"Veido" archyvas

Gegužės 1 dieną Vokietijai ir Austrijai atvėrus darbo rinką, į šias šalis ėmė plūsti ir bedarbiai iš Lietuvos.

„Klaipėda“ praneša, kad į Vokietiją žmonės traukia būriais.„Keltai į Vokietiją išplaukia beveik pilni, kai kuriuose net nebėra vietų. Visam gegužės mėnesiui yra rezervuota arba nupirkta kur kas daugiau bilietų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Augimas išties didelis“, – situaciją komentavo „DFDS Lisco“ Komunikacijos ir reklamos skyriaus vadovas Vaidas Klumbys. Kad uostamiesčio gyventojai būriais skuba į Vokietiją, patvirtino ir kelionių autobusais organizatoriai. Jie patikslino, jog jau seniai šie reisai nebuvo tokie populiarūs. „Bilietus užsakinėja kone kasdien, žmonių srautai išties didėja. Anksčiau reisai į Vokietiją tikrai nebuvo tokie populiarūs, kokie yra pastarosiomis savaitėmis“, – patikino keliones autobusais organizuojanti Lijana Vaitkutė.“

„Į Vokietiją verbuojami nekvalifikuoti žmonės“ – teigia „Lietuvos žinios“. Dienraštis pažymi, kad „Lietuvos gyventojai, ypač iš provincijos, jau puoselėja svajas, kad Vokietijoje neva galės greitai praturtėti iš kvalifikacijos nereikalaujančio darbo. Dažnas jų besivaikydamas nerealios svajonės gali nudegti arba įkliūti į įvairių sukčių paspęstus spąstus. Ekspertai perspėja darbo ieškančius tautiečius ypač akylai skaityti jiems siūlomas pasirašyti darbo sutartis.

Dienraštis rašo, kad lietuvių svajos nerealios – „Šakių rajone veikianti Arūno Danieliaus vadovaujama įsidarbinimo paslaugų įmonė Lietuvoje ieško žmonių,  pageidaujančių Vokietijoje dirbti auklėmis arba namų ūkio priežiūros ir slaugos darbuotojais. Tačiau šios paieškos pasirodė nelengvos, mat potencialių įmonės klienčių – kaimo moterų – netenkina Vokietijos darbdavių siūlomas 500 eurų (1728 litų) atlyginimas už šį darbą. „Jos nenori už tokius, kaip pačios sako, „kišenpinigius“ dirbti, nors vokietis darbdavys siūlo papildomus 200 eurų maistui, suteikia kambarį gyventi, apmoka draudimo ir kelionės išlaidas. Bet Lietuvos kaimo moterys pageidauja geresnės algos“, – sakė įdarbinimo paslaugų tarpininkas.“

Apie išvykimą dirbti į Vokietiją ir to priežastis rašo ir „Kauno diena“ – „Kad pakeltum sparnus, priežasčių toli nereikia ieškoti. Ką reiškia vien atmosfera šalyje, kai pavienė emigracija virto reiškiniu ir pasiekė masinės psichozės mastus. Regis, lagaminus kraunasi visi, kas tik kokį turi. O jei ir neturi – asmens dokumentus, šlepetes ir atsargines sportines kelnes susimeta į „Mašimos“ maišelį.

Savo darbdaviui mes atpigome perpus: už 30 proc. sumažintą (ir nuolat vėluojančią bent „simbolines“ dvi savaites, o dažniausiai – mėnesiu) algą dirbame pasidaliję 30 proc. sumažinto personalo darbo krūvį, pailginę savo darbo dieną dar 30 proc.

Išties, jie jau rinktis tarp pragaro ir skaistyklos, geriau tas variantas, kuris kelia mažiau streso.“

Tačiau „Lietuvos žinios“ primena, kad „Naujųjų atvykėlių vokiečiai laukia skirtingomis nuotaikomis. „Labai stiprios Vokietijos profsąjungos nerimauja, kad gali kristi vidutinio atlyginimo dydis, o darbdaviai džiaugiasi, kad gaus kvalifikuotos darbo jėgos. Mat per pastaruosius penkerius metus iš Vokietijos išvažiuoja daugiau žmonių negu atvažiuoja. Be to, vokiečių tauta sensta, atsilaisvinančias darbo vietas būtina užpildyti“,  – LŽ sakė V. Labanauskas. Lietuvio darbuotojo įvaizdis, pasak jo, dar nesusiformavęs, nes iki šiol mūsų tautiečių šioje šalyje dirbo labai nedaug.“

"Veido" archyvas

Vokietija ir Austrija nuo gegužės pirmosios panaikina apribojimus darbo jėgos judėjimui iš Lietuvos ir kitų valstybių, kurios 2004 metais tapo Europos Sąjungos (ES) narėmis.

Vokietija gali pasirodyti patraukli daliai lietuvių – tai rodo ir išaugęs besimokančiųjų vokiečių kalbos skaičius. Tačiau tokio masto masinės emigracijos kaip į Didžiąją Britaniją ar Airiją nesitikima. Anot ekspertų, lengviau darbą susirasti pavyks kvalifikuotiems specialistams.

Statistika rodo, kad į Vokietiją pernai išvyko 3 tūkst. 800 Lietuvos gyventojų – ji buvo ketvirtoji pagal populiarumą šalis emigrantams iš Lietuvos po Didžiosios Britanijos, Airijos ir Ispanijos.

Vokietija ir Austrija po ES plėtros pasinaudojo teise septynerius metus apriboti priėjimą prie savo darbo rinkos naujų ES šalių gyventojams.

BFL

Austrija, kuri kartu su Vokietija nuo šių metų gegužės mėnesio atšaukia apribojimus darbo jėgos judėjimui iš 2004 metais į Europos Sąjungą (ES) įstojusių valstybių, nesitiki Lietuvių darbuotojų antplūdžio, teigia Austrijos ambasadorius Lietuvoje Helmutas Kolleris (Helmutas Koleris).

“Ne, mes nesitikime, nes kol kas į Austriją neatvykdavo daug lietuvių, taigi mes tikrai nežinome, kodėl tai staiga turėtų pasikeisti (…) Mes nesitikime didelio antplūdžio”, – BNS sakė Austrijos diplomatas.

Pasak ambasadoriaus, didesnio darbo jėgos antplūdžio tikimasi iš kaimyninių valstybių – Čekijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos.

“Mes buvome tarp tų valstybių narių, kurios norėjo, kad periodas nebūtų trumpesnis nei septyneri metai po ES plėtros. Valstybės narės individualiai galėjo sutrumpinti tą periodą, jeigu jos pageidavo, ir Austrija buvo tarp tų valstybių, kurios to nepadarė”, – kalbėjo H.Kolleris.

Anot jo, septynerių metų periodas buvo reikalingas, kad aplinkinėse valstybėse “pakiltų atlyginimai, pagerėtų ekonominės sąlygos”.

“Ekonomika kyla (…) Geras ir meistriškas darbuotojas visada ras galimybę Austrijos darbo rinkoje. Be abejo, daug labiau reikalingi yra kvalifikuoti darbuotojai”, – kalbėdamas apie lietuvių galimybes dirbti Austrijoje sakė ambasadorius.

Ekspertai sako, kad daugiau lietuvių turėtų pasirinkti Vokietiją darbo paieškoms, tačiau tokių emigracijos mastų kaip į Didžiąją Britaniją ar Airiją nesitikima.