BFL

Lengvųjų ir krovininių automobilių, taip pat autobusų pardavimai Japonijoje balandį, palyginti su analogišku laikotarpiu prieš metus, dėl kovo mėnesį šalį supurčiusio žemės drebėjimo sumažėjo 51 procentu. Apie tai pirmadienį pranešė Japonijos automobilių gamybos kompanijų asociacija.

Balandį kompanijos “Toyota” produkcijos pardavimai vidaus rinkoje sumažėjo 69 proc., “Nissan” – 37,2 proc., o “Honda” – 48,5 procento. Kovą bendrieji Japonijoje gaminamų automobilių pardavimai sumažėjo 37 procentais. Oficialiais statistikos duomenimis, smarkiai sumažėjo ir Japonijos automobilių eksportas.

Koncernas “Toyota” atnaujino darbą visose Japonijoje veikiančiose įmonėse tik balandžio 18 d. po penkių savaičių pertraukos. Maždaug po tokios pat pertraukos darbą atnaujino ir kitos svarbiausios šalies automobilių gamintojos. Preliminariais paskaičiavimais, dėl linijų sustabdymo po kovo 11 d. stichinės nelaimės kompanijos “Toyota”, “Nissan” ir “Honda” negalėjo pagaminti atitinkamai 200 tūkst., 55 tūkst. ir 45 tūkst. automobilių.

Balandžio pabaigoje “Toyota” skelbė ketinanti smarkiai sumažinti darbo apimtis savo įmonėse Šiaurės Amerikoje, taip pat Kinijoje dėl atsarginių dalių trūkumo. Ekspertų nuomone, dėl kilusių sunkumų po galingo žemės drebėjimo “Toyota” gamybos apimtys 2011 metais sumažės maždaug 10 proc., iki ne daugiau kaip 7 mln. automobilių. Metų pradžioje korporacija planavo šį rodiklį padidinti iki 7,7 milijono.

"Veido" archyvas

Pasak įgaliotosios „Fiat“ atstovės Baltijos šalyse UAB „Autobrava“ pardavimų vadovės Ivonos Narbutienės, naujasis„Fiat“ modelis, kurį rudenį bus galima įsigyti Lietuvoje ir Latvijoje, kainuos apie 70 tūkst. litų.

Ant „Dodge Journey“ bazės sukurtas visureigis „Fiat Freemont“ yra pirmasis „Fiat“ modelis, gimęs bendradarbiaujant su koncernu „Chrysler Group“. Gamintojų teigimu, tai universalus automobilis, tinkantis ir šeimai, ir erdvumą bei patogumą vertinantiems vairuotojams, ieškantiems automobilio tiek kasdienai, tiek aktyviam laisvalaikiui.

Siekiant palengvinti pasrinkimo ir įsigijimo procesą, pirkėjams siūlomos dvi naujojo „Fiat Freemont“ komplektacijos, atitinkančios skirtingus poreikius.

„Freemont“ turės priekinius varomuosius ratus ir turbodyzelinius variklius – 2 litrų darbinio tūrio MultiJet 140 AG arba 170 AG, suderintus su mechanine pavarų dėže. Vėliau šį „Fiat“ modelį bus galima įsigyti ir su keturių varomųjų ratų sistema, 170 AG 2 litrų darbinio tūrio MultiJet arba 276 AG benzininiu 3.6 litrų darbinio tūrio V6 agregatu ir automatinėmis pavarų dėžėmis.

Abi standartinės šio modelio komplektacijos bus siūlomos su trimis eilėmis išdėstytomis 7 sėdynėmis, trijų zonų automatine klimato kontrolės sistema, durų atidarymo be raktelių sistema, pastovaus greičio palaikymo kontrole, padangų slėgio stebėjimo sistema (TPMS), priešrūkiniais žibintais ir lietimui jautriu spalvotu radijo imtuvo ekranu.

"Veido" archyvas

Gamintojų teigimu, šio automobilio vidus taip pat atspindi jo išskirtinę išvaizdą bei pasižymi erdvumu, kurį leidžia užtikrinti dideli (ilgis – 4,8 m, plotis – 1,8 m, aukštis – 1,7 m) automobilio parametrai. Vairuotojui ir keleiviams patogumo suteikia aukšta sėdėjimo pozicija ir geras matomumas, erdvios bei ergonomiškos sėdynės, daugybė daiktų skyrelių bei itin talpus 1461 litrų bagažo skyrius.

Aukščiausio lygio saugumo sistemą sudaro 7 oro pagalvės, ratų antiblokavimo sistema ABS su Brake Assist, elektroninė stabilumo programa ESP su hill-holder funkcija ir ERM sistema.

Šis modelis bus gaminamas Tolukos gamykloje Meksikoje, kurioje gaminamas ir JAV rinkai skirtas populiarusis „Fiat 500“.

