"Veido" archyvas

Išvaizda – pažįstama. Amarok ir T5 yra naujojo Caddy stiliaus krikštatėviai

Atnaujintas Caddy liko tokio paties dydžio ir išsaugojo savo milžinišką, net 3700 litrų bagažinę. Išorinių pasikeitimų daugiausia matyti automobilio priekyje. Jis įgavo visiems naujiems VW modeliams įprastą veidą, o tai reiškia, kad jis tapo visai kitoks nei buvo. Žiūrint iš šono ir iš galo pokyčių mažiau. Reformų neišvengė ir Caddy salonas, kuris dabar yra gerokai dailesnis, medžiagos išsiskiria aukšta kokybe, viduje daug daiktadėžių. Viduje jautiesi ne kaip komerciniame automobilyje, o kaip komfortiškame vienatūryje. ESP sistema pagaliau įtrauktą į standartinės įrangos sąrašą.

"Veido" archyvas

Jokių sunkiojo transporto požymių: viduje atnaujintas Volkswagen Caddy primena puikų komercinį Golf modelį

Taip jis važiuoja

Caddy pasižymi geru valdomumu, tikslia vairo sistema, komfortiška važiuokle. Jis prarado grubaus komercinio automobilio įvaizdį ir tapo labiau panašus į savo brolį Touran vienatūrį. Į atnaujintą modelį montuojami visai nauji arba atnaujinti varikliai. Gamintojas teigia, kad jų degalų sąnaudos – 20 procentų mažesnės nei iki buvo šiol. Labiausiai džiugina 1.6 TDI variklis: jis tylus, taupus ir užtikrina pakankamą dinamiką.

Išvada

Ar verta pirkti šį automobilį? Jeigu kalbėsime apie krovininį VW Caddy, tai jis beveik be konkurencijos. Patogus, taupus – tikra smulkių verslininkų ir didelių įmonių vadybininkų svajonė. Ką daryti šeimoms, kurioms reikia tokio tipo automobilio ir jos gali sau leisti mokėti tokią pinigų sumą? Ar jis atitinka šeimos poreikius? Į šį klausimą, žinoma, reikėtų atsakyti “Taip”. Palyginti su Touran jūs sutaupysite 15 tūkst. litų.

"Veido" archyvas

Daug erdvės: bagažinės viduje telpa iki 3700 litrų

Skirtingi automobilių gamintojai kitais metais rinkai planuoja pristatyti kur kas daugiau naujų modelių, nei pristatė šiemet ar pernai.

Štai “Toyota” gamintojai 2011-aisiais rengiasi pristatyti penkis naujus modelius: “Avalon”, “Camry”, “Camry Hybrid”, “Sequoia” ir “Sienna”. “Mercedes” į gatves išleis dešimt, o bene daugiausiai – net dvylika – naujų modelių savo gerbėjams pasiūlys BMW koncernas. Įdomu tai, kad daugiausia tai turėtų būti keturviečiai dvejų durų modeliai, varomi tiek dujomis, tiek benzinu.

Kiti gamintojai planuoja pasiūlyti mažiau naujų modelių, bet žada gerokai atnaujinti ankstesnius. Štai “Audi” gamintojai į prekybą ketina išleisti patobulintus, tačiau visiems jau gerai žinomus A3, A4, A5, A6 automobilius. O “Jaguar” pristatys naują, gerokai patobulintą ir dar galingesnį XF modelį.

Prekybininkų teigimu, naujausi automobiliai Lietuvą paprastai pasiekia per tris mėnesius nuo pasaulinės premjeros. Ilgiausiai nauji automobiliai į mūsų šalį gali keliauti pusmetį, tačiau tai užtrunka tik tada, kai modelis pasižymi išskirtiniu dizainu ar technika.

Lenkija siūlo lietuviams į Vakarus traukti ne šios šalies automobilių keliais, o atplukdyti krovinius jūrų keltais, o uostų kompanijų įgyvendinami bendri projektai leistų kartu naudotis Europos Sąjungos (ES) parama trumpųjų nuotolių laivybai.

Tokią galimybę su Lenkijos Sčecino ir Gdynės jūrų uostų delegacijomis aptarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovai, Lietuvos jūrų krovos kompanijų atstovais, penktadienį rašo dienršatis “Lietuvos žinios”.

Lenkai džiaugėsi, kad Klaipėdos uosto įmonės dirba sėkmingiau ir nepatiria tokių sunkumų, kokių tenka išgyventi jų valstybės įmonėms – pastaruoju metu dėl ekonomikos sunkmečio bankrutavo visos Lenkijos uosto Sčecino laivų statyklos. Panaši situacija, svečių teigimu, susiklostė ir Gdynios uoste.

Lenkai kalbėjo apie siekį užmegzti glaudesnius ir abiem šalims naudingus ryšius tarp uosto kompanijų, įgyvendinti bendrus ekonominius projektus, kartu naudotis ES transporto programos “Marco Polo” parama trumpųjų nuotolių laivybai. Sčecino uosto atstovas Krzystofas Pilarskis pažymėjo, kad anksčiau dėl keltų linijos buvo tartasi su laivybos kompanija DFDS, bet ši kaip partnerį pasirinko ne Sčeciną, o netoliese esantį Vokietijos Zasnico uostą.

2005 metais Klaipėda palaikė jūrinį ryšį su Lenkija, bet jis buvo trumpalaikis. Laivybos kompanija DFDS, turinti savo infrastruktūrą Gdanske, pusmetį vykdė eksperimentą. Kartą per savaitę keltas “Kaunas”, kuriame yra 250 vietų keleiviams, iš Klaipėdos plaukdavo į Gdanską, tačiau nei žmonių, nei krovinių ši linija nepritraukė ir tų pačių metų rudenį buvo uždaryta.

