulaikytasis buvo paleistas, mūsų dideliam nusivylimui“, – sakė G. Puodžiūnas.

Interviu Austrijos žiniasklaidai Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad KGB karininkas Michailas Golovatovas turėjo būti sulaikytas 40 dienų ir kad ji yra nusivylusi Austrijos elgesiu.

Pateikiame tinklalapyje Diepresse.com publikuojamą Lietuvos vadovės interviu vertimą.

Austrijos prokurorai praėjusią savaitę du kartus reikalavo konkrečiau apibrėžti Europos arešto orderį, kuriuo remiantis turėjo būti suimtas M. Golovatovas. Kodėl jis nebuvo parengtas geriau?

Mes laikėmės Europos arešto orderio standartų. 2008 metais Europos Komisija paskelbė pranešimą apie praktinio taikymo arešto orderius, ir Austrijoje taip pat yra minėta ataskaita. Austrija yra paprašiusi išlygos nusikaltimams iki 2002 metų, kai Europos arešto orderis automatiškai pripažįstamas kaip prašymas dėl ekstradicijos. Austrija turėjo Lietuvai suteikti 18 arba net 40 dienų reikiamai informacijai pateikti, tačiau davė tik keletą papildomų valandų.

Teigiate, kad M. Golovatovas turėjo būti suimtas 40 dienų?

Šiais metais Lietuva prašė Italijos sulaikyti vieną ieškomą asmenį, kuriam buvo išduotas Europos arešto orderis. Italai tai padarė ir mes turėjome 40 dienų informacijai pateikti. Toks yra Europos standartas.

Kokių tolimesnių veiksmų imsis Lietuva?

Pirmiausia norime Austrijos paaiškinimų, kurie apibrėš, kaip Europos arešto orderiai bus taikomi ateityje. Ar gali nusikaltimais žmogiškumui įtariami asmenys apsistoti Austrijoje? Kitais žodžiais tariant, ar gali austrai taip elgtis – tai turi būti paaiškinta.

M. Golovatovas taip pat netrukdomas keliavo Suomijoje, Kipre ir Čekijoje.

Jo arešto orderis Lietuvos prašymu išduotas tik 2010 metų spalio mėnesį.

Ir po to laiko M. Golovatovas keliavo po ES šalis.

Tai reiškia, kad Europos arešto orderis kai kuriose ES šalyse nieko nereiškia. Tai yra blogas pavyzdys visai Europai.

Ar jūs nusivylėte Austrija?

Leiskite man apibūdinti taip: aš esu nustebusi. Šis sprendimas diskreditavo Europos šalių teisinį bendradarbiavimą. Mūsų visuomenė yra šokiruota, jaučiame neteisybės jausmą. Tarsi ES valstybė narė išdavė kitą narę.

Ar manote, kad Austrija patyrė spaudimą iš Rusijos?

Jei prokuroras nusprendžia mažiau nei per 24 valandas, priešingai Europos arešto orderio nuostatoms, tada, žinoma, kyla įtarimas, kad ten buvo daug įvairių priežasčių.

Ar Lietuva dėl to kreipsis į Europos Sąjungą?

Mes turime dar nuspręsti. Bet tai kelia bendrą klausimą, ar nusikaltėliai gali laisvai keliauti visoje Europoje? Tai yra Europos teismų problema, ne tik Lietuvos ir Austrijos.

Kokią įtaką tai turės dvišaliams santykiams tarp Austrijos ir Lietuvos?

Kadangi mes esame ES nariai, turime solidarizuotis ir vieni kitus palaikyti.

Austrijos naujienų tinklalapis kurier.at rašo, kad antradienį pirmą kartą pasipylė aštri kritika iš pačios austrų pusės savo teisėsaugai, kurios atstovai praėjusį penktadienį nė 24 valandų neišlaikė Vienos „Schwechat“ oro uoste suimto M. Golovatovo ir leido jam grįžti į Rusiją.