“Daimler” koncerno dalijimosi automobiliu projektas “Car2go” startuoja balandžio 1 d. Hamburge. Tam skirta 300 Smart mažylių. Nuo kovo 1-osios visi norintieji, sumokėję 29 eurus, gali registruotis “Car2go” portale arba “Europcar” biuruose. “Car2go” klientams pasinaudoti mažuoju Smart kainuoja 29 euro centus už minutę įskaitant benziną, o automobilių buvimo koordinates galima nustatyti išmaniuoju telefonu arba per internetą.

veidrodeliai

Keleivinių automobilių vairuotojai dažnai susireguliuoja šoninius veidrodėlius, kad juose galėtų matyti savo automobilio kėbulo šonus. Toks veidrodėlių sureguliavimas sukuria „akląją zoną“, kurioje nesimato kitų transporto priemonių. Kiekvieną dieną vairuodami patenkame į kitų automobilių „akląsias zonas“, o jie – pasislepia mūsų „aklosiose zonose“, todėl, norint išvengti susidūrimo ar net rimtos avarijos, reikia tinkamai susireguliuoti automobilio veidrodėlius.

„Prieš pradėdami važiuoti visada pasitikrinkite ir, jei reikia, susireguliuokite visus veidrodėlius. Net jei planuojate trumpą išvyką, turite būti tikri, kad jūsų automobilio veidrodėliai yra tinkamai sureguliuoti. Tai ypač svarbu, jei sėdate vairuoti tokio automobilio, kuriuo prieš jus važiavo kitas vairuotojas“, – sako „Renault“ vairavimo mokyklos direktorius Zbigniew Weseli. Taip pat reikėtų nepamiršti pasikoreguoti veidrodėlių išvažiavus iš automobilių plovyklos ar juos nuvalius. Geras įprotis yra pasitikrinti veidrodėlių sureguliavimą prieš išvažiuojant iš stovėjimo aikštelės, nes galbūt kas nors galėjo juos netyčia užkliudyti – išvažiavus į kelią nebebus laiko korekcijoms. „Netinkamas veidrodėlių sureguliavimas padidina „akląją zoną“, o atlikus šį darbą tinkamai, galima sumažinti eismo įvykio riziką“, – prideda „Renault“ vairavimo mokyklos direktorius.

Svarbu laikytis tinkamos pasiruošimo vairavimui žingsnių sekos. Pirmiausia reikėtų susireguliuoti sėdynę ir tik tada pereiti prie veidrodėlių. Jei po to keičiate sėdynės ar galvos atlošo poziciją, reikėtų vėl atkreipti dėmesį į veidrodėlius.

Galinio vaizdo veidrodėlį susireguliuoti gana lengva: jis turėtų būti nustatytas kuo tiesiau ir jame turėtų matytis visas galinis langas. „Nepasukite jo taip, kad matytumėte, kas dedasi jūsų šonuose – tam yra skirti šoninio vaizdo veidrodėliai“, – sako „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai. Kai važiuojate vakare, nepamirškite nusistatyti galinio vaizdo veidrodėlio taip, kad būtų patogu važiuoti tamsiu paros metu, t. y. kiek įmanoma sumažinkite akinantį spindesį, kurį kelia už jūsų važiuojančio automobilio šviesos.

„Vairuotojai dažnai nepakankamai atlenkia šoninio vaizdo veidrodėlius. Galite taikyti tokią taisyklę: jei šoninio vaizdo veidrodėliuose matote savo automobilio šonus, veidrodėliai per daug palenkti į vidų“, – sako „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai. „Norėdami tinkamai sureguliuoti veidrodėlius, pakreipkite galvą, pasukite ją kiek galite į kairę, palinkite link lango ir vairuotojo pusės šoninio vaizdo veidrodėlius nustatykite taip, kad tik šioje pozicijoje galėtumėte matyti automobilio kėbulą. Dešinės pusės veidrodėlį reguliuoti reikėtų laikant galvą lygiagrečiai centrinės automobilio ašies.“

Venkite važiuoti kito automobilio „aklojoje zonoje“. Padidinkite greitį ir jį aplenkite arba priešingai – sulėtinkite automobilį. Jei važiuojate kraštinėje juostoje už kito automobilio, įsitikinkite, kad galite matyti jo galinio vaizdo veidrodėlį. Jei jo nesimato, prieš jus važiuojantis vairuotojas tikriausiai nemato jūsų transporto priemonės.

„Persirikiuodami pirmiausia pasižiūrėkite, kas matosi visuose jūsų automobilio veidrodėliuose, tada įspėkite kitus eismo dalyvius, kad darysite manevrą, ir vėl pasižiūrėkite į vaizdą veidrodėliuose. Jei situacija tinkama, persirikiuokite ir darsyk įvertinkite situaciją pažiūrėdami į veidrodėlius“, – sako „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai.