Gdanską nuo Klaipėdos skiria 300 kilometrų, tačiau važiuojant per Lietuvos pasienio postus susidaro 600 kilometrų lankas. Trumpa jūrinė kelionė Vakarų Lietuvos krovinių vežėjams pasirodė per brangi, o turistams – nepatogi, nes keltas plaukdavo tik kartą per savaitę. Bilietas keleiviui į vieną pusę tuomet kainavo 70 litų, lengvajam automobiliui – 140 litų. Uosto rinkliava sudarė 10 litų už žmogų ir 15 litų – už lengvąjį automobilį. Krovininio transporto perkėlimo kaina buvo maždaug 48 litai už ilgio metrą.

Tais metais dar kartą svarstytas lenkų pasiūlymas keltais iš Klaipėdos plaukti į Svinoujscės uostą. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” atlikti skaičiavimai tąkart parodė, kad važiuoti sausuma yra ekonomiškai naudingiau.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Aloyzas Kuzmarskis teigė, kad abiejų valstybių atstovai pasirašė memorandumą, kuriame pabrėžė abiejų šalių uostų ir jūrinio bendradarbiavimo svarbą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas mano, kad lenkų idėja jūra sujungti Sčeciną ir Klaipėdą yra gera, nes šis uostas, skirtingai nei Gdanskas, įsikūręs dvigubai toliau, be to, prie pat Vokietijos sienos.

Prieš keletą metų Susisiekimo ministerija buvo įsteigusi darbo grupę, kuri ne kartą analizavo linijos organizavimo galimybes. Didžiausia Lenkijos laivybos kompanija “Polish Baltic Shipping”, labiau žinoma kaip operatorius “Polferries”, tada pareiškė, kad linijai trūksta ekonominio pagrindo. “Tuomet buvo labai didelės naftos ir laivų kuro kainos, o šiandien jos mažesnės. Todėl būtų tikslinga grįžti prie svarstymų”, – aiškino A.Drungilas.

Pradedamo statyti Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo vadovas Benediktas Petrauskas sako, jog ne uostas ar terminalas sprendžia, kokią liniją atidaryti. “Per susitikimą su lenkais abi šalys dar kartą patvirtino, kad norų sujungti Klaipėdos ir Lenkijos uostus yra, bet laivybos operatoriai neįžvelgia tokio poreikio. Mes net nesvarstėme, kada tokia linija galėtų būti, nes tai galėtų pasakyti tik laivybos operatorius”, – kalbėjo B.Petrauskas.

Sčecinas gana seniai siekia atidaryti keltų liniją į Klaipėdą. Pirmosios konsultacijos šiuo klausimu vyko prieš aštuonerius metus.

Praėjusią savaitę šalies naujų automobilių rinką tyrinėjančios Kauno bendrovės išdidžiai pranešė, kad Lietuvoje naujų automobilių rinka jau du mėnesiai fiksuoja naujų mašinų rinka kopimą aukštyn. Štai vien rugpiūtį parduoti 672 nauji –tai net 19 proc. daugiau nei per 2009 m. tą patį mėnesį.

Spauda, pagavusi šį minėtąjį magišką skaičių „19 proc. automobilių rinkos augimas“, visa pamiršo. kokiais realiais skaičiais šiuo atveju reikia operuoti. Pavyzdžiui, jei čigonas per vieną mėnesį pardavė du vogtus arklius, kitą – jau keturi, išeitų, kad jo mėnesio „ rinkos augimas buvo net 100 proc. O tai jau gana solidus rezultatas. Panašiai ir su prekyba naujomis mašinomis: jei vieną mėnesį laimėjai kokį stambesnį konkursą, tai tavo rinkos dalies prieauglio gali būtų ir kokių 300 proc., o jau kitą mėnesį jis jau bus su minuso ženklu.
Šių metų rugpjūtį Lietuvos naujų lengvųjų automobilių rinka lyginant su pernai metų rugpiūčiu išaugo 19 proc. iki 672. ). Pernai rugpiūtį buvo įregistruoti tik 565 nauji automobiliai.
Šį augimą daugiausia lėmė kiek suaktyvėjęs fizinių asmenų paklausa: (kadangi gyventojai terminuotose indėliuose laikė per 24 mlrd. Lt, o palūkanų normos už šiuos indėlius sumažėjo nuo 1iki 3 nuošimčių, žmonės pradėjo ieškoti kitų investavimo būdų – vieni pirkdami auksą, kiti – namus, o treti – naujus automobilius.
“Fakto auto“, prekiaujančios „Nissan“ markės automobiliais pardavimų vadovas Kazimieras Maneikis neslėpė, kad jei anksčiau kokių 90 proc. klientų pirkdavo naujus automobilius per lizingo bendrovės, tai šiuo metu apie pusė pirkėjų ateina tiesiog su grynaisiais lagaminėliuose. Be to, jie anksčiau lizingas apie automobilio finansavimą nuspręsdavo per dieną-dvi, tai dabar svarstymas lizingo kompanijoje užtrukta apie du mėnesius (redakcija turi konkrečių pavydžių).

