Lietuvos keliais važinėjantys policijos automobiliai su juose įdiegtomis technologijomis jau nė kiek nebeatsilieka nuo kitose ES šalyse turimos įrangos, o kai kuriais atvejais ją net ir lenkia.
Pavyzdžiui, nuo šio balandžio ne tik didžiuosiuose  miestuose, bet jau ir visoje šalyje patruliuoja 116 specialiais lipdukais pažymėtų policijos automobilių, kuriuose baudą už kelių eismo taisyklių ar kitą pažeidimą galima sumokėti mokėjimo kortele.
Be to, nuo 2010 m. 700 policijos patrulių ekipažų yra valdomi pažangiomis mobilaus stebėjimo ir komunikacijos technologijomis ir planuojama, kad tokių automobilių iki metų pabaigos atsiras dar 200. Juose įdiegtos technologijos pareigūnams sukuria mobilią darbo vietą, todėl pareigūnai bet kada gali prisijungti prie reikiamų duomenų bazių ir nustatyti, pavyzdžiui, informaciją apie vairuotojo asmenybę, sužinoti, ar jis nėra ieškomas. Be to, automobiliuose yra ir valstybinių numerių skenavimo įranga, leidžianti per kelias akimirkas gauti informaciją apie tai, ar automobilis nėra vogtas, ar jis apdraustas, ar praėjęs techninę apžiūrą.
Dar viena naujovė – galimybė policijos automobiliuose parengti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir čia pat jį atspausdinti.
Negalima nepaminėti ir to, kad šiuo metu Lietuvos keliuose važinėja 12 policijos automobilių be skiriamųjų ženklų, kuriuose įdiegtos mobiliosios greičio matavimo sistemos. Jos ne tik užfiksuoja greičio viršijimą, bet ir automatiškai informaciją apie pažeidimą nusiunčia į valstybinę kelių policijos tarnybą.
Policijos informacijos valdybos viršininkas Artūras Kavolis priduria, kad šiuose automobiliuose yra įdiegta telemetrinė įranga, kuri budėtojams leidžia žemėlapyje stebėti visus automobilius ir atsižvelgiant į jų buvimo vietą operatyviai nuspręsti, kurį arčiausiai esantį ekipažą pasiųsti į įvykio vietą. Beje, prie modernizuojamos policijos pajėgų valdymo sistemos prisijungus Valstybės sienos apsaugos tarnybai, sukurta vieninga pajėgų valdymo sistema, kuri užtikrina galimybę valdyti ir 100 Valstybės sienos apsaugos tarnybos automobilių.

9 proc.
Tiek šių metų balandį Lietuvoje smuko naujų automobilių rinka. Per šį mėnesį parduota 1212 naujų automobilių.

200 vnt.
Tiek automobilių balandį pardavė gamintojas “Volkswagen”, tai populiariausia automobilių markė Lietuvoje.

69 vnt.
Tiek praėjusį mėnesį parduota automobilių “Fiat 500″. Tai dabar mūsų šalyje populiariausias modelis.

4436
Tiek naujų automobilių Lietuvoje įregistruota nuo metų pradžios. Tai 2 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

40–50 proc.
Tiek naujų automobilių mūsų šalyje įsigyjama išperkamosios nuomos būdu.

65,1 tūkst. Lt
Tokia vidutinė Lietuvoje parduodamų naujų automobilių kaina.

15 876
Tiek naujų lengvųjų automobilių Lietuvoje parduota per visus 2011 metus.

19 509
Tiek naujų automobilių pernai parduota Estijoje.

13,9 metų
Toks dabar Lietuvoje vidutinis automobilių parko amžius. 2010-aisiais jis buvo 14,6 metų.

30 proc.
Tiek Lietuvoje nuperkamų naujų automobilių mūsų šalį palieka.

1,76 mln.
Tiek šiuo metu mūsų šalyje iš viso registruota automobilių. Prieš dešimtmetį šis skaičius buvo perpus mažesnis.

Šaltinis: “Autotyrimai”

Lietuvos gyventojai įsigyja vis daugiau naujesnių automobilių, o vidutinis Lietuvos automobilių parko amžius ilgainiui mažėja.

Vien per praėjusius metus šalies automobilių parkas „atjaunėjo“ daugiau nei 8 mėnesiais – „Regitros“ duomenimis, dabar jų amžius siekia 13,9 m., nors 2010 m. dar buvo 14,6 m.
„Automobilių parkas jaunėjo, nes jame 55 tūkst. sumažėjo senesnių nei 16 m. automobilių ir tuo pačiu lietuviai įsigijo 71,3 tūkst. naujesnių nei 15 m. automobilių“, – teigia Autoplius.lt vystymo vadovas Viktoras Daukšas.
Be to, specialistai prognozuoja, kad šiemet vidutinis automobilio amžius dar labiau sumažės ir gali nebesiekti 13 metų.
Tiesa, visiškai nauji automobiliai sudaro dar labai nedidelę sandorių dalį – pernai ji siekė vos 3,5 proc., tačiau lyginant apyvartas, naujiems automobiliams buvo išleista beveik penktadalis (18,2 proc.) visos automobilių rinkos pinigų.
Pasak specialistų, didelę įtaką automobilių rinkos pokyčiams pernai turėjo liepos 1-ąją įsigaliojusi Muitų sąjunga, kuri privertė pasitraukti pirkėjus iš Rytų, dėl to šalyje sumažėjo automobilių paklausa, krito jų kaina ir įperkamesni tapo naujesni automobiliai. Pavyzdžiui, iki penkerių metų amžiaus automobiliai pernai atpigo beveik dešimtadaliu (9,3 proc.), o 6–10 metų – net 14 proc. Tuo tarpu pačių seniausių – 16–20 metų – automobilių kainos beveik nesikeitė ir sumažėjo vos 4,7 proc.
Beje, Autoplius.lt duomenimis, vidutinės naudotų ir naujų automobilių kainos paskutinįjį šių metų ketvirtį buvo atitinkamai 10,7 ir 65,1 tūkst. Lt.

