Vidaus degimo variklis

Modernieji vidaus degimo varikliai pirmiausia buvo sukurti Vokietijoje. Tačiau ta pati Vokietija nori įkalti lemtingą vinį į šio inžinerinio išradimo karstą ir užbaigti vidaus degimo variklių epochą. Vokietijos Bundesratas siūlo rezoliuciją, kuria tokie varikliai būtų uždrausti.

Draudimas įsigaliotų nuo 2030-ųjų pradžios. Kad tokia nuostata įsigaliotų didžiojoje Europos dalyje, jai turi pritarti ir ES. Tačiau, anot Forbes,  Vokietijos teisinės normos tradiciškai formuoja ES teisines normas.

“Jei Paryžiaus sutartis dėl globalinio klimato atšilimo būtų vertinama rimtai, nuo 2030-ųjų keliuose neturėtų būti leidžiama važinėti naujiems automobiliams su vidaus degimo varikliais”, – aiškina Vokietijos Žaliųjų partijos atstovas Oliveris Krischeris.

Rezoliucija ragina ES automobilių gamintojus “peržiūrėti dabartines mokestines normas taip, kad būtų paskatinta nulinių emisijų transporto pramonė.” Didesnė mokesčių našta už vidaus degimo variklius paskatintų nedelsiant plėsti elektromobilių gamybos apimtis.

Nors tokios nuostatos įteisinimui reikės dar ne vieno teisinio žingsnio, ketvirtos didžiausios valstybės automobilių pramonėje užmojai yra labai aiški gairė, kokia kryptimi netolimoje ateityje pasuks visa  automobilių industrija.

Pirmą kartą šis straipsnis buvo publikuotas portale technologijos.lt

Technologijos.lt

Algimanto Brazaičio nuotr.

Dvi savaitės beliko iki rugsėjo 26-osios, kai į ne tik legendinio Žaldoko pasekėjais garsius Biržus susirinkę  automobilių klasikos gerbėjai su kelių dešimtmečių, tačiau tviskančiais lyg vakar būtų nuriedėję nuo konvejerio automobiliais ir motociklais, išsirikiuos atsisveikinimo su sezonu paradui.

Juozas Mažeikis

Rugsėjo 26-ąją į šio Šiaurės Lietuvos miesto Nepriklausomybės aikštę, kur vyks renginio dalyvių registracija, nuo pat ankstyvo ryto rinksis senovinės technikos mylėtojai ir puoselėtojai, o 11.30 val. čia bus duotas startas besibaigiančio sezono palydėtuvėms, pavadintoms „Transeksta istorinių automobilių ir motociklų ralis Radvilų keliais“.

„Didžiuojamės, kad istorinės technikos mylėtojus ir puoselėtojus garsinančių ralių organizatorius, VšĮ „Saugus ratas“, kaip partnerius rengiant šį skambų sezono palydų akordą pasirinko mus, – sako Biržų senovinės technikos klubo „Ekipažas“ prezidentas Voldemaras Aišporas.

Miestelėnai ir automobilių klasikos gerbėjai galės net tik gėrėtis nagingų meistrų išpuoselėta, Nepriklausomybės aikštėje išrikiuota technika, bet ir pabendrauti su ją atvairavusiais, pasikeisti patirtimi. Atsisveikinimą su sezonu paženklins nesunkus 110 kilometrų ralis su tikslaus pravažiavimo ir kitomis įdomiomis, šįkart kiek nelauktomis rungtimis. Ralio maršrutai nusidrieks kažkada šį kraštą garsinusios Radvilų giminės keliais, vedančiais po žymiausias rajono istorines ir geografines vietas, žygio dalyvius praturtinsiančias naujais įspūdžiais ir įdėmesne pažintimi su Biržų kraštu.

„Stengiamės, kad mūsų rengiami istorinės technikos raliai skirtųsi nuo kitų, siūlančių tik gražiai išrikiuotų mašinų apžiūrą. Laikydamiesi šių tradicijų atsisveikinimui su sezonu istorinės technikos mylėtojus kviečiame į tikras varžybas su visais būtinais jų atributais ir nesunkiais, tačiau daug įspūdžių ir adrenalino suteiksiančiais išbandymais, – sako „Saugaus rato“ vadovas Valdas Juozas Vilūnas. – Kaip visada neskubėsime, rasime laiko apžiūrėti Biržų pilį, aplankyti Astravą, pasigrožėti grafų Tiškevičių rūmais, Biržus garsinančia Karvės ola, smegduobių parku, karstiniais Kirkilų ežerėliais bei paprastą, tačiau neįtikėtinai darbštų ūkininką Adomą Petrauską išgarsinusia jo rankomis sukurta originalia sodyba Uoginių kaime ir kitais ne mažiau įdomiais objektais“.

Renginio organizatoriai ilgai suko galvas ieškodami unikalaus akordo užbaigti sezono palydų ralį. Po ilgų diskusijų pritarta Rinkuškių alaus daryklos vadovo Rimanto Čygo minčiai istorinių automobilių ir motociklų ralio, o kartu ir sezono finišą, paženklinti pažintimi su regioną garsinančio alaus gyvybės procesu. Neabejotinai jis sudomins ir senovinės technikos mylėtojus, nes garsiai aludarių šeimai „Rinkuškiai“ yra kur kas daugiau nei verslas. Tai Biržų krašto aludarystės tradicijų puoselėjimas ir perdavimas, išsaugant jas ateinančioms kartoms.

Shutterstock

Modernizacija. Stambiausias Elektrėnų savivaldybės ūkininkas Saulius Stirna turi apie 600 hektarų žemės. Augina javus ir rapsus, laiko gyvulių. Ūkininkas domisi žemės ūkio naujovėmis ir stengiasi jas pritaikyti savo ūkyje, todėl jį būtinai sutiksite kas dvejus metus Hanoveryje (Vokietija) vykstančioje naujausios žemės ūkio technikos parodoje. Kokios naujovės domina lietuvį ūkininką?

Traktoriai, kuriems valdyti nereikia žmogaus, robotai, aptarnaujantys gyvulius, ir vis plačiau naudojamos kompiuterinės programos. „Tarkime, labai išpopuliarėjo navigacinės sistemos. Svarbus tapo technikos valdymas, kai operatorius darosi nebereikalingas, nes pažangi technika pati atlieka visą darbą. Galima sakyti, operatorius reikalingas tik tam, kad lauko gale apsuktų techniką ir vėl pastatytų ją į vagą“, – pasakoja S.Stirna.

Kitaip tariant, traktorių ar kombainą pagal GPS signalą gali valdyti kompiuteris ir, pavyzdžiui, nustatyti reikiamą greitį, kaip barstyti trąšas.

„Dabar kaip tik mąstau apie automatinį pasėlių tręšimą. Paprastai tariant, ant technikos uždedamas tam tikras skaitytuvas, tiriantis augalą, skenuojantis jo lapo paviršių ir nustatantis, kokių trąšų jam reikia, kokie yra pesticidų kiekiai. Viskas apskaičiuojama automatiškai ir, kur nereikia, pesticidų ar trąšų paprasčiausiai nenaudojama. Keletas ūkių Lietuvoje jau naudoja tokią technologiją. Tokia praktika prisidėtų ir prie trąšų taupymo, ir prie gamtos taršos mažinimo. Į Lietuvą ateina tikslioji žemdirbystė, viską turėsime skaičiuoti“, – įsitikinęs Elektrėnų ūkininkas.

Lietuvos žemės ūkis ir maisto pramonė mums yra itin svarbios sritys, sukuriančios apie 9 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Nepaisant Rusijos embargo, žemės ūkio ir maisto produktų eksportas 2014 m. išliko stabilus ir siekė 4,7 mlrd. eurų. Pernai smarkiai išaugo eksportas į JAV, Saudo Arabiją, Švediją, Norvegiją, Izraelį, Slovėniją, Rumuniją, Kazachstaną, Gruziją, Baltarusiją.

