Nuo rugsėjo 1-osios automobilių statymas Vilniuje, J.Lelevelio, A. Vienuolio ir A.Jakšto gatvėse, atpinga perpus.

Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atstovai teigia, jog sostinės tarybos sprendimu nuo rudens pradžios šios gatvės priklausys raudonajai vietinės rinkliavos zonai.

Iki rugsėjo pirmosios J.Lelevelio, A. Vienuolio ir A.Jakšto gatvės priklausė mėlynajai zonai, kurioje rinkliavos mokestis yra 6 Lt už vieną valandą stovėjimo laiko. Pasikeitus apmokestinimo tvarkai automobilių statymas šiose gatvėse kainuos 3 Lt/val.

Pasak „Susisiekimo paslaugų“ miesto eismo departamento vadovės Daivos Kaminskaitės, šie pokyčiai yra gera žinia automobilių vairuotojams.

„Pastebėjome, kad šioms gatvėms esant mėlynojoje zonoje, automobilių statymo vietų užpildymas tesiekia apie 50 proc. visų numatytų vietų, tačiau aplink esantys kiemai yra užpildyti automobiliais. Tokiu būdu yra sukuriamos problemos šių kiemų gyventojams ir tuo pačiu sostinės biudžetas praranda įplaukas už automobilių statymą. Atsižvelgdama į šią situaciją Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą pakeisti rinkliavos zoną iš mėlynosios į raudonąją“, – sako D. Kaminskaitė.

Anot jos, miesto tarybos sprendimu taip pat aiškiau nustatyta tvarka, kurioje automobilio vietoje ir kaip turi būti paliktas vietinės rinkliavos bilietas, klijuojamas gyventojo, elektromobilio, rezervuotų vietų leidimas, paliekama neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelė.

„Dažnai pastebime, jog vairuotojai bilietą automobilyje palieka taip, kad būna sunku nustatyti, ar jis yra galiojantis. Naujoji tvarka aiškiau reglamentuoja, kaip turi būti paliktas bilietas – už automobilio priekinio stiklo ant prietaisų skydelio keleivio pusėje iš lauko gerai matomoje vietoje, kad būtų įskaitoma visa ant bilieto atspausdinta informacija. Kitas svarbus pokytis – nuo rugsėjo 1-osios nemokamai statyti automobilius mokamose stovėjimo vietose turės teisę automobilių, pažymėtų neįgalių asmenų statymo kortele, vairuotojai”, – sako „Susisiekimo paslaugų“ atstovė.

Anot D. Kaminskaitės iki šiol tokią teisę turėjo automobilių vairuotojai, pažymėję savo transporto priemonę skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, tačiau šis ženklas laisvai įsigyjamas prekybos vietose ir juo pradėta piktnaudžiauti. Neįgalių asmenų statymo kortelės išduodamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritoriniuose skyriuose.

Specialiai neįgaliųjų transportui skirtose ir atitinkamais kelio ženklais pažymėtose stovėjimo vietose automobilius galės statyti tiek skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, tiek neįgalių asmenų statymo kortele pažymėtų automobilių vairuotojai.

Dar viena naujovė – Vilniaus miesto savivaldybės taryba, skatindama ekologiškų transporto priemonių naudojimą mieste, nustatė vietinės rinkliavos lengvatą elektromobilių vairuotojams – pažymėjus elektromobilį specialiu leidimu, kainuosiačiu 15 Lt metams, bus galima transporto priemonę statyti nemokamai

Futuristinė britų automobilių dizaino studija „Da Feng“ pateikė radikalią ateities superautomobilio koncepciją, pavadinimu „Flake“ („Dribsnis“).

Reikia pripažinti, tai – viena inovatyviausių koncepcijų automobilių pramonėje: automobilio kėbulas būtų sudarytas iš 250 gabaliukų („dribsnių“, žvynų). Maža to, automobilio ratai bus neapvalūs..

REUTERS

Automobilio įsigijimas lietuviams atrodo kaip įprastas ir kasdienis procesas – dalis jį perka su niekuo nepasitarę ar nesibaimindami į apžiūrą vežasi reikalingą grynųjų pinigų sumą. Įdomu, kad gerokai daugiau vyrų (30 proc.) įsigijo automobilį be jokių konsultacijų, skirtingai negu moterys (2 proc.).

