Keturis kartus dužęs automobilio stiklas, balansavimas kabant ant prarajos krašto, pramuštas automobilio radiatorius bei pavojingai kaistantis variklis, sulaužyti amortizatoriai ar pilnai sutrūkęs stabdžių diskas – daugybė incidentų, galėjusių baigtis labai liūdnai. Tai faktai, kurie byloja apie „OSCar 03“ automobilio modelį, kuris vairuojamas Benedikto Vanago, įveikė  žymiausias ralio maratonų planetos pirmenybes – Dakaro ralį bei nepateko į juodąją statistiką, kurioje beveik pusę startavusių automobilių negali įveikti viso apie 10 tūkstančių kilometrų, siekiančio lenktynių maršruto. Už 2,5 mėnesio Pietų Amerikoje startuosiančiame 2014 metų Dakare lietuvis kartu su naujuoju šturmanu Andrejumi  Rudnickiu važiuos specialiai pagal jo poreikius patobulintu „OSCar 03“ modeliu.

Vienam labiausiai patyrusių Lietuvos pilotų Benediktui Vanagui uždavėme keletą klausimų, susijusių su šiųmečiu automobilio modeliu.

Kodėl būtent toks modelio pasirinkimas buvo padarytas šiemet?

Automobilio pasirinkimas – labai kompleksinis reikalas. Rinkoje visada egzistuoja pasirinkimo laisvė. Mūsų atveju priežastys – labai pragmatiškos. Visų pirma, dėl nesėkmių trasoje dar pirmosiomis šių metų Dakaro dienomis, mes nebegalėjome panaudoti viso automobilio potencialo. „OSCar“ tikrai gali atvažiuoti aukščiau nei 65-oje absoliučios įskaitos pozicijoje, tad galime padaryti geresnį rezultatą nei tai ką pasiekėme šiais metais. Finansinės komandos galimybės taip pat nėra beribės. Šiais metais norint padaryti sprendimą, įsigyjant automobilį, kokį naudoja lyderiai, bei pagrindines atsargines jo dalis, būtų mūsų biudžetą padidinę dar 1.2 milijono litų. Šiai dienai tokių galimybių neradome. Kadangi dar tik kaupiame patirtį Dakaro lenktynėms, geresnį automobilį spėsime įsigyti ateityje.

Kuo skiriasi „OSCar“ nuo Dakaro nugalėtojų automobilių?

„OSCar“ buvo sukurtas kaip pigesnė alternatyva gamyklinių komandų naudojamiems bolidams. Pagrindinė „OSCar“ konstruktorių mintis buvo pagaminti galingiausios, T1 klasės automobilį, kuris būtų patikimas sunkiausiuose ralio maratonuose bei santykinai nebrangiai aptarnaujamas lenktynių metu. Manau, kad latvių kūrėjams tai dalinai pavyko. „OSCar“ jau ne vieną kartą yra įrodęs, kad gali atvažiuoti į lenktynių finišą.

Jei šnekame apie bolido greitį, tai matome, kad naujausi gamyklinių komandų gaminti sportiniai automobiliai yra greitesni nei „OSCar“ bent 15 procentų. „OSCar“ yra tvirtai suręstas, tačiau savo ruožtu ir sunkesnis, kas tikrai stipriai trukdo varžytis su naujausią techniką naudojančiais varžovais. Sportinio automobilio kaina dažnai nusako ir kokio lygio komponentai jame yra naudojami. Pavyzdžiui, naujas „OSCar“ kainuoja apie 850 tūkstančių litų, kai tuo tarpu Dakarą laimėjęs „MINI“ – daugiau nei 3.5 milijono litų.

Paskaičiavus, išeina, kad keturis kartus pigesnis „OSCar“ yra tik penktadaliu lėtesnis nei varžybų nugalėtojo automobilis. Pirštųsi išvada, jog tai galėtų būti racionalus sprendimas – geriausias kainos ir kokybės santykis. Tačiau automobilių sportas yra techninė sporto šaka. Čia technikos galimybės lemia nemažą atotrūkį nuo varžovų lenktynių finiše.

Kokie šio automobilio trūkumai išryškėjo šių metų Dakaro ralio maratone?

Šiųmečiame Dakare, neskaitant sunkumų, kurie atsirado apgadinus automobilį, labiausiai vargome su „OSCar“ valdomumu. Jei „Oscar“ pakankamai gerai važiuoja tiesiose bei greitose atkarpose, tai posūkiuose automobilio pasukamumas buvo stipriai ne koks. Todėl ir turėjome keletą nemalonių incidentų lenktynių eigoje.

Dar vienas faktorius, kurį prisiminus, dar ir dabar purto nemalonus drebulys, yra matymo kampas pro priekinį stiklą. Konstruodami automobilį, gamintojai greičiausiai neatkreipė pakankamai dėmesio į tai, kiek arčiausiai automobilio priekio vairuotojas gali matyti. Važiuodamas galėjau matyti tik tai kas yra nutolę nuo automobilio priekio apie 9-10 metrų. Arčiau priekio esanti zona buvo man nematoma. Tai be galo pavojinga, laviruojant kopose bei vinguriuojant kalnų serpantinais.