Liberalizmo vertybes ginanti Susisiekimo ministerijos vadovybė nusipelnė komplimentų: net ore tvyrant pasirengimo būsimiesiems Seimo rinkimams nuotaikoms, kai vengiama bet kokių kalbų apie potencialius rinkėjus suerzinti galinčias problemas, Eligijus Masiulis ir Rimvydas Vaštakas nepabūgo imtis būtent tokios – mokesčio automobiliams – temos.

Š.m. balandžio 23 d. susitikime su Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) lyderiais – Rimantu Stankevičium, Gintaru Kaukėnu ir Mindaugu Beišiu buvo aptarta keletas svarbių dalykų, kurie galėtų tapti nacionalinės automobilių parko formavimo politikos pagrindu, o drauge padėtų išvengti skubotumo ir klaidų kuriamų teisės aktus. Tiksliau – panagrinėta, kokiais būdais šiuo metu galima skatinti saugių ir aplinkai draugiškų transporto priemonių įsigijimą. Taip pat, diskutuota, kokius perspėjimo signalus automobilininkų bendruomenei reiktų siųsti, kad įsigydami seną, gremėzdišką, didelio darbinio tūriu variklį turinčią mašiną, ateityje neišvengiami teks susitaikyti su tuo, kad jos eksploatacija bus gerokai brangesnė.

Analizuodami visoje Europoje taikomus „botago-pyrago“ principus (vienokie ar kitokie mokesčiai automobiliams egzistuoja 23 iš 27 ES šalių) Susisiekimo ministerijos vadovai pripažino, kad transporto parko kokybė tiesiogiai susijusi su eismo saugumu ir žmonių gyvybėmis.

„Tai nekelia abejonių, tačiau drauge negalima ignoruoti ir ekonomikos sunkmečio realijų. Tokiu metu negalima didinti mokestinės naštos. Galbūt geriau pradėti nuo paskatų rinkis kokybiškesnį ir aplinkai mažesnį neigiamą poveikį darantį automobilį“, – svarstė E. Masiulis.

Ministro manymu, reikėtų atnaujinti PVM mokesčio atskaitos klausimą – tai paskatintų verslo įmones atnaujinti savo transporto parką. Gatves ir kelius „išvalyti“ nuo techniškai netvarkingų, padidintą grėsmę kitiems eismo dalyviams keliančių mašinų, E. Masiulio ir R. Vaštako teigimu būtų galima daugiau dėmesio skiriant automobilių remonto dirbtuvių veiklai, taip pat techninės patikros kokybei.

Susisiekimo ministerijos vadovai pastebėjo, kad „žalio“ mokesčio automobiliams idėja turėtų būti išnagrinėta vertinant ne tik poveikio transporto infrastruktūrai (nuolat augančių spūsčių, poveikio keliams ir t.t.) dalykus, bet ir analizuojant su automobilių tarša susijusias sveikatos apsaugos bei aplinkos apsaugos problemas.

„Voro vestuvių“ koncertiniam turui intensyviai besiruošiantis aktorius Dominykas Vaitiekūnas prieš porą savaičių savo gimtajame Panevėžyje nusipirko naują automobilį – 2006 metų šlapio asfalto spalvos „Toyota Aygo“ ir juokaudamas sako, jog tai yra „Toyota I go“ bei vadina savo naująjį pirkinį „sloviku“!

„Taip vadinu, nes ji labai maža. Joje gali važiuoti tiktai tokie žmonės, kaip aš arba mano šokių partnerė Justina Žemaitytė, nes aukštaūgiai remtųsi į lubas. Mašina yra tiesiogiai proporcinga mano fizionomijai“, – juokiasi aktorius bei sako prieš ją įsigydamas nemenkai dvejojęs – pirkti ar ne, tačiau nutiko keistas dalykas…

„Aš nuvažiavau mašinos apžiūrėti, pravažiavau su ja, ją išbandžiau ir dvejojau – pirkti ar ne, bet tik dėl to, kad esu po svarstyklių ženklu gimęs ir iš prigimties nuolat dvejoju. Taigi priparkavęs automobilį nusprendžiau įsijungti ir paklausyti kaip skamba magnetola… Pirmas dalykas, kurį išgirdau buvo: „Rafailas Karpis ir Dominykas Vaitiekūnas grandioziniame koncertiniame ture per Lietuvą „Voro vestuvės“. Pagalvojau, kad gal tai ženklas ir nusipirkau“, – pasakoja intriganto Vabalo be ūsų vaidmenį koncerte kursiantis ir netrukus į smagią kelionę su įvairiais vabalais virtusiomis scenos žvaigždėmis po Lietuvos miestus išvyksiantis aktorius.

Prieš tai du metus Dominykas vairavo jo grupei „Liūdni slibinai“ priklausantį 3,3 variklio septynių vietų „Chrysler Voyager“, kurį vadina „liūdnamobiliu“.

„Skirtumas persėsti iš tokios didelės mašinos į tokią mažą yra žvėriškas. Šiaip aš nelabai mėgstu mažas mašinas. Aišku, mano nauja mašina man yra maloni, man ji patinka, ji yra pirmoji mano nuosava mašina, tačiau tokią mažą teko pirkti ekonominiais sumetimais. Kuro ji sunaudoja labai nedaug – vidutiniškai 4,5 litro. Be to, važinėjant mieste maža mašina yra privalumas, – sako D. Vaitiekūnas bei prisipažįsta pradžioje visgi galvojęs apie didelį automobilį. – Man patinka didelės mašinos ir aš mėgau vairuoti didžiulį „Chrisler“. Visada susilaukdavau visokių keistų ir įdomių komentarų, kad toks mažas žmogus tokioje didelėje mašinoje arba, kad kai važiuoju net nesimato, jog sėdi vairuotojas. Man patikdavo jos galingumas, kai paspaudi akceleratoriaus pedalą ir atrodo, kad ji tuoj pakils“.