Važiuodami atbuline eiga niekada nepasikliaukite tik tuo vaizdu, kurį matote veidrodėliuose. Visada apsidairykite. Išvažiuodami atbuline eiga iš automobilių stovėjimo aikštelės pirmiausiai įsitikinkite, kad arti jūsų automobilio nieko nėra. Įsitikinkite, kad matote, kur yra vaikai. Jei aplink yra kitų automobilių, visą laiką juos stebėkite. Visada pažiūrėkite į veidrodėlius ir patys apsidairykite. Prieš pradėdami važiuoti pažiūrėkite per kairį ir per dešinį petį. Važiuodami atbuline eiga darsyk apsidairykite. Važiuokite lėtai.

Taisyklės, kurias verta prisiminti:

• Pirma susireguliuokite sėdynę, o tik tada – veidrodėlius.

• Visada patikrinkite veidrodėlių poziciją. Pareguliuokite, jei reikia.

• Galinio vaizdo veidrodėlis turėtų būti kuo tiesesnės padėties, jame turėtų matytis visas galinis langas.

• Jūsų automobilis šoninio vaizdo veidrodėliuose turėtų matytis tik tada, kai palenkiate galvą į šoną.

• Judėdami automobilių stovėjimo aikštelėje įsitikinkite, kad arti jūsų automobilio nieko nėra. Atkreipkite ypatingą dėmesį į vaikus.

Lengvųjų automobilių vairuotojai, savo transporto priemones dažnai laikantys mieste, už stovėjimą gali susimokėti mėnesiui į priekį ir taip sutaupyti nemažai pinigų. Priminsime, kad mokant už valandą, brangiausiai apmokestinamose stovėjimo vietose valanda Vilniuje (mėlynojoje zonoje) kainuoja 6 Lt, Kaune, Klaipėdoje, Trakuose – 3 Lt, Šiauliuose – 1 Lt, tad kasdien bent po valandą paliekant automobilį mokamose vietose, per mėnesį susidarytų iki 150 Lt suma.

Tuo tarpu abonementų kainos yra mažesnės. Tarkime, Klaipėdoje pastatymas mėnesiui brangesnėse zonose kainuoja 200 Lt, pigesnėse – 100 Lt mėnesiui, ir, pasak įmonės “Klaipėdos keleivinis transportas” atstovų, apie 100 klaipėdiečių šia paslauga naudojasi nuolat.

Vilniaus mieste viešosiose stovėjimo aikštelėse ilgalaikio laikymo abonemento įsigyti negalima, tačiau tokią paslaugą siūlo aikšteles visame mieste turinti įmonė “P Parkas”. Už 80–125 Lt mėnesio mokestį vairuotojai savo automobilį neribotai gali statyti kurioje nors pasirinktoje aikštelėje Didžiojoje, Savanorių pr., Lvovo, Pylimo, Algirdo, Rinktinės gatvėse, o už 170 Lt automobilį galima laikyti visose aikštelėse, išskyrus esančią Didžiojoje gatvėje.

Policija vietoj planuotų 125 mln. litų sistemos plėtrai pernai tegavo apie 13 mln., iš jų beveik 2,7 mln. skyrė automobiliams įsigyti, 5,7 mln. – policijos įstaigų statiniams statyti ir rekonstruoti.

Policijos sistemos plėtros programos 2010 metų ataskaitoje nurodoma, kad policijos informacinių sistemų, žinybinių registrų ir informacinių technologijų plėtojimui pernai išleista 2,8 mln. litų.

Tuo metu telekomunikacinės įrangos ir radijo ryšio priemonių plėtojimui ir modernizavimui skirta 600 tūkst., nusikaltimų prevencijos ir kontrolės įgyvendinimo priemonėms – 300 tūkst., saugaus eismo užtikrinimo priemonėms – 200 tūkst., priemonėms kovai su terorizmu įsigyti – 100 tūkst.

Likę pinigai panaudoti įvairiems renginiams, prevencinėms, švietimo programoms, tarp kurių – Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programa (100 tūkst. litų), Nacionalinė smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams programa (50 tūkst. litų).

Pasak ataskaitos, 2010 metais policijos sistemos plėtrai buvo planuota gauti 125 mln. litų, tačiau skirtas buvo dešimtadalis šios sumos – apie 13 mln. litų.

Pagal šiuo metu galiojantį Seimo nutarimą, programa turi būti įgyvendinta iki 2011 pabaigos, tačiau pats parlamentas dėl lėšų stygiaus numato programos finišą nukelti iki 2015 metų pabaigos. Tokiam pasiūlymui išvadą parengusi Vyriausybė numato dar metais pavėlinti programos pabaigą.

Programa siekiama kryptingo kompleksinio policijos įstaigų veiklos tobulinimo, kad būtų sukurta veiksmingai ir racionaliai veikianti policijos sistema.