Tai parodė lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt liepą inicijuota apklausa, kurioje dalyvavo beveik 900 respondentų. Viktoro Daukšo, Autoplius.lt vystymo vadovo teigimu, jei lietuviai ne taip patikliai įsigytų automobilius, dažniau galėtų džiaugtis gerais pirkiniais.

„Moterys, mažiau išmanydamos apie automobilius, perka juos daug atsargiau ir, kaip parodė apklausos rezultatai, rečiau nusivilia pirkiniu. 6 proc. moterų nurodė, kad automobilio pirkėjas nutylėjo tikrąją automobilio būklę ir gedimus. Tuo tarpu transporto defektų nepastebėjo kas dešimtas vyras“, – pastebi automobilių rinkos ekspertas.

Su automobilius išmanančiais bičiuliais pirkdami automobilį konsultavosi 43 proc. apklausoje dalyvavusių vyrų ir 50 proc. moterų, su artimiausiais žmonėmis tarėsi tik 13 proc. vyrų ir net 32 proc. moterų. Vyrai pasitikėjimą turimomis žiniomis parodo ir dažniau įsigydami automobilį be bandomojo važiavimo (11 proc.) negu moterys (4 proc.).

Apžiūrėti automobilio – su reikalinga grynųjų suma

Beveik kas penktas apklausos dalyvis (18 proc.) nurodė, kad į susitikimą su automobilio pardavėju, kur bus apžiūrima transporto priemonė, vežasi reikalingą grynųjų pinigų sumą. Vyrai ne tokie atsargūs kaip moterys – 23 proc. jų pasiima reikalingą sumą, o moterų – tik 14 proc.

Užstatui reikalingus pinigus vežasi beveik trečdalis (32 proc.) apklausos dalyvių, o 28 proc. apžiūrėti automobilio vyksta su banko kortele, tad prireikus galėtų juos išsigryninti.

„Visos sumos tikrai neverta vežtis su savimi – tai tiesiog nesaugu. Pakanka turėti užstatą, nes visada galėsite su pardavėju į banką nuvažiuoti kartu. Daugiau nei ketvirtadalis apklausos dalyvių taip pat nurodė, kad jiems nėra svarbus susitikimo laikas ir vieta, nes pagrindinis tikslas – apžiūrėti automobilį. Žinoma, patartume automobilį apžiūrėti šviesiu paros metu, nes būtent tada geriausiai matosi kėbulo pažeidimai, taip pat saugiausia susitikti viešoje vietoje.“, – atkreipia dėmesį Autoplius.lt vystymo vadovas.

Dar vienas pirkėjų patiklumą įrodantis faktas, susijęs su automobilio kaina. Jei naudoto automobilio kaina yra 30 proc. mažesnė negu rinkos vidurkis, 24 proc. vyrų ir net 35 proc. moterų tai vertina teigiamai ir jiems tai nekelia įtarimo – jie mano, kad tai puiki galimybė nusipirkti automobilį pigiau. Žemesnę už rinkos vidurkį automobilio kainą kaip įspėjimą, kad automobilis techniškai netvarkingas, vertina 14 proc. apklausos dalyvių (moterų – tik 9 proc.).

Pasak V. Daukšo, jei automobilis parduodamas 30 ar net 40 proc. pigiau už rinkos vidurkį, tai reiškia, kad transporto priemonė turi paslėptų problemų arba tai bandymas išvilioti pinigus iš patiklių pirkėjų.

Servisuose tikrina nedaugelis

34 proc. apklausos dalyvių nurodė blogiau nei vidutiniškai žinantys, kaip patikrinti, ar automobilio pardavėjas yra jo savininkas. Savo žinias, kaip patikrinti, ar automobilis buvo patekęs į avariją, liaudiškai tariant „daužtas“, blogiau nei vidutiniškai vertina 32 proc. apklausos dalyvių. 59 proc. prieš pirkdami automobilį, servise neatlieka jo apžiūros.

V. Daukšas atkeipia dėmesį, kad apžiūrėdami automobilį, pirkėjai patikrintų jo būklę. „Geriausia investuoti nedidelę sumą (apie 100 litų) ir nuvažiuoti į nepriklausomą autoservisą bei patikrinti perkamo automobilio būklę. Taip pat reikėtų patikrinti, ar automobilis neturi teisinių apribojimų ir priklauso parduodančiam asmeniui“, – teigia V. Daukšas.