Dominykas išduoda, jog jo svajonių mašina – keturiais ratais varomas visureigis, tačiau kol kas džiaugiasi savo naujuoju „sloviku“.

„Iki dugno greičio pedalo dar nespaudžiau, nes tada, kai važiavau autostrada, pūtė labai stiprus šoninis vėjas ir baisu buvo, kad tokią lengvą mašiną su manimi tiesiog nupūs, – juokiasi jis. – Bet mašina jau pakrikštyta – paėmiau pakeleivius, kurie važiavo į Rygą. Aš juos pavežiau nuo Vilniaus iki Panevėžio. Nors mašiną nusipirkau prieš porą savaičių, bet reikėjo sutvarkyti dokumentus, kitus „buitinius“ reikalus, tai ją visiškai savo žinion gavau tik prieš porą dienų“.

Kęstučio Bruzgelevičiaus nyotr.

Neišnykusi problema

Nors automobilių vagysčių mažėja, tačiau ši problema vis dar aktuali ir labai skaudi ne tik apvogtiems transporto priemonių savininkams.

„Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis 2011 metais Lietuvoje užregistruotos 79 582 nusikalstamos veikos arba 2,4 proc. daugiau, nei 2010 m. (77 734). Ištirtos 35 646 nusikalstamos veikos arba 44,8 proc. (2010 m. ištirta 46,5 proc.), – sako Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų tyrimo pirmosios valdybos antrojo skyriaus viršininkas Darius Zasas. – Šių nusikaltimų struktūroje – ir 3 620 transporto priemonių vagysčių atvejai. Tai – 203 nusikaltimais  arba 5,3 proc. mažiau, nei 2010 metais, kai buvo užregistruotos 3 823 tokios vagystės“.

Automobilių vagystės sudaro 42 proc. visų transporto priemonių vagysčių. Per 2011 metus šalyje pavogti 1 521 automobilis, tai 213 automobilių arba 12,3 proc. mažiau, nei 2010 metais (1 734).

Pasak D. Zaso, kryptingas policijos, draudimo įstaigų ir visos visuomenės pastangas šia linkme atspindi ir tas faktas, kad beveik per dešimtmetį, nuo 2002-ųjų iki 2011-ųjų pabaigos, per metus pavagiamų automobilių kiekis šalyje palaipsniui sumažėjo beveik keturis kartus - nuo maždaug 6500 iki 1500.

„Žinoma, nusiraminti automobilių savininkams dar anksti ir nereikėtų manyti, kad nebereikia saugoti savo turto. Tačiau bendros tokios tendencijos mus džiugina“, – neslepia D. Zasas.

Automobilių vagystes provokuoja labai daug faktorių. Neveltui sakoma, jog kai yra paklausa, atsiras ir pasiūla. Iš bendros vagysčių suvestinės matyti, kad praėję metai kriminalistams šia prasme prasidėjo labai nelinksmai, kai vien per sausį ir vasarį buvo pavogta maždaug trečdaliu daugiau automobilių, nei 2010-ųjų pradžioje. Laimei, tai buvo tik trumpalaikis dalykas.

Kodėl buvo išprovokuotas toks bumas? Kriminalistai tai tiesiogiai sieja su muitų pokyčiais Baltarusijoje. Didesni muitai įvežamiems automobiliams įsigaliojo nuo liepos 1 dienos, tad iki tol kaimyninės šalies piliečiai šluote šlavė pavažinėtus automobilius. Todėl ir vagys nedelsdami  ėmėsi darbo.

Didžiulę įtaką mažėjančioms automobilių vagystėms turi sėkminga kriminalistų veikla. Vagysčių kreivė krito gerokai žemyn, kai vien pernai įvairiuose šalies miestuose už grotų atsidūrė kelios garsios automobilių vagystėmis ir grobimais užsiimančios grupuotės.

Daugiausiai Lietuvoje pavogtų automobilių, kaip ir anksčiau, sudaro „didysis penketas“ : „Volkswagen“ (beje, jų šalyje ir yra užregistruota daugiausia, todėl negalima teigti, jog tai vagiamiausia markė),  „Audi“, „Mercedes-Benz“, BMW ir „Ford“. Į šį dešimtuką dar patenka „Honda“, „Peugeot“, „Renault“, „Mazda“, „Toyota“.

Mažėjant automobilių vagysčių pastaraisiais metais išryškėjo kita nemaloni tendencija – vis labiau vagiamos konkretaus modelio konkrečios automobilių detalės, kurių paklausa kinta. Tai ir navigacijos įranga, magnetolos, oro pagalvės, įvairios apdailos dalys – juostelės, grotelės, parkavimo jutikliai, veidrodėliai, žibintai, ratai, buferiai. Vienintelė kiek labiau aktyvesnė priemonė prie šią neigingą tendenciją, kurią itin propaguoja „Altas“, savanoriškas detalių ženklinimas.

Draudikų skaičiavimais vagysčių iš automobilių arba jų detalių skaičius auga pastaruosius dvejus metus. Dar labiau didėja vidutinė tokių nusikaltimų žala, kuri vien pernai per antrąjį pusmetį vidutiniškai siekė 2500 litų iš kiekvieno automobilio.

Šykštus moka du kartus

Liaudies patarlė byloja, jog net geriausi sekliai būna bejėgiai, jei pats prastai saugai savo turtą. Šią aksiomą galima pailiustruoti begale konkrečių atvejų, kuriuos užfiksavo kriminalistai, saugos tarnybos, draudikai ar įmonės, montuojančios apsaugos sistemas.

Štai tik du karščiausi, kovo mėnesio atvejai, beje, panašūs kaip du vandens lašai ir nutikę ne kokiame nors didmiestyje, ir net ne Žemaitijos sostine tituluojamoje Plungėje.