Iš viso programai įgyvendinti numatoma skirti daugiau kaip 562 mln. litų.

Nuomos paslaugas teikiančios bendrovės griežtina sąlygas ir ima riboti naudotų automobilių pirkimo finansavimą fiziniams asmenims.

Sunkumų gali iškilti įsigyjant ir naują automobilį, jei automobilių pardavėjai neprisiims rizikos dėl galimo vartotojų piktnaudžiavimo, penktadienį rašo “Verslo žinios”.

Imtis griežtesnių veiksmų, pridėlioti įvairių saugiklių išperkamosios nuomos paslaugas teikiančios bendrovės nusprendė atsižvelgdamos į įsigaliojantį Vartojimo kredito įstatymą, kuriuos siekiama ginti vartotojų teises, tačiau, verslininkų manymu, sudaroma galimybė piktnaudžiauti – atsisakyti kredito sutarties ir be įsipareigojimų atsikratyti prekės, o finansuotojai privalės sugrąžinti visas įmokas.

“Turėsime prisiimti daugiau rizikos, dar reikia su visais automobilių pardavėjais suderinti naujas sąlygas, nežinia, kaip jie į tai žiūrės, vis dar neaišku, kaip dalinsimės didesnę riziką. Tikriausiai atsisakysime naudotų automobilių finansavimo, trumpinsime išsimokėjimo terminus”, – pasakoja “Nordea Finance Lithuania” generalinis direktorius Rimas Petrauskas.

Daugeliu atvejų naudotų automobilių finansavimas nebus patrauklus ir “Swedbank lizingui”.

“Tikrai nemažai finansuodavome naudotų automobilių įsigijimų, dabar apimtis sumažės 3-4 kartus”, – prognozuoja “Swedbank lizingo” valdybos narys Vytautas Daukša. Jis mano, kad įstatymas naudotų automobilių įsigijimą stumia į “šešėlį”.

“Žaibo ratas Vilnius” komercijos direktorius Vilandas Burnys svarsto, kad automobilių pardavėjai neturi didelių svertų derybose su bankų antrinėmis įmonėmis.

“Mašinas kaip nors reikia pardavinėti. Jei sutarčių nepasirašysi, atsiras kitų ir jie pasirašys. Konkurencija tarp automobilių prekiautojų dabar didelė”, – sako jis, bet nemano, kad automobilių pardavėjai išperkamosios nuomos paslaugomis ketinančiam pasinaudoti privačiam klientui galėtų taikyti didesnę kainą ir taip sumažinti savo riziką, nes kainas reguliuoja konkurencija ir rinka.

"Veido" archyvas

Galvos atlošų vaidmuo labai didelis – galva jokiu būdu negali judėti liemeniui iš paskos

Per automobilių saugumo bandymus “Euro NCAP” vertina ne tik mašinas, bet ir atskiras jų sudedamąsias dalis. Šįkart pateikiame, kiek efektyvūs yra sėdynių galvos atlošai. Pasirodo, ne visi jie geri!

Deja, mes neturime akių nei galvos šonuose, nei pakaušyje. O gaila, nes važiuojant automobiliu didesnis akiratis tikriausiai padėtų išvengti daugybės pavojingų situacijų. Pavyzdžiui, mums nereikėtų staigiai stabdyti, dėl ko į mūsų automobilį galėtų atsitrenkti iš paskos važiuojanti kita transporto priemonė, kurios stabdžiai ne tokie efektyvūs arba kurią vairuoja lėtesnę reakciją turintis žmogus. Tad ir keleiviai būtų saugesni, nes per tokį susidūrimą būtent jiems gresia didesnis pavojus. Mašinos, į kurią atsitrenkiama, keleiviai dažnai patiria rimtų stuburo ir kaklo slankstelių traumų dėl staigios perkrovos, sukeltos smūgio.

Sėdynės ir galvos atlošai yra vis saugesni

Atsitrenkus į automobilio galą, šia mašina važiuojančių žmonių liemuo ir galva itin staigiai palinksta į priekį. Būtent tą akimirką stuburo kaklo slankstelių apkrova yra pati didžiausia. Sekundės dalimi vėliau keleivių galvos vėl atsilenkia atgal, o tai jau yra dar viena itin staigi stuburo apkrova. Ypatingais atvejais (jie, beje, nutinka ne taip ir retai) tai gali tapti mirties priežastimi, visais kitais – skausmingomis ir sunkiai išgydomomis traumomis. Deja, gamta nenumatė, kad žmogus bus nelaimingų eismo įvykių dalyvis, taigi jo griaučiai ir raumenys tam visiškai nepasirengę.