Vien sausi skaičiai
Preliminariais „AutoTyrimų“ duomenimis, šių metų rugpjūtį asmeninių automobilių registravimas padidėjo 17 proc. iki 618, o lengvųjų komercinių transporto priemonių rinka ūgtelėjo 54 proc. iki 54. Rugpjūtį Lietuvos rinkoje tarp markių toliau pirmavo „Volkswagen“ (114), antrąją vietą išsaugojo „Peugeot“ (103), o trečioje liko „Toyota“ (73). Tarp prestižinių markių pirmavo BMW (16). Realais asmeninės paskirties automobilių lyderiais reikėtų laikyti „Toyota“ markę – šios markės vadovybė griežtai neleidžia vertsis reeksportu. „Kita vertus, mus tuo dalyku verstis ir neapsimokėtų, – sakė „Tokvilos generalinis direktorius Algimantas Purauskas. Paradoksalu, tačiau kai kuriose rinkoje tam tikri ‚Toyota“ modeliai kainuoja pigiau“.
Kadangi „gerais“ metais „Tokvila“ per metus parduodavo po 1500 automobilių, įmonė nesunkiai apie 60-65 proc. apyvartos turėjo iš prekybos automobiliais.
„Tačiau užgriuvus krizei, bendrovės veiklą reikėjo pertvarkyti – pasiūlyti kuo daugiau ir įvairesnių paslaugų,- pasako „Tokvilos“ valdybos pirmininkas Petras Ignotas. – Dabar servisas ir paslaugos duoda apie 70 proc. bendrų įplaukų ir artimiausiu metu ši dalis dar didės“.
Jo nuomone, bus dar blogiau, kad šalies valdžia, skaičiuodama biudžeto pajamas ir toliu vadovausis vien saus aritmetika. ‚Regitros“ bazėje yra apie 1, 5 milijono įrašų apie lengvuosius automobilius. Matematika paprasta, jei nuo kiekvienos mašinos paimtumėme po 100 Lt mokestį. išeitų labai apvali sumelė. Tačiau kažkodėl užmirštama, kad apie 700 tūkst. šių mašinų nevažiuoja, didelė dalis yra neišregistruotos iš mūsų duomenų bazės ir kažkur dundančiosios Rusijos, Baltarusijos ar Ukrainos keliais. Nesunku nuspėti, kad geriausiu atveju iš automobilių mokesčių tebus surinka kokie 0,6 mln.Lt. O kokią žalą patirs politikai prie rinkimus, sunku apskaičiuoti.
Bet yra ir kita medalio pusė. Lietuvos autoverslininkų apskaičiavo, kad, tarkime, per metus Lietuvoje nupirkus 25 000 naujų automobilių (toks skaičius užfiksuotas 2007 m.) vien PVM valstybė (skaičiuojant buvusiu 18 proc. tarifu) būtų gavusi 1,34 mln. Lt. O kur dar išsaugotos žmonių gyvybės važinėjant su “neišautomis“ oro pagalvėmis, kitomis elektroninėmis saugos priemonėmis, kurių nėra senosiose e Ką pralaimėsime?“ Beveik nieko. Naudotų automobilių turgavietės tikrai nenunyks, kadangi ir dabar 95 proc. jų pajėgumo nukreipti į Centrinės Azijos šalis. O tenykštės rinkos naudotoms mašinoms yra tolygios Kinijos rinkai. Taigi, darbo turės ir remontininkai, ir viešbučiai, ir visuomeninės maitinimo įstaigos, ir net „Lietuvos geležinkeliai“ visa tai neleis apmirti ir automobilių verslui ir regionuose- Marijampolėje, Utenoje, Tauragėje ir kitur.
Mat klientų iš Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano neliko, nes ten įsigaliojo žvėriški muitai naudotoms mašinoms iš Vakarų Europos – vien per pirmąjį šių metų pusmetį per Lietuvą buvo reeksportuota daugiau kaip 130 tūkst. naudotų mašinų. Pakilimo metais per Lietuvą pervažiuodavo tranzitu apie 250 tūkst., senų automobilių. Taigi, šiam bizniui (su šalutiniais verslais) šiandien bankrotu negresia.
Populiariausių modelių gatvėse nematyti
Praėjusį mėnesį populiariausi asmeninės paskirties modeliai Lietuvoje buvo „Peugeot 206+“ ir „Peugeot 3008“ bei „Subaru Legacy/Outback“. Tarp lengvųjų komercinių modelių pirmavo „Volkswagen Caddy“. Beje, didžioji dalis pačių perkamiausių modelių Lietuvoje tebuvo įregistruoti po vieną ar dvi dienas, vėliau jie būna – išregistruoti ir išvežami į kitas šalis. Ypač šio reeksporto srityje aktyviai veikė prancūziškų markių pardavėjai. Jei tikėti oficialia statistika pernai mūsų šalyje pačiu populiariausi modeliu buvo “Renault Megane“, tačiau ar daug šio naujo modelio automobilių matome mūsų gatvėse? Apskritą nulį. Visos jos išvežtos. Kas kita su kitu į pernai TOP 5 patelkusią ,mašiną „Nissan Qasqai“ – tokią gali sutikti beveik kiekvienoje kelionėje. Žaisdami su ugnimi, nuo naujų automobilių reeksporto nagus yra nusvilęs ne vienas garsus verslininkas. Pavyzdžiui, vien dėl reeksporto nuosavo verslo neteko garsus lenktynininkas Status Brunda, Vokiečiai, prekiaujantys VW markės automobiliais, sužinoję, kas dedasi Lietuvoje, išsikvietė S. Brunzą centrinę kompanijos būstinę Wolfsburge ir pranešė, kad iš jo atimama licencija prekiauti VW automobiliais. Taip garsus verslininkas savo akcijas priverstine tvarka buvo priverstas parduoti norvegų grupei „Mooler Auto), kuri, neoficialiomis žiniomis, yra susijusi su aukščiausiais „Volkwagen AG“ pareigūnais.
Klaidinantys skaičiai
2010 m. sausio-rugpjūčio mėnesių laikotarpiu Lietuvoje iš viso įregistruota 5 016 naujų lengvųjų automobilių, t.y. 16 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2009 m. (5 980). „Tačiau šie skaičiai netikslūs kalbant apie realią Lietuvos naujų automobilų rinką, neslepia bendrovės „Autotymai“ vadovas Robertas Cickevičius. –Štai pernykščiai bendri rezultatai pernai šiek tiek viršijo septynis tūkstančius, tai realiai Lietuvoje pasiliko apie 4500 naujų automobilių.
„Mums visai negalia, kad kiti pardavėjai suranda landas užsienyje ir ten iškišinėja savus automobilius. Dar geriau, kad dabar veikiama civilizuočiau – nauji automobiliai bent jau atvežami į „Regitros“ padalinius ir ten įregistruojami, gaunami keli litai už registraciją – prisimena „Inchape Motors Lietuva“ generalinis direktorius Donatas Stanionis. – Anksčiau reeksportui skirti automobiliai tik atvažiuodavo iki Lenkijos sienos, dokumentai buvo formuojami ir tralas vėl grįždavo į Europą“.
D. Stanionio žodžiais, pikčiausia yra ne tai, kad kolegos rado landas ir automobilius išgabenta ir Lietuvos. Stebina tai, kad kuri nors firma, reeksportavusi kelis šimtus mašinų, viešųjų ryšių specialistų padedami, išplatina pranešimą; „Megane“ yra neabejotas Lietuvos rinkos lyderis“. O tai juk tikra melagystė. Dauguma žiniasklaidos priemonių visai neįsigilina į tikrą padėti ir visa tai pateikia kaip sensaciją, tokiu būdu klaidinama žmonės. „Inchcape“ grupė pernai taip pat turėjo daug problemų su realizacija. Kadangi ši suomių kapitalo įmonė atstovauja daug Pietų Korėjos ir Japonijos gamintojų, automobilius reikia užsisakyti prieš pusę metų: kol atplauks laivai, kol bus sudėliotos visos logistikos grandinės. Optimistinėmis “Autotyrimų“ prognozėmis, šiemet naujų automobilių rinka, lyginant 2009 m., dar susitrauks apie 15 proc. ir iš viso mūsų šalyje beliks apie 4 tūkst. naujų automobilių, Realių rinkos atsigavimo ženklų galima tikėtis 2011 m. pavasarį.
‚2007 mietai nieko blogo nežadėjo, todėl užsisakėme pakankamai daug įvairiausių modelių automobilių. –dėstė D. Stanionis. – Automobilius nustojo pirkti ir jie dūlėjo sandėliuose. – Tačiau mes nepuolėme stačia galva ieškoti, kur tas mašinas „iškišti“. Viena kita mašina tikrai išvažiavom į užsienį, tačiau intensyviai pradėjome veikti Lietuvoje – pirkėjams taikėme dideles nuolaidas, skelbėme įvairias akcijas, siūlėme įvairiausias dovanas. Džiugu, kad šie automobiliai liko Lietuvoje; jie atvažiuos į mūsų servisus, pirks atsargines dalis, plausis automobilius ir pan.
***
Rinkos tyrimų bendrovės „Auiy“ duomenimis, visoje Europoje pagal absoliučius parduotų naujų automobilių skaičių Lietuva pagal šių metų 7 mėn. rezultatus buvo trečia nuo galo, aplenkusi Islandiją (222 vnt.) ir Latviją (613).