Visais kitais atvejais latvių konstruktoriai yra sugalvoję visai neblogų sprendimų, palengvinančių ekipažo gyvenimą šiose alinančiose lenktynėse.

Kokie šiais metais buvo prioritetai tobulinant sportinį automobilį?

Vienas svarbiausių uždavinių buvo atstatyti automobilį į tinkamą lenktynėms būklę. 2013 metų Dakaras pareikalavo nemažai šio modelio resursų. Šiuo metu galiu pasakyti, kad jis techniškai bus geresnis nei tada, kai naujas išvažiavo iš gamyklos. Jei šnekame apie atnaujinimus, visi „OSCar“ agregatai bus arba visiškai nauji, arba po detalaus patikrinimo bei visų reikalingų detalių pakeitimo naujomis. Manau, kad „OSCar“, prieš išvažiuodamas į Dakarą, bus sudarytas iš 80% visiškai naujų detalių. Tobulindami automobilį, daugiausio dėmesio skyrėme bolido pakabos nustatymams bei geometrijos reguliavimui. Taip pat kažkiek pagerinome apžvalgą vairuotojui ir šturmanui. Sumontavome tobulesnę elektros instaliaciją bei pagerinome automobilio stabdžius. Nemažai evoliucinių sprendimų, kurie tikrai pasiteisino buvusiame Dakare, buvome atlikę ir praėjusiais metais.

Sportinis bolidas skirtingai nuo gatvėse riedančių automobilių yra pastoviai tobulinamas, atžvelgiant į komandos bei ekipažo poreikius. Žinoma, privalu atsižvelgti į taisyklių lenktynėse reikalavimus.

Kiek „OSCar“ automobilių yra viso pagaminta bei ar bus daugiau tokių bolidų sausio mėnesį startuosiančiame Dakare?

Kiek man žinoma, iš viso yra pagaminta apie 17 įvairių specifikacijų „OSCar“ sportinių automobilių. Du iš jų stovi mūsų komandos boksuose. Šiuo metu turime keletą susidomėjusių lenktynininkų, kurie norėtų įsigyti vieną iš jų ir startuoti įvairiose ralio maratonų varžybose bei 2015 metų Dakare.

Esu girdėjęs, kad sausio mėnesį Dakare startuos dar vienas „OSCar 03“ automobilis. Tai labai panašaus pajėgumo technika, kurią pilotuos lenktynininkas iš Rusijos Anton Grigorov bei labai patyręs vairuotojas bei šturmanas Maris Saukans iš Latvijos.

Galima sakyti, kad „OSCar“ modeliui esate dėkingas už sėkmingai pasiektą finišą?

Taip,  „OSCar 03“ – laimingas automobilis. Nors mums ir labai nesisekė, tačiau gerai permasčius, pačiu paskutiniu momentu likimas leisdavo tęsti lenktynes.  Dabar, prisiminus tą ekstremalią situaciją, kai kabėjome ant skardžio, kūnu šiurpas praeina. Tuo metu nieko panašaus nejaučiau, tiesiog buvo svarbu evakuotis iš tos nelemtos situacijos, kad galėtume tęsti lenktynes. Antra vertus, mus tuomet rodė „Eurosport” TV kanalas, kur komentatorius sakė „šie drąsūs lietuviai“. Tuomet apie mus sužinojo 190-tyje pasaulio valstybių. Manau, kad perdavėme tinkamą žinutę pasauliui, kad nors ir esame maža tauta, tačiau galime žaisti su pasaulio didžiausiais. Tikiuosi, kad įgavome daugiau patirties bei, kad artėjančiose Dakaro lenktynėse tokie epizodai nepasikartos.

Ačiū už pokalbį!

Oficialus Dakaro puslapis www.dakar.com. Daugiau informacijos apie lenktynininką Benediktą Vanagą galima rasti oficialiame jo puslapyje www.benediktasvanagas.lt arba „Facebook“ puslapio profilyje „Benediktas Vanagas“.

„Šiuo atveju vairuotojo pasirinkimą lems tai, kaip dažnai jis vairuoja. Jei važiuojama tik kartą per savaitę, gal tikrai labiau apsimokės automobilį nuomotis, tačiau dėl kasdienio vairavimo smarkiai abejoju“, – teigia autosporto lenktynininkas Benediktas Vanagas.
Akivaizdu – jis pats nuosavo automobilio vairo artimiausiu metu nepaleis. Tačiau dalijimosi automobiliu paslauga kai kurių visuomenės grupių jau pamėgta bei išmėginta ir Lietuvoje. Itin mielai nuomojamus automobilius renkasi fiziniai asmenys, verslo sektorius, taip pat turistai ir trumpam į Lietuvą grįžę emigrantai.
„City bee“ veiklos vadovas Aurimas Drūtys tikina, kad automobilių nuomos bendrovių siūloma paslauga jau šiek tiek pakeitė ir tebekeičia nusistovėjusius žmonių įpročius: „Esame apskaičiavę, kad asmeniniais automobiliais žmonės naudojasi tik 20 proc. savo laiko, likusiu metu jie važinėja tarnybiniais automobiliais. Šeimoje vienu automobiliu naudojantis, o kitą nuomojantis galima sutaupyti nemenką suma automobilio remontui, padangų keitimui ir kt.“
Automobilių nuomos paslauga daugelio vartotojų palankumą pelno savo įvairove (galima rinktis nuo kompaktiško iki krovininio) ir įkainiais, pavyzdžiui, už automobilio nuomą sumokėję 69 Lt (20 Lt už degalus ir 49 Lt už nuomą) per parą, juo galėsite įveikti 50 km (tai yra 1,38 Lt už kilometrą, o tai gerokai pigiau nei taksi). Daugelis vertina ir šios paslaugos patogumą: nuomojamus automobilius galima paimti tiesiog iš gatvės (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje), nes vairuotojai turi jų prisijungimo kodus. Galbūt todėl šiandien vis plačiau kalbama apie tai, kad netolimoje ateityje automobilių nuoma taps dar populiaresnė. O jei nuoma dar labiau pigs, proveržis bus dar akivaizdesnis.

