Lietuvoje šių metų sausio ir vasario mėnesiais užregistruoti 1977 nauji lengvieji automobiliai – 2,1 karto daugiau nei tais pačiais mėnesiais pernai, kai buvo užregistruoti 925 automobiliai.

Vien vasarį, palyginti su 2010-ųjų vasario mėnesiu, šalies naujų lengvųjų automobilių rinka išaugo 2,2 karto iki 1025 automobilių, pranešė bendrovė “AutoTyrimai”, remdamasi “Regitros” pateiktais preliminariais duomenimis.

Anot “AutoTyrimų”, vasarį, kaip ir anksčiau, augimą daugiausiai lėmė suaktyvėjusi paklausa bei itin maža palyginamoji bazė – 2010-ųjų vasarį buvo įregistruotas tik 461 naujas automobilis.

Tik asmeninės paskirties naujų lengvųjų automobilių vasarį užregistruota 925, o komercinės paskirties – 100 automobilių , arba atitinkamai 2,1 karto ir 3,9 karto daugiau nei pernai sausį-vasarį.

7 serijos BMW

Praeitą mėnesį Lietuvos naujų automobilių rinkoje tarp markių toliau pirmavo “Nissan” (170 vienetų), vėl aplenkęs ilgalaikį lyderį “Volkswagen” (115) ir trečioje vietoje likusią “Škoda” (96). Tarp prestižinių markių šįkart užtikrintai pirmavo “Audi” (28).

Vasarį populiariausi asmeninės paskirties modeliai buvo “Nissan Qashqai” (102), “Nissan Juke” (63) bei “Škoda Octavia” (45). Tarp lengvųjų komercinių modelių pirmavo “Toyota Hilux” (11).

"Veido" archyvas

Dvejus metus į bedugnę ritęsis naudotų mašinų verslas pradeda stotis ant kojų. Pernai į Lietuvą įvežta beveik 19 proc. daugiau naudotų automobilių nei užpernai.

Daugiausiai naudotų mašinų mūsų šalį pasiekė 2007 metais – beveik 197 tūkst. 2008-aisiais per pasaulį nusiritus krizės bangai, naudotų automobilių perkybos verslas apmirė. Tais metais į Lietuvą atvežta beveik 178 tūkst. naudotų mašinų. Tai buvo tik tyla prieš audrą. 2009-uosius metus naudotų automobilių pervarymu užsiimantys verslininkai tikriausiai apibūdintų kaip ištiktus komos: į mūsų šalį įvežta vos 130 tūkst. naudotų mašinų. Tai prasčiausias rezultatas per pastaruosius penkerius metus.

Vis dėlto panašu, kad turguose, naudotų automobilių aikštelėse ir specializuotuose interneto portaluose pernai turėjo atsirasti gerokai daugiau optimizmo. Mat praėjusiais metais Lietuvą pasiekė ir čia buvo įregistruota beveik 154 tūkst. naudotų mašinų. Kitais žodžiais tariant, augimas siekė net 18,5 proc. Gana įspūdingas skaičius, tačiau iki prieškrizinių aukštumų dar taip toli kaip nuo žemės iki mėnulio.

Mažiausiai 40 proc. mašinų išvažiavo į užsienį

Akylesniam skaitytojui jau tikriausiai turėjo į galvą šauti keista mintis. Pernai Lietuvą pasiekė ir čia buvo užregistruota apie 154 tūkst. naudotų mašinų, tačiau iš mūsų giminaičių, pažįstamų ar kaimynų automobilį pasikeitė vos vienas kitas? Čia derėtų pasakyti, kad, pavyzdžiui, kaimyninėse šalyse įregistruota gerokai mažiau naudotų automobilių: Latvijoje – 20 068, o Estijoje – 18 539. Kur dingo tie šimtai tūkstančių naudotų mašinų: stovi turguose ir prekybos aikštelėse?