Suimtąjį paleidę austrų teisėsaugininkai aiškina galėję nepaisyti Europos arešto orderio. Kai 2002-aisiais buvo priimtas sprendimas dėl šios teisinės pagalbos priemonės, Austrija pasiprašė išimties, ir esą dėl to visiems įtariamiems nusikaltimams iki 2002 m. yra taikoma senoji teisė.

Tačiau net ir tokiu atveju asmens, įtariamo karo nusikaltimais, paleidimas per keletą valandų, nesuteikiant pakankamai laiko atsiųsti papildomą informaciją, jau ir patiems austrams pradeda atrodyti nesuprantamas.

Faktas toks: austrų tarnybos turėjo Lietuvai suteikti neabejotinai daugiau laiko. M. Golovatovas turėjo būti sulaikytas iki 48 valandų. Esant problemoms dėl teisės aktų persiuntimo, arba kai reikia išversti dokumentus, šis terminas gali būti dar labiau prailgintas“, – prikiša kurier.at.

Kritikos strėles Austrijai laido ir Europos politikai. Štai Europos Sąjungos komisarė teisingumo reikalams Vivianne Redding užsiminė apie Austrijos negeranorišką elgesį: „Teisine prasme šitas klausimas aiškus. Politiškai tai visai kitas dalykas. Kiekviena ES valstybė narė yra įsipareigojusi savo partneriams nuoširdžiai padėti“.

Austrų Europos Parlamento narys ir Europos socialistų partijos vicepirmininkas Hannesas Swoboda dienraščiui „Die Presse“ pareiškė, jog „Austrija šiuo atveju pasielgė labai nejautriai ir visiškai nesolidariai“. Anot jo, Austrijos užsienio reikalų ministras Michaelis Spindeleggeris elgėsi „kažkiek įžūliai“.

Interneto portalų komentatoriai, pirmadienį kontraversiškai vertinę M. Golovatovo paleidimo atvejį, šiandien išsijuosę peikia Austrijos vyriausybę ir teisėsaugą.

Kurier.at portalo lankytojas „Zeiten Wende“ rašo: „Visais įmanomais atvejais Austrijos teisėsauga dirba labai labai lėtai, jei išvis dirba. O šito KGB ruso atveju – labai labai greitai“.

Diepresse.com komentatorius „hansee“ teisinasi, kad „Austrija negali būti laikoma atsakinga, šiuo atveju kaltos tos figūros, „dūdinės“ partijos, kurios nuolat žlugdo šalies ekonomiką ir didina įsiskolinimus“.

Interneto portaluose netrūksta ir ciniškų komentarų. Derstandard.at skaitytojas Adamas Markusas postringauja: „Baltijos šalys – mažos nereikšmingos valstybės su per viršų besiveržiančiu nacionalizmu, nesibaigiančiu priešų ieškojimu, suklastota praeitimi ir noru pelnytis iš kitų sunkaus darbo bei įpročiu sureikšminti visus nesvarbius dalykus. Kai gerai pagalvoju, prie šito būrio puikiai tinka Austrija. Galima net pasakyti, kad toks tokį sutiko“.

Antradienio vakarą spaudos konferencijoje jis pažymėjo, kad nors ir nėra griežto termino, kada kitai šaliai reikia pranešti apie sulaikytą jos ieškomą asmenį, tačiau „tarpusavio bendradarbiavimo principai ir paieškos principai reikalauja, kad tokia informacija būtų teikiama nedelsiant“. M.Golovatovas Vienos oro uoste buvo sulaikytas ketvirtadienio vakarą, tačiau Lietuvos pareigūnams apie tai buvo pranešta tik penktadienio rytą.

„Nepriklausomai nuo to, pagal kokias procedūras mes eisime ir koks bus tas teisinis pagrindas, vis tiek vertinant informacijos prašymo pateikimo tempus, laiką galima aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, kad faktiškai Lietuvos Respubliką buvo siekiama pastatyti į tokią padėtį, kad negalima būtų pateikti visų įmanomų duomenų per jų įsivaizduojamą trumpiausią laiką“, – žurnalistams aiškino A.Neviera.