Matyt gerai informuoti vagys įsilaužė į namą ir pavogė 2007 metų laidos BMW X5 visureigio, kuriame buvo sumontuota apsaugos-paieškos „Cobra Connex“ sistema, G.P. raktus. Kadangi vagių rankose atsidūrė originalūs automobilio rakteliai su registratoriumi, apsaugos sistema, suprantama, jokio pavojaus signalo neskleidė. Tik šeimininkui pastebėjus įsilaužimą buvo iškart pranešta G4S saugos tarnybai ir policijai, o minėta paieškos sistema aptiko, jog iš plungiškio nugvelbtas automobilis savo valandos laukia Klaipėdoje. Tačiau vagis aplenkė operatyviai dirbę saugos tarnybos G4S darbuotojai , o automobilio savininkas tą pačią dieną džiaugėsi sugrąžintais keturiais ratais.

Antras toks pat atvejis šiame mieste užfiksuotas lygiai prieš savaitę, o pavogtąjį Audi Q7, kuriame irgi buvo sumontuota „Cobra Connex“, ši protinga sistema surado Kretingoje. Tiesa, šįkart kriminalistams teko ilgėliau tūnoti pasaloje, kol prie grobio įsidrąsinę prisiartino vagys. Finalas – nesunkiai nuspėjamas, o kadangi būtent dabar pradėtas šios vagystės ikiteisminis tyrimas, ji plačiau kol kas nekomentuojama.

Sekliams – sėkminga pradžia

Ne tik šių atgautų automobilių savininkai jau padėkojo didžiausios šalyje saugos bendrovės „G4S Lietuva“ ir profesionaliai montuojantiems apsaugos sistemas „Alto“ specialistams, kurie 2012 m. pradėjo itin sėkmingai. Tačiau sėkminga operacija grąžinant savininkams šiuos du prabangius visureigius – visgi išskirtinė abiejų bendrovių veikloje.

„Modernių technologijų ir mūsų bendrovės darbuotojų operatyvumo bei sumanumo dėka nustačius pavogtų automobilių buvimo vietą per 10 minučių prie šių mašinų atvyko greitojo reagavimo ekipažai, buvo iškviesti policijos pareigūnai“, – sakė bendrovės „G4S Lietuva“ verslo vystymo departamento direktorius Vidas Kšanas. – Esant reikalui „G4S Lietuva“ saugos specialistai informaciją apie pavogtą transporto priemonę perduoda užsienio kolegoms, kurie imasi atitinkamų veiksmų už Lietuvos ribų. Lygiai taip pat užsienio saugos bendrovės informacija dalinasi ir su lietuviais.“

Ar tik „Cobra Connex“ išganymas?

Šios dvi paminėtos istorijos ir palankūs specialistų atsiliepimai verčia plačiau pasidomėti sparčiai plintančiomis „Cobra Connex“ apsaugos sistemomis. Ar tai tik vienintelė efektyvi priemonė prieš ilgapirščius?
„Ne vienintelė, tačiau neabejotinai viena veiksmingiausių ir efektyviausių automobilių apsaugos-paieškos priemonių, – teigia automobilių garso, vaizdo ir apsaugos sistemų prekybos bei montavimo lyderės šalyje, šiemet savo veiklos 20-tį pažyminčios bendrovės „Vilniaus Altas“ direktorius Vytautas Grigaitis. – Ne atsitiktinai palydovinę „Cobra Connex“ sistemą pasirinko prestižinių ir, deja, vagių geidžiamų „Porsche“, „Audi“, „Bentley“, „Ferrari“, „Infiniti“, „Lamborghini“, „Masserati“, „Renault“, „Nissan“, „Mercedes-Benz Trucks“ bei kitų automobilių gamintojai.
„Cobra Connex“ transporto priemonių apsaugos-paieškos sistema per palydovinį ryšį ne tik operatyviai aptinka dingusius ar pavogtus automobilius, bet ir siunčia automatinius pavojaus signalus apie galimą vagystę, kas yra didžiulis privalumas prieš konkuruojančias, „miegančias“ sistemas, kai paieška prasideda tik tada, kai praneša pavogto automobilio savininkas.

Nemenkas šios sistemos privalumas, pasak V. Grigaičio, ir tas, kad ji vienintelė, veikianti ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, Rusijoje ir kitose NVS šalyse. Sutartys sudarytos su didžiausią tinklą kiekvienoje šalyje turinčiomis saugos tarnybomis, o dėl didžiulės Rusijos teritorijos su šia sistema dirba saugos tarnybos, paskirstytos pagal regionus.
„Cobra Connex“ sistemą turinčių automobilių apsaugą garantuoja didžiausios apsaugos bendrovės kartu su valstybinėmis saugumo tarnybomis (šalyje šias paslaugas teikia tarptautinė saugos kompanija G4S.) Informacija apie konkretaus automobilio buvimo vietą palydoviniu ryšiu nuolat perduodama į Šveicarijoje esantį duomenų serverį ir iš čia per grįžtamąjį ryšį iškart pasiekia atitinkamos šalies saugos tarnybas.

„Cobra Connex“ abonentų skaičius visoje Europoje dabar siekia apie 250 tūkstančių automobilininkų.  Vien praėjusiais metais surasta ir sugrąžinta savininkams per 1 tūkst. pavogtų automobilių, kurių vertė siekia 50 mln. eurų.

Investuoti skatina ir draudikai
„Cobra Connex“ automobilių paieškos sistema atitinka aukščiausiąjį visų Lietuvoje veikiančių draudimo bendrovių reikalaujamą automobilių saugumo lygį. Todėl neatsitiktinai ją naudojančių automobilių savininkams dauguma draudimo bendrovių taiko nemenką nuolaidą automobilio „Kasko“ draudimui.