Inovatyvių ūkių Lietuvoje tikrai nestinga. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Augalininkystės skyriaus vadovė Dijana Ruzgienė sako, kad tuo neturėtume stebėtis. Nors dažnai manoma, kad žemės ūkis yra konservatyvi sritis, toks požiūris neatitinka realybės. Ypač didelį impulsą inovacijoms suteikė informacinės technologijos, kurios ne tik palengvino ūkio apskaitos vedimo, ūkio valdymo darbus, bet ir leido automatizuoti nemažai procesų, padidinti efektyvumą ir sumažinti laiko sąnaudas.

Išpopuliarėjo tokios kompiuterinės programos, kaip „E-Geba“, leidžiančios kaupti bei analizuoti duomenis ir po truputį išstumiančios skaičiukų primargintas užrašų knygeles ar šūsnis lapų. Lietuvos bendrovės „AgroGIS“ kuriamų IT sprendimų esmė yra kaupti ir analizuoti informaciją apie daug įvairių komponentų ir rasti tarsi sėkmės receptus konkrečiuose laukuose auginamoms kultūroms. Analizuojama, kokia veislė pasirinkta, kokiomis trąšomis tręšta, kokiame dirvožemyje sodinta, kiek jame būta maisto medžiagų, koks padargas naudotas, po kokios kultūros sėta ir pan.

Atsižvelgiant į tai žiūrima, dėl ko pasiekiama geriausių rezultatų. Jei atrandama sutapimų tarp daugelio ūkių (pavyzdžiui, tokiame dirvožemyje labiausiai tinka tokia sėkla su tokiomis trąšomis), kitais metais sėją jau galima planuoti pagal tai.

„Kuriama tam tikra sėkmingų parametrų duomenų bazė. Panašiai kaip gydytojas išrašo vaistų receptą, taip agronomas siūlo tam tikras technologijas laukui ir kultūrai“, – aiškina „AgroGIS“ vadovas Gediminas Norkevičius.

Jų kuriamais informacinių technologijų sprendimais domisi stambesni ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kooperatyvai ir užsienio investicinės bendrovės. Vaizdžiai kalbant, tie, kurie gilinasi į kelis skaičius po kablelio. Nors tokioje daugybės kintamųjų veikiamoje srityje, kaip žemės ūkis, kažką tiksliai įvertinti sudėtinga, G.Norkevičius teigia, kad nuo 2010 m., kai pradėta ieškoti IT sprendimų, kasmet pasiekiama geresnių rezultatų.

Stambesni ūkininkai vis labiau naudojasi duomenų analize. G.Narkevičius prognozuoja, kad po penkerių metų tuo naudosis visi Lietuvos ūkiai.

„Reikia laiko, kol į žemės ūkį ateis nauja karta. Šiandien dauguma agronomų dar yra labiau biologai, nors turėtų būti ir ekonomistai. Jei nesugebama įvertinti viename ar kitame lauke patirtų sąnaudų, bus sudėtinga nustatyti, ar panaudota technologija tiko, ar ne. Ieškome sprendimų, kad žurnalai užsipildytų automatiškai. Jei traktorius su GPS išvažiuoja iš lauko, tai matome, apie tai signalizuojama. Galime žinoti, kiek traktorius dirbo lauke, kiek laiko užtruko ir kiek hektarų apdirbo, – traktorininkas nebegali sukčiauti“, – apie IT galimybes, teikiamas žemės ūkui, pasakoja G.Norkevičius.

Tiesa, ne viskas žemės ūkyje klojasi tarsi sviestu patepta. „Pastebime, kad ligos iš kitų šalių į Lietuvą ateina greičiau. Čia mokslui kyla iššūkis stebėti bei tirti, kaip vystosi kenkėjo biologija, kad vėliau būtų galima atrasti būdų, kaip su tuo kovoti“, – įvardija naują problemą D.Ruzgienė.

Mokslininkai tiria kenkėjų atsparumą cheminėms priemonėms, aiškinasi, kokias veikliąsias medžiagas naudoti, kaip jas kaitalioti.

Aleksandro Stulginskio universiteto docentas dr. Vytautas Liakas pabrėžia, kad Lietuvos mokslas taip pat ieško būdų, kaip pagerinti dirvožemį, – pradedant žemės įdirbimu ir baigiant biologiniais preparatais: „Lietuvoje nebelieka sėjomainos, viską užvaldo biznio augalai rapsai ir kviečiai, nes ūkininkams neapsimoka auginti vieno, paskui kito augalo. Ne veltui  Lietuvoje buvo įvesta žalinimo programa, kai įvedami augalai, gerinantys dirvožemį.“

Trąšos šiandien labai geros, turinčios daug mikroelementų, todėl augalas nuolat skatinimas ir produktyvumas yra labai didelis. Tačiau iš dirvožemio paimama ir labai daug svarbių maistinių medžiagų, kurių kiekis nėra beribis.

Visi uždaviniai suvedami į vieną – kaip Žemės planetoje daugėjant gyventojų, o dirbamos žemės plotams dėl urbanizacijos ar žemės erozijos mažėjant, užauginti ir pagaminti daugiau maisto. „Tai reikalauja aukštesnio gamybos lygio ir naujų technologijų žemės ūkyje diegimo bei didesnio tikslumo“, – apibendrina D.Ruzgienė.

Naujovės kainuoja. Ypač kainuoja tikslioji žemdirbystė, kuri Lietuvoje tik pradeda įsitvirtinti, nors Amerikoje, kitose didesnėse šalyse ji jau seniai paplitusi.

Inovatyvios žemės ūkio technologijos brangiai kainuoja, bet dėl Europos Sąjungos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagalbos mūsų ūkininkai galėjo modernizuotis ir šiandien turi klestinčius, tarptautiniu mastu konkurencingus ūkius.

Kita vertus, kai kuriomis inovacijomis ūkininkai gali naudotis nemokamai. Pavyzdžiui, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba siūlo nemokamų elektroninių paslaugų. „Ūkininkai turi tik mokėti naudotis kompiuteriu. Pavyzdžiui, siekiant įveikti klimato kaitos keliamus iššūkius, siūlome IKMIS – integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinę sistemą, kurioje skelbiame apie visų kenkėjų bei ligų plitimą laukuose. Stebime ir prognozuojame naudodami matematinius modelius, patariame, kaip atpažinti, kokias priemones rinktis ir kita. Ūkininkai tuo naudojasi“, – sako D.Ruzgienė.

Gyvulininkystės specialistė Daiva Gurauskienė pasakoja, kad automatizuota daug susijusių sistemų, daugėja melžimo, gyvulių šėrimo, kreikimo, mėšlo šalinimo robotų, bandos valdymo sistemų. „Bandos valdymas – tai programa, per kurią ūkininkas gali stebėti visą bandą: kiek primelži iš karvės, koks pieno riebumas, po karvės naga yra uždėtas responderis – daviklis, fiksuojantis pokyčius karvės organizme. Galima pamatyti, kada ateina laikas ją apvaisinti. Tampa įmanoma stebėti visą gyvulio ciklą, žinome, kada karvę galima palikti sėklinimui, kada ji mažai duoda pieno ir reikėtų jos atsisakyti, matome, ar neserga.“

Populiariausi išlieka melžimo robotai, taip pat pigesni mėšlo šalinimo, pašarų pateikimo robotai. „Net 60 proc. sėkmės lemia gyvulio šėrimas“, – sako D.Gurauskienė.

Lietuvoje ūkių modernumas nėra tolygus. „Galima sakyti, taip atsitiko todėl, kad skirtingi regionai skirtingai specializuojasi. Jei imtume nuo šalies šiaurės iki pietų einančią vidurio sritį, kuri žemdirbystei palankiausia, tai čia vyrauja augalininkystė, taip pat yra daržovių ar sodų ūkių. Žemaitijos ūkiams palankesnė gyvulininkystė, tiesa, tokių ūkių galėtų būti daugiau. Rytų Lietuvoje, Zarasuose, Molėtuose, Utenoje dažnai nė su žiburiu nerasi augalininkystės ūkio. Ten orientuojamasi į papildomus verslus – kaimo sodybas, žaliavų perdirbamą“, – dėsto D.Ruzgienė.