Daugiau nei pusė apklausos dalyvių (52 proc.) nurodė, kad automobilį įsigijo ar planuoja įsigyti klasifikuotų automobilių skelbimų portaluose, automobilių turguose – 22 proc., kreipsis pas draugus, pažįstamus – 14 proc., naujų automobilių salone ar užsisakys iš užsienio – po 5 proc.

Apklausos rezultatai parodė, kad daugelis automobilių pirkėjų nežino, kur rasti reikalingos informacijos apie automobilio įsigijimą. Siekdama, kad automobilių pirkėjai nebūtų apgaudinėjami, Autoplius.lt komanda portale pateikia patarimus apie saugų automobilio įsigijimą ir transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių šablonus.

Auto Bild

Šių metų sausio-liepos mėn. Lietuvos bendrovės dažniausiai susidūrė su automobilių avarijų padaromais nuostoliais. Per šį laikotarpį šalies draudikai juridiniams asmenims išmokėjo 138 tūkst. draudimo išmokų už beveik 259 mln. litų. Transporto draudimo išmokų vertė, palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, padidėjo 12 proc. ir sudarė net 44 procentus visų draudimo išmokų.

“Statistika rodo, kad kiekvienais metais draudžiamųjų įvykių, nuo kurių nukenčia šalies bendrovės, ir draudimo išmokų joms suma Lietuvoje vis didėja. Dėl šios priežasties draudimo svarba verslui yra labai išaugusi ir prognozuojame, kad ateityje verslas finansinei apsaugai skirs dar daugiau dėmesio”, – sakė Andrius Romanovskis, Lietuvos draudikų asociacijos direktorius.

Pastebima tendencija, kad draudimo rūšyse, kuriomis naudojasi tiek gyventojai, tiek ir bendrovės, verslo nuostoliai yra didesni. Vidutinė privalomojo vairuotojų atsakomybės draudimo išmoka verslui yra beveik dvigubai didesnė nei gyventojams (atitinkamai 4,55 ir 2,5 tūkst. litų). Kasko draudime šis skirtumas yra mažesnis – vidutiniškai 2,8 tūkst. litų verslui ir 2 tūkst. litų gyventojams.

Pasak A. Romanovskio, taip yra todėl, kad tarp bendrovių naudojamų automobilių yra daugiau naujesnių ir brangesnių, be to, vidutinę išmoką smarkiai augina ir išmokos už dideles krovininių automobilių žalas.

“Nors Lietuvos vežėjų draudžiamų vilkikų skaičius neviršija 1 proc. visų Lietuvoje draudžiamų transporto priemonių, tačiau kasmet Lietuvoje ir užsienyje jų padaromos žalos viršija net penktadalį (apie 22 proc.) visų Lietuvoje registruotomis transporto priemonėmis padaromų žalų. Didžiąją dalį žalų Lietuvos vežėjai padaro ne Lietuvos teritorijoje – kitose šalyse jie padaro daugiau kaip pusę visų Lietuvos vairuotojų užsienyje sukeliamų avarijų,” – sakė A. Romanovskis.

Palyginti su praėjusiais metais, vidutinė privalomojo vairuotojų atsakomybės draudimo išmoka verslui šiemet padidėjo nuo iki 4 iki 4,55 tūkst. litų, o kasko draudimo – nežymiai sumažėjo nuo 2,9 iki 2,85 tūkst. litų.

Lietuvos draudikų asociacija vienija šalies ne gyvybės draudimo bendroves. Nuo 1992 m. veikiančios asociacijos nariai – “BTA”, “Compensa”, “ERGO Lietuva”, “IF”, “PZU Lietuva”, “Gjensidige Baltic”, “Lietuvos draudimas”, “Lamantinas”, “Seesam Lietuva”, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.

AFP

Lietuvos automobilių rinką pastaruoju metu stipriai išjudinęs ir parduodamų automobilių kainas kilstelėjęs verslininkų iš Rytų šalių anšlagas baigėsi. Nuo liepos 1 dienos įsigaliojus didesniems muitų mokesčiams į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną, Kirgiziją, lengviau gali atsikvėpti automobilio ieškantys lietuviai – lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt duomenys rodo, kad kainos liepos pradžioje mažėjo.