Koks vaidmuo tokiais atvejais tenka galvos atlošams? Visų pirma jie turi maksimaliai sumažinti galvos ir liemens judėjimo greitį. Galva jokiu būdu negali judėti liemeniui iš paskos – šios abi kūno dalys turi judėti vienu metu. Tik taip kaklas nebus silpniausia žmogaus griaučių dalis. Kuo didesnis yra skirtumas tarp minėtų kūno dalių judėjimo greičio ir krypties, tuo mažesnį saugumo lygį užtikrina sėdynė kartu su galvos atrama.

Pasyvieji, aktyvieji ir proaktyvieji galvos atlošai

Jei manote, kad naujų automobilių sėdynių galvos atlošai yra tik paprasčiausios ant strypų užmautos apsiūtos pagalvėlės – jūs klystate. Jų konstrukcija vis dažniau būna labai sudėtinga. Dabar siūlomos trys skirtingos jų versijos: pasyvieji, aktyvieji ir vadinamieji automobilių sėdynių galvos atlošai.

Pasyvieji atlošai patys paprasčiausi ir yra tvirtai pritvirtinti prie sėdynės nugarėlės. Ant sėdynių su aktyviaisiais atlošais, keleivio kūnas smūgio metu spaudžia atlošą, kuriame yra svertas, stumiantis atramą į priekį, t.y. keleivio galvos link. O štai proaktyviųjų atlošų veikimo principas šiek tiek kitoks: specialūs jutikliai fiksuoja galimą susidūrimą ir šiam dar neįvykus parengia atlošus neišvengiamo smūgio pasekmėms sumažinti.

Gyvenime taip nebūna, kad pats paprasčiausias variantas būtinai yra ir pats blogiausias. Jeipaprastas galvos atlošas bus taisyklingos formos ir gerai priderintas prie keleivio ūgio, jis taip pat gana patikimai saugos kaklo slankstelius. Tai puikiai matyti iš “Euro NCAP” testo rezultatų lentelės.

Beje, atliekant galvos atlošų testus į pačių automobilių saugumo testus nebuvo atsižvelgiama. Pasirinktų mašinų modelių sėdynes sumontavus ant specialių rogių, buvo atliekami trys susidūrimą su iš paskos iki 50 km/h greičiu važiuojančiu automobiliu imituojantys bandymai. Remiantis gautais rezultatais, buvo apskaičiuojamas kiekvieno modelio vidutinis įvertinimas – kuo didesnis balas, tuo sėdynė saugesnė. Didžiausias galimas įvertinimas – 4 balai.

Sėdynių saugumą lemia ne automobilio klasė

Vokiečių automobilių klubo ADAC ekspertų, kurie dalyvavo rengiant bandymų metodiką ir apibendrinant gautus rezultatus, teigimu į naujus automobilius montuojamos sėdynės ir galvų atramos yra vis saugesnės. Deja, vis dar pasitaiko ir išimčių: pvz., labai prasto įvertinimo nusipelnė Suzuki Splash, Daihatsu Terios, Peugeot 308 CC ir Mazda CX-7. Iš šio testo matyti, kad galutinį rezultatą lemia ne kaina ar automobilio klasė, o pirmiausia konstruktorių rūpestingumas ir atsakingumas.

Kai kurių automobilių sėdynių galvos atlošų įvertinimo balai tiesiog stulbina. Išties sunku suvokti, kodėl C klasės Mercedes automobilyje esantys pačių pažangiausių technologijų šiuolaikiški proaktyvieji galvos atlošai, demonstruoja gerokai prastesnį rezultatą nei pasyvieji Ford C-Max atlošai!

Galvos atlošų saugumo testai

Sėdynių ir galvos atlošų saugumo bandymų rezultatų sąrašas nuolat papildomas. Šis bandymas jau kurį laiką atliekamas kartu su “Euro NCAP” automobilių saugumo testais. Jis susideda iš trijų etapų: iš automobilio išmontuota ir prie specialių rogių pritvirtinta sėdynė turi išlaikyti skirtingas apkrovas, kurios imituoja susidūrimą esant 50 km/h greičiui. Nepriklausomai nuo to, ar bandoma sėdynė turi pasyvųjį, aktyvųjį ar proaktyvųjį galvos atlošą, vertinimo kriterijai lieka tie patys. Geriausias įmanomas rezultatas – 4 balai. Aukščiausio įvertinimo – 3,7 balo – tarp bandytų serijinių automobilių nusipelnė trys modeliai. Dėmesio! Sėdynės konstrukcija – tai vienas iš daugybės veiksnių, kurie turi nemažai įtakos keleivių saugumui.

Lietuvos baldininkai svarsto, ką galėtų pasiūlyti nuo gamtos kataklizmų nukentėjusiems japonams.

“Lietuvos rytas” rašo, kad Lietuvos medienos pardavėjai atsargiai užsimena, kad įvykiai Japonijoje jiems gali virsti papildomais užsakymais.