Kurie automobilių gamintojai moka nudžiuginti, o kurie modeliai išties nuvilia? Į šiuos klausimus atsako naujausia “J.D.Power” ataskaita. Priminsime, kad “J.D.Power” – garsi JAV rinkos tyrimų agentūra, apklausianti daugybę vairuotojų skirtingose pasaulio šalyse, ar jie patenkinti savo automobiliais. Šiemet rinkos tyrėjai apklausė 16 330 vairuotojų.

Visi apkausos dalyviai savo automobiliu važinėja jau dvejus metus ir po nuvažiuotų maždaug 34 tūkst. km turėtų būti sukaupę pakankamai patirties. Ar įsigytas automobilis pateisino pirkėjų lūkesčius, “J.D.Power” aiškinasi pagal keturis kriterijus: automobilio patrauklumą, kokybę, patikimumą, eksploatacines ir servise patiriamas išlaidas.

Pasirodo, tarp mažiausių automobilių jų vairuotojus labiausiai džiugina “Kia Picanto”, o tarp mažųjų automobilių – “Nissan Note”. Iš mažesnės vidutinės klasės mašinų grupės nugalėtoju išrinktas “Mazda 3″, iš vidutinės klasės – “Toyota Prius”, o iš prabangesnės vidutinės – C klasės “Mercedes”. Vienatūrių vairuotojus labiausiai džiugina “Ford S-Max”, visureigių – “BMW X5″, sportinių automobilių – “Mercedes CLK”. O prabangiųjų automobilių klasės nugalėtoju pripažintas “Audi A8″.

Vertinant ne atskirus modelius, o gamintojus paaiškėjo, kad vairuotojai labiausiai patenkinti “Mercedes-Benz” automobiliais, antroje vietoje liko BMW. Tuo tarpu mažiausiai patenkintųjų yra tarp “Fiat”, “Chevrolet” ir “Ford” markių mašinų vairuotojų.

Antrasis tarptautinio ralio maratono “Šilko kelias 2010″ (“Silk Way 2010″) greičio ruožas buvo sudarytas iš dviejų sekcijų, kurių bendras ilgis siekė 336 kilometrus.

Nuvažiuotas dienos atstumas – net 755 kilometrai, kurie priminė nebe apšilimą, o tikrą maratoną. Lietuviams Benediktui Vanagui su Sauliumi Jurgelėnu iš “City Service Spb” ekipos fortūna ir vėl nenusišypsojo. Tačiau nors ir praradę laiko lenktynininkai sėkmingai pasiekė finišą.

Pasak B.Vanago, dienos pradžioje organizatoriai dėl tvyrančio rūko dviem valandomis nukėlė startą. Esant rūkui tapo pavojinga skristi sraigtasparniams, kurie lenktynių metu užtikrina sklandžią ir svarbiausia – saugią maratono eigą. Sulaukus starto pradžia nuteikė optimistiškai, tačiau lietuvius pristabdė rūpesčiai dėl technikos.