Pasak Viktoro Daukšo, Autoplius.lt vystymo vadovo, remiantis naujaisiais duomenimis, jau pirmosiomis liepos dienomis portale parduotų automobilių vidutinė kaina lyginant su antruoju šių metų ketvirčiu smuktelėjo nuo 2 iki 8 proc., o labiausiai atpigo 6 – 10 metų automobiliai.

„Žinoma, konstatuoti stabilų kainų sumažėjimą dar anksti, tačiau akivaizdu, kad dabar įsigyti automobilį yra palankesnė situacija negu praėjusį ketvirtį. Šis kainų kritimas gali būti trumpalaikis reiškinys, tad nereikėtų nustebti, jei kainos vėl pasieks II ketvirčio lygį“, – ketvirtinio lengvųjų automobilių rinkos apžvalgos leidinio Autoplius.lt ,,Barometras“ pristatymo metu prognozavo V. Daukšas.

Remiantis Autoplius.lt ,,Barometro“ duomenimis, vidutinė naudoto automobilio kaina Lietuvoje antrąjį ketvirtį, lyginant su paskutiniu 2010 m. ketvirčiu, buvo padidėjusi beveik 9 proc. (nuo 10,5 iki 11,4 tūkst. litų).

Itin įspūdingai šių metų antrąjį ketvirtį buvo šoktelėjęs ir tranzitinių automobilių skaičius, kuris pasiekė 42,7 tūkst., t.y. 144,5 proc. daugiau negu 2010 m. antrąjį ketvirtį.

„Išaugusį pirkėjų iš Rytų šalių susidomėjimą patvirtina ir apsilankymų mūsų portale tatistika – per antrąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, apsilankymų iš Baltarusijos padaugėjo 80 proc., iš Rusijos – 73 proc., o iš Kazachstano – net 330 proc., o jau pirmosiomis liepos mėnesio dienomis apsilankymų skaičius iš minėtų šalių gerokai sumažėjo“, – pastebi V. Daukšas.

Automobilių rinka toliau bunda

V. Daukšo teigimu, neskaičiuojant užsieniečių aktyvumo ir jų nupirktų automobilių, naudotų automobilių rinka antrąjį ketvirtį Lietuvoje buvo gyvybinga ir antrąjį ketvirtį iš eilės „bunda“ iš du metus trukusio sąstingio.

Anrąjį šių metų ketvirtį šalyje iš viso įvyko 108 tūkst. automobilių pirkimo ir pardavimo sandorių, o tai yra beveik ketvirtadaliu (23,8 proc.) daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Labiausiai (55,1 proc.), lyginant su 2010 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo naujai įvežtų automobilių skaičius, kuris pasiekė 39,5 tūkst. Mūsų šalyje įregistruotų automobilių, t.y. perpardavimo, sandorių užfiksuota 56,7 tūkst. (7,3 proc. daugiau nei 2010 m. antrąjį ketvirtį).

„Tikėtina, kad Lietuvoje registruotų automobilių sandorių ir toliau daugės, nes vyraujant optimistinėms šalies ekonomikos prognozėms, žmonės daugiau dėmesio skiria ne tik pirmo būtinumo prekių įsigijimui, tačiau ir transporto priemonių keitimui į naujesnes bei patogesnes. Dėl tos pačios priežasties galima tikėtis ir naujai į šalį įvežamų automobilių sandorių padidėjimo“, – prognozuoja V. Daukšas.

Iš Lietuvos išvežtų automobilių lyginant šių ir praėjusių metų antruosius ketvirčius adaugėjo 15,4 proc. – iki 8,2 tūkst., naujų automobilių sandorių skaičius paaugo 94,3 proc. – iki 3,7 tūkst.

Autoplius.lt vystymo vadovas atkreipia dėmesį, kad naujų automobilių pardavimai vis dar gerokai (50,6 proc.) atsilieka nuo 2008 m. rodiklių, tačiau verslui atsigaunant ir gerėjant automobilių finansavimo sąlygoms, pardavimai taip pat turėtų ūgtelti.