“Tai visai nereiškia, kad tiek naudotų mašinų, kiek buvo įregistruota, ir liko Lietuvoje. Bus tikrai nemažai tokių, kurios, užregistruotos mūsų šalyje, vėliau buvo išvežtos į užsienį. Tiksliai negaliu pasakyti – tokių gal koks trečdalis. Kažkada su kolegomis analizavome tuos duomenis, tai skaičiai buvo panašūs”, – sakė VĮ “Regitra” registracijos metodikos skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Skersinis. Jis pridūrė, kad Lietuva – ne Estija, kurios gyventojai perka daugiau naujų mašinų ir ilgiau su jomis važinėja. “Mūsų gyventojų mašinos senesnės, todėl jas reikia dažniau keisti”, – samprotavo L.Skersinis.

Vėliau “Regitros” specialistams patikslinus duomenis paaiškėjo, kad iš 153 786 į Lietuvą įvežtų mašinų tik 91 401 automobilis buvo įregistruotas su nuolatiniais valstybiniais numeriais. Vadinasi, 62 385 naudotos mašinos mūsų šalyje buvo užregistruotos su laikinaisiais (raudonais) numeriais ir po kurio laiko greičiausiai iškeliavo į užsienį. Kitaip tariant, 40,6 proc. į Lietuvą atvežtų ir čia registruotų naudotų automobilių po kurio laiko paliko šalį. Tikėtina, kad ir šis skaičius nėra galutinis. Juk niekam ne paslaptis, kad didžioji dalis į mūsų šalį vežamų mašinų yra skirtos ne Lietuvos, o svečių šalių pirkėjams.
Mindaugas Malinauskas

Kaimynų rezultatai gerokai kuklesni

• Lietuvoje pernai buvo įregistruoti 153 786 naudoti automobiliai. Tikrai įspūdingas skaičius, ypač palyginti su itin kukliais kaimyninių šalių rezultatais

• Latvijoje pirmą kartą įregistruota 20 068 automobiliai

• Estijoje pirmą kartą įregistruota 18 539 automobiliai

Artėjama link dviejų milijonų lengvųjų automobilių

Šių metų sausio 1 dieną Lietuvoje buvo 1 734 047 lengvieji automobiliai. Trūksta šiek tiek mažiau nei 300 tūkst., ir mūsų šalyje lengvųjų automobilių skaičius pasieks du milijonus. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, koks tai milžiniškas skaičius, pateiksime tokius faktus. Statistikos departamento duomenis šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 3 244 509 piliečiai. Tai reiškia, kad vienam žmogui (čia skaičiuojami ir pensininkai, ir vaikai) vidutiniškai tenka pusė automobilio.

Kitaip tariant, jei šeimą sudaro keturi asmenys (du suaugę ir du vaikai), tai ji turi vidutiniškai du automobilius. Dar labiau pribloškia tas faktas, kad bendras Lietuvoje registruotų transporto priemonių skaičius (sunkvežimiai, autobusai, motociklai, priekabos ir t.t.) šių metų pradžioje siekė net 2 144 548. Atrodo, ne už kalnų ta diena, kai vienam žmogui teks po vieną transporto priemonę. Gaila tik, kad didžioji dalis Lietuvoje registruotų transporto priemonių itin senos.

82 procentai pirkėjų teikia pirmenybę ramioms spalvoms ir užsisako juodos, sidabrinės,  pilkos arba baltos spalvos automobilius. Šiuos duomenis savo kasmetiniame tyrime paskelbė JAV chemijos koncernas “DuPont”. Pilki atspalviai dominuoja visame pasaulyje, o kai kuriuose regionuose šis pomėgis turi savų ypatumų. Europoje populiariausi juodi automobiliai (24 procentai), JAV ir Japonijoje balti (21 ir 28 procentai). Kinijoje kas trečias užsakomas automobilis yra sidabrinės spalvos. Nors pastaraisiais metais populiariausių spalvų rikiuotė nedaug pasikeitė, “DuPont” kuria naujus automobilinius dažus su perlamutriniu atspalviu.