Jis pažymėjo, kad Lietuvos išduotas Europos arešto orderis buvo prieinamas austrams anglų kalba, tačiau Lietuvos pareigūnai per kelias valandas turėjo išversti 13 lapų pranešimą apie įtarimąjį į vokiečių kalbą.

„Jei kalbėtume apie oficialius kanalus, tai prašė per įmanomai trumpiausią laiką. (…) Turint omenyje tai, kad mes Austrijai nusiuntėme pranešimą apie įtarimą, lietuvišką variantą 13 puslapių parodydami, kokios apimties yra pranešimas ir kiek laiko reikia pateikti vertimą į vokiečių kalbą, tai įmanomai trumpiausias laikas tikrai nėra tos valandos, apie kurias buvo kalbėta neoficialiu lygmeniu ir jos buvo keičiamos kas valandą“, – aiškino generalinio prokuroro pavaduotojas.

„Konkretūs skaičiai buvo 12 val., pirma valanda, antra valanda. (…) Mes pateikėme, jei kalbėtume apie laikotarpį nuo jo sulaikymo momento, praktiškai per parą. Čia įskaitant ir nakties metą, ir Austrijos Respublikos delsimo laikotarpį, kuomet Lietuvos Respublika nebuvo informuojama apie to asmens sulaikymą“, – sakė A.Neviera.

Pasak jo, Austrijos pareigūnai Lietuvai argumentavo, kad jų prokuroras turi pareigą paleisti asmenį į laisvę per kuo trumpesnį laiką. Tačiau Generalinės prokuratūros atstovui kilo klausimas, ar para tokio pobūdžio įtarimams – dėl nusikaltimų žmogiškumui – įvertinti yra pakankamas laikas. Jis tvirtino, jog austrų pareigūnų prašomų dokumentų greičiau išversti nebuvo įmanoma.

Pasak A.Nevieros, Lietuvos pareigūnams kyla klausimų ir apie M.Golovatovo sulaikymo aplinkybes.

„Ar jis buvo patalpintas į tam tikrą patalpą, kurioje laikomi sulaikomi asmenys, ar jis tiesiog buvo vadinamojoje tranzitinėje zonoje oro uoste, į kurią ir atskrido? Vertinant informacijos prieštaringumą, galima tokį klausimą kelti. (…) Mes dar užklausime jų apie šitą momentą, kadangi tai tikrai yra mus dominantis faktas“, – sakė prokuroras.

Lietuva ir kitos Baltijos šalys sukritikavo Austriją, kai praeitą savaitę nepraėjus nė parai po sulaikymo ji paleido nusikaltimais žmoniškumui įtariamą buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą. Jis vadovavo KGB specialiojo dalinio „Alfa“ būriui, Sausio 13-ąją šturmavusiam Vilniaus televizijos bokštą.

Dienraštis „Die Presse“ praneša, kad, ko gero, Rusijos saugumui – FSB tebedirbantis M.Golovatovas iki šiol Europoje lankėsi bent 8 kartus. „Die Presse“ rašo, kad Lietuvos generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderį šiam asmeniui 2010 m. spalio 18 d. Tačiau net ir tada tai nesukliudė M.Golovatovui 8 kartus lankytis Europos Sąjungos šalyse: Kipre, Suomijoje ir Čekijoje.

1949 m. gimęs rusas nuo 1972 m. dirbo KGB,o nuo 1974 m. jo specialiame padalinyje „Alpha“. 1979-1980 m. jis tarnavo kaip politikų asmens sargybinis Afganistane.