Dėmesys žaliavų perdirbimui pačiuose ūkiuose, kad būtų eksportuojamos ne žaliavos, o didesnės pridėtinės vertės produktai, Lietuvos ūkininkams taip pat yra iššūkis. Tokie ūkiai turi daugiau galimybių daugiau uždirbti, taip pat atlaikyti geopolitines ir kitokias krizes.

„Kažkodėl mūsų ūkininkai rinkai vis dar daugiausia pateikia tik žaliavą, o juk turėtume stengtis daugiau žaliavos perdirbti Lietuvoje. Tai reiškia ir papildomas darbo vietas, ir didesnę pridėtinę vertę, ir didesnius valstybei sumokamus mokesčius. Geriau išvežti ne pieną, o sūrį“, – svarsto Elektrėnų ūkininkas S.Stirna.

Jis savo auginamas avis skerdžia pats ir parduoda skerdieną. Kukliais ūkininko skaičiavimais, vien tai turėtų padidinti jo pelną 27 procentais.

Vaiva Sapetkaitė

A. Didžgalvio nuotr.

„Variklių džiazas danguje ir ant žemės!“ – toks jau tradicija tapusio pramoginio renginio „Auto Jazz 2015“ šūkis, kviečiantis birželio 13 d. visus automobilių ir aviacijos technikos gerbėjus apsilankyti Molėtų aerodrome.

Koks gi tas džiazas šių metų programoje? „Auto Jazz 2015“ organizatoriai pateiks ne vieną staigmeną. „Kaip ir kasmet, didelis dėmesys bus skiriamas aviacijos pasirodymams, rengiamas net pusantros valandos trukmės variklių džiazas danguje. Žinoma, ne viena staigmena programoje laukia ir automobilių pramogų mėgėjų bei mūsų renginio pramogautojų, atvyksiančių į „Auto Jazz“ su visa šeima“, – teigia viena renginio organizatorių Joana Petkūnienė.

Akrobatinio skraidymo subtilybes šiemet parodys ypatingas renginio svečias – Eltonas Meleckis, daugkartinis Lietuvos akrobatinio skraidymo čempionas. Akrobatinį skraidymą lydės parasparniai, sportiniai, ultralengvieji lėktuvai, danguje šokantys sraigtasparniai ir intrigą žadantis „oro mūšis“.

Ne viena staigmena renginio dalyvių, kaip ir žadėta, laukia ant žemės. Aerodromo erdvės dalį nuklos didelė netradicinės, senovinės ar kaip tik šiuolaikiškai tobulintos technikos paroda. Renginyje šokių netrūks ne tik danguje, jų gausu bus ir ant žemės. Automobilių ~flashmob~ – naujiena ir kartu intriguojanti automobilių džiazo programos dalis. Na, o aerodromą drebins tradicija tapusi programos dalis –  automobilių garso (~dB Drag~) varžybos.

„Auto Jazz 2015“ rengėjai šiemet siūlo dar daugiau pramogų. Bus galimybė pažvelgti į renginio erdvę iš sraigtasparnio, oro baliono skrydžio, išbandyti save slalomo varžybose ar dalyvauti kitose renginio erdvėje siūlomose pramogose, konkursuose. Viena programos naujienų – orientavimosi varžybos Molėtų regione, kurios ne tik  patikrins vairavimo, orientavimosi įgūdžius, bet ir kartu atskleis pačias gražiausias Molėtų krašto vietas. Organizatoriai užsimena, kad varžybų nugalėtojų laukia dėmesio verti, kiekvienam vairuotojui aktualūs prizai.

Atvykstantiems į šį renginį su visa šeima – dar viena organizatorių staigmena. Šių metų programą gerokai išplėtė pramogos vaikams atskiru pavadinimu – vaikų festivalis „Kukulūzas“. Tam tikromis valandomis mažųjų renginio lankytojų lauks specialiai jiems parengta programa su mėgstamais atlikėjais ir animaciniais herojais: „Olialia“ vaikų choras, Laura Remeikienė su dukra, Vaida Genytė, Mantas Wizard, Kempiniukas Plačiakelnis, Mikimauzė Minė, „Haribo“ meškiukas ir kiti. Visa tai – specialioje „Kukulūzo“ programoje.

Visos dienos atrakcijas renginyje vainikuos „Lemon Joy“ koncertas bei jau tradicija tapęs dovanų lietus – net 4 tūkst. prizų iš dangaus!

Automobiliai seimūnams ir parlamento biurokratams kainuoja net trečdaliu pigiau nei paprastiems piliečiams. Kur čia šuo pakastas?

Aušra Pocienė

Apklausos rodo, kad labiausiai Lietuvos gyventojai nepasitiki Seimu. O verslininkai neriasi iš kailio norėdami įtikti valdžiai, kuri yra geidžiamiausias klientas.

Seimo kanceliarija prieš didžiąsias metų šventes sulaukė prabangios kalėdinės dovanos – jos autoūkį papildė dešimt naujutėlaičių juodai žvilgančių BMV520i automobilių. Vieno jų kainą – vos 26 tūkst. Eurų, arba trečdaliu mažesnė, nei tokie automobiliai kainuoja autosalone, kur jų kaina prasideda nuo 40 tūkst. eurų.

Tiems, kurie piktinasi prabangiais Seimo kanceliarijos pirkiniais, vertėtų prikąsti liežuvį, nes, kaip sako automobilių rinkos žinovai, Seimas aukštos „premium“ klasės automobilius gavo beveik už dyką.

„Čia tiesiog nemokamai“, – stebisi automobilių ekspertas, žurnalo „Keturi ratai“ redaktorius Valdas Valiukevičius, išgirdęs, kokią kainą už BMV automobilius sumokėjo kanceliarija. Pasak jo, po poros metų pardavus tuos automobilius galima būtų gauti tuos pačius už juos paklotus pinigus.

„Neįtikėtinai gera kaina. Dabar paprasčiausias golfas apie 29 tūkst. eurų kainuoja“, – kraipo galvą ir automobilių specialistas Artūras Pakėnas.

Konkurse – vos du dalyviai

Šiuos prestižinius automobilius kanceliarija nusipirko dar praėjusių metų vasarą, surengusi viešųjų pirkimų konkursą, kuriame buvo vos du dalyviai –  BMV automobiliais prekiaujanti bendrovė „Krasta Auto“ ir  „Mercedes-Benz“ atstovas Lietuvoje bendrovė „Silberauto“. Konkursą laimėjo bendrovė  „Krasta Auto“, pasiūliusi automobilius už 926 904,50 Lt (268 667,97 euro) kainą. „Silberauto“ pasiūlymas buvo šiek tiek brangesnis – 1 074 878 26 Lt (311 558,92 euro) ir ji liko antroje vietoje.

Tiesa, dabar Seimo kanceliarija nurodė, kad pirkinio kaina iš tiesų yra dar mažesnė – 899 434,60 Lt, arba 260 705,68 euro. Vadinasi, vienas BMV520i automobilis kainuoja vos daugiau nei atitinkamos komplektacijos „Škoda Superb“, kurios minimali kaina – 23 560 eurų.

Kaip numatyta pirkimo sąlygose, Seimo kanceliarija pirko ne mažesnės kaip E2 klasės automobilius (pagal bendrovės „Auto Tyrimai“ rinkos klasifikaciją). Pagal šią kvalifikaciją – tai prestižiniai, dideli automobiliai.

Seimo kanceliarija „Veidą“ informavo, kad naujus automobilius pirko norėdama atnaujinti ir sumažinti savo automobilių parką. Iki šio pirkimo autoūkis turėjo 74 automobilius, kurių apie 80 proc. yra senesni nei dešimties metų. Įsigijus dešimt naujų BMV, dvidešimt vieną seną automobilį nuspręsta parduoti. Pernai buvo surengti du aukcionai, per kuriuos parduoti penki automobiliai.