Naujų ir naudotų automobilių sandorių vertė šių metų antrąjį ketvirtį buvo 1,44 mlrd. litų (0,26 mlrd. litų daugiau negu pirmąjį ketvirtį), o Autoplius.lt portale buvo pardavinėta automobilių už daugiau nei 2,08 mlrd. litų.

Populiariausi – naudoti vokiški ir nauji japoniški

Antrąjį ketvirtį daugiausiai (33,6 proc.) buvo parduota 11-15 m. amžiaus automobilių. Vidutinis Lietuvoje registruoto automobilio amžius – 14,4 m.

„Reikėtų išskirti, kad buvo perkama beveik 3 proc. daugiau naujesnių, iki 10 metų, ir 3 proc. mažiau senesnių nei 16 metų amžiaus automobilių. Jei ši tendencija tęsis, Lietuvos automobilių parkas pagaliau pradės jaunėti“, – prognozuoja V. Daukšas.

Tuo tarpu naudotų automobilių pirkėjų skonis šalyje nesikeičia – tarp dažniausiai parduotų automobilių 8 iš 10 yra pagaminti Vokietijoje, o daugiausiai parduota „Volkswagen Passat“, kurių vidutinis amžius – 15,2 m.

Naujų automobilių pirkėjų dėmesio daugiausiai sulaukė „Nissan Qashqai“, antroje vietoje – „Nissan Juke“, o trečioje – „Volkswagen Golf“.

Barometras II ketvirtis

“Regione dominuos tas, kieno gaminama elektros energija vartotojams bus patrauklesnė”, – mano politikas.

“Manau, kad Baltijos atominės elektrinės perspektyvos Vokietijos rinkoje yra vienas iš pagrindinių argumentų, darančių lemiamą įtaką šios elektrinės statybai. Juk srities vidaus poreikiams patenkinti tokios galingos elektrinės nereikia. Tai reiškia, kad ji iš pat pradžių pusiau buvo orientuota į išorės rinką. O šiandien tokia patrauklia rinka tampa Vokietija”, – pridūrė jis.

Vienas iš “LEO LT”, kurios panaikinimu 2008 m. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pradėjo ekonomikos energetikos sektoriaus pertvarką, “tėvų” įsitikinęs, kad Baltijos atominė elektrinė bus pastatyta nustatytu ir patvirtintu laiku. Lietuvos atominės elektrinės projektą Gediminas Kirkilas vertina gana atsargiai.

“Klausimas, ar Seimas sutiks su tokio sudėtingo projekto įgyvendinimu? Akivaizdu, kad Baltijos atominės elektrinės statyba Kaliningrado srityje šiandien daro poveikį vyriausybės pozicijai ir darys poveikį Seimo pozicijai rudenį, kai jam teks priimti įstatymą dėl savo atominės elektrinės. Tačiau tas poveikis gali būti ir teigiamas, ir neigiamas. Rudenį parlamente prasidės diskusijos, susidurs įvairių grupių interesai. Visai neatsitiktinai iš Prezidentės D. Grybauskaitės lūpų nuskambėjo žodžiai apie tai, kad tik Lietuvoje vėl nesusiklostytų padėtis, panaši į tai, kas buvo privatizuojant Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą – o tai buvo nesėkmingiausias Lietuvos ekonominis projektas per dvidešimtmetį”, – pareiškė buvęs ministrų kabineto vadovas.

“Galiausiai įmanomi du variantai: arba bus statomos ir Baltijos atominė elektrinė, ir Visagino atominė elektrinė, arba tik Baltijos atominė elektrinė”, – mano Gediminas Kirkilas.

“Pakartosiu: kaip besiklostytų padėtis, pergalę konkurencinėse varžybose lems vienos kilovatvalandės kaina”, – dar kartą pabrėžė RBMC pašnekovas. Tačiau į klausimą, kas tiksliai, jo nuomone, nugalės konkurencinėse varžybose, jis neatsakė, užsiminęs, kad “viskas dar ateityje ir šiandienos padėtis dar nėra “pradžios pabaiga”".

Nekomercinė partnerystė “Tarptautinės žurnalistikos plėtros paramos centras Rusijos-Baltijos žiniasklaidos centras” (RBMC) atlieka atominės energetikos perspektyvų Baltijos jūros regione tyrimą. Viena iš tyrimo dalių susijusi su Lietuvos politikų, energetikų ir ekonomistų nuomonių rinkimu ir nagrinėjimu.