Nuo 1993 m. M. Golovatovas turi privatų verslą – įkūręs saugos bendrovę „Alpha B“. Saugumo struktūrų ekspertas Andrejus Soldatovas, kalbėdamas su „Die Presse“, spėjo, kad M. Golovatovas tik formaliai yra pensininkas,o iš tiesų tebedirba rusų Saugumui – FSB. Taip leidžia manyti ir faktas, kad jis vadovauja sporto organizacijoms, kurios priklauso FSB kontroliuojamam susivienijimui „Dynamo“.

Austrijos žiniasklaida nušviečia skandalą tarp Vilniaus ir Vienos dėl KGB karininko Michailo Golovatovo paleidimo, pabrėždama kad tai sukėlė rimtą diplomatinę krizę tarp šalių. Apie tai praneša šalies ir pasaulio naujienų agentūros.

“Ledynmetis tarp Vienos ir Vilniaus”, – skelbia “DiePresse.com”. Cituojamas premjeras Andrius Kubilius, kuris apkaltino Austriją “nepaisant europietiško solidarumo” Tuo tarpu Prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadino austrų žinybų veiksmus “politiškai nepateisinamais”.

O ką apie tai sako kita pusė? Austrijos užsienio reikalų ministras Michaelis Špindelegeris (Michael Spindelegger) teigia, kad Lietuva neišnaudojo termino reikalingiems duomenimis apie M. Golovatovą pateikti. Todėl prokuratūra ir nusprendė jį paleisti. O politikai ęsą čia niekuo dėti.

M. Špindelegeris sako jau aptaręs situaciją su Lietuvos užsienio reikalų ministru Audroniu Ažubaliu ir yra pasirengęs tai padaryti dar kartą, jei tik šis norės.

Austrijos žalieji pareikalavo nuodugniai ištirti M. Golovatovo paleidimą. Austrija esą neturi pagarsėti kaip “tarptautiniu mastu ieškomų despotų ar karo nusikaltėlių tranzito ar poilsio vieta”.

Anot daugelio užsienio žiniasklaidos pranešimų, diplomatinis konfliktas dėl paleisto KGB karininko aštrėja. Lietuva iškvietė į Vilnių konsultacijų savo ambasadorių Austrijoje. O tai esą yra antra pagal griežtumą sankciją diplomatijoje po ambasadoriaus atšaukimo neribotam laikui.

Šis portalas taip pat cituoja M. Špindelegerį, kad Austrija yra teisinė valstybė su nepriklausomomis teisingumo žinybomis, kurios ir priima sprendimus. Tuo tarpu kitų šaltinių pranešimu, austrų generalinė prokuratūra priklauso šalies teisingumo ministerijai, todėl M. Golovatovo byla yra grynai politinė. Kai kurių ekspertų nuomone, dėl visko kaltos rusiškos dujos: austrai visai nenori, kad rusai jiems „užsuktų kranelį“ arba pabranginų dujas. Tuo tarpu mažos Lietuvos interesai – antraeilis dalykas.

Krizė tarp Lietuvos ir Austrijos didėja, skelbiama ir apie protesto akciją prie Austrijos ambasados Vilniuje, kurioje dalyvavo keli šimtai žmonių, tarp jų – keli Lietuvos parlamento deputatai. Incidentų protesto metu neužfiksuota. Kai kurie mitingo dalyviai laikė plakatus su užrašais “Gėda!” ir “Putino draugai!”.

Diplomatiniai santykiai tarp Austrijos ir Lietuvos praėjusiomis dienomis labai greitai atšalo, tai, kad Lietuvą šį incidentą vertina labai rimtai, esą rodo ambasadoriaus atšaukimas iš Vienos. Jei kuri nors ES šalis išduoda tokį arešto orderį, kita šalis narė turi jį vykdyti, nusikaltimo, kuriais kaltinamas asmuo, įrodymų valstybė neprivalo pateikti.

Kaip praneša naujienų agentūros, Lietuva šį klausimą nori kuo labiau išviešinti tarptautiniu lygiu.