Seimo kanceliarijos automobiliais naudojasi Seimo nariai ir Seimo kanceliarijos darbuotojai, jie aptarnauja Seimo svečius ir oficialias užsienio delegacijas pagal tarptautinio protokolo reikalavimus, automobiliai taip pat naudojami valstybinių švenčių ir kitų renginių metu.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-01-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Bendrovė „Smart Taxi“ net 30 procentų didina savo automobilių parką – į Vilniaus gatves balandžio viduryje turėtų išriedėti septyni 2014 metų laidos taksi automobiliai. Pasak „Smart taxi“ vadovo Vytauto Reiso, reaguojant į pasikeitusius klientų poreikius, taksi automobilių parką planuojama papildyti tiesiai iš gamyklos pristatytais penkiais „Toyota Corolla“ ir dviem „Toyota Verso“ taksi automobilias.

„Lietuvoje pamažu prigyja užsienio šalių praktika, kad nuosavas automobilis mieste – prabanga, o ne būtinybė, todėl sostinėje kviečiančių taksi kasdienėms reikmėms daugėja. Pastebėjome, kad per pastaruosius metus vilniečių prioritetai pasikeitė: kaip įprasta pasaulio didmiesčiuose, jiems svarbus tapo ne tik taksi punktualumas, bet ir suteikiamas komfortas, – sako V. Reisas. – Šiuo metu didžiąją „Smart Taxi“ automobilių parko dalį sudaro benzininiai „Toyota Verso“ ir hibridiniai „Toyota Prius“ automobiliai, bet nuo balandžio vidurio planuojame „Smart taxi“ autoparką papildyti penkiais naujais verslo klasės sedanais „Toyota Corolla“ ir dviem „Toyota Verso“ automobiliais, kuriuos dėl talpių bagažinių pamėgo į oro uostą vykstantys keleiviai.

Pasak V. Reiso, naujų „Smart taxi“ automobilių komplektacijoje dėl vairuotojų ir keleivių saugumo yra numatytos galinio vaizdo stebėjimo kameros, kurios filmuos tai, kas vyksta gatvėje už taksi automobilio bei padės vairuotojui saugiau manevruoti atbuline eiga. Keleivių patogumui taksi įrengti kortelių skaitytuvai bei belaidis interneto ryšys. Naujieji automobiliai testuose yra įvertinti penkiomis nepriklausomos automobilių saugumo bandymų organizacijos „Euro NCAP“ žvaigždutėmis už saugumą keliuose.

Iki balandžio vidurio bendrovė planuoja didinti ir darbuotojų skaičių: pasamdžius 30 naujų vairuotojų, įmonėje bus iki 115 darbuotojų. „Smart Taxi“ darbuotojų kvalifikacijos įgijimui ir tobulinimui skiria itin didelį dėmesį: „Norint įsidarbinti mūsų įmonės taksi vairuotoju, prireiks ne tik Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmuose (VPPAR) įgyto kvalifikacinio atestato, taisyklingos lietuvių kalbos ar pagrindinių užsienio kalbos gebėjimų, bet ir neblogų istorinių žinių apie miesto kultūrinius objektus ar Lietuvos istoriją. Taip siekiame sukurti kuo efektyvesnį vairuotojo bendravimą su keleiviu bei suteikiame galimybę šalies svečiams taksi automobilyje jaustis tarsi turistiniame ture“, – sako „Smart taxi“ vadovas.

„Smart taxi“ galima iškviesti telefonu, mobiliąja programėle bei internetu, keleiviai savo užsakymų ir kelionių istoriją gali visada patikrinti taksi internetinėje svetainėje. Taksi iškvietimo programėlę galima atsisiųsti iš čia: http://goo.gl/lcE87E

Sistemos, nustatančios vairuotojo nuovargį ir išsiblaškymą, padarys ateities automobilius daug saugesnius. Tai pasiekti padės speciali saugumo technologija, atpažįstanti užmerktas akis ir vairuotojo žvilgsnio kryptį.

„Šis sprendimas leis vairuotojui būti dar labiau užtikrintam savo automobiliu ir juo pasitikėti“, – aiškina „Volvo Cars“ inžinierius ir vairuotojo palaikymo sistemos funkcijų kūrimo projekto vadovas Peras Landforsas (Per Landfors).

Prietaisų skydelyje įmontavus jutiklį, kuris stebi vairuotojo žvilgsnį, kaip plačiai yra atvertos jo akys ir vairuotojo galvos laikymo kampą, pavyko sukurti saugumo sistemą, nustatančią vairuotojo būklę ir sugebančią atitinkamai nustatyti automobilio valdymą. Kartu automobilis stebės, kad neišvažiuotų iš važiuojamosios juostos ir per arti nepriartėtų prie kito automobilio, jei vairuotojas nukreips savo dėmesį į ką nors kitą. Sistema taip pat sugebės nustatyti vairuotojo mieguistumą ir neleis užmigti vairuojant.

Prie tokių sistemų priskiriama diegiama saugumo sistema „Lane Keeping Aid“, padedanti išlaikyti automobilį važiuojamoje juostoje ir sumažinanti susidūrimo riziką važiuojant nedideliu greičiu, susidūrimo perspėjimo sistema „Collision Warning“ ir adaptyvioji pastovaus greičio kontrolės sistema su funkcija „Queue Assist”.

Jutikliai yra įdiegti priešais vairuotoją esančiame prietaisų skydelyje. Nedideli LED šviesos diodai apšviečia vairuotoją infraraudonaisiais spinduliais, kurie sistemai perduoda informaciją apie vairuotojo būseną. Žmogaus akis nepastebi infraraudonųjų spindulių, todėl jie vairuotojui netrukdys.

Vairuotoją stebintys jutikliai suteikia ir kitas galimybes. Vairuotojo akių stebėjimas leis automobiliui nustatyti salono apšvietimą ir dieninių žibintų intensyvumą pagal vairuotojo žvilgsnio kryptį. Automobilis sugebės pats atpažinti prie vairo sėdintį žmogų ir nustatyti sėdynės padėtį.

Technologija jau yra įdiegta keliuose bandomuosiuose automobiliuose. Be to, „Volvo Cars“ kartu su Čalmerso technologijų universitetu ir koncernu „Volvo AB“ atlieka tyrimus, kurių tikslas – nustatyti veiksmingiausius vairuotojo nuovargio ir išsiblaškymo nustatymo metodus.

Vairuotojo būklės įvertinimas („Driver State Estimation“), jutikliams stebint prie vairo sėdinčio žmogaus būklę, yra labai svarbus. Tai gali tapti esminiu aspektu, ateityje kuriant autonomiškai valdomus automobilius. Automobilis galės pats nustatyti, ar vairuotojas sugeba vairuoti automobilį, kai nebebus sąlygų tęsti kelionę valdant automobilį autonominiu būdu.
Ši technologija – dar vienas reikšmingas pasiekimas, priartinantis įmonę „Volvo Cars“ prie užsibrėžto tikslo – pasiekti, kad iki 2020 m. naujuosiuose „Volvo“ automobiliuose nežūtų ir rimtai nesusižeistų nė vienas žmogus.

Ženevos automobilių parodoje įmonė „Volvo Car Group“ pristatys „Concept Estate“ – trečiąjį koncepcinį automobilį, kuris pratęs naują eksterjero dizaino kryptį, pristatytą dviejuose ankstesniuose koncepciniuose modeliuose ir sulaukusią daugybės teigiamų atsiliepimų. Tai yra pirmasis šios serijos modelis, kuris atskleis naują būsimų „Volvo“ modelių interjero dizainą ir funkcionalumą.

Labiausiais stebinanti „Concept Estate“ interjero dizaino savybė – jo paprastumas. Tradicinius mygtukus ir valdymo prietaisus pakeitė didelis jutiklinis ekranas esantis prietaisų skydelyje.

„Pagrindinė idėja buvo padaryti informacijos valdymą ir pateikimą visiškai intuityvų ir lengvai naudojamą. Visi sistemos elementai yra ten, kur juos tikitės rasti, todėl automobilio vairavimas tapo dar malonesnis, patogesnis ir saugesnis“, – pasakoja „Volvo Car Group“ dizaino skyriaus viceprezidentas Tomas Ingenlatas (Thomas Ingenlath).