"Veido" archyvas

Skirtingų draudimo bendrovių atstovai pastebi, kad Lietuvos vairuotojai išmoko patys tinkamai užpildyti eismo įvykių deklaracijas ir atsitikus avarijai vis rečiau kviečia policiją. Atvejai, kai kreipiamasi į pareigūnus, sudaro tik 10–15 proc. visų eismo įvykių.
“PZU Lietuva” Žalų departamento Valdymo skyriaus vadovė Inga Piragytė sako, kad vairuotojai dažniau sutrinka patekę į nestandartines situacijas – pavyzdžiui, kai apgadinama ne transporto priemonė, o nekilnojamasis turtas. Tada deklaracijas pildyti būtina drauge su apgadinto pastato ar kito objekto savininku.
Draudimo kompanijos informuoja, kad eismo registravimo būdai įtakos išmokų dydžiui neturi – pagrindinis vertinimo kriterijus yra tinkamai užpildytos deklaracijos, nesvarbu, su policijos pagalba ar be jos tai padaryta. “Draudimo bendrovei nė vienas iš šių variantų nėra daugiau ar mažiau palankus”, – tvirtina “ERGO Lietuva” Žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis.
“Lietuvos draudimo” vyresnysis transporto žalų ekspertas Rytis Markevičius siūlo vairuotojams būti budriems ir laikytis įstatymų reikalavimų. Pavyzdžiui, policija būtina, kai yra sužeistų žmonių ar įvykio vietoje nėra apgadinto turto savininko. Taip pat rekomenduojama kviesti policiją, kai dvejojama dėl savo kaltės: “Tuomet bent jau bus tiksli eismo įvykio schema – juk deklaracijose nėra tikslių brėžinių, atstumų, tikslaus transporto priemonių išsidėstymo po įvykio.”

2010 metais Lietuvoje buvo pavogta dešimtadaliu daugiau automobilių nei 2009-aisiais, tačiau šiek tiek sumažėjo kitų rūšių transporto priemonių vagysčių.

Pasak Policijos departamento, 2010 metais šalyje pagrobti 1 tūkst. 734 automobiliai, tai 10,4 proc. daugiau nei 2009 metais, kuomet savininkai pasigedo 1 tūkst. 570 automobilių.

Lengvųjų automobilių buvo pavogta 1 tūkst. 631, tai 9 proc. daugiau nei 2009 metais.

Kauno apskrityje pavogta 614 automobilių (2009 metais – 466), Vilniaus – 505 (2009 metais – 481), Klaipėdos – 190 (2009 metais – 145), Šiaulių – 136 automobiliai (2009 metais 124). Mažiausiai automobilių pavogta Telšių – 29 (2009 metais – 54), Tauragės – 39 (2009 metais – 25) ir Alytaus – 34 (2009 metais – 41) apskrityse.

Populiariausi tarp vagių “Volkswagen” ir “Audi” markių automobiliai, toliau rikiuojasi “Mercedes”, BMW, “Ford” ir “Honda”.

Praėjusiais metais vardinių valstybinių automobilių numerių paklausa gerokai išaugo ir 2010-aisiais buvo aštuonis kartus didesnė nei 2009 m.

Tiesa, populiarumo viršūnę vardiniai ženklai, išduodami nuo 2001 m., buvo pasiekę ekonomikos augimo metais – 2006 ir 2007 m. Pavyzdžiui, 2007 m. įmonė “Regitra” išdavė 143 vardinių valstybinio numerio ženklų komplektus.

Valstybinės įmonės “Regitra” atstovės Laimutės Užupės teigimu, vėl iš naujo stebimą paklausos augimą pernai daugiausiai lėmė dėl krizės perpus, iki 5 tūkst. Lt už komplektą, sumažintos vardinių ženklų kainos.