“Pirmosios greičio ruožo sekcijos pradžioje pavyko išvystyti labai gerą tempą” – minėjo B.Vanagas. “Pasivijome ir aplenkėme keletą prieš mus startavusių varžovų. Tačiau įpusėjus ruožą teko važiuoti per molingą paviršių, kuriame buvo daug balų. Netrukus paaiškėjo, kad kai kurie automobilio variklio elementai neapsaugoti nuo molio ir juo netrukus pasidengė visas radiatorius. Iškilo grėsmė perkaitinti variklį. Norėdami to išvengti turėjome kelis kartus sustoti ir pamėginti nuvalyti radiatorių. Sustojimai užėmė labai daug laiko, todėl praradome apie 30-40 minučių”.

“Važiuodami į antrąją greičio ruožo sekciją radome plovyklą, kur galėjome pasinaudoti aukšto slėgio plovimo įrenginiu. Antroji sekcija buvo viena greičiausių mano ralio maratonų istorijoje. Joje stengėmės palaikyti saugiai greitą tempą. Įvertinę dviejų dienų rezultatus, ketiname peržvelgti savo lenktynių strategiją” – teigė lenktynininkas iš Lietuvos.

Kalbant apie lyderius, sekmadienio greičio ruože pirmąsias keturias vietas užėmė “Volkswagen” ekipažai. Pirmasis finišavo ir naujuoju “Šilko kelio” lyderiu tapo ispanas Carlosas Sainzas. Pusantros minutės atsiliko Nasseras Al-Attiyah, už kurio išsirikiavo kiti komandos draugai: Markas Milleris bei Ginielis De Villiersas. Penketuką užbaigė rusas Borisas Gadasinas su “Proto G Force” automobiliu.

Tarp sunkvežimių pirmas šį kartą buvo Eduardas Nikolajevas su “KAMAZ”. Šio gamintojo atstovai užėmė tris pirmąsias vietas. Lygiai pusę minutės nuo E.Nikolajevo atsiliko Firdausas Kabirovas, savo ruožtu 40 sekundžių aplenkęs Vladimirą Čaginą. 3 minutes ir 22 sekundes lyderiui pralaimėjo vokietis Francas Echteris su “MAN”, tik šešiomis sekundėmis aplenkęs čeką Alesą Lopraisą, vairuojantį “Tatra”.

Pirmadienį dalyvių karavanas pajudės piečiau, kur laukia 218 kilometrų greičio ruožas, finišuosiantis netoli Lipecko miesto. Stepės turėtų būti dėkingesnės lietuvių ekipažo “OSCar” automobiliui, todėl problemų, kurios pastarąsias dvi dienas vis pakišdavo koją, neturėtų iškilti. Iki “Šilko kelio” finišo liko dar šeši greičio ruožai.

Pirmasis penketukas po antrojo greičio ruožo (automobiliai):
1. Carlosas Sainzas (Ispanija) – “Volkswagen Race Touareg 3″ 2 val. 19 min. 30 sek.
2. Nasseras Al-Attiyah (Kataras) – “Volkswagen Race Touareg 2″ +1 min. 7 sek.
3. Ginielis De Villiersas (PAR) – “Volkswagen Race Touareg 2″ +2 min. 26 sek.
4. Borisas Gadasinas (Rusija) – “Proto G Force” +5 min. 17 sek.
5. Bogdanas Novickis (Ukraina) – “Nissan Pickup” +20 min. 52 sek.
…
27. Benediktas Vanagas (Lietuva) – “OSCar 03″ +1 val. 5 min. 48 sek.

Pirmasis penketukas po antrojo greičio ruožo (sunkvežimiai):
1. Vladimiras Čaginas (Rusija) – “KAMAZ” 2 val. 47 min. 3 sek.
2. Firdausas Kabirovas (Rusija) – “KAMAZ” +1 min. 34 sek.
3. Eduardas Nikolajevas (Rusija) – “KAMAZ” +3 min. 10 sek.
4. Francas Echteris (Vokietija) – “MAN” +9 min. 1 sek.
5. Alesas Lopraisas (Čekija) – “Tatra” +9 min. 6 sek.

Lizingo būdu įsigytų automobilių dalis (lizingo skverbtis) rugpjūtį sudarė
beveik 33 proc., o prieš metus ji buvo beveik 28 proc.. Praeitą mėnesį lizingu parduoti 249 nauji automobiliai, t.y. 47 proc. daugiau nei 2009 m. rugpjūtį (169 vnt.). Šį augimą daugiausiai sąlygojo itin maža palyginamoji bazė.

„AutoTyrimų“ duomenimis, 2010 m. rugpjūtį Lietuvoje parduota 760 naujų lengvųjų automobilių, t.y. 24 proc. daugiau nei praeitų metų rugpjūtį (613 vnt.).
Asmeninių automobilių prekyba padidėjo 22 proc. iki 689 vnt., o lengvųjų komercinių transporto priemonių rinka išaugo kone dvigubai daugiau: 42 proc. iki 71 vnt. Šių metų rugpjūtį tarp markių lyderio poziciją išsaugojo „Volkswagen“ (150 vnt.), antroje vietoje pasiliko „Peugeot“ (103 vnt.), o trečiąją užėmė „Toyota“ (73 vnt.). Tarp
modelių pirmavo „Volkswagen Golf/Plus“ (39 vnt.) bei „Nissan Qashqai“, „Peugeot 206+“ ir „Peugeot 3008“ (po 35 vnt.).
2010 m. rugpjūtį tarp lizingo bendrovių vėl pirmavo „Swedbank lizingas“ (98 vnt.), nuo jo nedaug atsiliko „SEB lizingas“ (94 vnt.), o „Nordea Finance Lithuania“
(44 vnt.) liko trečioje vietoje. Praeitą mėnesį naujų automobilių lizingo rinkos koncentracija (trims pirmaujančioms bendrovėms tenkanti rinkos dalis) sudarė 95 proc.. Šių metų rugpjūtį naujų klientų pritraukė septynios lizingo bendrovės, o pernai tai pavyko tik penkioms.
2010 m. rugpjūtį daugiausiai lizinguota „Škoda“ (41 vnt.), „Toyota“ (28 vnt.) bei „Volkswagen“ (26 vnt.) automobilių.
Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso parduoti 5’568 nauji lengvieji automobiliai, t.y. 11 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2009 m. (6’261 vnt.). Naujų automobilių lizingo rinka šiemet sumažėjo 22 proc. iki 1’527 vnt.
Pirmąją vietą pagal sausio-rugpjūčio rezultatus išsaugojo „Swedbank lizingas“ (596 vnt.), antroje liko „SEB lizingas“ (447 vnt.), o trečiąją užėmė „Nordea Finance Lithuania“ (363 vnt.). Lizingavimo apimčių augimu šiemet gali džiaugtis tik mažosios bendrovės „Šiaulių banko lizingas“ ir „Ūkio banko lizingas“, kurių lizingavimo apimtys padidėjo atitinkamai 125 proc. iki 9 vnt. ir 75 proc. iki 6 vnt. Tuo tarpu rinkos dalį toliau didino lyderiai „Swedbank lizingas“ (+2 p.p.) ir „SEB lizingas“ (+4 p.p.)

