Dalis Vilniaus valdininkų ir savivaldybės įmonių darbuotojų linkę susitaikyti, kad metų pabaigoje gali negauti premijų, bet bendrovės “Vilniaus autobusai” darbuotojai grasina streiku, rašo “Vilniaus diena”.

Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Milėnas garantavo, kad lėšų papildomoms išmokoms miesto tarnautojams nenumatyta.”Nemokėjome pernai, nemokėsime ir šiemet”, – griežtai pareiškė V.Milėnas. Tai patvirtino ir savivaldybės Personalo skyriaus vedėjas Antanas Gadeckis: “Tokio dalyko nebus”.

Nors sprendimai jau priimti, savivaldybės darbuotojų profesinei sąjungai apie juos pranešta nebuvo. “Labai gaila, kad administracijos direktorius nepasivargino mūsų informuoti. Šios valdžios braižas eiti ne su žmonėmis, bet ieškoti, švelniai tariant, kaip jiems pakenkti”, – atsiduso profesinės sąjungos pirmininkas Darius Šaluga.

Pasipiktinimo dėl nurėžtų premijų profesinė sąjunga reikšti nežada. “Ekonominė situacija nėra paprasta, todėl nebūtų logiška demonstruoti nepasitenkinimą dėl trylikto atlyginimo. Iš esmės mes norime ne jo. Siekiame, kad žmonės visada būtų vertinami pagal atliktus darbus, kad jų algos būtų adekvačios krūviams “, – aiškino D.Šaluga.

Tryliktojo atlyginimo greičiausiai negaus ir bendrovės “Vilniaus troleibusai” darbuotojai.

“Galvoju nemokėti, nebent profsąjunga užginčys. Negaliu vienašališkai priimti sprendimų – yra kolektyvinė sutartis, kurioje apie tryliktąjį atlyginimą kalbama. Tačiau esu pareiškęs, kad nenoriu jo mokėti. Tai – sovietinė atgyvena. Darbuotojai turi aiškiai žinoti, kiek ir už kokį darbą jiems mokami pinigai”, – kalbėjo įmonės “Vilniaus troleibusai” direktorius Vidmantas Striška.

Profesinei sąjungai jis siūlo verčiau siekti, kad būtų padidintas darbo užmokestis, o ne dangstytis sovietinėmis tradicijomis. “Aš labai prieš. Deramės su profsąjunga. Manau, pavyks susikalbėti”, – viltimis dalijosi V.Striška. Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu jo vadovaujamą bendrovę slegia bent 22 mln. litų skolos, todėl reikalauti papildomų išmokų neadekvatu.

Dėl komplikuotos įmonės ekonominės būklės “Vilniaus troleibusų” darbuotojai tryliktojo atlyginimo nesulaukė ir praėjusiais metais. “Anksčiau būdavo kitaip: griežčiau pasisakai, organizuoji piketą ar streiką – iškart matydavosi teigiami poslinkiai. Dabar visiems vienodai. Lietuvoje nematau šviesos tunelio gale”, – apmaudą liejo “Vilniaus troleibusų” darbuotojų profesinės sąjungos atstovė Danuta Iljina.

Kalbų, kad tryliktasis atlyginimas nueis šuniui ant uodegos, bendrovės “Vilniaus autobusai” darbuotojai net nenori girdėti. “Šitaip tyčiotis iš žmonių negalima. Eisim iki streikų”, – tik tokią išeitį mato “Vilniaus autobusų” darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Jonas Dekaminavičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad premija, išmokama metų gale, yra ne tryliktasis atlyginimas už nieką, bet padėka už kultūringą keleivių vežiojimą.

“Kolektyvinėje sutartyje esame numatę, kad už gerą aptarnavimą vairuotojams priklauso 7 proc. algos dydžio priedas. Tokia skatinimo sistema. Metų gale viskas susumuojama ir, jei nėra pažeidimų, skundų, darbuotojui išmokama premija. Šiuo atveju esame ją užsitarnavę, nes darbo krūvis, įvedus keleivių įlipimo pro priekines duris tvarką, didžiulis, atsakomybė milžiniška. Ką, mes robotai? Papildomas darbas turi būti apmokėtas”, – į kompromisus leistis neketino J.Dekaminavičius.

