“Sankabos defektas, nevažiuoja ir neužsiveda, esant reikalui yra galimybė užvesti”,  “priekinis stiklas skilęs, nes važiuojant atsidarė kapotas, truputį traška viena granata”, “atsivežkite savo akumuliatorių”, – tai tik keletas automobilių, kainuojančių mažiau nei 1000 litų, aprašymų. Lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt duomenimis, tokių automobilių kasmet Lietuvoje pardavinėjama virš 6 tūkst.
Per vienuolika šių metų mėnesių automobilių už 1 tūkst. litų ar mažiau buvo pardavinėta daugiau nei per visus 2012-uosius – 6299. Šiuo metu ieškant nedaužto automobilio už mažiau nei 1 tūkst. litų būtų galima rinktis iš 300 naudotų automobilių.
“Tokių automobilių pasirinkimas nėra didelis. Parduodama jų gerokai mažiau, nei rieda Lietuvos keliais. Beveik 14 procentų viso Lietuvos automobilių parko sudaro transporto priemonės, senesnės nei 21 metų ir kurių daugumos vertė – mažesnė nei 1 tūkst. litų”, – sako Autoplius.lt plėtros vadovas Viktoras Daukšas.
Pasak automobilių rinkos eksperto, vidutinė automobilių iki 1 tūkst. litų kaina – 600 litų. “Taigi, norint nusipirkti lietuvių mėgstamą naujutėlaitį bazinės komplektacijos “Audi A6”, reikėtų parduoti 222 “senuosius” automobilius”, – skaičiuoja V. Daukšas.
Dauguma Lietuvoje už 1 tūkst. litų ar mažiau pardavinėjamų automobilių – vokiški. Absoliutus ir daugiametis pigiausių važiuojančių automobilių rinkos lyderis – “VW Golf”. “Neužmušamu” pravardžiuojamas “Golfas” ženkliai lenkia kitus populiarius seniausius modelius – “Audi 80 ” ir “VW Passat”.
Nors šiuo metu Lietuvoje populiaresni dyzeliniai automobiliai, pigiausių automobilių rinkoje daugiau nei pusė transporto priemonių varomi benzinu, o dar penktadalis – benzinu ir dujomis. Pasak automobilių rinkos eksperto V. Daukšo, seniau benzininiai varikliai buvo gerokai populiaresni, todėl jų pigiausių automobilių rinkoje ir yra daugiau.
Pigiausių pardavinėjamų automobilių amžius – įvairus, tačiau dominuoja 22-15 metų senumo automobiliai.
Taigi, jeigu kišenėje turite tūkstantį litų ir ketinate pirkti transporto priemonę, greičiausiai įsigysite maždaug 15 – 18 metų senumo vokišką automobilį su benzininiu varikliu. Tokio amžiaus automobiliuose elektronikos nėra daug, juos remontuoti gan paprasta ir nebrangu.
“Šie automobiliai savo pagrindinę funkciją atlieka – jie važiuoja. Gali pasisekti rasti gerai išlaikytą “senuką”, kuris dar penkis metus važiuos, tačiau labai dažnai senais ir pigiais automobiliais žmonės nėra linkę rūpintis ir jais važiuojama tol, kol jie važiuoja. Tuomet pirkėjas rizikuoja įsigyti techniškai netvarkingą, taigi ir pavojingą transporto priemonę”- svarsto V. Daukšas.

„Užbaigtos viešųjų logistikos centrų statybos leistų Lietuvai pasijusti nebe tranzitine, o logistikos šalimi“, – tvirtina Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, transporto vadybos specialistas Ramūnas Palšaitis. „Veidas“ teiraujasi, į ką jis pirmiausia patartų atkreipti dėmesį būsimajam Vyriausybės vadovui.

Lietuvai vos atkūrus nepriklausomybę Europos Sąjungos siųsti ekspertai, atlikę išsamų mūsų šalies ūkio auditą, numatė prioritetines ūkio šakas. Vienas paminėtų prioritetų jau tuomet buvo transportas. Prabėgę dešimtmečiai parodė, kad ekspertai vertindami neapsiriko: transporto verslas Lietuvoje jau daugelį metų sukuria maždaug dešimtadalį šalies bendrojo vidaus produkto.
Siekdami išlaikyti šio verslo pozicijas, išryškinti Lietuvos, kaip senosios Europos ir Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių susilietimo taško, logistinius pranašumus, turime ir toliau plėtoti šalies transporto infrastruktūrą, efektyviai tam panaudodami ES fondų skiriamas lėšas.
Svarbus ir jau gerokai pirmyn pasistūmėjęs darbas, numatytas transporto strateginės veiklos programoje, – viešųjų logistikos centrų steigimas. Tokie centrai leis pigiausiomis transporto rūšimis pristatyti į Lietuvą didelius vakarietiškų krovinių kiekius, juos sandėliuoti, skirstyti ir užtikrinti efektyvų prekių pristatymą kelių transportu užsakovams iš NVS šalių. Taigi viešieji logistikos centrai leistų Lietuvai pasijusti nebe tranzitine, o logistikos šalimi.