Įdomu tai, kad beveik pusę vardinių ženklų įsigijo juridiniai asmenys – uždarosios bendrovės, įstaigos.

Specialistų nuomone, juridiniai asmenys vardiniu valstybinio numerio ženklu siekia garsinti savo firmos, siūlomų prekių ar paslaugų vardą.

Atkreiptinas dėmesys, kad fiziniai asmenys vis dažniau renkasi pavadinimus su nelietuviškais (pvz., angliškais) žodžiais. Tarp pernai išduotų vardinių numerių pasitaikė tokių skaičių ir raidžių kombinacijų kaip N0JUS, STR0NG, KATIA1, M0CKBA, VENT0S, DAVAI1, R1, GHOST2, G0D, 4LIFE ir kt.

Lietuvoje pernai užregistruota daugiau naujų ir naudotų automobilių. Ši pirmą kartą Lietuvoje registruotų transporto priemonių statistika leidžia teigti, kad automobilių rinka keliasi po krizės. Tačiau į naujus ir naudotus automobilius ėmė vis dažniau žvilgčioti vagys. Praėjusį rudenį įsibėgėjęs vagysčių augimas nesiliauja ir šiemet, remdamasi savo draudėjų statistika praneša didžiausia šalies draudimo bendrovė “Lietuvos draudimas”.

Pagal Lietuvoje pirmą kartą užregistruojamų automobilių statistiką galima įžvelgti geras tendencijas – jei per 2009 m., palyginus su 2008 m., naujų automobilių registravimas buvo sumažėjęs 66,8 proc., o naudotų – 27,5 proc., tai 2010 m. naujų automobilių užregistruota 2,4 proc. daugiau nei 2009 m., o naudotų – 18,2 proc. daugiau nei užpernai.

“Automobilių rinka atsigauna – lietuviai perka vis daugiau naujų automobilių, tai matyti iš jų registravimo ir draudimo statistikos. Taip pat daugiau per pernai metus užregistruota ir dėvėtų mašinų. Įsigiję naujus ar pakeitę savo senus automobilius naujesniais, gyventojai juos apdraudžia kasko draudimu. Visus praeitus metus stebėjome tolygų naujų automobilių draudimo augimą, antrajame pusmetyje jų buvo registruojama ir draudžiama dar daugiau”, – komentuoja “Lietuvos draudimo” Gyventojų draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas.

Šalia šių rinkai palankių ženklų draudikai pastebi ir tebesitęsiantį vagysčių bumą. Rudenį įsibėgėję ilgapirščiai, kiekvieną mėnesį pavogdavę maždaug du kartus daugiau mašinų nei ankstesniais mėnesiais, nesiliauja ir šiemet. Per 2009 metus buvo pavogti 169 automobiliai už 5.4 mln. LT, o per 2010 m. 170 transporto priemonės už 4.3 mln. LT. Per šių metų sausio mėnesį “Lietuvos draudimo” klientai neteko 15 automobilių už ketvirtį milijono litų. Pernai sausį buvo pavogtos 8 transporto priemonės.

“Neaplenkiami vagių favoritai – vokiškų markių automobiliai. Tačiau pernai suneramino anksčiau buvusių nepaklausių “Škodų” ir “Hondų” savininkus. Per praėjusius metus buvo pavogtos 18 “Hondų” ir 9 “Škodos”. Lyginant su ankstesniais metais, šių markių mašinų pavagiama dvigubai daugiau. Dažniausiai vagys renkasi 2-3 metų amžiaus automobilius, tai rodo ir sumažėjusi pavagiamų transporto priemonių išmokos suma”, – sako Andrius Gimbickas. Vidutinė automobilio vagystės žala siekia apie 25 tūkst. litų.

Policijos atstovai pažymi, kad vagys vis rečiau susigundo draustais automobiliais. Policijos duomenimis, tarp visų pavogtų mašinų, draustos sudaro apie 13 proc.