“Mes į šią šalį vežame rastinius namus. Kai prasidės atstatymas, mūsų veikla ten gali suaktyvėti”, – sakė “Jūrės medžio” generalinis direktorius Donatas Veinšreideris.

Pernai įmonė Japonijai pardavė dešimtį tokių namų, kurių vieno kaina svyruoja nuo 40 iki 150 tūkst. litų.

Atsargiai apie ateitį kalba ir lazerius Japonijos rinkai gaminanti Vilniaus “Altechna”.

“Dar sunku pasakyti, kas bus toliau. Vietovės, kur įsikūrę mūsų partneriai, nukentėjo nesmarkiai, bet didžiausios bėdos laukia dėl stabdomų atominių elektrinių. Jos elektrą tiekė didelei šalies daliai. Todėl neaišku, kaip toliau veiks tos įmonės, kurios naudoja mūsų produkciją”, – tvirtino “Altechnos” vadybininkas Dainius Balkauskas.

Nežinia dėl ateities jaudina ir japoniškų automobilių platintojus Lietuvoje, nes “Toyota”, “Honda”, “Nissan” ir “Subaru” sustabdė savo gamyklas, kurios tiekę detales mašinų surinkėjams visame pasaulyje.

“Apie padėtį žinome tik iš žiniasklaidos. Tos žinios kelia nerimą. Oficialių naujienų apie automobilių tiekimą dar neturime, matyt, viskas dar tikslinama”, – sakė “Mototojos” pardavimų vadovas Gintaras Sudaras.

“Subaru” atstovybė Lietuvoje kol kas tikina, kad automobilių nepritrūks.

Nenaujų automobilių pardavėjai trina nuo stovėjimo turguje sušalusias rankas – skirtingai nei ankstesniais metais, nuo sausio pradžios mūsiškių pargabentas pavažinėtas mašinas šluoja kazachai ir baltarusiai.

Prekybininkai net skundžiasi, kad Vakaruose nebespėja rasti tiek automobilių, kiek reikia pirkėjams, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Tiesa, niekas nežino, kiek tęsis šis bumas – pirkliai iš tolimų kraštų į tėvynę stengiasi pargabenti kuo daugiau transporto priemonių, nes laukiama, kad liepos 1 dienos didės šių prekių muitai – bent taip numatoma Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano bendros muitų sąjungos norminiuose aktuose.

“Nuo sausio vidurio tęsiasi žvėriškas pirkimas. Prasidėjęs ažiotažas kol kas neslūgsta. Pagrindiniai pirkėjai – baltarusiai ir kazachai. Dauguma mašinų, kurios įvaromos į prekyvietės teritoriją, parduodamos”, – sako bendrovės “Varanas”, administruojančios Kauno automobilių turgų, direktorius Valentinas Naujanis.

Jis sako, kad iš kaimyninių valstybių važiuoja verslininkai, kurie sugeba apeiti muitų sąjungos valstybių reikalavimus -lengvatinėmis sąlygomis nenaujas mašinas įvežti gali tik fiziniai asmenys, bet ne įmonės.

Baltarusiai ir kazachai dėl muitų ieško iki dešimties metų amžiaus automobilių. Tadžikai perka 15 metų ir senesnes transporto priemones.

Šalia kylančio mašinų verslo vietą randa ir kiti verslai – Marijampolės kelionių agentūra “Jotva” keliolika tūkstančių litų investavo į biurą, esantį šalia automobilių turgaus, kuriame aptarnaujami kazachai. Čia parduodami skrydžių bilietai, nakvynė, žmonės gali užsisakyti kelionę iš Rygos oro uosto iki Marijampolės, tvarkomos vizos

Vilniuje nuo kovo pirmosios pasikeitė automobilių stovėjimo kontrolė – nesumokėjus už stovėjimą ten, kur būtina, automobilių ratai nebebus blokuojami.

Šią kontrolę savo žinion iš policijos perėmus savivaldybei, vietoj ratų blokavimo bus fotografuojami tie automobiliai, už kurių stovėjimą nesumokėta, ir jų savininkams į deklaruotą gyvenamąją vietą bus siunčiami protokolai su nurodymais.

“Jei žmonės matys geltoną lapelį, užkištą už valytuvo, tai reiškia, kad jie greitai ten, kur deklaravo savo gyvenamąją vietą, gaus protokolą ir nurodymą, kurį turės kuo greičiau įvykdyti”, – BNS penktadienį sakė savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktoriaus pavaduotojas Gintaras Tamošiūnas.

Pasak G.Tamošiūno, nuo šiol automobilį vairavęs asmuo ar jo savininkas, gavęs protokolą, galės pats susimokėti pusę minimalios baudos – 40 litų.

“Jei jis nemokės baudos arba neatvyks nurodytu laiku į savivaldybę, jam bauda gresia nuo 80 iki 140 litų. Bus sudėtinga išvengti baudos mokėjimo”, – tikino savivaldybės atstovas.