Kasmet Lietuvoje išardoma apie 50-60 tūkst. tonų automobilių, iš kurių lieka maždaug 18 tūkst. tonų nevertingų atliekų, dažnai išmetamų tiesiog į pakelėse arba pamiškėse arba nukeliaujančių į buitinių atliekų sąvartynus.

Išardžius seną automobilį, maždaug trečdalį jo svorio sudaro rinkoje vertės neturintys plastiko ar gumos gaminiai ir kitokios automobilių dalys, kurios patenka į sąvartynus, pamiškes ir nesuyra net per keletą šimtų metų. Buitinių atliekų sąvartynuose, o dažnai tiesiog pamiškėse ar kitose nuošalesnėse vietose išmetami senuose automobiliuose esantys rinkoje vertės neturintys plastiko ar gumos gaminiai, kurie patekę į aplinką nesuyra net per keletą šimtų metų. Kai kurie nelegalūs automobilių ardytojai likusį plastiką įsigudrina deginti, taip pavojingais degimo produktais užteršdami atmosferą.
Specialistai įspėja, kad artimiausiu metu nepakeitus situacijos, Lietuva gali tapti senų automobilių dalių sąvartynu. Aplinkosaugininkams kelia nerimą tai, kad Lietuvoje nelegaliai ardomų automobilių kiekiai mažėja labai lėtai.
Gamintojų ir Importuotojų asociacijos direktorius Alfredas Skinulis sako, jog tokia situacija susiklostė dėl to, kad Lietuvoje iki šiol tinkamai neveikia automobilių atliekų tvarkymo sistema, nes ne visi importuotojai finansuoja tą sistemą.
„Visi seni automobiliai turi būti tinkamai surenkami ir išardomi, dalys naudojamos pakartotinai arba perdirbamos, bet tvarkymo sistemai įgyvendinti labai trukdo neatsakingi transporto priemonių importuotojai, kurie neprisideda ir nefinansuoja transporto priemonių tvarkymo sistemos“ – sako Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos direktorius Alfredas Skinulis.
Tam, kad kuo mažiau atliekų užterštų mūsų aplinką, o kiemuose seni, nevažiuojantys automobiliai nebeužimtų reikalingų stovėjimo vietų, šiemet, kaip ir kiekvieną rudenį, organizuojama akcija „Mes rūšiuojam. Daugiau erdvės kiemuose“. Ji šiemet vyks nuo rugsėjo 4 iki lapkričio 29 dienos, jos metu ne tik galima atsikratyti seno automobilio, bet ir laimėti prizų – „Lietuvos draudimo“ vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą metams, apsilankymą pramogų parke, kino bilietų, elektrinių virdulių, kelionės krepšį, ir pan.
Asmenys, norintys priduoti savo seną automobilį arba pateikti informaciją apie viešose vietose paliktą nebenaudojamą transporto priemonę ar nelegalia veikla užsiimančius asmenis, gali kreiptis mob. tel. 8 600 90030 arba elektroniniu paštu atliekos@gia.lt. Daugiau informacijos apie projektą „Mes rūšiuojam. Daugiau erdvės kiemuose“ galima rasti internete http://mesrusiuojam.lt/nuostatai/daugiau-erdves-kiemuose/.
Kaip žinoma, naudojimui netinkamas, nevažiuojantis automobilis yra laikomas atliekomis. Iš jo į dirvožemį gali ištekėti kuro, alyvos likučiai, įvairios rūgštys. Išdaužyti automobilio stiklai ne tik teršia aplinką, bet ir gali sužeisti greta žaidžiančius vaikus. Plastikas, guma ar kitos automobilyje esančios medžiagos, pakliuvę į aplinką, ilgai nesuyra, o netinkamai deginamos dar ir užteršia orą. Gyventojai ir įmonės, kiemuose laikantys nebenaudojamus automobilius, nusižengia teisės aktų reikalavimams ir gali būti baudžiami už aplinkos taršą, todėl rekomenduojame visiems pasinaudoti galimybe ir akcijos metu atsikratyti nebevažiuojančio automobilio.
Daugiau informacijos:

„PZU Lietuva“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad du trečdaliai Lietuvos šeimų turi automobilį ir maždaug trečdalis namų ūkių gyvena be nuosavos mašinos.