„Sanitex“ vadovo Petro Krīvens teigimu, įmonės darbuotojai ir iki šiol važinėjo „Fiat Panda“ automobiliais, kurie puikiai atitiko verslo poreikius, todėl įmonės parko papildymas kito „Fiat“ modelio automobiliais buvo natūralus žingsnis – daugiau nei 4 metus trunkantis kompanijų bendradarbiavimo Baltijos šalyse tęsinys.

„Sparčiai augantis verslas lemia tai, jog mums tenka daug važinėti, todėl ieškojome tam geriausiai tinkamų – kokybiškų, patvarių ir ekonomiškų komercinių automobilių. Ir geriausiai šiuos reikalavimus atitiko būtent „Fiat Fiorino“. Taip pat mūsų pasirinkimą lėmė konkurencingos pirkimo bei atpirkimo sąlygos ir aptarnavimo paslaugų kokybė“, – sako P. Krīvens.

Jo teigimu, „Fiat“ automobilių tinkamumą verslui patvirtina tai, jog nuo įmonių bendradarbiavimo pradžios „Sanitex“ iš viso įsigijo 413 „Fiat“ automobilių.

Koncerno „Fiat Group Automobiles“ importo vadovo Baltijos šalyse Renaldo Gineikos teigimu, tokios įmonės, kaip „Sanitex“, pasirinkimas savo automobilių parką vėl papildyti „Fiat“ automobiliais rodo patirtimi grįstą pasitikėjimą itališkais automobiliais, o įmonei „Autobrava“ suteikia garbės ir pranašumo Latvijos komercinių automobilių rinkoje.

REUTERS

Šiandien “Lietuvos žinios” informuoja, kad ekologiškų (tiksliau, hibrinių, nes serijinių elektromobilių Lietuvoje nėra) automobilių savininkai galės nemokėti stovėjimo mokesčio.

Tokių automobilių savininkai galės nemokėti už stovėjimą Klaipėdos centre ir nemokamai įvažiuoti į Neringos savivaldybės administruojamą Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją.

Uostamiesčio taryba sprendimą atleisti hibridinių automobilių ir elektromobilių, kurių variklio tūris neviršija 2 tūkst. kubinių centimetrų, savininkus nuo minėtos rinkliavos turėtų priimti per artimiausią posėdį.

Klaipėdiečių iniciatyvą remia ir neringiškiai. Anot Neringos mero Antano Vinkaus, siūlymas aplinkos neteršiančioms transporto priemonėms taikyti lengvatas jau šiuo metu svarstomas.

Tačiau norintieji ekologiškais automobiliais persikelti per Kuršių marias šią vasarą dar neturės jokių lengvatų ir kaip kiti keliautojai turės krapštyti pinigines. Valstybės valdoma bendrovė savo paslaugų kainodarą keičia gerokai lėčiau. Pasak AB “Smiltynės perkėla” generalinio direktoriaus Dariaus Butvydo, net ir dėl mažiausio kainos pakeitimo privalu gauti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pritarimą.

Nuo birželio 1-osios iki rugpjūčio 31 dienos visi lengvųjų automobilių savininkai, atvažiuojantys į Kuršių nerijos nacionalinio parką, turi mokėti 20 litų rinkliavą. Lengvojo automobilio perkėlimas per Kuršių marias šiuo metu kainuoja 40 litų.

"Veido" archyvas

Nuo liepos 1-osios įsigaliojantys Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjungos importo tarifai automobilių iš Lietuvos eksporto upės į šias šalis visiškai neužtvenks – jau rudenį laukiama sugrįžtančių pirkėjų.

Tačiau iškart krisiančių automobilių kainų laukiantiems žmonėms automobilių pardavėjai pataria nedėti daug vilčių greitu lauku naują transporto priemonę įsigyti pigiau, penktadienį rašo dienraštis “Kauno diena”.

Esą kol vietinė rinka neprisipildys, nereiktų tikėtis ir mažesnių kainų.

5-10 metų senumo automobilių, kuriuos pirko baltarusiai, jau tiesiog nėra. Tiesa, tokio amžiaus automobiliai buvo pabrangę apie 15-20 proc. O visų kitų automobilių kaina nesikeitė, nes jų pirkėjas nepasikeitė.