Jutiklinis ekranas pakeis beveik visus mygtukus ir valdymo elementus, išskyrus tokias svarbias funkcijas kaip garso reguliavimas, muzikos atkūrimas, avarinis signalas ir stiklų šildymas. Priešais vairuotoją esantis skaitmeninis prietaisų skydelis prijungtas prie jutiklinio ekrano.

„Jutiklinis ekranas palengvins automobilio valdymą ir užtikrins patogesnį vairavimą – aiškina „Volvo Car Group” interjero dizaino skyriaus direktorius Robinas Peidžas (Robin Page) – Vertikaliai įmontuoto jutiklinio ekrano naudojimas leido sukurti puikią interjero architektūrą. Ši sistema bus įdiegta būsimuosiuose „Volvo“ modeliuose“.

Įmonė „Volvo“ iškėlė universalus į naują kokybės lygį, suderinusi funkcionalumą, patvarumą, praktiškumą ir didelį našumą. „Volvo V70“ ir „XC70“ modeliai sulaukė daugybės teigiamų įvertinimų kaip vieni iš paklausiausių universalų.

„Volvo“ koncepciniai automobiliai visuomet susilaukia ypatingo dėmėsio. Frankfurto automobilių parodoje pirmaujantis vokiečių automobilių žurnalas automobilį „Concept Coupé“ pavadino „parodos automobiliu“, o Detroito automobilių parodoje „Concept XC Coupé“ iškovojo prestižinį „Eyes ON Design“ apdovanojimą.

Pasirodžius pirmajai informacijai apie ilgai laukto visureigio „XC90“ eksterjero dizainą ir po jo pristatytus naujus modelius, pasaulinis susidomėjimas koncepciniais „Volvo“ automobiliais dar labiau sustiprėjo. „Volvo XC90“ bus pristatytas vėliau šiais metais.

Istorijos diena
Galinės koncepcinio „Concept Estate“ modelio dalies dizainas primena aštuntojo dešimtmečio pradžioje sukurto „Volvo 1800ES“ dizainą.

„1800 serijos modeliai – legendos, pamėgtos dėl puikaus dizaino ir gerai apgalvotų detalių. Tačiau jų eksterjero ir salono dizaino elementų panaudojimas nereiškia, kad mes laikomės retro stiliaus. Mes remiamės šiuo ryšiu su puikia praeitimi, kad sukurtumėme ateitį, kurioje absoliutus grožis tampa neatskiriama „Volvo“ prekės ženklo dalimi“, – yra įsitikinęs Tomas Ingenlatas (Thomas Ingenlath).

Legendinių 1800 serijos modelių dizaino įtaka pastebima kai kuriose „Concept Estate“ salono detalėse, pavyzdžiui, dviejų stipinų vairas, prietaisų skydelis, indikatoriai.

„Skiriamasis pirmųjų keturių dešimtmečių „Volvo“ istorijos ženklas – tradicinis meistriškumas ir kokybiškų medžiagų naudojimas. Mes meistriškai suderinome šią neatskiriamą mūsų prekių ženklo dalį su šiuolaikiniu akcentu į pirmaujančias technologijas ir „išmaniąsias“ funkcijas, skandinaviškuoju meniniu požiūriu ir sukūrėme „Concept Estate“ – originalų saloną iš natūralių medžiagų su nepriekaištingomis detalėmis“, – pasakoja Robinas Peidžas (Robin Page).

Prabangumas ir originalumas
Laikantis šio principo, kuriuo išsiskiria lankstus Volvo funkcionalumas, mums pavyko universalą paversti tokiu puikiu ir originaliu automobiliu.

Padidintas atstumas tarp priekinės ašies ir prietaisų skydelio, grakštus siluetas ir stiklinis stogas sukuria dinamiško ir galingo trijų durelių sportinio universalo įspūdį. Tamsios kriaušės spalvos ir ryškių penkių stipinų ratlankių kontrastas suteikia automobilio įvaizdžiui gaivių šiuolaikinių natų.

Kaip ir ankstesnių koncepcinių „Concept Coupé“ ir „Concept XC Coupé“ automobilių priekinė „Concept Estate“ dalis išsiskiria nauja varikio dangčio forma ir glotniomis radiatoriaus grotelėmis, kurias įrėmina T formos dieniai žibintai. Galiniai žibintai – išsiskiriantis naujojo „Volvo Cars“ dizaino elementas.

Švediškas charakteris iš vidaus ir iš išorės
„Volvo“ dizainerių komanda įkvėpimo sėmėsi iš ryškių ir spalvingų šiuolaikinio švediško gyvenimo būdo ir dizaino tendencijų. Visų keturių sėdinių saugos diržai ir švedų dizainerio „Kasthall“ sukurti vilnoniai kilimėliai yra ryškios oranžinės spalvos.

„Orrefors/Kosta Boda“ krištolinis pavarų perjungimo svirties antgalis taip pat yra oranžinės spalvos, o lubų ir galinė sėdynių atlošų dalies apmušalai iš vilnonio audinio juodai baltais langeliais suteikia salonui žaismingumo.

Maloni atmosfera
Meistriškai sukurtos detalės, tokios kaip prietaisų skydelis apmuštas natūralia oda, vaškuoto medžio apdaila ir vario akcentai, paryškina „Concept Estate“ salono švediško dizaino bruožus.

„Koncepcinio automobilio saloną galima laikyti gana spalvingu, tačiau stiklinis stogas ir sėdynės iš minkštos „Bridge of Weir“ odos sukuria šiltą ir jaukią atmosferą, būdingą tradiciniam švediškam viešbučiui – vietai, kur jums taip patogu, kad nesinori jos palikti“, – aiškina Robinas Peidžas (Robin Page).

Šiemet debiutavusio naujojo BMW X5 kokybė ir inovacijos aukštai vertinamos tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Šis modelis neseniai Vokietijoje iškovojo „Auksinio vairo“ prizą sportinių visureigių tipo automobilių kategorijoje.

Prizas yra teikiamas patiems inovatyviausiems atskirų kategorijų automobiliams. Tuo tarpu Lietuvoje BMW X5 kasmetiniuose „Metų automobilio 2014“ apdovanojimuose kątik pelnė garbingą „Lietuvos metų visureigio“ titulą.

„Abu šie apdovanojimai dar kartą įrodo, kad BMW X5 pelnytai laikomas tikru lyderiu sportinio tipo visureigių segmente. Nors tai yra visureigis, jis pasižymi lengvojo automobilio aerodinaminėmis savybėmis, yra patogus, universalus ir malonus vairuoti“, – sako įgaliotosios BMW atstovės Lietuvoje UAB „Krasta Auto Vilnius“ direktorė Rasa Klimavičiūtė.

Vokietijoje BMW X5 laimėtas „Auksinio vairo“ apdovanojimas teikiamas nuo 1976 m., jį įvairiose kategorijose yra gavę daugiau negu 20 BMW automobilių. Geriausiu sportinių visureigių kategorijoje BMW X5 pripažino tiek ekspertų komisija iš visos Europos, kurią sudarė lenktynininkai, dizaineriai,  žurnalistai, automobilių bandytojai ir inžinieriai, tiek 200 tūkst. „Auto Bild” ir „Bild am Sonntag” žurnalų skaitytojų, dalyvavusių rinkimuose. Šis prizas yra teikiamas patiems inovatyviausiems automobiliams.

Trečiosios kartos visureigis BMW X5 gali pasigirti pačiu geriausiu aerodinamikos koeficientu (0,31) savo klasėje – šis koeficientas yra toks pats kaip lengvojo automobilio. Puikias aerodinamines naujojo X5 savybes užtikrina horizontalios kėbulo linijos, ypatinga priekinio bamperio forma ir „švarus“, detalėmis neapkrautas automobilio galas. BMW X5 yra pažangus ir aplinkosaugos srityje. Automobilio svoris, lyginant su pirmtaku, sumažėjo 200 kg, tai padėjo sumažinti degalų sąnaudas ir CO2 emisiją.