Dar daugiau mašinų (per 70 proc.) turi darbingo amžiaus gyventojai (26-55 metų), jaunimas iki 25 metų taip pat nevaikšto pėsčias – mašinas turi per 60 proc. jaunuolių. Pensininkai rečiau įsėda į nuosavą automobilį – tokių yra vos per 50 proc.

Tyrimas parodė, kad dažniausiai mašina naudojasi vienas žmogus: 62 proc. apklaustųjų teigė, kad automobilyje dažniausia važiuoja po vieną.

„Skaičiai rodo, kad esame pakankamai gerai apsirūpinę automobiliais ir važiuojame gana komfortabiliai, t.y. beveik du trečdaliai žmonių mašina važiuoja po vieną. Tik trečdalis teigė, kad automobiliu paprastai važiuoja du suaugusieji ar vežasi vaikų. Taigi automobilis dažniausiai naudojamas vieno žmogaus reikmėms“, – pastebi „PZU Lietuva“ Produktų ir rizikos departamento direktorius Edvardas Skupas.

Ankstesnio „PZU Lietuva“ atlikto visuomenės tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojui automobilis yra svarbiausias jo turimas turtas po gyvenamojo būsto. E. Skupas pastebi, jog nuosekliai auga ir gyventojų nuostatos šį savo turtą apdrausti. Gegužės mėnesį kasko draudimo apimtys šalyje išaugo dešimtadaliu.

Statistikos departamento duomenimis, per paskutinius 5 metus lengvųjų automobilių skaičius Lietuvoje išaugo apie 11 proc. Tiesa, didžiąją automobilių parko dalį sudaro seni automobiliai. Draudimo eksperto teigimu, vidutinis Lietuvoje važiuojančio automobilio amžius yra gerokai virš 10 metų.

Edvardas Skupas įsitikinęs, kad Lietuvoje įsitvirtinęs siekis turėti savo mašiną kelia naujų iššūkių ir patiems vairuotojams, ir eismo organizatoriams. Be to, kad keliuose didėja spūstys ir daugėja eismo įvykių, vairuotojams tenka rinktis platesnę kasko draudimo apsaugą, nes seniems automobiliams būdinga kur kas daugiau gedimų, jie lengviau užsidega.

Premjeras Algirdas Butkevičius tęsia tradiciją keisti savo nuomonę po kelis kartus per mėnesį (o kartais ir per dieną) pačiais įvairiausiais klausimais.

Susidaro įspūdis, kad toji nuomonė labai priklauso nuo to, su kuo ministras pirmininkas neseniai kalbėjosi. Štai šių metų vasarį A.Butkevičius buvo prieš automobilių mokestį. Tada jis sakė: “Automobilių mokestis šiuo metu taip aktyviai nebėra svarstomas ir kitose šalyse, taigi ir mes jo nesvarstome.” Bet birželį A.Butkevičius jau pasisako už šį mokestį. Negana to, šią teigiamą nuomonę jau lydi ir veiksmai. Finansų viceministras Vytautas Galvonas pranešė, kad šis mokestis – ne tokia jau tolima ateitis. Dabartinė valdančioji koalicija planuoja, kad automobilių mokestį vertėtų įvesti jau 2015 m. ir tai esą leistų biudžetą papildyti 200 mln. Lt.
Lygiai toks pat nenuoseklus premjeras A.Butkevičius ir progresinių mokesčių klausimu: vienaip jis kalbėjo pernai ir visiškai kitaip šneka dabar. Šiuo metu jis tvirtina nematantis galimybių Lietuvoje įvesti progresinių mokesčių.
Jokio užtikrintumo ir net aiškumo neregėti ir kalbant apie nekilnojamojo turto mokesčius. Ministras pirmininkas tvirtina, kad nekilnojamojo turto mokestis numatytas Vyriausybės programoje, bet artimiausiu metu jo įvesti nežadama, nes nukentėtų pensinio amžiaus gyventojai. O Finansų ministerijos vadovybė dar padaugino sumaišties, pranešdama, kad ministerija jau nuo 2015-ųjų siūlo praplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę (ją praplėtus šį mokestį tektų mokėti visiems, turintiems būstą, kurio vertė didesnė nei pusė milijono litų).
Taigi aišku tai, kad niekas neaišku. Nors premjeras tikina, kad dėl mokesčių reformos jau viskas nuspręsta, iš tiesų dėl daugumos svarbių mokesčių jokio aiškumo dar nėra.

Naudotis visame pasaulyje populiaria, Lietuvoje sparčiai besiplečiančia dalijimosi automobiliu (car sharing) paslauga jau gali ir Klaipėdos gyventojai bei įmonės. Prieš metus Vilniuje startavusi paslauga „CityBee“ jau atkeliavo ir į Lietuvos uostamiestį – Šilutės pl. 83 praėjusią savaitę atidaryta pirmoji aikštelė.