Žemės perėmimas valstybės reikmėms

Neretai transporto infrastruktūros objektų statybą atideda netobuli teisės aktai ir procedūros, susijusios su privačios žemės perėmimu valstybės reikmėms. Šios procedūros Lietuvoje labai sudėtingos ir lėtos, o tai savo ruožtu leidžia prieinantiems prie informacijos suinteresuotiems asmenims perpirkti žemę iš ankstesnių jos savininkų. Žinodami tokios žemės svarbą projektų plėtojimui, naujieji savininkai paprastai dešimtimis kartų pakelia reikalaujamą kainą. Su tokiomis realijomis buvo susidurta projektuojant Vilniaus aplinkkelius, parenkant vietas viešiesiems logistikos centrams, išperkant „Via Baltica“ automagistralei ir „Rail Baltica“ geležinkeliui reikalingus sklypus, taip pat siekiant elektros tinklų jungtims reikalingų žemės sklypų servituto.
Mano nuomone, kad projektų netektų atidėlioti, žemės perėmimo procedūra turėtų būti efektyvi ir paprasta. Žemė valstybės nuosavybėn perimama po Seimo ar Vyriausybės sprendimo statyti strateginės reikšmės infrastruktūros objektą. Tuomet bet kokios tokių sklypų pirkimo ir pardavimo procedūros turėtų būti iškart stabdomos. Savininkams išmokama kompensacija už perimtą žemę, o šios kompensacijos dydį nustato nepriklausomi ekspertai pagal vidutinę analizuojamo rajono (teritorijos) žemės vertę.

Problemiška rangovų atranka

Taip pat būtina pertvarkyti stambių transporto infrastruktūros objektų statybos rangovų atrankos procedūras. Šiuo metu, prasidėjus teisminiams ginčams, tokios procedūros trunka ne vienus metus. Konkurentai, pralaimėję konkursą, skubiai pliekia skundus visoms instancijoms, o kol šie skundai nagrinėjami – projekto diegimo pradžia nusikelia, brangsta medžiagos ir energetiniai ištekliai. Rezultatas – projekto tampa nebeįmanoma realizuoti už jo pradinę kainą.
Charakteringas pavyzdys galėtų būti Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimas, kurio projektinė sąmata siekė apytiksliai 170 mln. Lt. Pateikus paraišką dėl kofinansavimo iš ES Sanglaudos fondo buvo gauta 140 mln. Lt, tačiau per dvejus tuščios prastovos metus projektas pabrango net 100 mln. Lt. Šiuos pinigus teko papildomai skirti iš valstybės ir Vilniaus savivaldybės biudžetų.
Statybos rangovų atrankos teisinis mechanizmas turėtų būti pertvarkytas taip, kad skundą pateikusi įmonė, skunduose išdėstytiems teiginiams nepasitvirtinus, būtų įpareigota atlyginti nuostolius (projekto sąmatos brangimą ir dėl vėluojančios objekto eksploatacijos pradžios negautą pelną).

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-47-3 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Veržlus, jaunatviškas ir šiuolaikiškas – taip apibūdinamas Lietuvoje pristatomas naujasis A klasės „Mercedes Benz“. Automobilis atveria naują kompaktinės klasės istorijos skyrių. Išraiškingam dizainui nė kiek nenusileidžia jo techninės savybės – A klasės automobiliai pasižymi galingais, iki 211 AG siekiančiais varikliais, ypatingai žema anglies dvideginio emisija, geriausiu klasėje oro pasipriešinimo koeficientu ir aukščiausio lygio standartine saugumo įranga.

„Raidė A reiškia „ataka“, – sako Dieteris Zetsche, „Daimler AG“ valdybos pirmininkas ir „Mercedes-Benz Cars“ vadovas. – „Mercedes Benz“ tampa energingiausiu „Premium“ segmento automobilų gamintoj, ir naujasis A klasės modelis yra svarbus mūsų strategijos žingsnis. Šis automobilis yra visiškai naujas, nuo pat pirmos iki paskutinės detalės. Automobilių pramonėje retai kada pasitaiko proga viską pradėti nuo nulio. Mūsų inžinieriai šią progą tiesiog išsunkė“.

Dizainas: progresyviausias kompaktinėje klasėje

Pirmiausia į akis krenta pakitusios A klasės automobilio formos ir proporcijos. Automobilis palyginti su pirmtaku pažemėjo net 160 milimetrų. Veržlumo įspūdį sukuria galingos oro įsiurbimo angos, platus ir aukštas radiatorius, nuo priekinių lempų ir ratų per kėbulo šonus einančios linijos. Pirmą kartą bendrovės istorijoje į automobilio projektavimą nuo pat pradžių buvo įtraukti AMG specialistai, ir jų indėlis matosi kiekviename kėbulo išlinkime bei akcente, o ypač – „AMG Sport“ dizaino linijoje.

Dinamiška dvasia atsispindi ir automobilio interjere. Pavyzdžiui, galinės sėdynės savo išvaizda primena dvi atskiras sėdynes, tačiau jos skirtos trims keleiviams. Laikantis bendros dizaino koncepcijos, taip pat ženkliai buvo pagerinta apdailos medžiagų kokybė.

Daugiau galios, mažiau kuro

A klasės automobilių variklių gama pasižymi ekonomiškumu ir draugiškumu aplinkai. „A 180 CDI“ variklis išskiria tik 98 g/km anglies dvideginio, tačiau pasiekia 109 AG galią ir vidutiniškai vartoja tik 3,8 l degalų.