„Draudikai „Cobra Connex“ saugos ir paieškos sistemą vertina kaip vieną patikimiausių ir  rekomenduoja ją ne tik įsigijusiems prabangius automobilius. „Lietuvos draudimas“ automobilių savininkams, susimontavusiems šią sistemą, taiko specialias draudimo sąlygas – 20% nuolaidą „Kasko“ draudimui, o vagystės atveju išmoka 100% automobilio vertės, t.y. neišskaičiuoja ir 10% frančizės (išskaitos), – sako „Lietuvos draudimo“ Gyventojų draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas. – O nuo balandžio pirmosios (tikrai ne melagių dienos pokštas) pradedame bendrą AB „Lietuvos draudimas“ ir bendrovės „Altas“ akciją, pagal kurią perkant „Lietuvos draudime“ draudimo polisą naujam automobiliui, įsigytam bet kurioje automobilių atstovybėje Lietuvoje ir sumontavus į jį „Cobra Connex“ paieškos sistemą, pirmaisiais metais nebus taikomas mažiausias tarp konkurentų 652 lt. abonentinis mokestis.

Beje, „Cobra Connex“ apsaugos-paieškos sistema kainuoja 2800 lt.

Pernai Lietuvoje pavogti 1365 lengvieji automobiliai. Daugiausiai pavogta VW markės automobilių – 452, antroje vietoje atsiduria “Audi” – 245, trečioje BMW – 90, ketvirtoje “Ford” – 73. Tačiau šių automobilių ir registruota daugiausiai, todėl pliki skaičiai dar nieko nesako.
“Veido” periodikos leidyklai priklausantis žurnalas “AutoBild Lietuva” atliko analizę ir apskaičiavo, koks procentas įregistruotų automobilių yra pavagiama. Paaiškėjo, kad pastaraisiais metais dažniausiai vagiami visureigiai. Štai nors pernai mūsų šalyje pavogta “tik” 12 proc. BMW X5 visureigių, tačiau jų ir registruota gana mažai – vos 2191. O tai reiškia, kad pernai pavogta net 0,54 proc. visų registruotų BMW X5 automobilių.
Ilgapirščiai itin mėgsta ir Honda CR-V visureigius. Pernai pavogta net 0,52 proc. registruotų tokių mašinų. Trečioje vagiamiausių automobilių vietoje atsidūrė dar vienas visureigis – M klasės “Mercedes”: pavogta 0,44 proc. visų registruotų tokių automobilių. Ketvirtoje vietoje – “Nissan Qashqai” (0,36 proc.).
Akivaizdu, kad vagys labiausiai mėgsta didelius, brangius ir prestižinius automobilius. Santykinai mažiau vagiami “Mazda”, “Opel” ir “Audi” markių automobiliai.

Vagiamiausi modeliai
Modelis    Pavogta įregistruotų automobilių, proc.
BMW X5    0,54
“Honda CR-V”    0,52
M klasės “Mercedes”    0,44
“Nissan Qashqai”    0,36
…
Palyginti retai vagiami modeliai, proc.
“Mazda 626″    0,02
“Opel Vectra”    0,04
“Audi 80″    0,05
“Opel Astra”    0,05
“Audi 100″    0,06

Šaltinis: “AutoBild Lietuva”

Tarptautinis technologijų koncernas „Bosch“ per kelerius metus Lietuvoje planuoja beveik du kartus, iki maždaug 40, padidinti pasauliniam „Bosch Car Service“ tinklui priklausančių automobilių servisų skaičių. Tokia plėtra numatyta įvertinant pasaulines tendencijas ir Lietuvos rinkos potencialą.

„Ilgametė tarptautinė praktika rodo, kad tokio dydžio šalyje kaip Lietuva gali sėkmingai veikti apie 40 aukšto lygio nepriklausomų automobilių servisų. Į šį lygį ir orientuojamės, tačiau daug ką, be abejo, lems rinkos raida, pavyzdžiui, kaip sparčiai Lietuvoje atsinaujins automobilių parkas“, – sakė „Bosch Automotive“ padalinio Lietuvoje vadovas Tomas Bučinskas.

Šiuo metu Lietuvoje „Bosch Car Service“ sistemai priklauso 23 automobilių servisai, 2011 metų pradžioje jų buvo 14. Pasauliniu mastu „Bosch Car Service“ tinklas vienija daugiau kaip 14 tūkstančių servisų daugiau kaip 130-yje valstybių.

Tapti „Bosch Car Service“ sistemos nariu turi teisę tie servisai, kurie pasirašo su „Bosch“ partnerystės sutartis, investuoja į modernią diagnostikos įrangą, nuolat sudaro sąlygas darbuotojams kelti kvalifikaciją ir ypatingą dėmesį skiria paslaugų kokybei. Savo ruožtu, „Bosch“ savo servisams sudaro galimybes žengti koja kojon su technologijų pažanga: meistrams reguliariai organizuojami tobulinimosi kursai, siūloma atnaujinta diagnostikos ir kita įranga, visi servisai turi galimybę operatyviai rasti sprendimus naudodamiesi pasauline „Bosch“ duomenų baze ir telefonine techninės pagalbos sistema.

Pasak T. Bučinsko, Lietuvoje neišvengiamai artėja laikas, kai aukšto lygio servisai taps būtinybe daugumai automobilių savininkų, nes elektroninės sistemos praktiškai jau dabar valdo visas automobilio funkcijas.

„Kokių penkiolikos metų automobilį šiandien tikriausiai dar įmanoma bent iš dalies aptarnauti eiliniame garaže, tačiau jei automobilis naujas arba pagamintas prieš kelerius metus, be šiuolaikinių diagnostikos sistemų tampa keblu pakeisti stabdžių trinkeles ar netgi pamatuoti alyvos lygį. Atitinkamai auga ir meistrų kvalifikacijos reikalavimai“, – sakė T. Bučinskas.