„Įsitvirtinę Vilniuje ir įvertinę sparčiai augantį „CityBee“ paslaugos populiarumą, šiuos metus paskyrėme aktyviai plėtrai į kitus Lietuvos miestus – neseniai startavome Kaune, o dabar ir Klaipėdoje. Tikimės, jog uostamiestyje šią paslaugą išbandys ir pamėgs ne tik čia veikiančios įmonės ir miesto gyventojai, bet ir vasaros metu pajūryje besilankantys poilsiautojai“, – sako „CityBee“ veiklos vadovas Aurimas Drūtys.

Jo teigimu, dalijimosi automobiliu paslauga visoje Europoje miestiečiams pakeičia savų arba tarnybinių automobilių naudojimą, o jau besinaudojančioms įmonėms užtikrina mažesnes išlaidas transportui.

Klaipėdoje „CityBee“ startavo su 5 kompaktiškais miesto automobiliais, tarp kurių „CityBee“ klientų jau pamėgti stilingieji „Fiat 500“ modelio automobiliai.

Anot „CityBee“ veiklos vadovo, siūlomų automobilių kiekis šioje „CityBee“ aikštelėje bus didinamas, atsižvelgiant į klientų poreikius.

Per metus „CityBee“ dalijimosi automobiliu paslauga iš viso pasinaudojo virš 2200 vartotojų. Šiuo metu „CityBee“ iš viso siūlo 85 automobilius 11 strateginių Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų vietų. „CityBee“ paslaugos vartotojai važinėjasi „Fiat 500“, „Fiat Punto“, „Fiat Bravo“, „Fiat Ducato“ ir BMW 5 serijos modelių automobiliais.

Dalinimosi automobiliu paslauga „CityBee“ suteikia galimybę visą parą naudotis automobiliais, prieš tai užsiregistravus internetinėje svetainėje www.citybee.lt ir rezervavus laiką.

„CityBee“ paslaugą Lietuvoje pristatanti tarptautinė įmonių grupė „Modus grupė“ vykdo veiklą automobilių prekybos ir techninio aptarnavimo, nekilnojamojo turto vystymo, automobilių stovėjimo aikštelių valdymo ir energetikos srityse. Įmonių grupė valdo 20 įmonių Baltijos šalyse ir Baltarusijoje.

Didžiausios šalies draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, šiemet per tris su puse mėnesio duobėse apgadinusių savo automobilius vairuotojų skaičius jau pasiekė 300, ir tai yra net 60 proc. daugiau žalų dėl duobių nei bendrovė jų užregistravo pernai tuo pat laikotarpiu. Vidutinė bendrovės atlyginta žala dėl apgadinimo duobėtose gatvėse šiemet siekia 1350 litų ir yra 25 proc. mažesnė nei pernai.

„Šiemet nuostoliams dėl duobių atlyginti rezervavome, kaip ir prognozuota, 400 tūkstančių litų. Tačiau nors pinigine išraiška nuostoliai dėl duobių panašūs kaip 2012 metais, šiemet registruojame daugiau smulkesnių pažeidimų. Tai rodo ir ženkliai sumažėjusi vidutinė žala – ji mažesnė ir palyginus su 2012, ir su 2011 metais“, – sako „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas Marijus Raliūga.

Šiemet „brangiausia duobe“ galima tituluoti duobę Vilniuje, Jasinskio gatvėje, pataikius į ją automobilio VW vairuotojas prakirto karterį, apgadino automobilio dugną, o jo remontas kainuos beveik 17 tūkstančių litų. Beveik 10 tūkstančių litų draudikai atlygins automobilio „Bentley“ vairuotojui, kuris du šio automobilio ratus sugadino Ukrainoje, Kijevo mieste. Trečioje vietoje pagal tokias žalas šiemet – „Alfa Romeo“, nukentėjęs Vilniuje, Motorų gatvėje, pataikęs į duobę sugadino ratus. 2012 metais per tą patį laikotarpį „brangiausia“ duobė fiksuota Kaune, Noreikiškėse, automobilio BMW X6 remontas kainavo daugiau nei 11 tūkstančių litų.

„Peržiūrėjome labiausiai duobėse apgadintų automobilių dešimtuką: tiek šiemet, tiek pernai metais po 5 didžiausius apgadinimus mūsų klientai patyrė Kauno gatvėse, Vilniuje nukentėjo po 3 kartus. Šiemet registravome 2 žalas, viršijančias 5000 litų, kai automobiliai duobėse nukentėjo Ukrainos sostinės gatvėse“, – sako M. Raliūga.

Įvažiavus į kelyje atsivėrusias duobes, dažniausiai apgadinamos automobilio padangos, ratlankiai. Kartais duobės pasitaiko tokios, kad sugadinamos iš karto kelios ar net visos padangos, nukenčia automobilio dugnas. Pasitaiko, kad pažeidžiama automobilio važiuoklė. Žemų, prabangių, sportinių automobilių žalos yra ir dažnesnės, ir didesnės, nes tokiems automobiliams net ir mažesnė duobė atneša didesnius nuostolius.