Kitos išskirtinės savybės, kuriomis pasižymi BMW X5 – maksimaliai optimizuotas oro pasipriešinimas, efektyvios variklių technologijos ir standartinėje komplektacijoje esanti automatinė aštuonių pavarų greičių dėžė su papildoma „BMW Efficient Dynamics“ technologija, taip pat „Auto Start&Stop“ funkcija ir ECO PRO režimas.

BMW X5 universalumą pabrėžia ne tik standartinėje komplektacijoje esanti „Driving Experience Control“ sistema, kurios  pagalba vairuotojai gali pasirinkti jiems tinkamiausią „Comfort“, „Dynamic“ arba „Professional“ paketą, bet taip pat ir galimybė savo BMW X5 rinktis su viena iš 5 pakabų, kurios gali patenkinti vairuotojų, tiek ieškančių komforto, tiek  sportiškumo, poreikius.

Inovacijomis bei naujovėmis pasižymi ir naujajame BMW X5 esanti „BMW ConnectedDrive“ sistema, kurią papildė naujas projekcinis ekranas su pilnu spalvų spektru bei nauju turiniu, taip pat „BMW Night Vision“ žmones ir gyvūnus atpažįstanti funkcija su taškiniu apšvietimu („Dynamic Light Spot“), greičio ribojimo informacija, nauja „BMW Parking Assistant“ sistema, taip pat „Driving Assistant“ su išvažiavimo iš eismo juostos, susidūrimo ir pėsčiųjų perspėjimo funkcijomis. Naujasis BMW X5 turi ir išplėstą internetinių funkcijų gamą.

„Lietuvos metų visureigio“ apdovanojimą BMW X5 skyrė autoritetinga jau 17 metų vykstančių rinkimų „Metų automobilis“ vertinimo komisija, sudaryta iš 10 Lietuvos automobilių žiniasklaidos atstovų. Konkurse dalyvavę visureigiai buvo bandomi specialiai tam parinktose trasose, sudėtingesnėse negu tos, kuriose testuoti įprasti automobiliai. Trasas daugiausia sudarė smėlėti, klampūs miško keliukai su staigiais nuolydžiais bei įkalnėmis.

BMW X5 oficialiai Lietuvos rinkai pristatytas šių metų lapkričio mėnesį, o užsisakyti jį galima jau nuo spalio visuose „Krasta Auto“ salonuose. Jo kaina prasideda nuo 202,7 tūkst. litų.

Apie draudimą atskaityti lengvųjų automobilių pirkimo PVM, Lietuvoje galiojantį nuo 2002-ųjų, yra diskutuota daugybę kartų. Paskutinysis šio klausimo svarstymas vyko spalio 9-ąją. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas eilinį kartą priėmė nutarimą nepritarti įstatymo pataisoms, galinčioms pastebimai pagyvinti prekybą naujais automobiliais, o drauge prisidėti prie keleto gretutinių problemų sprendimo: racionalaus šalies transporto parko formavimo, eismo saugumo, aplinkos taršos bei mokesčių surinkimo. Tačiau ir tai dar ne viskas. Kaimyninių šalių politikai šiuos dalykus vertina visiškai kitokiu aspektu.

2013-aisiais PVM klausimas buvo patekęs į Latvijos ir Estijos įstatymų leidėjų darbotvarkę. Estijoje PVM mokėtojams yra suteikta teisė naudotis pilna lengvųjų automobilių pirkimo PVM atskaita. Čia taip pat, kaip ir Lietuvoje taikomas pajamų natūra apmokestinimas GPM, jei automobilis naudojamas asmeniniais tikslais. Nors toks modelis laikytinas bene racionaliausiu, estai buvo užsimoję padidinti biudžeto pajamas: parlamentą pasiekė PVM įstatymo pataisos, nustatančios 50 proc. atskaitomo pirkimo PVM ribą.

Finansų analitikai pastebėjo, kad tokios ribos nustatymas nebuvo pagrįstas realiais skaičiavimais, koks yra faktinis automobilių naudojimas verslo, ir koks – privatiems poreikiams. Visgi pati ribos nustatymo idėja rodo, kad Estija neketino tapti visiškai panaikinanti teisę į lengvųjų automobilių pirkimo PVM atskaitą. Tačiau įsibėgėjus diskusijoms didesnių mokesčių šalininkai patyrė fiasko ir tvarka liko nepakitusi.

Lietuvos autoverslininkų asociacijos duomenimis, tokią debatų baigtį lėmė palyginamoji analizė, kaip PVM atskaitos draudimas įtakoja naujų automobilių pardavimus.

„1000 juridinių asmenų naujai registruojamų lengvųjų automobilių skaičius Rumunijoje, Bulgarijoje ir Lietuvoje nuo ES vidurkio atsilieka maždaug 6 kartus. Visose minėtose šalyse PVM atskaita draudžiame, o transporto parkas – pats seniausias. T. y. šie dalykai neabejotinai susiję, nes verslo įmonės, nuperkančios didžiąją dalį naujų lengvųjų automobilių (Lietuvoje šis rodiklis siekia 90 proc.), stengiasi pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis. Pagunda tai padaryti tiesiogiai proporcinga nusižiūrėto automobilio kainai. Jokio diskomforto ar papildomų eksploatacijos rūpesčių toks bandymas taupyti nesukuria. Oficialiai skelbiama tvarka, leidžianti mašinai „svetimais“ valstybiniais numeriais viešėti 90 dienų, yra niekinė, nes sienos atviros ir automobilių judėjimas niekaip nekontroliuojamas. Šalys, ignoruojančios šiuos dalykus, tiesiog praranda nemažas sumas įvairių mokesčių, susijusių su automobilio registracija, draudimu, lizingu ar techniniu aptarnavimu. Estai atviru tekstu pasakė nenorį mokestiniais ir administraciniais kaštais apsunkinti įmonių, ypač smulkaus ir vidutinio verslo atstovų, ar kitaip komplikuoti galimybes įsigyti naujus lengvuosius automobilius, o tuo pačiu „prilygti“ šiame kontekste labiausiai apgailėtinai atrodantiems kraštams. Deja, Lietuva patenka būtent į tokį sąrašą“, – pastebėjo Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) prezidentas Petras Ignotas.

Tuo tarpu Latvijai dar šių metų pavasarį Europos Taryba suteikė leidimą atskaityti 80 proc. patirto lengvųjų automobilių pirkimo PVM. Tokia riba pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad Latvijos atstovų teigimu, vidutinis lengvojo automobilio naudojimas privatiems poreikiams sudaro apie 20 proc. Be kita ko, čia peržiūrėta suma, kurią peržengus automobilis prilyginamas prabangos prekei – PVM galima susigrąžinti nuo 60 tūkst. eurų. Lig šiol tą galėjo padaryti įmonės, mašinai išleidusios ne daugiau 43 tūkst. eurų.

Lietuvoje galimybę susigrąžinti PVM už įsigyjamus automobilius įmonės prarado kaip tik dėl to, kad kai kurie verslininkų piktnaudžiavo įsigyjant prabangias ir su tiesiogine veikla niekaip nesusijusias transporto priemones bei dėl valstybės biudžete, kaip visuomet, žiojėjusios skylės. Tačiau ši problema buvo išspręsta pakoregavus Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymą – tarnybinių automobilių naudojimą asmeniniais tikslais prilyginus fizinio asmens pajamoms natūra ir apmokestinus GPM bei sveikatos ir socialinio draudimo mokesčiais. Nepaisant to, draudimas susigrąžinti PVM liko, o lengvuosius automobilius įsigyjančias įmones užgulė dvigubo apmokestinamo našta.

Mokesčių ekspertai iš kompanijos PwC pastebi, kad esama padėtis iš tiesų nelogiška ir neteisinga.