Sparčiai tobulėjant automobilių technologijoms „Bosch Car Service“ tinklo servisai naudoja nuolat atsinaujinančias modernios diagnostikos įrangos programas, daug investuoja į meistrų kvalifikacijos didinimą. Dėl to servisų veiklos efektyvumas visame pasaulyje akivaizdžiai išaugo: tarptautinis „Bosch“ tyrimas rodo, kad 1991 metais automobilis servise išbūdavo vidutiniškai 48 valandas, o 2010 metais – vos 4 valandas.

Siekdama kelti automobilių meistrų kvalifikaciją, 2010 metais „Bosch“ atstovybė Lietuvoje įsteigė mokymų centrą. Šiame centre organizuojami profesiniai mokymai įvairių specializacijų meistrams. Naujausias teorines žinias čia lydi praktinis darbas su moderniais automobiliais šalia įrengtoje techninio automobilių aptarnavimo zonoje.

„Bosch“ yra tarptautinis technologijų koncernas, vartotojams visame pasaulyje tiekiantis tūkstančius įvairiausių produktų – nuo buities prietaisų ir saulės baterijų iki elektrinių įrankių bei automobilių sistemų, kur apie 80% techninių inovacijų, įdiegtų į šiuolaikinius automobilius, yra sukurtos Bosch inžinierių. Lietuvoje „Bosch“ veikia nuo 2002 metų.

Praėjusiais metais Seime biudžeto svarstymo įkarštyje pasipylė siūlymai, kaip derėtų valstybės finansines problemas spręsti priverčiant savo pinigines praverti automobilininkus. Aistroms kiek aprimus aiškėja, kad nevykę kai kurių populistų „pokštai“ iš ciklo „prabangos mokestis automobiliams“ vis dėlto turi galimybių evoliucionuoti iki civilizuotos transporto parko politikos.

Tokio optimizmo įkvepia nuo kovo mėnesio įsigalioję griežtesni išmetamų dujų reikalavimai automobiliams su dyzeliniais varikliais. Tiksliau – susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio argumentai, aiškinant naujas sugriežtintos patikros ypatybes ir dėl to šiek tiek ūgtelėjusią visos techninės apžiūros kainą.

„Lietuva, vienintelė iš visų Europos Sąjungos valstybių, iki šiol netaikė sugriežtintos patikros, automobiliams, turintiems dyzelinius variklius. Esame paskutiniai, bet vis tiek įgyvendiname šitą ES reglamentinę nuostatą nuo šių metų kovo 1 dienos“, – pripažino ministras.

Bene svarbiausias dalykas, kurį su žiniasklaida bendraudamas pasakė E. Masiulis, retorinis klausimas „kodėl Lietuvos vaikai, Lietuvos suaugę žmonės turi kvėpuot užterštu oru?“. T. y. pirmą kartą tokio rango pareigūnas viešai suabejojo, kuri prigimtinė teisė: kvėpuoti švariu oru ar  turėti transporto priemonę, yra svarbesnė. Lig šiol galimybė kiekvienam norinčiam važinėti nuosavu automobiliu (net jei iš mašinos likęs tik pavadinimas) buvo laikoma neginčijama ir beveik šventa. Faktas, kad didžioji dalis tokių transporto priemonių yra nesaugios ir nuodijančios aplinką, buvo atkakliai ignoruojamas.

Galbūt tai nėra dėmesio verta problema? Deja, bėda kur kas klampesnė, negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Sudarius prielaidas stichiškam automobilių parko augimui aktyvuojamos kelios uždelsto veikimo bombos. Visų pirma, nesant jokios motyvacijos ar ekonominio  spaudimo dalis vartotojų perka mažaverčius automobilius, kurių techninės būklės palaikyti jiems tiesiog neapsimoka dėl itin menkos išliekamosios vertės. Rinkos analitikai spėja, kad būtent tokie automobiliai sudaro didžiąją dalį iš maždaug pusės milijono automobilių-vaiduoklių, kurie nevažiuoja į technines apžiūras ir nedraudžiami civilinės atsakomybės draudimu, taip keldami dvigubą pavojų kitiems eismo dalyviams. Be to, tradiciškai baigus tokių mašinų eksploataciją jie keliauja ne į utilizavimo įmones, o paliekami rūdyti patvoryje ar pamiškėje.

Taip pat labai svarbu tai, kad tokia politika (tiksliau politikos nebuvimas) smarkiai komplikuoja galimybes plėtoti kokybišką viešojo transporto sistemą. Sukuriamas uždaras ciklas: kadangi beveik  kiekvienoje šeimoje yra po vieną – du automobilius, viešasis transportas skaičiuoja ne keleivius, o nuostolius, kuriuos vežėjams turi kompensuoti savivaldybės. Dėl lėšų stygiaus viešojo transporto kokybė iš tiesų netenkina daugelio potencialių vartotojų lūkesčių, todėl jie renkasi individualius sprendimus ir sėda į nuosavas pigias senienas, todėl miesto autobusai neturi keleivių…

Atkreiptinas dėmesys, kad maždaug 80 proc. važinėjančių nuosavais automobiliais per dieną įveikia mažesnį nei 25 km kelią, o 55 proc. vairuotojų dienos kelionių maršrutai yra trumpesni nei 10 km. T. y. akivaizdu, automobilio kasdienio naudojimo būtinybė perdėta, kad tokie įpročiai yra viena pagrindinių spūsčių gatvėse priežasčių ir kad tokias problemas turėtų spręsti viešasis transportas.

Jei valstybė imtųsi šio reikalo iš esmės, drauge supaprastintų sprendimus, susijusius su kelių infrastruktūra. Šiuo metu ji netenkina poreikių, nes eismo intensyvumas gerokai didesnis, nei buvo prognozuojama projektuojant kelius, gatves ir automobilių stovėjimo aikšteles. Praėjusiais metais paskelbtame Europos Komisijos komunikate, dedikuotame „Kelių transporto sistemos apkrovimo kaštams“, teigiama, kad dėl spūsčių kasmet patiriama nuostolių, prilygstančių 1,1 proc. ES BVP.  Jei ši metodika teisinga, Lietuvoje dėl chaoso kelių transporto sistemoje, vien pernai buvo patirta  1162,8 mln. Lt nuostolių.