Draudikai nuostolius, patirtus įvažiavus į duobę atlygina tiems klientams, kurie yra apdraudę savo automobilius kasko draudimu. Jei vairuotojas nėra apsidraudęs kasko draudimu (o tik privalomuoju civilinės atsakomybės) – jis gali reikalauti žalos atlyginimo iš kelio valdytojo teisminio proceso būdu.

Lietuviai ne tik už maistą ar drabužius, bet ir už naudotus automobilius moka daugiau nei Vakarų europiečiai. “Veido” žurnalistai palygino kelių populiarių automobilių modelių kainas Lietuvos ir Vokietijos bei Airijos naudotų automobilių pardavimo tinklalapiuose ir štai ką sužinojo.
Pirma, net ir identiškų techninių parametrų automobilių kainos yra labai įvairios tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, o gero ir neperkainoto naudoto automobilio įsigijimas, deja, gana dažnai yra sėkmės dalykas. Antra, kad ir kokios skirtingos būtų tų pačių automobilių modelių kainos skirtingose šalyse, Lietuvoje jos yra didesnės nei Vokietijoje ar Airijoje.
Pavyzdžiui, pamėginome įsigyti Europoje labai populiarų “Volkswagen Golf” automobilį (2000 m., 1,4–1,6 l variklis, hečbekas). Viename populiarių Lietuvos tinklalapių tokių automobilių kainos svyravo nuo 1000 iki 2700 eurų, bet daugiausiai buvo siūloma automobilių už 1800–2100 eurų.
Tuo tarpu Airijoje trylikos metų „Volkswagen Golf“ kainos siekė nuo 750 iki 1950 eurų, o dauguma siūlė pirkti už 1800 eurų. Na, o Vokietijoje kainų žirklės buvo itin didelės – nuo 500 iki 7000 eurų, bet dauguma parduodamų 2000 m. golfų šeimininkų buvo įkainoti 1200–1500 eurų suma.
Palyginome ir tokių automobilių, kaip “Audi” A4 (2000 m., 1,6 l, sedanas) bei visureigio BMW X5 (2006 m., 3 l), kainas. Tokių “Audi” kainos Airijoje prasideda nuo 1400 eurų, Lietuvoje – nuo 1700 eurų. Na, o BMW X5 kainos Airijoje ir Vokietijoje svyruoja maždaug nuo 9500 iki 17000 eurų, Lietuvoje – nuo 13 iki 24 tūkst. eurų.

Pernai Lietuvos naujų automobilių rinka patyrė beveik 9 proc. nuosmukį, bet naudotų mašinų populiarumas didėjo net 37 proc. O tarp jų dominuoja vien vokiški modeliai.

Kaip paaiškėjo iš “Regitros” duomenų, populiariausi naudoti automobiliai pernai mūsų šalyje buvo “Volkswagen Passat”, jų 2012 m. įregistruota net 11,86 tūkst. Toliau pirmajame dešimtuke rikiuojasi “VW Golf” (pernai įregistruota 7642 vnt.), “Opel Astra” (6766 vnt.), “Audi A6″ (6688 vnt.), “Audi A4″ (5431 vnt.), “Opel Zafira”, “Opel Vectra”, BMW penktos ir BMW trečios serijos automobiliai ir tik dešimtoje vietoje įsiterpia pirmasis japonas – “Toyota Avensis”. Visų kitų modelių Lietuvoje pernai įregistruota gerokai mažiau, tarkime, 40-oje vietoje atsidūrusio “Nissan Primera” pernai įregistruota tik 718 vienetų, o 80-oje vietoje esančio “Honda Jazz” – vos 335. Šimtuko gale rikiuojasi tokie modeliai, kaip “Fiat Punto”, “Mitsubishi Carisma”, “Alfa Romeo 156″, kurių įregistruota vos po porą šimtų.
Palyginti su 2011 m., pernai labiausiai sumažėjo “Audi 100″ ir “Audi 80″    naudotų automobilių pirkimas (atitinkamai, 32 ir 21,4 proc.), o labiausiai šoktelėjo “Nissan Qashqai” (net 589 proc.), “VW Tiguan” (468 proc.) ir “Kia cee’d” (410 proc.) modelių paklausa.
Lietuvių mėgstamiausių automobilių gamintojų sąrašo tendencijos nesikeičia jau daugiau nei trejus metus: pirmajame penketuke įsitvirtinę “Volkswagen”, “Opel”, “Audi”, “Toyota” ir BMW.