„A 220 CDI“, kaip ir visi benzininiai varikliai, jau dabar atitinka „Euro 6“ aplinkosaugos standartą. A klasės automobilių degalų vartojimas sumažėjo net iki 35 proc. Tai buvo pasiekta optimaliai derinant automobilių variklius su pavarų perdavimo sistema, taip pat taikant pažangias technologijas. Pavyzdžiui, „Eco Start/Stop“ funkcija yra standartinė visuose šios klasės automobiliuose. Ekonomiškumą lėmė ir puikios aerodinaminės savybės – oro pasipriešinimo koeficientas tesiekia 0,27.

Išmanieji sprendimai ir aukšti saugumo standartai

Naujoji A klasės karta taip pat garsiai primena, kad „Mercedes Benz“ nedaro nuolaidų vairuotojo ir keleivių saugumui automobilio kainos sąskaita. Baziniame A klasės modelyje įdiegiama susidūrimo prevencijos sistema, padedanti išvengti susidūrimo su priekyje važiuojančiu automobiliu ar kita kliūtimi, bei vairuotojo dėmesio sekimo sistema, perspėjanti apie galimą nuovargį. Iš gausios papildomos įrangos galima pasirinkti prastai matomų kelio ruožų asistentą ir nukrypimo iš kelio juostos perspėjimo sistemą, parkavimo pagalbos sistemą ir daugelį kitų, atkeliavusių iš aukštesnės klasės „Mercedes Benz“ automobilių.

Inovatyvios daugialypės terpės sistemos A klasės automobiliuose žengia koja kojon su laikmečio reikalavimais. Pagal pageidavimą, išmanieji telefonai gali būti visiškai integruoti į operacinę sistemą. Sąsajos ekranas yra net 14,7 cm įstrižainės, leidžia patogiai naudotis muzikos, trimačių žemėlapių, interneto naršymo ir mobiliosiomis programomis.

“Tie patys 30 tūkst. Lt, kuriuos pirkėjas galėjo skirti naujam automobiliui įsigyti per krizę, dabar yra gerokai nuvertėję automobilio atžvilgiu – modelių pasirinkimas už tokią sumą gerokai susitraukęs, nes automobiliai nuolat brangsta.

Už tokią sumą Lietuvoje esančiuose automobilių salonuose dabar galima nusipirkti vos keletą modelių, nes naujų automobilių kaina salonuose prasideda maždaug nuo 40 tūkst. Lt”, – kylančią naujų automobilių kainą kaip vieną priežasčių, kodėl naujų automobilių rinka Lietuvoje ir vėl pradėjo stagnuoti, nurodo automobiliais prekiaujančio salono “Žaibo ratas” atstovai.
“AutoTyrimų” duomenimis, 2012 m. sausį–rugpjūtį naujų automobilių Lietuvoje iš tiesų parduota 11 proc. mažiau nei atitinkamu 2011 m. laikotarpiu, o vien rugpjūtį (palyginti su 2011 m. rugpjūčiu) naujų lengvųjų automobilių rinka traukėsi 19 proc.
O kainos, priešingai, iš tiesų ūgtelėjo gana nemažai: pasak pardavėjų, kiekvienas modelis Lietuvoje pabranginamas vidutiniškai du kartus per metus ir kaskart jo kaina padidėja 1,5–2 proc. Pasak pardavėjų, tai susiję ir su nuolatiniu modelių atnaujinimu bei tobulinimu, ir su naujais, papildomai kainuojančiais ES reikalavimais.
“Beje, net jei automobiliai tokiose šalyse, kaip Vokietija, kur nustatomos jų kainos, atpigtų, Lietuvoje to nepajustume – esame per maža rinka, ir nauji automobiliai pas mus tik brangs”, – pabrėžia automobilių ekspertai.

Penki šiuo metu pigiausi automobilių modeliai
Modelis    Kaina (tūkst. Lt su PVM)*
“Volkswagen Up!”    29,8
“Peugeot 107″    30,7
“Kia Picanto”    31
“Toyota Aygo”    31,5
“Renault Twingo”    31,8

* Kaina be akcijų, perkant naują modelį Lietuvoje esančiuose salonuose.

Naujausi ekonomiški miesto automobiliai 100 km sugeba nuvažiuoti sudegindami tik keturis litrus benzino. Tiesa, tarp šių rekordininkų – beveik be išimties vien hibridinius (benzininį ir elektrinį) variklius turinčios transporto priemonės. Šioje kategorijoje pirmauja japonų „Toyota“ bei „Honda“, taip pat europiečių „Opel“, „Peugeot“ ir „Citroen“.