Jis įspėjo, kad, jei pinigų nebus, po Naujųjų metų autobusų vairuotojai skelbs streiką. Prie jo kviečiami prisijungti ir “Vilniaus troleibusų” darbuotojai.

Įmonės “Vilniaus autobusai” direktorius Gintaras Nakutis priminė, kad bendrovę slegia 100 mln. litų skola. Tiek įmonei skolinga miesto savivaldybė. “Derybos su profsąjunga sunkios. Nežinau, kuo jos baigsis. Darbuotojai, vadovaudamiesi kolektyvine sutartimi, žinoma, norėtų, kad pinigai būtų išmokėti, tačiau įmonės finansinės galimybės sako ką kita”, – atkreipė dėmesį G.Nakutis.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad biudžetinės institucijos nemokėtų piniginių priedų iš šiais metais sutaupytų darbo užmokesčio lėšų. Taip pat elgtis rekomenduojama ir valstybės ar savivaldybių įmonėms ar jų kontroliuojamoms akcinėms bendrovėms.

Nepriteklių prispaustos Vilniaus miesto savivaldybės įmonės viena po kitos rengia aukcionus, kuriuose siūlo pirkti milijonines savivaldybės skolas joms.

Kiek įmonės ir mokesčių mokėtojai dėl to patiria nuostolių – komercinė paslaptis, penktadienį tvirtina dienraštis “Vilniaus diena”.

“Vilniaus autobusai” kitą savaitę bandys parduoti 55,3 mln. litų Vilniaus savivaldybės skolą, o apie 56 mln. litų – “Vilniaus troleibusai”.

Sostinės vicemeras Romas Adomavičius įsitikinęs, kad būtų labai gerai, jei savivaldybė galėtų pasiskolinti pati, tačiau neturi galimybių – yra nustatytas skolinimosi limitas, kuris jau išnaudotas, todėl įmonėms tenka suktis pačioms.

Spalį apie 3,5 mln. litų siekiančias skolas varžytinėse sėkmingai pardavė bendrovė Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai. Savivaldybės skolą šiai įmonei nupirko bankas “Snoras”.

Už kiek ši skola buvo nupirkta ir kokiomis sąlygomis, neskelbiama – tai esą konfidenciali informacija, žinoma tik tiek, kad pirkėjai moka mažiau nei savivaldybė yra skolinga savo įmonėms, o kainų skirtumas turės būti apmokamas iš miesto biudžeto, t. y. iš mokėsčių mokėtojų pinigų.

Penki didžiausi Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys – gaus 75 mln. litų Europos Sąjungos paramos naujiems autobusams ar kitoms transporto priemonėms. Savivaldybės tam turės skirti 15 proc. savo lėšų.

“Daugiau nei trys ketvirtadaliai Lietuvoje važinėjančių viešojo keleivinio transporto priemonių yra senesnės nei 10 metų. Savivaldybėms numatyta Europos Sąjungos parama padės ne tik atnaujinti viešojo transporto parką, bet ir sumažinti oro taršą”, – pranešime spaudai teigė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Europos Sąjungos parama bus skiriama įsigyti ekologiškų transporto priemonių, tiesti naujas troleibusų linijas, rekonstruoti gatves, atskiriant autobusų juostas, tiesti dviračių takus, įrengti viešųjų dviračių sistemą “Bike sharing”, kitą infrastruktūrą.

Savivaldybės turi pačios apsispręsti, kam konkrečiai išleisti šias Europos Sąjungos lėšas.

Iš viso kompleksinės ekologiško viešojo transporto plėtros projektams numatyta skirti 88,66 mln. litų. Europos Sąjungos lėšos sudarys 85 proc. (75,36 mln. litų) projekto išlaidų.

Savivaldybės iš savo biudžetų turės padengti 15 proc. (13,29 mln. litų) projekto išlaidų.