Tačiau yra ir teigiančių, kad per tris mėnesius trukusį ažiotažą visi tarpininkai bandė uždirbti kuo daugiau, todėl išlieka prielaida, kad po liepos 1 -osios 5-10 metų senumo automobiliai šiek tiek gali atpigti.

Tvirtinama, kad dabar Lietuvos automobilių rinka praranda 50 proc. pirkėjų. Tačiau esą tai tik momentinis efektas. Po tam tikro laiko, kai Baltarusijoje pardavėjai parduos turimus automobilius, vėl grįš į Lietuvą, kaip grįžo rusai.

Per keturis šių metų mėnesius Lietuvoje baltarusiai nupirko daugiau nei 56 tūkst. automobilių, už kuriuos sumokėjo per 743 mln. litų, beveik tiek pat, kiek per visus 2010-uosius. Nuo liepos 1-osios automobilių importo į Baltarusiją tarifai didėja beveik tris kartus.

Automobilių eksportas iš Lietuvos į Baltarusiją 2010 metais sudarė 31 proc. visų eksportuojamų prekių į šią šalį. Pernai automobilių eksporto į Baltarusiją vertė siekė 881 mln. litų.

"Veido" archyvas

Prieš septynetą keturių durų Mercedes kupė nustebino pasaulį: tai automobilis grybnai sportiniam pasivažinėjimui, tačiau kartu skirtas solidiems aukšto lygio verslininkams. Daugelis ekspertų kraipė galvas: ši niša palyginus siauroka,at atsiras pakankamai šiom naujoviško kupė pirkėjų.

Šiandien beveik kiekvienas prestižinių automobilių gamintojas (BMW, „Audi“) savo gamoje turi panašų modelį.

Itin išraškingos priekinės grotelės, ilgas variklio dangtis, ryškios kėbulo briaunos ir žemas bendras siluetas – antros kartos Mercedes CLS neseniai pasirodė ir Lietuvoje. Tikras kupė modelis – sėdima gerokai žemiau, nei tą pačią platformą turinčiame E klasės Mercedes, šoninių durelių stiklai be rėmų, žema stogo linija. Europoje atliktas tyrimas parodė,  kad net 64 proc. pirmos kartos CLS pirkėjų automobilį rinkosi dėl išvaizdos.

Galios – per valias

Kokybiškos salono apdailos medžiagos – tikras, o ne imituotas poliruotas medis, oda, o aliumininės detalės lyg juvelyro rankų darbo. Priekyje erdvu, aukštesniems vairuotojams  gali trukdyti žemo stogo linija. O itin augaloti aukštaūgiams ant galinių dviejų atskirų sėdynių virš galvos truks erdvės. Yra ir vėdinimo ir masažo funkcija nugarėlėse. Nuožulni bagažinė pakankamai talpi – 520 litrų, o už 1817 litų galima užsisakyti nulenkiamas galines sėdynes. Ateityje Mercedes planuoja gaminti ir į koncepcinį Shooting Brake automobilį panašų universalą.

Visi CLS modeliai komplektuojami su “7G-Tronic” automatine pavarų dėže. Bandytas 350 CDI dyzelinis automobilis turi 265 AG 3.0 V6 variklį, pasiekiantį įspūdingus 620 Nm nuo pat 1600 aps./min. Iki 100 km/h “dyzeliukas” įsibėgėja vos per 6,2 sekundės, o dėl milžiniško sukimo momento pagreitis atrodo dar didesnis. Važiuojant užmiesčio keliais CLS 350 CDI degino vos 6,4 litro, o mieste – iki 8 l dyzelino 100 km kelio! Įspūdingai mažos sąnaudos beveik 5 metrų ilgio ir 1800 kg (durys, sparnai ir variklio dangtis pagaminti iš aliuminio) sveriančiam galingam automobiliui.

Svarbiausia saugumas

Į naująjį CLS, kaip ir į E klasės Mercedes, galima užsisakyti aktyvią “Airmatic DC” pneumatinę pakabą, kuri papildomai kainuoja 5870 litų. Saugiau prie vairo jaustis padeda “Active Blind Spot” ir “Active Lane Keeping” sistemos – pirmoji signalizuoja apie nematomoje zonoje esančius automobilius, antroji stebi, kad vairuotojas neišvažiuotu iš numatytos trajektorijos: jei kelio ženklinimo linija kertama neįjungus posūkio signalo, apie tai praneša vairo vibravumas, o automobilis gražinamas į eismo juostą.