„Draudimas atskaityti lengvųjų automobilių pirkimo PVM yra aiškinimas tuo, kad neretai jie naudojami ne tik verslo, tačiau ir privačiais darbuotojų tikslais. Tačiau siekiant papildomai apmokestinti darbuotojų gaunamą naudą nėra atsižvelgiama į tai, kad tai daroma neproporcingai verslo vienetų patiriamoms išlaidoms. Daugeliu atvejų didžioji naudojamo automobilio nauda tenka įmonės vykdomai veiklai ir nedidele dalimi – asmeniniams darbuotojų poreikiams, be to, ne visos įmonės apskritai suteikia teisę darbuotojams naudoti automobilius privatiems tikslams. Galiausiai nėra aišku, kodėl tokia nuostata Lietuvoje taikoma tik lengviesiems automobiliams. Neretu atveju įmonių darbuotojai privatiems poreikiams gali naudoti mobiliuosius telefonus, kompiuterius ar kitą įrangą, tačiau jų įsigijimui PVM atskaitos apribojimai ar draudimai nėra taikomi“, – konstatavo PwC Mokesčių ir teisės skyriaus projektų vadovė Aušra Miltenytė.

Remiantis kaimyninių valstybių patirtimi, siūlymai Lietuvos PVM mokėtojams suteikti teisę į lengvųjų automobilių įsigijimo ar nuomos PVM atskaitą neturėtų būti atmetami argumentuojant vien biudžeto pajamų netekimu. Bent jau dalinės pirkimo PVM atskaitos suteikimas palengvintų automobilius įsigyjančių įmonių mokestinę naštą. Be kita ko, toks sprendimas padėtų panaikinti šiuo metu susidariusį Lietuvos atsilikimą nuo kaimyninių šalių lengvųjų automobilių rinkos bei sustiprinti savo konkurencingumą.

LAA skaičiavimais, Lietuvoje atsisakius diskriminacinių nuostatų, susijusių su automobilių įsigijimo PVM atskaita, naujų mašinų rinka išaugtų mažiausiai dvigubai.

Svarbu ir tai, kad Europos Komisija yra parengusi ES valstybėms narėms taisykles, kuriomis nustatomos su variklinėmis kelių transporto priemonėmis susijusios išlaidos, kurių pirkimo PVM negali būti pilnai įtrauktos į PVM atskaitą. Pažymėtina, kad šiomis taisyklėmis, kurios turėtų įsigalioti nuo 2015-ųjų, siekiama, kad transporto priemonių pirkimo PVM atskaita būtų suvienodinta tarp visų ES valstybių narių, įgyvendinant ribotos pirkimo PVM atskaitos mechanizmą. Kitaip tariant, EK pripažįsta ir valstybėms narėms rekomenduoja, kad lengvųjų automobilių pirkimo PVM atskaita neturėtų būti draudžiama, o tik ribojama dėl naudojimo asmeniniams tikslams.

ES valstybių narių praktika dėl lengvųjų automobilių pirkimo PVM atskaitos

DEB, LOH, FUC, GEJ. Vieniems vairuotojams tokie dviprasmiški raidžių junginiai ant automobilių valstybinių numerių – problema jų reputacijai, kitiems – tik nereikšminga detalė. Lapkritį atlikta lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt apklausa parodė, kad kas antram vairuotojui valstybinis numeris yra vienas iš svarbiausių automobilio išskirtinumo elementų.
Tik mažiau nei penktadalis (18 proc.) vairuotojų teigia, kad automobilio numeris yra visiškai nereikšminga smulkmena, į kurią neverta kreipti dėmesio. Beveik trečdaliui lietuvių automobilio numeris taptų svarbus nebent tuomet, jei raidės turėtų negatyvią reikšmę.
Viktoro Daukšo, Autoplius.lt plėtros vadovo, teigimu, vyrams kur kas svarbiau nei moterims, koks jų automobilio numeris.
„Tik kiek daugiau nei trečdalis moterų nurodė, kad valstybinis automobilio numeris – svarbus išskirtinumo elementas. Vyrai dėl numerio rūpinasi labiau. Beveik pusei (49 proc.) svarbu ne tik kokį automobilio modelį jie vairuoja, tačiau ir koks valstybinis numeris  juos reprezentuoja kelyje. Tai savotiška vizitinė kortelė. Ypač jautriai reaguojama į dviprasmiškus raidžių junginius, pavyzdžiui, DEB. Siekdami išvengti tokių numerių, vairuotojai „Regitrai“ prie įprastinės valstybinio numerio kainos linkę sumokėti papildomai“, – pasakoja V. Daukšas.
Lengvųjų automobilių rinkos eksperto pastebėjimus patvirtina ir Autoplius.lt apklausa. Net 58 proc. lietuvių pripažįsta, kad iš karto keistų jiems suteiktus dviprasmiškus numerius, pavyzdžiui, GEJ ar DEB. Moterys į minėtus numerius reaguotų ramiau nei vyrai – jų tikrai atsisakytų 36 proc.
Vairuotojų nuomone, dėl dviprasmiškų automobilio numerių raidžių nukentėtų jų reputacija. Dalis lietuvių minėtus raidžių junginius vertina su humoru – ketvirtadalis teigia, kad iš LOH ar DEB raidžių junginių tiesiog pasijuoktų ir džiaugtųsi gavę išskirtinius numerius. 18 proc. dviprasmiškų numerių nesureikšmintų ir su jais važinėtų toliau.
Nemaža dalis vairuotojų yra pagalvoję ir apie išskirtinių numerių įsigijimą, tačiau juos sustabdė finansinės galimybės. Taip atsakė 59 proc. apklausoje dalyvavusių vyrų ir 56 proc. moterų.
„Įsigyti vardinius numerius Lietuvoje – prabangos ženklas ir įvaizdžio dalis. Jų kaina yra 5 tūkst. litų, o tai yra beveik pusė vidutinės Lietuvoje parduodamo naudoto automobilių kainos. Dažniausiai vardiniais numeriais pagražinami nauji ar prieš kelis metus pagaminti brangesni automobiliai“, – pasakoja Autoplius.lt plėtros vadovas.
Už išskirtinius numerius mokėti 5 tūkst. litų sutiktų tik 5 proc. lietuvių. Didžiausia dalis (57 proc.) apklausos dalyvių pirktų vardinius numerius, jeigu jie kainuotų iki 500 litų. 28 proc. – nuo 500 iki 1000 litų, 9 proc. – nuo 1000 iki 3000 litų.
Piniginiu klausimu taupesnės moterys, nes net 78 proc. atsakė, kad pirktų vardinius numerius, jeigu jie kainuotų iki 500 litų ir tik 15 proc. – nuo 500 iki 1000 litų. Dabartinė suma tiktų tik 2 proc. moterų. Vyrai už išskirtinius numerius sutiktų mokėti daugiau – 28 proc. nuo 500 iki 1000 litų, 9 proc. – nuo 1000 iki 3000 litų.
Vardiniai numeriai mieste susilaukia įvairiausių reakcijų. Kas ketvirtas apklausos dalyvis teigia, kad išskirtiniai numeriai – kvaila mintis ir tai nei vairuotojui nei automobiliui neprideda jokios vertės. Visgi dauguma apklausos dalyvių (45 proc.) teigiamai reaguoja gatvėje pamatę automobilį su išskirtiniais numeriais. Jų nuomone, vardiniai numeriai – puiki įvaizdžio dalis. 30 proc. apklausos dalyvių labai smalsu pamatyti, kas vairuoja automobilį su išskirtiniais numeriais. Smalsesnės moterys – 36 proc. jų nori pamatyti, koks asmuo yra už automobilio su išskirtiniais numeriais vairo.
Apie Autoplius.lt
Lankomiausias transporto skelbimų portalas Lietuvoje, užimantis lyderio pozicijas rinkoje jau 10-us metus. Skelbimų skaičius portale viršija 190 tūkstančių. „GemiusTraffic“ duomenimis, š. m. spalio mėnesį portale apsilankiusių unikalių lankytojų skaičius viršijo 1,48 milijono ribą. 2013 metų trečiąjį ketvirtį portale Autoplius.lt buvo pardavinėjama automobilių už 1,70 mlrd. litų.