Jo teigimu, nauja procedūra trunka daug greičiau nei daug laiko atimdavęs ratų blokavimas, kai prie užblokuoto automobilio būdavo kviečiama policija ir rašomas protokolas. Be to, naujuoju būdu esą nustatoma dvigubai daugiau pažeidėjų.

“Anksčiau per parą būdavo 50-60 pažeidimų, o šiuo metu vidurkis yra maždaug 120 – dukart daugiau jų fiksuojama”, – sakė G.Tamošiūnas.

Seimas gruodį priėmė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisas, pagal kurias ne vietoje pastatytų ar be bilieto už stovėjimo laiką paliktų automobilių ratai nuo birželio nebebus blokuojami, taip pat padidintos baudos vairuotojams už kelių eismo taisyklų pažeidimus.

ATPK taip pat aiškiau reglamentuota, kada galima nutempti automobilį. Tai bus galima padaryti tik tuomet, kai mašina trukdo automobilių ar pėsčiųjų eismu

Heinkel Kabine – taip pavadintas minimobilis Vokietijoje buvo gaminamas šeštojo dešimtmečio viduryje. Šiandien šis triratis mažylis yra puiki platforma elektromobiliui – taip teigia Vokietijos energetikos koncerno RWE praktikantai. Ir imasi įgyvendinti savo sumanymą.

"Veido" archyvas

RWE koncerno praktikantai kartu su praktikos vadovu Albertu Heinenu (automobilyje kairėje) ir vokiškojo “Auto Bild” redaktoriumi Stefanu Voswinkeliu

Kai užsidaro mažytės durelės, pasidaro ankšta, labai ankšta. Sėdžiu prie Heinkel Kabine vairo, man prie šono RWE praktikantų vadovas Albertas Heinenas. Mano keliai remiasi į prietaisų skydelį, o galvą esu priverstas įtraukti į pečius. Ir ką aš čia veikiu?

“Auto Bild” ekspertai buvo pakviesti į išskirtinį elektra varomo Heinkel Kabine triračio bandomąjį važiavimą. Heinkel? Elektromobilis? Toks neegzistuoja. Bet būtų šaunu tokį turėti. Taip mąstė A.Heinenas, kai savo praktikantams ieškojo naujos įdomios užduoties. Jis pats važinėja vienu šeštojo dešimtmečio minimobiliu, kurio gamyba, gerėjant ekonominei padėčiai, buvo nutraukta. Kadangi po Antrojo pasaulinio karo žaliavų resursai buvo riboti, pirmasis Ernsto Heinkelio sukonstruotas automobilis buvo mažas ir lengvas.

"Veido" archyvas

RWE nupirko Heinkel Kabine Švedijoje. Automobiliukas į Vokietiją buvo gabenamas nedideliu furgonu

“Mes taip pat turėjome ribotą biudžetą, todėl galėjome įpirkti tik pigius akumuliatorius. Taigi bazinis automobilis privalėjo būti kuo lengvesnis ir vienu įkrovimu turėjo nuvažiuoti kuo didesnį atstumą”, – pasakoja A.Heinenas. Heinkel sveria 245 kilogramus. Projekto įgyvendinimo pradžia buvo sunki, niekaip nepavyko rasti tinkamos būsimo automobilio platformos. Po keletą mėnesių trukusių paieškų, A.Heinenui ir jo praktikantais pagaliau nusišypsojo sėkmė – už 3000 eurų Švedijoje jie įsigyti Heinkel Kabine su sugedusiu varikliu. Nedideliu furgonu mažylis 1700 kilometrų buvo gabenamas į Raušermiūle mokymo centrą netoli Koblenco (Vakarų Vokietija). Nuo to momento A.Heinenas visą atsakomybę už E-Heinkel elektromobilio gamybą perdavė praktikantams, kurie netrukus išsirinko projekto vadovą.

Jaunieji konstruktoriai privalėjo mąstyti apie tokius dalykus, kurie iki šiol buvo visai nesusiję su jų profesija: planuoti biudžetą ir numatyti tolesnę veiklos eigą.

“Pirmasis iššūkis buvo visai surūdijusio kėbulo restauravimas”, – pasakoja aštuoniolikametis projekto vadovas Patrickas Braunas. Suvirinimas, šlifavimas smėliu, dažymas – nei vienas praktikantas tokių darbų iki šiol nebuvo dirbęs. Jiems talkino labiau patyrę kolegos ir pagaliau atėjo akimirką, kai Heinkel tapo šiuolaikiniu automobiliu.