Akinanti šviesa yra reali grėsmė eismo dalyvių saugumui tiek naktį, tiek ir dienos metu. Vairuotojo reakcija į akinimą priklauso nuo jo individualių savybių ir nuo žmogaus lyties bei amžiaus.

Geras matomumas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, įtakojančių saugumą keliuose. Tyrimai rodo, kad virš 45 metų vyrai ir virš 35 metų moterys yra labiausiai jautrūs saulės šviesai ir jautriausiai reaguoja į automobilių priekinių žibintų apakinimą. Kuo vyresnio amžiaus vairuotojas, tuo jo rega silpnesnė ir didėja tikimybė, kad dėl apakinimo gali įvykti nelaimingas atsitikimas. Saulės spinduliai, ypatingai ryte ir vakare, kai saulė yra žemai horizonte, nėra palankūs saugiam vairavimui. Dar labiau nelaimingų atsitikimų riziką didina tai, kad saulėtekis ir saulėlydis dažnai sutampa su eismo piko valandomis. Tiesioginiai saulės spinduliai gali visiškai apakinti pėsčiąjį arba automobilio vairuotoją. Ne tik vairavimas prieš saulę, bet ir saulės spinduliai, tvieskiantys iš nugaros, gali trukdyti teisingai suvokti šviesoforo signalų spalvas, pabloginti matomumą. Vairuojant šviesią saulėtą dieną reikia būti atsargiems ir važiuoti kuo lėčiau, tolygiau. Saulei plieskiant į akis už jūsų važiuojančio automobilio vairuotojas gali nepastebėti, kad jūs staiga stabdote. Tai didina susidūrimo pavojų. Ypatingai dažnai tokios situacijos susidaro greitkeliuose ir autostradose.

Tamsiu paros laiku vairuotojus akina kitų automobilių žibintai. Staigūs intensyvios šviesos blyksniai vairuotojo akių lygyje gali netgi sukelti trumpus regos praradimus. Labai svarbu nepamiršti išjungti ilgąsias šviesas, kai matote artėjantį kitą automobilį. Galiniai rūko žibintai, kurie ypatingai erzina iš nugaros artėjantį automobilį, gali būti naudojami tik tada, kai matomumas yra mažesnis, nei 50 metrų. Priešingu atveju, jie turi būti išjungti.

"Veido" archyvas

Būtent taip atrodo daugelio garažu lentynos. Darydami tvarką garaže, nekenkime aplinkai. Automobilines atliekas priima mašinų ardymo arba atliekų utilizavimo punktai

Neįtikėtina, kiek daug įvairiausių buteliukų ir skardinių susikaupia rūsyje arba garaže per visą draugystės su mašina laikotarpį. Tačiau ar visas automobilių priežiūros priemones  galima naudoti neribotą laiką? Gal jau pats laikas susitvarkyti savo garažą. Patariame, ką reikėtų jau išmesti ir ką pasilikti.

Garažas – tai puiki vieta laikyti visokias praverčiančias smulkmenas. Tačiau neretai po kelių metų pamatome, kad visos lentynos jau pilnos. Kai taip nutinka, vadinasi, atėjo metas pradėti daryti tvarką. Tada kyla natūralus klausimas: su kuo jau atsisveikinti, o kas dar gali praversti? Mes peržiūrėjome standartinio garažo turinį, atsižvelgdami į kai kurių produktų patvarumą ir į tai, kaip jie išsilaiko esant žemai temperatūrai – juk ne visi laiko automobilius šildomuose garažuose.

Tepimo priemonės yra gana atsparūs produktai

Daugiausiai abejonių paprastai kelia kelerius metus laikomos variklio alyvos būklė. Daugelis nuogąstauja, kad sena alyva gali pakenkti varikliui. Ar ši baimė pagrįsta? Viskas priklauso nuo laikymo trukmės ir sąlygų, bet galima teigti, kad tepimo priemonės yra gana patvarūs produktai, ypač jei laikomos uždarytose originaliose pakuotėse. Tokiomis sąlygomis jos net po kelerių metų gali išlaikyti savo savybes.

Blogiau, jei alyvos laikomos atidarytose arba neoriginaliose pakuotėse – dauguma automobilių chemijos produktų sensta nuo sąlyčio su oru. Mažiausiai blogoms laikymo sąlygoms atsparus stabdžių skystis.

Jei peržiūrėjus garažą paaiškės, kad kai kurie produktai jau netinkami naudoti, jų negalima išmesti kartu su kitomis buitinėmis atliekomis. Alyvos, akumuliatoriai arba padangos turi būti priduodamos į automobilių ardymo punktą arba į kenksmingų produktų utilizavimo punktą.