Pernai Lietuvos naujų automobilių rinka patyrė beveik 9 proc. nuosmukį, bet naudotų mašinų populiarumas didėjo net 37 proc. O tarp jų dominuoja vien vokiški modeliai. Kaip paaiškėjo iš “Regitros” duomenų, populiariausi naudoti automobiliai pernai mūsų šalyje buvo “Volkswagen Passat”, jų 2012 m. įregistruota net 11,86 tūkst. Toliau pirmajame dešimtuke rikiuojasi “VW Golf” (pernai įregistruota 7642 vnt.), “Opel Astra” (6766 vnt.), “Audi A6″ (6688 vnt.), “Audi A4″ (5431 vnt.), “Opel Zafira”, “Opel Vectra”, BMW penktos ir BMW trečios serijos automobiliai ir tik dešimtoje vietoje įsiterpia pirmasis japonas – “Toyota Avensis”. Visų kitų modelių Lietuvoje pernai įregistruota gerokai mažiau, tarkime, 40-oje vietoje atsidūrusio “Nissan Primera” pernai įregistruota tik 718 vienetų, o 80-oje vietoje esančio “Honda Jazz” – vos 335. Šimtuko gale rikiuojasi tokie modeliai, kaip “Fiat Punto”, “Mitsubishi Carisma”, “Alfa Romeo 156″, kurių įregistruota vos po porą šimtų.
Palyginti su 2011 m., pernai labiausiai sumažėjo “Audi 100″ ir “Audi 80″    naudotų automobilių pirkimas (atitinkamai, 32 ir 21,4 proc.), o labiausiai šoktelėjo “Nissan Qashqai” (net 589 proc.), “VW Tiguan” (468 proc.) ir “Kia cee’d” (410 proc.) modelių paklausa.
Lietuvių mėgstamiausių automobilių gamintojų sąrašo tendencijos nesikeičia jau daugiau nei trejus metus: pirmajame penketuke įsitvirtinę “Volkswagen”, “Opel”, “Audi”, “Toyota” ir BMW.

2012 m. naujų automobilių rinka nepateisino išankstinių augimo prognozių ir ne tik nebepaaugo, palyginti su itin sėkmingais 2011-aisiais, bet net 9 proc. nusmuko. Iš viso pernai Lietuvoje buvo registruota beveik 14 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – maždaug tūkstančiu mažiau nei su 2011 m.
“AutoTyrimų” vadovas Robertas Cickevičius pripažįsta, jog smukimas buvo gana netikėtas, juolab kad naujų automobilių rinka pernai toliau augo tiek Latvijoje (apie 4 proc.), tiek Estijoje (15 proc.). Pasak jo, sumažėjusią naujų automobilių paklausą iš dalies galima paaiškinti 2011 m. šuoliu, kai po krizės labai staigiai padidėjo naujų automobilių paklausa, kuri, natūralu, greitai buvo patenkinta.
Dar viena rinkos susitraukimo priežasčių yra ir sumažėjęs reeksportas.
Kaip rinka plėtosis šiemet, dar neaišku – šių metų prognozę “AutoTyrimai” planuoja skelbti vasarį, tačiau įmonės analitikai tikisi bent šiokio tokio augimo.
Beje, pasak “AutoTyrimų” vadovo, Lietuvoje registruojamų automobilių markės ir modeliai, nepaisant rinkos svyravimų, keičiasi mažai – populiariausi ir toliau išlieka “Volkswagen” automobiliai.
BOX:
Lietuvoje įregistruota naujų lengvųjų automobilių (tūkst. vnt.)
2008 m.    25
2009 m.    8
2010 m.    9
2011 m.    15
2012 m.    14
Šaltinis: “AutoTyrimai”

Naujesni automobiliai į Lietuvą atrieda kur kas rečiau negu į Latviją ar Estiją. Jeigu pas kaimynus pernai daugiausiai buvo įvežama 6–10 metų amžiaus automobilių, tai Lietuvoje – prieš 11-15 metų pagamintų transporto priemonių.