Bet grįžkime prie ministro E.Masiulio pastabos dėl prievolės Lietuvos žmonėms kvėpuoti užterštu oru?. Tarptautiniais teisės teisės aktais dar 1970-aisiais buvo pradėta reguliuoti transporto priemonių variklių išmetamų anglies monoksido ir nesudegusių angliavandenilių ribines vertes. Vėliau buvo priimti šiais laikais taip suprantami Euro standartai, kuriais nustatomos viršutinės automobilių varikliuose degimo proceso metu susidarančių teršalų emisijos. Todėl šiandien pagaminti modernūs  automobiliai aplinką teršia net 100 kartų mažiau nei  prieš keturis dešimtmečius. Kaip yra Lietuvoje? Atsakymas labai paprastas – taip, kaip gali būti šalyje, kurios lengvųjų automobilių parko amžius 17 metų ir kuri net nesistengia kaip nors valdyti teršimą išmetamosiomis automobilių dujomis…

Sausį vykusioje pasaulinėje Detroito automobilių parodoje vėl skambėjo viltingi pranešimai apie sektoriaus atsigavimą. Ką tai reiškia per pastarąjį dešimtmetį gan stipriai pasikeitusiai automobilių pramonei?

Sausio viduryje JAV Detroito mieste vyko viena didžiausių pasaulinių automobilių parodų, kurioje daugelis gamintojų džiaugėsi vis didėjančia prekyba ir gan drąsiai prognozavo besibaigiantį sunkmetį. Kai kurie bendrovių vadovai dabartinį prekybos atgimimą lygino su dešimtuoju praėjusio amžiaus dešimtmečiu, kai rinka išgyveno gerovės metus. Tarkim, JAV rinkoje, kurioje nuperkama daugiausiai automobilių ir kuri gali būti laikoma lakmuso popierėliu, 2011 m. parduota apie 13 mln. automobilių, o didžiausio pakilimo metais, 1998-aisiais, buvo nupirkta apie 16 milijonų.
„Per pastarąjį penkmetį ištvėrėme visus skaistyklos ir pragaro ratus. Manau, sumokėjome už savo klaidas ir dabar laikas gyventi toliau“, – vylėsi „Fiat“ koncerno direktorius Sergio Marchionne.
O mes žvilgtelėkime, kaip per pastarąjį dešimtmetį buvo perbraižytas automobilių pramonės žemėlapis: kas prarado lyderių vardą ir kokios naujos žvaigždės dar tik gimsta.

Brangios vakariečių klaidos

S.Marchionne minimos klaidos – tai trijų didžiausių JAV bendrovių, vadinamosios didžiosios trijulės, kuriai priklauso „Chrysler“, „Ford“ bei „General Motors“ (toliau GM), gaminami neekonomiški ir dideli SUV automobiliai ir pikapai. 2008-aisiais pasaulį sukrėtus sunkmečiui ir šoktelėjus degalų kainoms, tokie automobiliai tapo nebepaklausūs ir didieji gamintojai nesugebėjo konkuruoti su Japonijos bei Pietų Korėjos koncernais. Dėl šios priežasties 2009-aisiais GM ir „Chrysler“ atsidūrė ties bankroto riba, „Ford“ prireikė paskolų, o JAV vyriausybė turėjo gelbėti ne tik savo bankus, bet ir automobilių gamintojus – tam buvo skirta daugiau nei 17 mlrd. dolerių. Šiandien „Chrysler“ koncernas glaudžiasi po „Fiat“ sparnu, o JAV automobilių pramonės sostine vadintas Detroitas dažniau minimas, kai kalbama apie nedarbą ir nusikalstamumą.
Žinoma, sušelptos mokesčių mokėtojų pinigais, JAV bendrovės buvo priverstos taupyti, restruktūrizuoti savo veiklą, apkarpyti gaminamų modelių kiekį ir pradėti taupesnių automobilių gamybą – galbūt todėl šiandien didžioji trijulė dar turi šiokį tokį svorį tarptautinėje rinkoje. Kas prieš dešimt metų galėjo pagalvoti, kad GM šiandien bendradarbiaus su Pietų Korėjos elektronikos lydere LG ir kartu kurs naujas akumuliatorių technologijas savo gaminamiems elektromobiliams „Chevrolet Volt“ bei „Opel Ampera“. Ši JAV bendrovė „elektrifikuojasi“ iš peties – pernai jos vadovas Danielis Akersonas pranešė, kad planuojama pristatyti hibridinį limuzino „Cadillac“ modelį.
Ne tik JAV automobilių pramonė išgyvena pokyčių ir konsolidavimosi laikotarpį – bene didžiausius proveržius turėjome galimybę stebėti Azijoje. Tarkim, šių metų Detroito parodoje geriausiu Šiaurės Amerikos metų automobilių išrinktas Pietų Korėjoje gaminamas automobilis „Hyundai Elantra“. Indijos automobilių gigantas „Tata Motors“ per pastarąjį dešimtmetį nusipirko Didžiosios Britanijos pažiba laikytą „Jaguar Land Rover“ bendrovę ir Pietų Korėjos „Daewoo“.
Beje, šiandien Didžioji Britanija yra ketvirta automobilių gamintoja Europoje ir už išsaugotas darbo vietas britai turi dėkoti rytiečiams – naujaisiais senojo pasaulio kolonizatoriais galima vadinti „Nissan“ bei „Tata Motors“, kurių fabrikai maitina šalį.
Tuo tarpu didžiausias Vokietijos koncernas „Volkswagen Group“, kuriam priklauso „Audi“, „Bentley“, „Bugatti“, „Lamborghini“, „Seat“, „Škoda“ ir „Scania“, per artimiausius ketverius metus planuoja investuoti apie 18 mlrd. dolerių į naujas gamyklas Kinijoje. Euro krizės sukeltos bangos gali stipriai sukrėsti europiečių perkamąją galią – o tai reikštų, kad Europos gamintojai susidurs su perpildyta rinka. Štai „Ford Motors“ direktorius Europos regionui Stephenas Odellas prognozuoja, kad regione pagaminama iki 30 proc. daugiau automobilių, nei yra poreikis. Galbūt todėl prieš dvejus metus „Ford“ pardavė žymųjį švedų „Volvo“ kinų bendrovei „Zhejiang Geely Holding Group“.