“Pirmas ir esminis klausimas – kodėl Austrija, priklausydama tam pačiam Europos Sąjungos narių klubui, kurios privalo laikytis bendrų teisės normų, pažeisdama lygiateisiškumo ir teisėtumo principą, Lietuvos atžvilgiu pasielgė kitaip. Prašau, kad tas klausimas būtų nagrinėjamas Europos Parlamente, ir kad Europos parlamentarai atsakytų į esminį klausimą – ar visos valstybės ES yra lygiateisės, ir ar jos privalo laikytis tų pačių taisyklių”, – žurnalistams sakė laiškus pasirašiusi I.Degutienė.

Ji pabrėžė, jog sprendimas paleisti pagal Europos arešto orderį sulaikytą buvusį KGB karininką – beprecedentinis atvejis, ir tai “nėra Lietuvos ir Austrijos klausimas, tai yra visos Europos Sąjungos valstybių teisės klausimas”.

“Tai yra šiurkštus, grubus europinės teisės pažeidimas. Jei Austrija kaip ES valstybė save gerbia, turi nedelsiant išaiškinti ir pasakyti, kodėl jie šitaip pasielgė”, – kalbėjo parlamento vadovė.

Laiške EP pirmininkui I.Degutienė sako, jog kreiptis į jį paskatino “netikėtas vienos Europos Sąjungos valstybės – Austrijos – akibrokštas kitai Europos Sąjungos valstybei narei – Lietuvai”, kai Austrija paleido sulaikytą Rusijos pilietį, Lietuvos teisėsaugos kaltinamą karo nusikaltimais.

“Šis Austrijos poelgis Lietuvoje sukėlė audringą reakciją ir iškėlė labai svarbų klausimą visai ES: ar Europos Sąjunga vis dar yra klubas lygiateisių narių, kuriuos vienija bendros vertybės, vienoda teisingumo samprata, ypač tokiais svarbiais klausimais kaip atsakomybė už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui. O gal kai kurioms valstybėms taikomi dvejopi standartai?” – rašoma Seimo pirmininkės laiške J.Buzekui.

EP Seimo pirmininkė prašo inicijuoti tyrimą Europos Parlamente ir pateikti politinį šio klausimo vertinimą, nes tai yra “visos ES klausimas, jos pamatinių vertybių ir teisingumo klausimas, visos Europos Sąjungos ir kiekvienos jos valstybės narės patikimumo klausimas”.

Austrijos parlamento rūmų Seimo pirmininkė irgi prašo atlikti tyrimą ir atsakyti, kodėl Austrijos prokuratūra reikalavo, kad Lietuva pagrįstų išduotą arešto orderį kro nusikaltimais kaltinamam buvusiam KGB pulkininkui, kai ES teisės aktais neleidžiama iš esmės kvestionuoti ar peržiūrėti išduoto arešto pagrįstumo.

Taip pat laiške Seimo pirmininkė prašo atsakyti, ar teisi Rusijos žiniasklaida, plačiai teigdama, kad Austrija dėl M.Golovatovo pasidavė Rusijos spaudimui, ir ar tokie sprendimai nėra susiję su Austrijos ir Rusijos bendrais dujų projektais.

Kaip pranešama iš Seimo, Irena Degutienė pasirašė laiškus Austrijos Bundesrato Pirmininkei Susanne‘ai Neuwirth ir Nacionalinės Tarybos Pirmininkei Barbarai Prammer, kuriuose išdėsto Lietuvos poziciją dėl Austrijos veiksmų paleidžiant įtariamąjį Sausio 13-osios byloje ir reiškia nuomonę, kad save gerbianti valstybė turėtų dėl tokių teisėsaugos institucijų veiksmų atlikti išsamų parlamentinį tyrimą, kuris patvirtintų Austrijos ir Europos Sąjungos patikimumą, Austrijos ir Europos Sąjungos teisinės ir vertybių sistemos patikimumą.