Stabdžių valiklis

Paskirtis: stabdžių valikliai šalina riebias nuosėdas ir nešvarumus. Juos galima naudoti ir variklio elementams valyti. Labai degūs ir toksiški.

Patvarumas: pakuotės turinys paprastai beveik nesensta, bet gali garuoti aerozolio dujos.

Atsparumas šalčiui: neužšąla.

Universali tepimo ir valymo priemonė

Paskirtis: ja tepami elektros jungčių kontaktai ir nedidelės trinties mechaniniai sujungimai. Priemonė išstumia drėgmę, apsaugo nuo korozijos, šalina girgždėjimą ir cypimą.

Patvarumas: daugumai preparatų nenumatytas tinkamumo naudoti laikas. Kaip ir visų purškalų, gali sumažėti aerozolio dujų kiekis.

Atsparumas šalčiui: neužšąla.

Vaškai ir poliravimo priemonės

Paskirtis: dažų sluoksnio priežiūra ir apsauga nuo kenksmingų oro sąlygų.

Patvarumas: daugumą priemonių galima naudoti 3–4 metus. Atidarytose pakuotėse produktai sensta daug greičiau.

Atsparumas šalčiui: esant žemai temperatūrai praranda savo savybes ir tampa netinkamos naudoti.

Stabdžių skystis

Paskirtis: darbinis skystis stabdžių sistemos ir sankabos valdymui.

Patvarumas: uždarytoje originalioje pakuotėje visas skysčio savybes išlieka mažiausiai 4 metus. Atidarius pakuotę, naudojimo laikas sumažėja iki dvejų metų.

Atsparumas šalčiui: stabdžių skystis neužšąla.

Aušinimo skystis

Paskirtis: variklio aušinimo sistemos pripildymas. Kitaip nei vanduo, jis neužšąla ir nesukelia variklio elementų korozijos.

Patvarumas: standartiniai produktai uždarose pakuotėse savo savybių nepraranda 4 metus.

Atsparumas šalčiui: neužšąla, priešingai – apsaugo nuo užšalimo.

Langų valymo skystis

Paskirtis: langų valymas, nekenkiant dažų sluoksniui.

Patvarumas: palaikius trejus metus, valomųjų ir kitų aktyviųjų medžiagų efektyvumas gali mažėti. Iš blogesnės kokybės produktų ilgainiui pasišalina kai kurie komponentai, dėl to gali užsikimšti langų apiplovimo purkštukai.

Atsparumas šalčiui: priklauso nuo skysčio rūšies. Vasarinis skysti užšąla iškart, žieminis – esant dideliam šalčiui.

Variklio alyva

Paskirtis: variklio tepimas, aušinimas ir apsauga nuo korozijos.

Patvarumas: priklausomai nuo alyvos rūšies, galima laikyti 3–5 metus, o originaliose neatidarytose pakuotėse – ir dar ilgiau. Sintetinė alyva patvaresnė nei mineralinė.

Atsparumas šalčiui: alyva (ypač mineralinė) tirštėja, bet neužšąla.

Padangos

Paskirtis: nepaisant to, kad eismo taisyklės leidžia naudoti padangas, kurių protektoriaus gylis yra tik 1,6 mm, su nusidėvėjusia padanga reikėtų atsisveikinti anksčiau.

Patvarumas: teoriškai padangas galima sandėliuoti net 10 metų. Praktika rodo, kad jau po 7–8 metų jas reikia utilizuoti.

Atsparumas šalčiui: laikomos šaltyje, padangos ilgainiui praranda sukibimo savybes. Žieminės padangos atsparesnės šalčiui nei vasarinės.

Akumuliatorius

Paskirtis: variklio darbui reikalingos energijos kaupimas. Atjungtas nuo automobilio elektros sistemos, praranda net 1 proc. savo įkrovos per dieną.

Patvarumas: visiškai išsikrovusį automobilio akumuliatorių belieka tik išmesti. Įkrautas išsilaiko apie 4 mėnesius.

Atsparumas šalčiui: išsikrovęs akumuliatorius visiškai neatsparus šalčiui.

Distiliuotas vanduo

Paskirtis: akumuliatoriaus elektrolitų papildymas arba aušinimo skysčio skiedimas.

Patvarumas: sandarioje pakuotėje vartojimo laikotarpis neribotas.

Atsparumas šalčiui:vanduo, žinoma, užšąla ir gali susprogdinti pakuotę. Tačiau net ir užšalus jo savybės nesikeičia.

Automobilių šampūnas

Paskirtis: automobilių plovimas, vandens minkštinimas, purvo tirpinimas. Sudėtyje gali būti blizginimo ir vandeniui nutekėti padedančių priedų.

Patvarumas: yra rizika, kad palaikius trejus metus šampūno, kaip ir langų valymo skysčių, savybės pablogės.

Atsparumas šalčiui: šampūnai gaminami vandens pagrindu, taigi užšąla ir gali susprogdinti pakuotę.

Degalai kanistruose

Paskirtis:: degalų rezervas avarinei situacijai arba degalai žoliapjovėms, pjūklams ir t.t.

Patvarumas: šiuolaikiniai degalai nėra labai ilgaamžiai, juose yra daug biokomponentų ir jie ypač greitai praranda savo savybes (per kelis mėnesius). Vėliausiai degalus patariama sunaudoti per metus.

Atsparumas šalčiui: esant dideliam šalčiui, vasarinis dyzelinis kuras gali sutirštėti.

Antikorozinės priemonės

Paskirtis: metalo apsauga nuo korozijos. Paprastai prieš naudojimą reikia atitinkamai paruošti (pašalinti riebalus ir nuvalyti) paviršių.

Patvarumas:originaliose uždarose pakuotėse laikomi antikoroziniai dažai gali būti saugomi daug metų. Atidarius pakuotę, priemonė greitai sensta. Emulsijos vandens pagrindu dar mažiau patvarios.