Draudimas atlygina automobilio vagystės nuostolius tuo atveju, jei jis yra apdraustas transporto priemonių (kasko) draudimu.

“Lietuvos draudimas” priklauso vienai didžiausių draudimo grupių RSA, teikiančiai draudimo paslaugas 130 šalių ir aptarnaujančiai apie 20 mln. klientų visame pasaulyje.

"Veido" archyvas

Mielai jaunai damai reikia tik pagalbos užvesti automobilį. Jokių problemų. Kaip pats tikriausias gelbėtojas jūs skubate į nelaimės vietą. Tačiau atvykus iškyla nedidelė problema: ji neturi užvedimo laidų. O jūsų bagažinėje? Tuščia alaus dėžė, kastuvas sniegui nusikasti, bet tik ne vadinamieji “krokodilai”.

Šiame puslapyje sudarėme būtiniausios įrangos sąrašą, kuris bus patikima pagalbininkė sustreikavus automobiliui. Tai išlaidos, kurios yra to vertos. Be to, galbūt kaip tik taip jūs užmegsite malonią pažintį.

Kryžminis ratų atsuktuvas

Be jo nepavyks pakeisti rato, kai iškils tokia būtinybė. Jis būna keturių skirtingų dydžių ir tinka visoms naudojamoms ratų veržlėms. Patarimas: nuvažiavus 50 kilometrų reikia dar kartą priveržti ratų veržles.

Žibintuvėlis

Būtent žiemą, kai ilgai būna tamsu, darbą palengvina papildomas šviesos šaltinis, kuris padeda apšviesti reikiamą sugedusio automobilio vietą.

Vaistinėlė / trikampis avarinio sustojimo ženklas

Tai gali būti arba rinkinys, arba kiekviena priemonė atskirai. Be jų joks automobilis negali išriedėti į kelią, o jei jų nėra – gresia baudos. Vaistinėlė arba kitaip tvarsliavos dėžutė kainuoja ?? litus. Svarbu: reguliariai tikrinti galiojimo datą turinčias medžiagas ir esant reikalui jas pakeisti. Trikampis ženklas – ?? litų. Patarimas: statyti jį reikia taip, kad kiti eismo dalyviai sugedusią mašiną pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 metrų.

Degalų kanistras

Net ir tuščią kanistrą verta turėti tam, kad blogiausiu atveju greitai būtų galima atsinešti degalų. Tas, kuris nori būti visiškai ramus, talpą būna pripildęs tinkamos rūšies degalais. Itin svarbu yra tai, kad kanistras būtų tinkamai padėtas ir saugomas. Patarimas: užrašas ant kanistro ar tai dyzelinas, ar benzinas. Talpos kaina: ?? litų.

Įkrovimo laidai

Būtent žiemą jie yra svarbiausi pagalbininkai, nes išsikrovęs akumuliatorius esant neigiamai lauko temperatūrai yra įvairių gedimų priežastis numeris vienas. Turint šiuos laidus padėti užvesti automobilį gali net ir diletantas. Kaip teisingai ir kokiu eiliškumu sujungti laidus, rasite pakuotėje esančioje instrukcijoje.

Pirštinės

Darbinės pirštinės – švarių, šiltų rankų ir apsaugos nuo nedidelių sužeidimų atsukant varžtus garantas.

Atšvaitinė liemenė

Be šviesą atspindinčios liemenės kelyje esant būtinybei neturėtų pasirodyti nė vienas vairuotojas. Tai itin svarbu esant šlapdribai, sningant, lyjant ar tamsoje, nes ji garantuoja didesnį saugumą automobilio gedimo atveju.

Tempimo lynas

Tai turi būti kiekvienos mašinos bagažinėje, kad būtų galima nutempti sugedusį automobilį iš pavojingos zonos. Svarbu: dvi stabilios kilpos arba kabliai, raudona arba ryškiaspalvė vėliavėlė per lyno, kuris turi būti ne ilgesnis kaip 5 metrai, vidurį. Dėmesio: abu automobiliai turi važiuoti su įjungtais avariniais žibintais.