Vis dėlto kol kas taupiausiųjų varžybose hibridams vietos neužleidžia dyzelinius variklius turintys automobiliai, kurių degalų sąnaudos net šiek tiek mažesnės. Štai taupiausi „Ford Fiesta“ ar „Volkswagen Polo“ 100 km įveikia su kiek daugiau nei 3,5 litro dyzelino.
Deja, minėti skaičiai apie degalų sąnaudas dažniausiai gan stipriai skiriasi nuo realybės. Štai Vokietijos žurnalo „Auto Bild“ redakcija atliko bandymą, per kurį paaiškėjo, kad gamintojo nurodomas ir važiuojant sunaudojamas degalų kiekis skiriasi vidutiniškai apie 50 proc.
Tarkime, „Toyotos“ duomenimis, taupiausias hibridas „Prius Plug-in“ sunaudoja 2,6 l/100 km, kai iš tiesų šiam atstumui prireikia 4,1 litro, o dyzelinis „Ford Fiesta“ iš tiesų ryja 4,7 l/100km. Tikru nutylėjimo rekordininku tapo hibridinis „Opel Ampera“ mažylis, kuris, pasak gamintojų, 100 km nuvažiuoja tik su 1,2 litro benzino, nors iš tikrųjų tam prireikė triskart daugiau – 5,2 litro.
Gamintojai bandomuosius važiavimus atlieka specialiai įrengtose trasose, kuriose automobilių neveikia oro pasipriešinimas, automobilių varikliai prieš tai pašildomi, nejungiami viduje esantys elektros prietaisai.

Susitarimu yra siekiama įtvirtinti bendradarbiavimą, kurio pagrindu Antalijoje būtų sudarytos sąlygos aplinkai draugiškų elektromobilių plėtrai. Ši praktika jau taikoma pirmaujančiuose pasaulio miestuose.

Bendradarbiavimo programa bus nukreipta į infrastruktūros plėtrą Antalijos savivaldybėje. Svarbiausia jos dalis – nuo 2011 m. pabaigos „Bursa Oyak Renault Automobile Plants“ gaminamos įkrovimo stotelės.

Susitarimą pasirašė Antalijos miesto meras prof. dr. Mustafa Akaydınas, „Ulaşım A.Ş.” valdybos pirmininkas Bülentas Yıldırımas, „Renault MAIS” generalinis direktorius Ibrahimas Aybaras ir „Oyak Renault” generalinis direktorius Tarikas Tunalıoğlu.

Paskatintos sėkmingų derybų, „Renault” ir Antalijos miesto savivaldybė nusprendė populiarinti Turkijoje, Antalijos mieste, įsikūrusios „Oyak Renault Automobile Plants” gamyklos elektromobilius, taip siekdami sumažinti CO2 emisiją ir globalinį atšilimą skatinančius veiksnius. Iki 2012 metų pabaigos bus suburta komanda, kuri rūpinsis kasdieniam elektromobilių naudojimui pritaikytos infrastruktūros plėtojimu mieste.

Sudaryta darbo grupė bus atsakinga už šias veiklas:

Didinti projektų, plečiančių naudojimąsi elektromobiliais aplink įkrovimo stotelių ašį, skaičių, diegti ir plėsti elektromobiliams skirtų įkrovimo stotelių tinklą, kurti specifinius projektus dideliems užsakymams, viešosioms erdvėms ir užmiesčio zonoms, peržiūrėti įkrovimo stotelių elektromobiliams diegimą ir naudojimą numatančią įstatyminę bazę.

„Renault Mais” generalinis direktorius İbrahimas Aybaras po susitarimo pasirašymo teigė: „Jau seniai mūsų darbotvarkėje buvę elektromobiliai dabar yra realaus gyvenimo dalis… Būdami automobilių pramonės dalis, privalome būti atsakingi ir prisidėsime prie galimos ekologinės katastrofos pasaulyje stabdymo. Džiaugiamės galėdami bendradarbiauti su Antalijos miesto savivaldybe vykdant „Renault” sukurtų elektromobilių plėtrą, leisiančią apsaugoti žmonių gyvybes ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai.”

„Oyak-Renault” generalinis direktorius Tarıkas Tunalıoğlu sakė: „2011 metų pabaigoje pradėjome elektrinės „Fluence” versijos masinę gamybą. Nuriedėjusi nuo konvejerio, kur gaminami dar trys kiti mūsų modeliai, elektra varoma „Fluence” buvo pristatyta pasaulinei rinkai. Nuo praėjusio rugsėjo tiekiame „Fluence ZE” visame pasaulyje, iš kur beatkeliautų kliento užsakymas. Praėjus vieneriems metams nuo gamybos pradžios, tūkstančiai „Fluence ZE” automobilių buvo išsiųsti iš Bursos į Prancūziją, Vokietiją, Ispanija, Angliją, Belgiją, Angliją, Šveicariją, Austriją, Portugaliją, Italiją, Izraelį ir Daniją. Tai yra revoliucinis pokytis, o „Oyak-Renault Automobile Plants“ yra šios revoliucijos pradininkė Turkijos automobilių pramonėje. Infrastruktūra, kuri bus naudojama elektromobilių populiarinimui mūsų šalyje, yra be galo svarbi. Esame pagerbti šio bendradarbiavimo, leisiančio Antalijai tapti vienu iš pirmųjų miestų šiame revoliuciniame pokytyje.”