Derybos su tiekėjais taip pat buvo nelengva užduotis. Kokį variklį pirkti? Kiek jis turėtų kainuoti? Koks akumuliatorius būtų tinkamas? Kokios galios jis turėtų būti? Turėdami nedidelį biudžetą  praktikantai galėjo įpirkti tik akumuliatoriaus elementus (celes), o galią reguliuojančią elektroniką turėjo sukurti patys. “Tai užtruko gana ilgai, mums reikėjo atlikti daug bandymų”, – sako Patrickas. Pabaigus darbus, P.Braunas ir jo komanda kreipėsi į Techninės priežiūros tarnybą TUV. Pavasarį ji turėtų išduoti leidimą Heinkel Kabine eksploatuoti.

“Dirbdami prie projekto, praktikantai išmoko atkakliai siekdami tikslo matyti toliau savo nosies”, – teigia A.Heinenas. Dirbdami savarankiškai, jie galėjo džiaugtis pirmaisiais sėkmingais rezultatais.

Apie projekto įgyvendinimą sužinojo ir Davidas Heinkelis, firmos įkūrėjo Ernsto Heinkelio anūkas. Jis ketina atvykti į Raušermiūle ir stebėti, kaip ateities technologijos pritaikomos antikvariniam automobiliui. Įgyvendinus pirmąją projekto dalį, įrodyta, kad seną automobilį ne tik galima prikelti antram gyvenimui, bet ir įdiegti jame šiuolaikines technologijas. Tiesa, stambūs vyrai šiame elektromobilyje sunkiai tilps.
Parengta pagal “Auto Bild”

Informacija apie HEINKEL

“Heinkel AB” buvo viena didžiausių lėktuvų gamintojų. Bendrovė įkurta 1922 m. Varnemiundėje (Vokietija). Po Antrojo pasaulinio karo lėktuvų gamyba šioje šalyje buvo stipriai ribojama. Netrukus bendrovė persikėlė į Štutgartą ir ėmėsi konstruoti lengvųjų automobilių variklius. Kompanijos klientai buvo “Saab” ir “Tempo” koncernai. 1955 m. automobilių rinkoje “Heinkel” pristatė savo kūrinį Heinkel Kabine. Mintį sukurti tokį automobiliuką pakišo italų Isetta, bet Heinkel modelis yra didesnis, jame telpa du suaugę ir du vaikai. Iš viso buvo parduota 11 975 Heinkel Kabine automobiliukų.

1958–1965 metais jo gamyba buvo pratęsta Didžiojoje Britanijoje. 1964-aisiais “Heinkel” bendrovė susijungė su “Weserflug” ir “Fokke-Wulf” aviacinės technikos gamintojais, kurie laikomi dabartinės Europos aeronautikos gynybos ir kosmoso kompanijos EADS (European Aeronautic Defence and Space Company) pradininkais.

Parašas
Firmos įkūrėjas Ernstas Heinkelis (nuotrauka viršuje) buvo genialus ir labai darbštus konstruktorius. Heinkel Kabine (dešinėje) daugeliui šeimų šeštąjį dešimtmetį tapo susisiekimo priemone
+foto – Ernst_Heinkel.jpg, heinkel-pro.jpg

Parašai
RWE nupirko Heinkel Kabine Švedijoje. Automobiliukas į Vokietiją buvo gabenamas nedideliu furgonu
+foto – Hei_Karo_RWE27.jpg

2009-ųjų vasarį Heinkel buvo pristatytas į RWE mokymo centrą Raušenmiūle netoli Koblenco
+foto – Hei_Karo_RWE22.jpg

Inventorizacija: variklis sugedęs, dugne skylės, bet visos detalės yra, o svarbiausia – puiki platforma
+foto – Hei_Karo_RWE28.jpg

Kai Heinkel buvo išrinktas, pirmiausia buvo imtasi suvirinimo darbų, po to atėjo eilė padirbėti smėliasrove ir tada praktikantai pradėjo įgyvendinti savo projektą
+foto – Hei_Karo_RWE32.jpg

Projekto vadovas Patrickas Braun (kairėje) ir Tanja Schmitz tikrina elektra varomo Heinkel laidų  sistemą
+foto – HEINKEL_JCH_23.jpg, HEINKEL_JCH_56.jpg

RWE koncerno praktikantai kartu su praktikos vadovu Albertu Heinenu (automobilyje kairėje) ir vokiškojo “Auto Bild” redaktoriumi Stefanu Voswinkeliu
+foto – HEINKEL_JCH_08_frei.jpg

Taupydami lėšas, praktikantai patys sujungė akumuliatorius (viršuje) ir sukūrė gudrią įkrovimo elektroninę sistemą (kairėje), kuri neleidžia perkaisti atskiroms akumuliatoriaus celėms
+foto – HEINKEL_JCH_36.jpg

Restauruota važiuoklė ir amortizatoriai grįžo į savo vietas
+foto – HEINKEL_JCH_60.jpg

Britų gamintas Heinkel Kabine buvo parduodamas kaip Heinkel Trojan
+foto – HEINKEL_JCH_41.jpg