Skelbiame visą Seimo Pirmininkės laiškų Austrijos Parlamento rūmų pirmininkėms tekstą:

“Šį laišką paskatino parašyti netikėtas vienos Europos Sąjungos valstybės narės – Austrijos – akibrokštas kitai Europos Sąjungos valstybei narei – Lietuvai, kai Austrija paleido sulaikytą Rusijos pilietį, Lietuvos teisėsaugos kaltinamą karo nusikaltimais.

Šis Austrijos poelgis Lietuvoje sukėlė audringą reakciją ir iškėlė labai svarbų klausimą visai Europos Sąjungai: ar Europos Sąjunga vis dar yra klubas lygiateisių narių, kuriuos vienija bendros vertybės, vienoda teisingumo samprata ir vienodos teisingumo vykdymo taisyklės, ypač tokiais svarbiais klausimais kaip pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, atsakomybė už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui? Ar kai kurioms Europos Sąjungos valstybėms narėms taikomi dvejopi standartai?

2011 m. liepos 14 d. pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį Vienos oro uoste buvo sulaikytas buvęs KGB pulkininkas Michailas Golovatovas, Lietuvos teisėsaugos kaltinamas davęs įsakymą 1991 m. sausio 13-osios naktį panaudoti ginkluotą jėgą prieš beginklius žmones, ginusius atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės laisvę ir demokratiją, kovojusius už pamatines europines vertybes: žmogaus teises ir laisves, laisvą žodį ir visiems vienodą teisingumą. Tą naktį buvo nužudyta 14 beginklių žmonių, tūkstančiai sužeistų. Ši tragiška istorinė naktis yra itin svarbi ne tik Lietuvai, bet ir visai demokratinei Europai ir visam pasauliui. Lietuvių drąsa ir ryžtas buvo pavyzdys kitoms pavergtoms SSRS tautoms ir patiems rusams po 8 mėnesių apsiginti nuo pučo rengėjų ir išardyti galingiausią to meto imperiją.

Šiais metais minėjome Sausio 13-osios įvykių dvidešimtmetį. Minėjimas buvo pavadintas “Europos tautų mūšis už laisvę”.

Štai kodėl 2011m. liepos 16 d. naktį Austrijos teisėsaugos priimtas sprendimas paleisti karo nusikaltimais įtariamą M. Golovatovą padarė didžiulę nuoskaudą Lietuvos visuomenei ir grąžino mus į tuos laikus, kai už europines vertybes vieni kovėmės prieš galingiausią imperiją.

Po tokio Austrijos teisėsaugos sprendimo Lietuvos Respublikos Seime atlikome skubų parlamentinį tyrimą ir manome, kad toks Austrijos veiksmas yra šiurkštus tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės pažeidimas.

Lietuva, kaip lygiateisė Europos Sąjungos valstybė narė, mano, kad jeigu Austrija gerbia save, savo teisę, Europos Sąjungos teisingumo vykdymo taisykles, taip pat kitas Europos Sąjungos valstybes nares, ji taip pat turėtų būti suinteresuota atlikti išsamų tyrimą šiais klausimais:

1. Kodėl Austrijos prokuratūra, kaip pati teigia, reikalavo, kad Lietuva pagrįstų išduotą Europos arešto orderį karo nusikaltimais įtariamam buvusiam KGB pulkininkui, kai Europos Sąjungos teisės aktais neleidžiama iš esmės kvestionuoti ar peržiūrėti išduoto arešto orderio pagrįstumo? Tai abipusio Europos Sąjungos valstybių narių pasitikėjimo principas, įtvirtintas 2002 m. birželio 13 d. Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos preambulėje ir 1 straipsnyje. Ar šiuo precedento neturinčiu veiksmu Austrija neparodė, kad ji nepripažįsta Lietuvos teisminių institucijų sprendimų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų bylose, ir Lietuva, kaip kita Europos Sąjungos valstybe nare, nepasitiki?