Antalijos miesto savivaldybė:

Turkijos turizmo sostinę Antaliją kiekvienais metais aplanko milijonai vietinių ir užsienio keliautojų, ieškančių puikaus smėlio, jūros, saulės ir įdomios istorijos. Antalija – vieta, kur žalia susitinka su mėlyna, įrodo, kad pramonė nebūtinai turi daryti neigiamą poveikį turizmui. Antalijos miesto savivaldybė įvairiomis investicijomis prisideda prie turizmo, ekonomikos, pramonės, kultūros ir infrastruktūros plėtros. Ekologiškos energijos svarbą įrodė „Saulės miesto” („Güneşev“) projektas, kurio dalyviai patys gamino baldus, sodino gėlės ir kitus augalus. Antalija taip pat išsiskiria kaip pirmoji iš visų savivaldybių, pradėjusi naudoti elektromobilius. Antalijos miesto savivaldybė didžiuojasi pasirašiusi susitarimą, leisiantį pagerinti oro kokybę mieste.

„Renault”:

Siūlydama visą spektrą nulinės emisijos automobilių, „Renault” yra viena iš pasaulinių elektromobilių plėtros lyderių. „Renault-Nissan” aljansas visame pasaulyje į elektromobilių plėtrą investavo 4 mlrd. eurų.

Šiuo atveju Turkija vaidina svarbų vaidmenį, kadangi šioje šalyje „Renault” užima stiprias pozicijas pramoniniu ir komerciniu atžvilgiais. Vienas iš pirmųjų „Renault” elektromobilių „Fluence Z.E.” yra gaminamas „Bursa Oyak Renault Automobile Plants“ gamyklose.

Kartu su partnere „Nissan” siūlydama visą gamą įperkamų ir visiškai elektrinių asmeninių ir komercinių lengvųjų automobilių, „Renault” siekia tapti nulinės emisijos transporto lydere. Įmonė yra pristačiusi keturis elektra varomus modelius: „Fluence Z.E.”, „Kangoo Z.E.”, „Twizy” ir „ZOE”. „Renault” ir „Nissan” pasirašė daugiau nei 100 bendradarbiavimo sutarčių su vyriausybėmis ir vietiniais akcininkais visame pasaulyje, siekdama vykdyti elektromobilių plėtrą ir komercializaciją.

Susitarimai su Stambulo, Ankaros, Gaziantepo ir Kocaeli miestais Turkijoje taip pat buvo pasirašyti remiantis minėtais siekiais.

„Cadillac“ – kompanijos „General Motors“ gaminamų liukso klasės automobilių markė. Automobiliai „Cadillac“ parduodami daugiau nei 50 pasaulio šalių, ypač jie populiarūs Šiaurės Amerikoje.

Šiuo metu „Cadillac“ – antra pagal svarbą amerikietiškų automobilių gamintoja po „Buick“ ir viena iš seniausių automobilių markių pasaulyje.

Kompanija „Cadillac“ buvo įkurta 1902 metais, XX amžiaus pradžioje. Jos įkūrėjas Henris Lelandas, vyriausiasis mechanikas ir verslininkas, pavadino kompaniją savo protėvio, Detroito įkūrėjo Antoine‘o Laumet de La Mothe‘o, sero de Cadillaco, garbei. Šios markės automobilių daugiausia parduodama JAV ir Kanadoje. Šiuo metu „Cadillac“ vadovaujasi šūkiu „Gyvenimas, laisvė ir siekimas“, kuris susijęs su neatimamomis žmogaus teisėmis, paminėtomis JAV Nepriklausomybės deklaracijoje. Nuo 1909 metų automobilių markė „Cadillac“ priklauso kompanijai „General Motors“. Iki tol per šešerius metus „Cadillac“ padėjo šiuolaikinės masinės automobilių gamybos pagrindus, pademonstruodama galimybę pakeisti visas jų tikslias detales ir užsirekomenduodama kaip pirmoji amerikietiškų aukščiausios klasės automobilių markė. Šias naujoves taip pat paskatino kompanijos emblema, kuri buvo sukurta remiantis A. de Cadillaco herbu. Kompanija „Cadillac“ sukūrė daug automobilių įrenginių ir įtaisų, tarp jų visą elektros sistemą, atsparią smūgiams mechaninę pavarų dėžę ir plieninį stogą. „Cadillac“ markė sukūrė tris variklius, vienas iš kurių (variklis V tapo amerikiečių automobilių pramonės standartu. Todėl „Cadillac“ tapo pirmu amerikietišku automobiliu, kuris laimėjo prestižines lenktynes „Dewar Trophy“, aplenkė Karališkąjį Didžiosios Britanijos automobilių klubą ir paskelbė šūkį „Viso pasaulio standartas“.

Nuo pat savo gyvavimo pradžios kompanija „Cadillac“ siekė ypač tikslios gamybos ir elegantiškos prabangios apdailos, kad jos sukurti automobiliai būtų lyginami su viskuo, kas Jungtinėse Amerikos Valstijose yra nuostabiausia. 1908 metais svarbia naujove tapo detalių pakeitimas. „Cadillac“ buvo pirmas gamintojas, 1910 metais paleidęs į gamybą visiškai uždarą taksi automobilį, o 1912 metais tapo vieningos elektros sistemos, kurią sudarė starteris, degimas ir apšvietimas, naudojimo pionieriumi. 1928 metais „Cadillac“ panaudojo pirmą betriukšmę sinchronizuotą rankinę mechaninę pavarų dėžę, kurioje buvo naudojami nuolat susikabinantys krumpliaračiai.