Lemputės / saugikliai

Netikėtai perdegė kaitrinė lemputė ar saugiklis. Tamsiu paros metu ir ypač žiemą likti kelyje su automobiliu be šviesų, itin nesaugu. Patarimas: atkreipkite dėmesį į jūsų automobiliui tinkančių kaitrinių lempučių tipą ir saugiklių dydį.

Po gana prastų praėjusių metų šiemet automobilių gamintojai ir prekybininkai nusiteikę optimistiškiau. Todėl nieko keista, kad šiemet Lietuvą pasieks gerokai daugiau visiškai naujų automobilių modelių – per metus daugiau nei 50.

Priminsime, kad pernai į Lietuvą turėjo atkeliauti 30 naujų modelių, tačiau nemaža dalis jų mūsų taip ir nepasiekė. Tarkime, dar 2010-ųjų pabaigoje į mūsų salonus turėjo atriedėti nauji “Ford C-Max”, “Ford Focus”, ar “VW Jetta” modeliai, tačiau jie mus pasieks tik šiemet.

Šiais metais daugiausiai naujų modelių Lietuvos gyventojams pasiūlys “Ford”, “Citroen”, VW, “Mercedes”, “Audi” ir BMW automobilių gamintojai. O nieko naujo mūsų šalyje nepristatys “Alfa Romeo”, “Dacia”, “Mitsubishi”, “Škoda”, “Suzuki” ir “Volvo”.

Prekybininkai tikisi, kad šiemet Lietuvoje bus parduota apie 10 tūkst. naujų automobilių (pernai parduota 8911).

Pasaulyje pamažu atsigauna ne tik vidutinės klasės, bet ir prabangių automobilių rinka. Tačiau Lietuvoje ši rinka vis dar merdi – pernai nupirkta tik keliolika itin brangių automobilių.

“AutoTyrimų” duomenimis, pernai tarp prabangiausių Lietuvoje įregistruotų automobilių buvo apie milijoną litų kainuojantys “Mercedes-Benz SLS AMG” ir “Rolls-Royce Ghost”, taip pat įregistruoti ir apie pusę milijono kainuojantys “Porsche Panamera” bei “Bentley Continental Flying Spur”. Tačiau šių prabangių automobilių nupirkta vos po vieną.

Na, o jeigu žvelgtume į pačių populiariausių prabangių automobilių rinką, tai Lietuvoje 2010-aisiais tarp jų pirmavo “Mercedes-Benz S-class” modeliai – jų per metus nupirkta 9. Toliau pagal populiarumą  – 7 klasės BMW automobiliai, jų lietuviai įsigijo 8. Taip pat populiarumo neprarado ir Audi A8 (6 vnt.), “Lexus LS” (5 vnt.), “Mercedes-Benz CL” (3 vnt.)

Lietuvoje išperkamosios nuomos būdu pernai parduotas 2781 naujas lengvasis automobilis – 11 proc. daugiau nei 2009 metais.

Tik gruodį, palyginti su 2009 metų gruodžio mėnesiu, lizingu parduotų naujų lengvųjų automobilių skaičius padidėjo 82 proc. iki 264-ių, pranešė rinkos tyrimų bendrovė “AutoTyrimai”.

Įmonės duomenimis, išperkamosios nuomos būdu Lietuvoje įsigytų automobilių dalis per metus – nuo 2009-ųjų gruodžio iki 2010 metų gruodžio – padidėjo nuo 19 proc. iki 25 procentų.

Daugiausia automobilių išperkamosios nuomos būdu pernai pardavė įmonė “Swedbank lizingas”, antroje vietoje buvo “SEB lizingas”, trečioji vieta teko “Nordea Finance Lithuania”. Anot bendrovės, gruodį pagal mėnesio pardavimus į pirmąją vietą tarp lizingo bendrovių išsiveržė “SEB lizingas”, aplenkęs “Swedbank lizingą” ir “Nordea Finance Lithuania”.