Daugiau informacijos:

Viktoras Daukšas
Autoplius.lt plėtros vadovas
Mob. tel. +370 615 57007
El. paštas: viktoras.dauksas@plius.lt
www.autoplius.lt

Atsigaunanti Lietuvos ekonomika teigiamai veikia ir šalies automobilių rinką. Trečiąjį ketvirtį parduotų automobilių  skaičius buvo didesnis nei 2008-ųjų, kurie vadinami rekordiniais, tuo pačiu laikotarpiu. Liepos–rugsėjo mėnesiais šalyje sudaryta 104 tūkst. pardavimo sandorių, o tai yra 6,4 proc. daugiau nei prieš šešerius metus, rodo lankomiausio transporto skelbimų portalo Baltijos šalyse Autoplius.lt ir valstybės įmonės „Regitra“ duomenys.
Daugiausiai – 60,6 tūkst. – Lietuvoje užfiksuota registruotų automobilių sandorių. Naujai į šalį įvežtų transporto priemonių skaičius pasiekė 40,2 tūkst. ir iki rekordinio 2008-ųjų metų rodiklio pritrūko vos 0,5 proc. Lyginant su pernai, šių automobilių įvežta 2,4 tūkst. (6,4 proc.) daugiau.
Pasak Viktoro Daukšo, Autoplius.lt plėtros vadovo, trečiojo ketvirčio rezultatai rodo, kad lietuviai jau pamiršta ekonominį sunkmetį ir vis dažniau keičia automobilius.
„2013 m. gali būti pirmieji metai, kuomet bendras metų sandorių skaičius viršys 2008 metų rezultatus. Žinoma, rinkai tai yra iššūkis, nes vertinant pirmus tris ketvirčius įvyko 292 tūkst. sandoriai. O tai yra 6  tūkst. mažiau nei 2008 m. (298,2 tūkst.)“, – situaciją pristato lengvųjų automobilių rinkos ekspertas.
Naujų automobilių rinka – gelbsti akcijos ir reeksportas
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, naujų automobilių prekyba lėtėja. Trečią ketvirtį naujų automobilių parduota 1,5 proc. mažiau nei pernai. Autoplius.lt ir „Autotyrimai“ duomenimis, Lietuvoje liepos–rugsėjo mėnesiais parduota 3,27 tūkst. naujų automobilių.
„Naujus automobilius vis dažniau perka privatūs asmenys. Tai rodo ekonomikos atsigavimą ir skatina naujų automobilių salonus ir toliau siūlyti įvairias akcijas. Verta pastebėti ir tai, kad mažėjančius naujų automobilių pardavimus vėl gelbsti augančios reeksporto apimtys“, – sako V. Daukšas.
Kitose Baltijos šalyse – Latvijoje ir Estijoje – naujų automobilių pardavimai trečiąjį ketvirtį augo. Per tris mėnesius Estijoje nupirkta beveik pusė visų naujų automobilių Baltijos šalyse – 5,66 tūkst., t. y. 2,6 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Latvijoje naujų automobilių pardavimai padidėjo 2,3 proc. iki 3,2 tūkst.
Pasak V. Daukšo, Lietuvos naujų automobilių rinkoje jaučiamas sąstingis. „Uždirbant vidutinį atlyginimą įpirkti naujų automobilių Lietuvoje neįmanoma, todėl labiau klesti naudotų automobilių rinka. Estijoje, kur vidutinis atlyginimas apie 900 litų didesnis nei Lietuvoje, nauji automobiliai taip pat didelė prabanga, tačiau nors ten šalis mažesnė yra daugiau galinčių sau leisti įsigyti naujų automobilių“, – atkreipia dėmesį lengvųjų automobilių rinkos ekspertas.
Liepos–rugsėjo mėnesiais populiariausios naujų automobilių markės Baltijos šalyse buvo „Volkswagen“ (Lietuvoje ir Latvijoje) ir „Toyota“ (Estijoje). Lietuvoje trečiąjį ketvirtį ypač šoktelėjo „Škoda“ markės automobilių pardavimai – net 51,8 proc. lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Į geriausiai Lietuvoje parduodamų naujų automobilių viršūnę šoktelėjo „Škoda Octavia“ (185 vnt.). Šis modelis buvo populiariausias ir Estijoje (parduota 305 vnt.), o Latvijoje geriausiai perkamu nauju automobiliu tapo „Ford Focus“ (156 vnt.).
Vidutinės kainos: nauji ir naudoti pabrango
Autoplius.lt vertinimu, vidutinė naudotų automobilių kaina liepos–rugsėjo mėnesiais buvo 10,4 tūkst. litų, t. y. 313 litų didesnė nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu ir apie 100 litų didesnė nei praėjusį ketvirtį.
Pasak V. Daukšo, labiausiai – 6,6 proc., arba 1074 litais, paaugo 6–10 metų automobilių kaina, kuri dabar siekia 17,2 tūkst. litų.
„Kitų amžiaus grupių automobilių vidutinės kainos taip pat šiek tiek padidėjo. Autoplius.lt skaičiavimais, dyzeliniai automobiliai išlieka nuo 9,6 iki 52,9 proc. brangesni už benzinu varomus automobilius. Pavyzdžiui, 16–20 m. dyzeliniai automobiliai kainuoja 1,4 tūkst. litų, arba 52,9 proc., brangiau už benzinu varomus to paties amžiaus automobilius“, – teigia lengvųjų automobilių rinkos ekspertas.
Du ketvirčius iš eilės nuosekliai augusi naujų automobilių vidutinė kaina šių metų trečiąjį ketvirtį smuktelėjo iki 70,8 tūkst. litų, t. y. 2,2 tūkst. litų, lyginant su praėjusiu ketvirčiu, tačiau lyginant su pernai nauji automobiliai brango 3,5 proc. „Naujų automobilių kainos pokyčius lėmė padidėję „Škoda“ bei smuktelėję BMW ir „Honda“ automobilių pardavimai“, – pastebi V. Daukšas.
Naujesnių automobilių įvežama mažiau
Lyginant naujai įvežtų ir naujų automobilių sandorių skaičių Baltijos šalyse, Lietuvoje parduodama 12,3 karto daugiau naudotų automobilių nei naujų. Latvijoje šis santykis mažesnis tris kartus – 4,2, o Estijoje – beveik aštuonis – vienam naujam tenka 1,5 importuoto naudoto automobilio.
V. Daukšas pastebi, kad liepos–rugsėjo mėnesiais į Lietuvą įvežta 72 vienetais mažiau naujesnių – 1–5 metų – automobilių nei pernai per tą patį laikotarpį. „Pastebima, kad Lietuvoje mažėja 1–5 metų automobilių pasiūla – tai 2008–2010 metų ekonominio sunkmečio pasekmė. Tuomet pasaulyje žymiai krito naujų automobilių prekyba“, – sako V. Daukšas.
Senesnių nei 5 metų amžiaus importuojamų automobilių skaičius Lietuvoje augo. Labiausiai – 950 vienetais – padaugėjo 11–15 metų amžiaus transporto priemonių. Į Estiją ir Latviją dažniausiai įvežami naujesni – 6–10 metų automobiliai. Palyginus procentines dalis, į Estiją įvežama tris kartus, į Latviją beveik du kartus daugiau 1–5 metų automobilių nei į Lietuvą.
Pasak V. Daukšo, į Lietuvą daugiausiai įvežama naudotų dyzelinių automobilių, tačiau jų populiarumas per trečiąjį ketvirtį nežymiai smuktelėjo – nuo 73,6 iki 72,5 proc. visų įvežamų naudotų transporto priemonių. Latvijoje naujai įvežtų naudotų dyzelinių automobilių skaičius paaugo – nuo 77,9 iki 79,5 proc.
Nuoroda į „Barometrą“: http://auto.plius.lt/tyrimai/barometras/automobiliu-rinkos-apzvalga-2013-iii-ketv