Pirmasis automobilių kondicionierius taip pat buvo įmontuotas į „Cadillac“ modelį. Jo galingumas buvo 370 W. Kondicionierių 1930 metais sukūrė firma „C & C Kelvinator Co“.

Daugelį metų „Cadillac“ buvo amerikietiškos sėkmės ir amerikietiškos svajonės simbolis. Šiandien nėra skirtumo tarp naujų kompanijos „Cadillac“ pristatomų modelių, pavyzdžiui, tarp CTS-V, paties greičiausio masinės gamybos sedano, ir kitų pasaulinio lygio automobilių. Nuo 1950 metų, po kultinio „Cadillac Eldorado“ modelio, kalbant apie automobilių dizainą „Cadillac“ tapo amerikiečių pasididžiavimo savimi ir absurdiškumo simboliu. Daugelį automobilių, savo išorinio dizaino proporcijomis panašių į „CTS Coupe“, galima rasti tik tarp koncepcinių modelių. Kartu su pasikeitusia XXI amžiaus Amerikos kultūra pasikeitė išorinių „Cadillac“ markės formų stilius ir dizainas – kompanijoje tai vadinama „meno ir mokslo dizainu“. Automobilio „Cadillac“ meno ir mokslo atspindžius galima pamatyti tokiuose koncepciniuose modeliuose kaip „Sixteen“ ir „Converj“. Stilius pastebimas net serijinės gamybos modeliuose, tokiuose kaip 2010 metų „Cadillac CTS“ ir „Cadillac SRX“.

Pastaraisiais metais kiekvieną  vasarą šalies gatves užtvindo liūtys. Taip pat padaugėja ir nuostolių, kurių dėl apsemtų automobilių patiria jų savininkai. Draudimo bendrovė „If“ skaičiuoja, kad nuostoliai dėl automobilio apsėmimo kasmet sudaro šimtus tūkstančių litų.

„Stiprus atogrąžų liūtis primenantis lietus anksčiau nebuvo dažnas reiškinys Baltijos šalių regione, todėl retas vairuotojas žino, kaip reikėtų elgtis apsėmus automobilį, kaip saugiai įveikti apsemtus kelio ruožus“, – sako draudimo bendrovės „If“ Lietuvos transporto žalų grupės vadovas Ernestas Goliančik. Anot eksperto, didžiausios klaidos, kurias daro šalies vairuotojai, – pernelyg greitai važiuojama per apsemtus kelio ruožus, taip pat bandymai užvesti užtvindytus automobilius.
„Greitai važiuodami per didelę balą ar bandydami užvesti dauboje apsemtą automobilį, rizikuojate nepataisomai sugadinti variklį. Mūsų duomenimis, tokio įvykio nuostoliai, priklausomai nuo automobilio amžiaus ir klasės, gali svyruoti nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių litų“, – sako E. Goliančik.
Eksperto teigimu, geriausias būdas apsaugoti savo automobilį nuo priverstinio remonto – apskritai nevažiuoti apsemtu keliu. Vis dėlto jeigu galimybės pakeisti maršrutą nėra, būtina įvertinti apsemto ruožo, kuriuo teks važiuoti, vandens lygį. Jokiu būdu negalima ryžtis važiuoti apsemtu keliu, jeigu vandens lygis viršija 30 cm.
E. Goliančik vertinimu, važiuodami per vandenį pirmiausia rizikuojate pažeisti guolius, stabdžius, elektros instaliaciją ar net sugadinti variklį. Jeigu baloje slepiasi pavojinga duobė ar atviras šulinio dangtis, kyla pavojus apgadinti ratus, važiuoklę ar kėbulą.
„Jeigu lietaus vanduo stipriai apsėmė jūsų automobilį jam nevažiuojant, jokiu būdu nebandykite transporto priemonės užvesti. Pirmiausia nukentėjusią transporto priemonę reikia gerai išdžiovinti – tam prireiks mažiausiai dviejų parų. Vėliau automobilį patariame gabenti į servisą, kad specialistai įvertintų apgadinimų mastą, esant galimybei saugiai paleistų variklį“, – pataria ekspertas.
Nuo to, kaip elgiamasi automobilį apsėmus, tiesiogiai priklauso ir patiriamų nuostolių dydis. „Jeigu saugumo rekomendacijų nepaisoma, o avantiūristiškai bandoma eksploatuoti nukentėjusį automobilį, nuostolių suma gali išaugti keliariopai“, – pabrėžia transporto žalų profesionalas.
Per pirmą šių metų pusmetį draudimo bendrovė „If“ Lietuvoje kasko klientų automobilių žalai atlyginti išmokėjo  10 mln. litų  draudimo išmokų.

Automobilių pardavimas Lietuvoje toliau čiuožia žemyn: per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, naujų automobilių parduota 7 proc. mažiau, o naudotų – net 18 proc. Tai rodo naujausi UAB “Auto Tyrimai” duomenys.