2. Kodėl karo nusikaltimais įtariamas M. Golovatovas buvo paleistas anksčiau nei nustatytas trumpiausias sulaikymo terminas tiek pagal Austrijos nacionalinę teisę, tiek pagal Europos Sąjungos konvencijas? Kodėl šiuo atveju nesilaikyta teisingumo vykdymo taisyklių?

3. Ar teisi Rusijos žiniasklaida, plačiai teigdama, kad Austrija pasidavė Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos ir Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros spaudimui?

4. Ar tokie Austrijos sprendimai nesusiję su Austrijos ir Rusijos bendrais dujų projektais, įgyvendinamais per bendrą dujų bendrovę “Austria South Stream”?

Šis precedento neturintis įvykis nėra vien Lietuvos ar Austrijos klausimas. Tai visos Europos Sąjungos klausimas, jos pamatinių vertybių ir teisingumo klausimas, visos Europos Sąjungos ir kiekvienos jos valstybės narės patikimumo klausimas.

Todėl Lietuva tikisi rimto, geranoriško Austrijos parlamentinio tyrimo, patvirtinančio Austrijos ir Europos Sąjungos patikimumą, Austrijos ir Europos Sąjungos teisinės ir vertybių sistemos patikimumą”, – laiškuose rašo I. Degutienė.

Kalbėdamas per Estijos radiją A. Lobjakas pabrėžė, jog Austrija Europoje garsėja kaip valstybė, kurioje kažkodėl susikerta žmonių su abejotina praeitimi keliai, ir kad Austrijos elgesys šiuo klausimu ne itin įtikinantis.

Jau buvo kilęs skandalas dėl Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos, kuris ilsėjosi viename Austrijos kurorte.

Analitiko nuomone, Austrijai galėjo padaryti spaudimą, bet įmanomas ir toks variantas, kad valdžios pareigūnai patys priėmė tokį sprendimą.
Politologas įsitikinęs – M. Golovatovo rodo, kad Europoje labai skirtingai vertinami komunizmo nusikaltimai. Daugeliui europiečių, mano jis, nesuprantami komunizmo nusikaltimai, o Lietuvos reakcija gal atrodyti perdėta.

Latvija palaiko Lietuvą konflitkte su Austrija dėl Sausio 13-osios bylos įtariamojo Michailo Golovatovo paleidimo.

Tai žurnalistams po susitikimo su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite patvirtino Latvijos vadovas Andris Berzinis.

“Man atrodo, Latvija supranta šią situaciją geriausiai. Pats asmeniškai 1991 sausį buvau labai panašioje situacijoje. Visiškai remiu jūsų valstybės poziciją. Šiandien Latvijos UR ministras pakvietė Austrijos ambasadorių ir įteikė notą dėl šio klausimo”, – sakė A. Berzinis.

„Ambasadorius artimiausiu metu bus atšauktas konsultacijoms“, – žurnalistams pirmadienį rytą sakė užsienio reikalų viceministrė Aistė Skaisgirytė – Liauškienė po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite.

Kaip praneša naujienų agentūros, Prezidentė savo ruožtu Austrijos sprendimą skubiai paleisti buvusį KGB karininką pavadino „politiškai nepateisinamu veiksmu, kuris kompromituoja europietišką solidarumą ir Europos Sąjungos šalių bendradarbiavimą teisėsaugos srityje“.

Generalinis prokuroras Darius Valys po susitikimo su Prezidente Dalia Grybauskaite pareiškė, jog artimiausiu metu kreipsis į Austrijos teisingumo ministrą dėl įtariamojo Sausio 13-osios byloje Michailo Golovatovo paleidimo.

Lietuvos pareigūnai sako laukiantys Austrijos pasiaiškinimo, kodėl buvęs KGB karininkas Michailas Golovatovas buvo paleistas nepraėjus nė parai po sulaikymo Austrijos sostinėje Vienoje. Lietuva dėl jo yra išdavusi Europos arešto orderį. M. Golovatovas vadovavo „Alfa“ būriui, 1991 metais sausį šturmavusiam Lietuvos televizijos bokštą.