Žvelgiant į naujesnių – 1-5 metų – automobilių  importą, lietuviai taip pat lieka užnugaryje. Estijoje tokie automobiliai sudaro net trečdalį visų naujai į šalį įvežtų automobilių, Latvijoje – 19 proc., o Lietuvoje – tik 11 proc.
Lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt, Valstybės įmonės „Regitra“ ir automobilių rinkos tyrimų įmonės „Autotyrimai“ duomenimis, pernai Lietuvoje vienam naujam automobiliui teko 10,45 naudotų ir naujai į šalį įvežtų automobilių. Latvijoje minėtas santykis mažesnis keturis – 2,64, o Estijoje – beveik septynis (1,5) kartus.
Nors pagal daugelį faktorių Lietuvos automobilių rodikliai prastesni negu Latvijoje ar Estijoje, Viktoras Daukšas, Autoplius.lt plėtros vadovas, įžvelgia teigiamų poslinkių.
„Per pastaruosius trejus metus Lietuvoje daugėjo 6–10 metų amžiaus automobilių. 2010 metais jų įvežta – 33,6 tūkst., o pernai – net 20 tūkst. daugiau. Verta pastebėti, kad pernai 1–5 metų amžiaus automobilių taip pat importuota 4 tūkst. daugiau nei 2010 metais. Šie pokyčiai neleidžia automobilių parkui senti. Šiuo metu vidutinis automobilio amžius Lietuvoje – 13,92 m.”, – konstatuoja V. Daukšas.
Lietuvos rinka pagal naujai įvežtų automobilių skaičių net keturis kartus lenkia kitas dvi Baltijos šalis. 2012 m. į Lietuvą buvo įvežti ir priregistruoti 143,9 tūkst. automobilių, į Estiją – 33,6 tūkst., o Latviją – 34,1 tūkst.
Rinką šokdino naudotų automobilių sandoriai
Pernai Lietuvos naujų ir naudotų automobilių rinka buvo ypač dinamiška. Trečius metus iš eilės sandorių skaičius didėjo ir beveik pasiekė rekordiniais vadinamus 2008-ųjų metų rezultatus. 2012-aisiais įvykdyti 378 tūkst. naujų ir naudotų automobilių sandorių. Tai yra vos 1,1 proc. – 4 tūkst. sandorių mažiau nei 2008-aisiais.
V. Daukšo teigimu, Lietuvos automobilių rinkai gyvybingumo suteikė naudotų automobilių sandoriai – pernai jų buvo sudaryta net 364,2 tūkst., t.y. 7,8 proc. daugiau nei 2011 m.
„Nuo 2010 m. naudotų automobilių sandorių nuosekliai daugėjo. O pernai, pirmą kartą po ekonominio nuosmukio, 2 proc. viršijo 2008-ųjų rezultatus. Džiugu, kad lietuvių nesustabdė net ir gąsdinančios naujienos iš Vakarų Europos – ekspertų pranašauta antroji sunkmečio banga ir žinios apie sumažėjusius naujų automobilių pardavimus“, – pastebi V. Daukšas.
Vidutinės kainos didėjo
Autoplius.lt vertinimu, vidutinės naudotų ir naujų automobilių kainos paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį siekė atitinkamai 10,5 ir 69,4 tūkst. litų.
Lyginant su trečiuoju praėjusių metų ketvirčiu vidutinė naudotų automobilių kaina šoktelėjo 400 litų, tačiau išliko beveik 100 litų mažesnė nei 2011 m. tą patį laikotarpį. Spalio-gruodžio mėnesiais naujų automobilių vidutinė kaina lyginant su trečiuoju ketvirčiu vidutiniškai padidėjo 1 tūkst. litų.
Pastebima, kad lyginant su 2011 m. paskutiniuoju ketvirčiu, pernai tą patį laikotarpį 1–5 metų amžiaus automobiliai brango 3 proc. (apie 952 litų iki 32,2 tūkst. litų). Populiariausi – 11–15 metų – automobiliai nežymiai atpigo (35 litais iki 7,1 tūkst. litų). 6–10 metų amžiaus vidutinė automobilių kaina nepakito.
Automobilių parkas plečiasi
Lengvųjų automobilių rinkos ekspertai pastebi, kad Lietuvos automobilių parkas auga. „Transeksta“ ir Autoplius.lt duomenimis, šių metų sausį parką sudarė 1,228 mln. registruotų lengvųjų automobilių, turinčių galiojančius techninius pasus. Jų skaičius šalyje, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 26 tūkst.
Lietuvos keliais daugiausia važinėja automobiliai, kurių amžius yra nuo 11 iki 20 metų (59 proc.). Tokių automobilių yra 725 tūkst.
„Lietuvių skonis beveik nesikeičia. Populiariausiais Lietuvoje vis dar išlieka vokiški automobiliai –„Volkswagen“, „Audi“, „Opel“. Pastebima, kad jau du metus iš eilės daugėja „Opel“ automobilių. Vien tik šiemet jų padaugėjo 10,5 tūkst. Per metus Lietuvos gatvėse 9,4 tūkst. – beveik penktadaliu – padaugėjo ir „Toyota“ automobilių”, – pasakoja V. Daukšas.
Sausio mėnesį „Volkswagen“ sudarė penktadalį (19,7 proc.) Lietuvos automobilių parko – tai 242 tūkst. automobilių. Jų skaičius per metus paaugo 2 proc.
Nauji automobiliai: lietuviai pralaimi kaimynams
Naujų automobilių pardavimai ne tokie sėkmingi kaip naudotų. Praėjusiais metais jų Lietuvoje parduota 8,6 proc., arba 1,3 tūkst., mažiau nei 2011-aisiais. Iš viso 13,8 tūkst. automobilių.
Pasak V. Daukšo, pernai Lietuvoje – vienintelėje iš Baltijos šalių – mažėjo naujų automobilių pardavimai.
„Gyventojų skaičiumi mažesnėje Latvijoje naujų automobilių nupirkta mažiau nei pas mus – 12,9 tūkst., bet jų pardavimai augo. Visas Baltijos šalis lenkia estai, kurie pernai įsigijo net 22,2 tūkst. naujų automobilių. Be abejo, naujų automobilių pardavimams įtakos turi finansinė padėtis ir žmonių pragyvenimo lygis. Jis Lietuvoje yra žemesnis negu Estijoje ir panašus kaip Latvijoje, tačiau naujų automobilių kainos visose Baltijos šalyse panašios“, – sako V. Daukšas.
Lietuvoje perkamiausių naujų automobilių viršūnėje – „Fiat 500“ mažylis. Šių automobilių pernai parduota daugiausiai – 683 vienetai. 2012 m. puikiai debiutavo naujas visureigis „Škoda Yeti“, kuris pagal parduotų automobilių skaičių (475 vnt.) pakilo į antrąją vietą. Jo kaina prasideda nuo 48,6 tūkst. litų.
Latvijoje populiariausias naujas automobilis – „Volkswagen Golf“, o Estijoje – „Toyota  Avensis“.