Šį nuosmukį bendrovės ekspertai aiškina sumažėjusiu pirkėjų iš NVS šalių susidomėjimu. Pernai liepą daugelyje NVS šalių pasikeitė naudotų automobilių apmokestinimas, tad baltarusiams ar kazachams tiesiog nebeapsimoka vykti į Lietuvą pirkti automobilių.
Tai buvo viena priežasčių, kodėl, portalo “Autoplius.lt” plėtros vadovo Viktoro Daukšo teigimu, nuo šių metų antrojo ketvirčio pradžios automobiliai pradėjo pigti. “Palyginti su šių metų pirmuoju ketvirčiu, automobiliai pigo nuo 2,8 iki 5,8 proc., priklausomai nuo jų amžiaus grupės. Labiausiai pigo 11–15 metų ir senesni naudoti automobiliai”, – teigia V.Daukšas.
Kaip liudija bendrovės “Diginet.lt” atlikta automobilių pirkėjų apklausa, net 81 proc. visų automobilių pirkėjų nuo pradinės automobilių kainos nusiderėjo 5–10 proc.
Kitaip tariant, automobilių pardavėjų gąsdinimai, prasidėję pernai rudenį ir ypač suintensyvėję šįmet pavasarį, esą artėja naujas automobilių kainų šuolis, nes  Rusija nuo liepos tapsianti Pasaulio prekybos organizacijos nare ir dėl to neva sumažėsią įvežamų automobilių muitai ir iki stulbinamų aukštumų pagyvėsianti paklausa – yra nieko verti.
V.Daukšas teigia, jog teoriškai automobiliai turėję jau pabrangti, bet Rusija esanti tokia nenuspėjama, kad čia viskas keičiasi paskutinę minutę. “Viena vertus, stodama į PPO Rusija įsipareigojo sumažinti muitus, tad europietiškų automobilių paklausa turėtų augti, kita vertus, Rusijos vyriausybė siekia apsaugoti vietos automobilių gamintojus, tad šiuo metu kalbama apie naują – žaliąjį arba senų automobilių utilizavimo mokestį, kuris sieks nuo tūkstančio iki 3,5 tūkst. eurų. Jei toks mokestis bus įvestas, laukto prekybos pagyvėjimo nebus, taigi ir kainos labai nekils”, – pripažįsta V.Daukšas.

Prieš keletą mėnesių išradėjas Charlesas Stevensas pristatė radioaktyviąja medžiaga – toriu varomą variklį, kuris gali tapti alternatyva vidaus degimo varikliams.

JAV Masačusetse įsikūrusios kompanijos „Laser Power Systems“ inžinierius su kolegomis kuria variklį, kuriame skylantis toris generuotų šilumą, ši kaitintų vandenį mini turbinoms, o galiausiai ir automobilio ratams sukti.
Mokslininkas prognozuoja, kad veikiantį tokio automobilio variklį pavyks baigti apie 2014-uosius. Susidomėjimas torio varikliu kilo dar 2009-aisiais, kai Čikagos automobilių parodoje „Cadillac“ buvo pristatytas tokio automobilio prototipas.
Toris, pavadintas pagal skandinavų perkūnijos dievą Torą, yra panašaus tankio kaip ir uranas, tačiau kur kas mažiau radioaktyvus. Todėl jo skleidžiamai radiacijai sustabdyti užtenka net ir aliuminio folijos. Užtat toris turi nemažą energijos užtaisą: vienas gramas šios medžiagos gali išspinduliuoti tiek energijos, kiek gaunama sudeginus apie 28 tūkst. litrų benzino, tad aštuonių gramų degalų pakaktų visam automobilio gyvavimo laikui.
Toris yra gan plačiai paplitęs cheminis elementas: po JAV teritorija slypi beveik pusė milijono tonų, Australijoje ir Indijoje – dar po daugiau nei 300 tūkst. tonų šios medžiagos.
Vis dėlto ši idėja turi nemažai kritikų, abejojančių inžinierių gebėjimu sukurti automobilio matmenų branduolinį variklį. Štai Sidnėjaus universiteto Branduolinių mokslų instituto direktorius Reza Hashemi-Nezhadas nemato torio variklio šviesios ateities, mat apspinduliavus torį neutronais galima gauti stipriai radioaktyvų urano izotopą.

Per pastaruosius trejus metus iš pirmo karto techninę apžiūrą (TA) praeinančių automobilių procentas Lietuvoje sumažėjo ir toliau mažėja: pernai TA iš pirmo karto praėjo 52,6 proc. lengvųjų automobilių, o 2008 m. – 55,4 proc.

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus įžvelgia keletą tokios tendencijos priežasčių: “Nemaža dalis vairuotojų automobilio apžiūrai visiškai nerengia. Daugelis mano, kad atvyksiu į apžiūrą, surašys visus trūkumus ir tada važiuosiu remontuotis. Kitas dalykas, kad lengvųjų automobilių amžiaus vidurkis Lietuvoje yra apie 14 metų, todėl tokie automobiliai greičiau genda ir jų būklę reikia dažniau stebėti.”
Pasak A.Glėbaus, TA praeinamumo iš pirmo karto rodiklį taip pat įtakoja ir finansinė padėtis – provincijos regionuose vis daugiau žmonių automobilius vėl remontuoja ne servisuose, bet garažuose.
Kaip paaiškėjo, TA metu dažniausiai nustatomas trūkumas – nesureguliuoti artimųjų šviesų žibintai, šviečiantys per aukštai arba per žemai. Tokie trūkumai sudaro net 23,5 proc. nuo visų nustatomų. Kiti dažniausiai pasikartojantys trūkumai – netvarkinga priekinė pakaba, galinės ašies ratų stabdžių netolygumas, netvarkingas stovėjimo (rankinis) stabdis, degalų, alyvos ir kitų eksploatacinių skysčių prasisunkimas, netvarkinga išmetimo sistema. Nuo kovo 1 d. pradėtas griežčiau matuoti automobilių su dyzeliniais varikliais dūmingumas. Dėl šių priežasčių problemų turi 9,1 proc. automobilių su dyzeliu varomais varikliais.
Ne paslaptis, kad TA srityje ir toliau klesti kyšininkavimo problema. Pasak A.Glėbaus, pernai buvo atsisveikinta su daugiau nei dešimčia nesąžiningų kontrolierių.