Atsparumas šalčiui: daugelis priemonių neatsparios šalčiui.

Purškiami dažai

Paskirtis: smulkus, kosmetinis dažų sluoksnio trūkumų šalinimas ir elementų apsauga nuo korozijos. Prieš naudojimą flakonėlį reikia sušildyti iki kambario temperatūros ir gerai suplakti.

Patvarumas: nenaudoti purškiami dažai paprastai gali būti laikomi 2–3 metus, bet atidarius pakuotę sugenda per kelis mėnesius. Užsikemša purkštukai, kartais išgaruoja aerozolio dujos.

Atsparumas šalčiui: neatsparus šalčiui.

Tirpikliai

Paskirtis: detalių, paviršių ir teptukų valymas, dažų skiedimas. Paprastai būna degūs ir toksiški.

Patvarumas:originalių pakuočių naudojimo laikas neribotas. Problemų kyla perpylus į kitus indus, kurie gali reaguoti su turiniu. Pvz., butelius su tirpikliu reikia laikyti vertikalioje padėtyje, nes paguldžius tirpiklis gali ištirpinti plastmasinį kamštelį.

Atsparumas šalčiui: atsparus šalčiui.

Kaip išsirinkti tokias serviso dirbtuves, kad ir automobilis ilgai tarnautų, ir piniginėje vėjai nešvilpautų? “Veido” periodikos leidyklos leidžiamas žurnalas “Auto Bild Lietuva” atliko palyginamąjį tyrimą, po kurio paaiškėjo, kad skirtinguose autoservisuose kainos skiriasi labai stipriai, kartais net dukart. Paradoksalu, bet kartais kainos gerokai skiriasi net to paties tinklo servisuose, pavyzdžiui, kaip atskleidė tyrimas, taip yra “Tanagros” autoservisuose.

Paanalizavus rezultatus paaiškėjo, kad pigiausiai detalių galima įsigyti ir mažiausiai darbai kainuotų “Tanagros” ir nedideliame mažai kam žinomome “Argimos” autoservise. Tuo tarpu “Tokvila” išsiskyrė itin didelėmis kainomis, tiesa, aptarnavimo kokybė čia, regis, geresnė nei kitur, nes automobiliai remontuojami naudojant tik originalias detales, suteikiama ilgiausia garantija, vairuotojai profesionaliai ir maloniai aptarnaujami. Taigi šiuos autoservisus renkasi pinigingi, komfortą mėgstantys vairuotojai, bet daugumai lemiamas veiksnys vis dėlto yra kaina.

Nuo praėjusių metų rugsėjo 7 d. benzinas Lietuvoje pabrango 30 ct – nuo 3,8 iki 4,1 Lt už litrą, dyzelinas per tą patį laikotarpį pabrango 45 ct – nuo 3,1 iki 3,55 Lt, o dujos 19 ct – nuo 1,82 iki 2,01 Lt. Kai degalų kainos taip kinta, vairuotojams rūpi, kokiais degalais labiausiai apsimoka važinėti šiandien.

“Veido” periodikos leidyklai priklausantis žurnalas “Auto Bild Lietuva” atliko tyrimą, iš kurio paaiškėjo, kad pernai labiausiai apsimokėjo važinėti dyzelinu varomais automobiliais. Tarkime, nenauju “VW Passat” nuvažiavę 25 tūkst. km, dyzelinui būtumėte išleidę 4340 Lt. Toks pat “Passat” automobilis su dujine įranga kišenę būtų palengvinęs 4595 Lt, o važiuojant benzinu tai būtų atsiėję net 7980 Lt. Tiesa, čia svarbu paminėti, kad suskystintų dujų įranga šiam automobiliui kainuoja 2600 Lt.

Panašų tyrimą atlikus šiemet, rugpjūtį, paaiškėjo, kad labiausiai vis dar apsimoka važinėti automobiliais, varomais dyzelinu, bet jiems ant kulnų jau lipa dujomis varomi automobiliai: tai yra norint nuvažiuoti 25 tūkst. km, už dyzeliną teks mokėti 4970 Lt, o už dujas – 5075 Lt. Na, o važinėti benzinu jau darosi visiška prabanga, nes minėti 25 tūkst. km atsieis net 8610 Lt.

Dar svarbu paminėti, kad nuo ateinančių metų labiausiai didės dyzelino akcizo mokesčiai, tad kitąmet ši degalų rūšis, regis, praras patraukliausios titulą.

Žurnalo “Auto Bild Lietuva” atliktas tyrimas atskleidė, kur sostinės gyventojams pigiausia ir brangiausia plauti savo automobilį.

Paaiškėjo, jog kaip ir prieš metus mažiausią kainą siūlo “Plaunu pats”, kur automobilį nusiplauti galima dar pigiau nei praėjusią vasarą: vieno žetono kaina čia sumažėjo nuo 2 Lt 20 ct iki 2 Lt, tad pasirinkus visas penkias programas automobilio plovimas atsieina dešimt litų.

Antroje vietoje – “Švaros broliai”. Tiesa, jie vis dar taiko nuolaidą pigiausiai plovimo paslaugai, t.y. vietoj įprastai prieš krizę buvusių 14 Lt už plovimą teks mokėti tik devynis. Tačiau nors plovyklos darbuotojas automobilį už šią kainą nuplaus už jus, bet kėbulo nenusausins.

Norintiesiems, kad automobilio kėbulas būtų sausas ir išvaškuotas, teks rinktis kitą programą, kurios kaina pakilo – vietoj buvusių vienuolikos teks atseikėti 15 Lt, ir tik ketvirtadieniais, nes kitomis dienomis tokia paslauga kainuoja jau 22 Lt.

Na, o brangiausiai, kaip paaiškėjo įvertinus visų plovyklų kainas, automobiliai plaunami degalinėse. Be to, plovimo kainos čia nuo pernai nesumažėjo nė centu.