Šioms trims įmonėms gruodį teko 84 proc. rinkos. Pranešime teigiama, kad pernai gruodį naujų klientų pritraukė aštuonios lizingo bendrovės.

Praėjusį mėnesį lizingu daugiausiai nupirkta “Volkswagen”, “Toyota” ir “Škoda” automobilių, o per visus 2010 metus lyderių išsidėstęs kiek kita tvarka – “Volkswagen”, “Škoda” ir “Toyota”.

“AutoTyrimų” duomenimis, iš viso Lietuvoje pernai buvo parduoti 9747, o vien gruodį – 1077 nauji automobiliai – atitinkamai 11 proc. ir 40 proc. daugiau nei per tą patį 2009-ųjų laikotarpį.

Šalies draudimo rinkos lyderis “Lietuvos draudimas” registruoja išaugusį automobilių dalių vagysčių skaičių. Dar nesibaigus metams įvairių dalių pavagiama net 62 proc. daugiau nei per visus 2009 metus.

Ilgapirščius masina ne tik navigacijos įranga, magnetolos, oro pagalvės, bet ir įvairios apdailos dalys: juostelės, grotelės, taip pat parkavimo jutikliai, veidrodėliai, visų rūšių žibintai, valstybiniai numeriai, valytuvai, ratai ir bamperiai. “Lietuvos draudimas” šiemet jau užregistravo beveik 900 automobilių dalių vagystes.

“Vagišiai tikrai nepraeis pro ne vietoje padėtą, nesaugomą daiktą, todėl fiksuojame tokių vagysčių, kai iš neužrakinto automobilio dingsta daiktai, magnetolos. Ilgamečiai stebėjimai rodo, kad vagiama ir “pagal užsakymą”: nuo vienų automobilių “nurinktos” dalys atsiduria ant kitų ar nelegalios prekybos vietose. Tokius atvejus aiškinasi policija, tačiau įrodyti – sunku, todėl galime daryti prielaidą, kodėl karts nuo karto suaktyvėja konkrečių dalių vagystės”, – komentuoja “Lietuvos draudimo” Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.

Statistiškai didžiausia tikimybė rasti apvogtą automobilį yra BMW savininkams. Vagys pasisavina šios markės automobilių apdailos juosteles, parkavimo įrangos jutiklius, veidrodėlius, priešrūkinius žibintus ir bamperius. Jei vairuojate Mercedes markės automobilį, greičiausiai neteksite apdailos juostelių bei veidrodėlių. Audi savininkams didesnė tikimybė netekti magnetolų, bamperių, priešrūkinių žibintų bei ratų gaubtų. O iš VW markės automobilių detalių daugiausiai pavagiama žibintų, magnetolų ir gaubtų. Navigacija dažniausiai išplėšiama iš Lexus, o oro pagalvės iš Lexus bei Alfa Romeo markių automobilių.

Daugėja automobilių vagysčių

Šiemet rudenį suaktyvėjo ir mašinų vagys. Jie ėmė vogti iki šiol laikytas “nepaklausiomis” Škodas ir Hondas. Dar nesibaigus gruodžiui, iki Kalėdų buvo pavogta 12 “Lietuvos draudime” draustų automobilių. Tiek vagims ne visuomet pavyksta pavogti per visą mėnesį. Ypač nuostolingi buvo rugsėjo ir spalio mėnesiai – vagys pasisavino dukart daugiau automobilių nei liepą.

Vidutinė vagystės žala sudaro 25 tūkst. Litų.

Draudimas atlygina automobilio vagystės ar automobilio dalių vagystės nuostolius tuo atveju, jei jis yra apdraustas savanorišku transporto priemonių (kasko) draudimu.