Nors E350 CDI sedanas su serijine įranga kainuoja net 45 907 litais mažiau, yra gerokai erdvesnis ir labiau praktiškas, jis neturi tos auros ir žavesio, kurį spinduliuoja naujos kartos CLS modelis.

Naujosios kartos CLS ir tapo ypatingai. Nors į automobilį montuojami galingi, bet taupūs varikliai. Kaina – 227 tūkst.lt

"Technologijų" archyvas

Automobilių gamintojai nebežino, kaip prisivilioti pirkėjus. Automobiliai panašėja ir vienodėja, tad gamintojai neriasi iš kailio. Vienas iš būdų – vairuotojo sveikatos diagnostika.

Kiekvienais metais milijonams žmonių diagnozuojamas diabetas, todėl „Ford” inžinieriai planuoja padėti žmonėms kovoti su šia liga.

Kaip praneša naujienų agentūra „Bloomberg”, „Ford” bendrovės poligone Mičigane (JAV) jau bandomas „Explorer“ visureigis, kuris sugeba patikrinti cukraus kiekį vairuotojo kraujyje. Beje, automobilis, pranešęs apie tyrimo rezultatus, palinki sėkmingos kelionės.

„Ford” inžinieriai planuoja artimiausiu metu pradėti montuoti sistemas astma ir alergija sergantiems vairuotojams. Tokia sistema sugebės tikrinti vairuotojo kvėpavimo sistemą. Be to, salone bus tikrinamas oras – ar jame nėra alergenų, kurie gali sutrikdyti vairuotojo sveikatą. Planuojama tokią sistemą sujungti su navigacine įranga, kuri, atsižvelgiant į transporto srauto intensyvumą, galėtų planuoti kelionę ne tokiais užterštais keliais.

Tuo pat metu „Ford” koncerno Europos padalinys jau bando sėdynę, kurioje sėdinčiam gali būti tikrinamas širdies darbas ir kuri galėtų perspėti keleivį ar vairuotoją apie jo širdies darbo sutrikimus. Planuojama apie diagnozuotą sveikatos sutrikimą netgi perspėti asmeninį vairuotojo gydytoją.

„Ford” inžinieriai mano, kad išskirtiniais atvejais sistema galėtų nukreipti telefono skambučius į balso paštą, kad netrukdytų vairuotojo, taip pat pakeisti muziką į ramesnę. Manoma, kad medicininės-diagnostinės automobilinės sistemos prekyboje pasirodys jau kitais metais.

technologijos.lt

BFL

Nenaujais automobiliais prekiaujanti bendrovė Baltijos realizacijos centras planuoja pasiūlyti klientams naują paslaugą – automobilių pirkimą lizingu.

Finansavimo paslaugas teikiančioms bendrovėms nerodant didelio noro finansuoti privačių asmenų išsimokėtinai perkamus nenaujus automobilius, jais prekiaujanti bendrovė pasiūlys alternatyvą, rašo “Verslo žinios”.

“Išperkamosios nuomos paslaugas teikiančios bendrovės atsisakė teikti paslaugas, mažai finansuoja, pamatėme, kad bankai pasitraukė iš rinkos, todėl manome, kad pats laikas užkariauti nenaujų automobilių finansavimo rinką”, – teigė Baltijos realizacijos centro (BRC) vadovas Mindaugas Slovikas.

Anot jo, imtis šios veiklos bendrovė sugalvojo prieš pusmetį pamačiusi, kad nesipildo bankų pažadai, jog jie netrukus pradės vėl teikti paskolas ir aktyviai finansuos nenaujų automobilių įsigijimą.

“Todėl pradėjome paruošiamuosius darbus ir per artimiausią mėnesį planuojame pasiūlyti “BRC Lizingo” paslaugą”, – sakę M.Slovikas.

Iki 2004 metų gegužės BRC buvo antrinė “Hansabanko” grupės įmonė, teikusi skolų išieškojimo, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto realizavimo paslaugas, vėliau buvo parduota Estijos bendrovėms.