Nuo 2014 metų lapkričio Europos Sąjungoje visi nauji standartinio komplektavimo automobiliai privalės turėti po elektroninę stabilumo palaikymo sistemą (ESP), kuri užtikrina automobilio apsaugą nuo slydimo, nes avarinėje situacijoje reguliuoja variklio galią ir individualiai kontroliuoja kiekvieno rato stabdžius.
Panašūs įstatymai per artimiausius kelerius metus įsigalios Australijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Rusijoje. JAV automobilių gamintojai jau nuo šių metų privalo montuoti ESP sistemas (angl. Electronic Stability Program) į visus automobilius, kurių masė neviršija 4,5 tonos.
„Daugybė tyrimų rodo, kad modernios ESP sistemos keliuose padeda išvengti iki 80 proc. visų nelaimių, susijusių su slydimu. Kai kurie analitikai tvirtina, kad vairuotojų saugumo požiūriu ESP yra pats svarbiausias išradimas po saugos diržo, kurį automobiliuose imta naudoti 1949 metais,“ – sakė technologijų koncerno „Bosch“ Produktų ir paslaugų automobiliams padalinio Lietuvoje vadovas Tomas Bučinskas.
Būtent „Bosch“ 1992 metais sukūrė pirmąsias ESP sistemas, o nuo 1995 metų pradėjo masinę jų gamybą. Pirmaisiais stambiais užsakovais tais pačiais metais tapo „Mercedes-Benz“ ir BMW, o netrukus ESP sistemos pasklido po visą pasaulį. Iki šiol per 17 metų pasaulinei automobilių rinkai „Bosch“ patiekė 75 milijonus ESP sistemų, kurių du privalomi moduliai yra stabdžių neblokavimo sistema (ABS) ir ratų sukibimo su paviršiumi reguliavimo sistema (TCS).
Šiuo metu ESP montuojamos į kas antrą pasaulyje nuo konvejerio nuriedantį lengvąjį arba komercinį automobilį. Europoje šis rodiklis kur kas didesnis – 72 procentai. Nuo pasaulinio vidurkio akivaizdžiai atsilieka Brazilija, Kinija, Indija ir kitos Azijos šalys.
Šį pavasarį „Bosch“ pradėjo serijinę jau devintosios kartos sistemų „ESP Plus“ gamyba. Jose įdiegta daug naujovių, užtikrinančių dar patikimesnį automobilių valdymą ir maksimalų jų stabilumą kelyje. Kompiuterizuota sistema kas akimirką apdoroja daugybę automobilio kontrolės parametrų ir pagal rezultatus nustato optimalų ratų sukimosi režimą bei padeda saugiau sustoti ir pajudėti iš vietos. Pastarasis niuansas itin svarbus mieste, kai tenka dažnai stabčioti.
Devintosios kartos „ESP Plus“ lengvai adaptuojama įvairiausiems modeliams, nes sistema sukurta dėlionės principu: automobilių gamintojai gali pasirinkti tokią techninės ir programinės įrangos konfigūraciją, kuri geriausiai atitinka konkretaus modelio paskirtį ir specifiką.
Į sistemą galima integruoti elektroninius jutiklius, kurie matuoja nuokrypį nuo vairuotojo pasirinktos važiavimo trajektorijos ir šoninį automobilio greitėjimą. Sistema turi du papildomus stabdžių slėgio jutiklius bei kelias kitas inovacijas, todėl stabdžių jėgą reguliuoja itin preciziškai. Be to, „ESP Plus“ pagal automobilio elgesį kelyje iš anksto „įtaria“ slydimo pavojų ir atitinkamai kontroliuoja kiekvieno rato stabdžius bei sumažina variklio galią.
„ESP Plus“ ypač naudinga avarinėse situacijose, kai tenka staigiai stabdyti, nes automobilis kur kas tiksliau reaguoja į vairuotojo veiksmus. Elektroniniai ESP jutikliai „atspėja“ vairuotojo ketinimus, o jei važiavimo parametrai jų neatitinka, automobilis „sureguliuojamas“ taip, kad maksimaliai atitiktų vairuotojo veiksmus.
Už ESP sukūrimą ir inovacijas „Bosch“ pelnė daugybę tarptautinių apdovanojimų. Naujausias iš jų – Pasaulinės naujų automobilių vertinimo programos (Global NCAP) prizas, kurį „Bosch“ gavo šių metų gegužės mėnesį.