Azijos lyderių dvikova

Vėjas į nugarą šiandien pučia automobilių gamintojams Tolimuosiuose Rytuose – Japonijos, Kinijos ir Pietų Korėjos bendrovės yra užėmusios solidžią automobilių rinkos dalį tiek Europoje, tiek už Atlanto. Tiesa, ne visų trijų šalių gamintojoms sekasi vienodai – Japonijos gamyklos susiduria su sunkumais, vydamosi ypač sėkmingai spurtavusias ir daug lankstesnes korėjiečių bendroves. Tuo tarpu Kinijai jau pabodo būti pigių kopijų „gamykla“, todėl šios šalies vyriausybė keičia politiką, kuri, tikėtina, leis įgyti daugiau pasitikėjimo vietiniams gamintojams. Tačiau apie visus iš eilės.
Japonijos gamintojams praėję metai buvo pilni radikalių išbandymų – pavasarį daugybę nuostolių pridarė žemės drebėjimas ir dėl jo kilęs cunamis, o rudenį gamybos tempus sustabdė potvyniai, kilę Tailande, kur Japonijos bendrovės taip pat turi fabrikus, gaminančius elektronines automobilių dalis. Labiausiai dėl 2011-ųjų stichinių nelaimių nukentėjo „Honda“, „Mazda“ ir „Mitsubishi“, o sėkmingiausiai pasirodė net ir nemažai nuostolių patyrusios „Nissan“ bei „Toyota“.
Lyg to būtų maža, euro ir dolerio atžvilgiu pabrangusi Japonijos jena tapo patrauklia valiuta investuotojams ir šiandien yra kaip niekad stipri – dėl to šalies fabrikuose gaminami automobiliai brangsta, ir didieji gamintojai svarsto, kaip perkelti gamybą į pigesnes šalis. Tarkim, „Nissan“ šiais metais Meksikoje statys 2 mlrd. dolerių vertės gamyklą, o „Toyota“ planuoja perkelti kai kuriuos fabrikus į JAV.
Pietų Korėjos koncernas „Hyundai-Kia“ pagal pajėgumus šiandien yra ketvirtoje vietoje pasaulyje – po vokiečių „Volkswagen“, amerikiečių GM ir japonų „Toyotos“. Korėjiečiams fortūna šiandien šypsosi – panašiai kaip ir elektronikos milžinai „Samsung“ bei LG, šis automobilių gamintojas po truputį lenkia japonų įmones. Pernai Pietų Korėjos bendrovės pagamino 6,3 mln. automobilių ir po truputį pradeda minti japonams ant kulnų – šios šalies gamintojai į rinką išleido apie 8,4 mln. vienetų.
Daug ką pasako faktas, kad per pastaruosius ketverius metus Pietų Korėjos automobiliai du kartus laimėjo aukščiausius Detroito parodos apdovanojimus. Tai reiškia, kad „Hyundai“ ir „Kia“ pagaliau pateikė tinkamą kainos ir dizaino derinį. Ir nors japonų automobiliai vis dar vertinami dėl geresnės pagaminimo kokybės, korėjiečių suteikiama dešimties metų garantija ir finansinių sukrėtimų laikais ypač aktuali kaina daro savo. „Lankydamasis Detroito parodoje pajutau, kad Pietų Korėjos „Hyundai“ po truputį lenkia japoniškus modelius. Ypač nustebino naujoviškas ir drąsus automobilių dizainas“, – parodos įspūdžius apibūdino apie automobilių pramonę rašantis japonų žurnalistas Toshifumi Watanabe.
Artimiausiu metu prie tolesnės Pietų Korėjos sėkmės turėtų prisidėti ir pernai su JAV bei ES pasirašytas laisvosios prekybos susitarimas. Jame numatoma per artimiausią penkmetį panaikinti daugybę apribojimų bei mokesčių tarp Pietų Korėjos ir kitų sutarties partnerių. Dokumentui labiausiai ir priešinosi būtent JAV automobilių pramonės atstovai – dar laisvesnė prekyba grasina padidinti korėjietiškų automobilių dalį šalyje.
Korėjiečiai taip pat atranda besivystančias rinkas (Indiją, Braziliją, Kiniją), kurios ilgainiui taps aukso kasyklomis automobilių gamintojams. Tarkim, žurnalo „Forbes“ duomenimis, tūkstančiui JAV gyventojų tenka per 800 automobilių, Europoje šis skaičius kuklesnis – apie 600 mašinų. O štai Indijoje tūkstančiui gyventojų tenka tik apie 20, Kinijoje – apie 50 automobilių.

Kinijos drakonas kelia galvą

Paskui Pietų Korėją automobilių rinkoje spurtuoti bando ir Kinija. „Žinoma, dabar kinai pirmiausia galvoja apie kainą, kaip ir mes, korėjiečiai, darėme prieš gerą dešimtmetį. Bet ilgainiui ateis ir geresnė kokybė“, – prognozuoja Hyoung-Keun Lee, „Kia Motors“ viceprezidentas.
Kinijos gamintojai po truputį ima suprasti, kad norint pritraukti pirkėjų vien tik mažos kainos nepakanka, supranta ir tai, kad negalima joti ant vakariečių ar japonų automobilių kopijų ar net plagiato arkliuko. Todėl kinų automobilių pramonės milžinai vis dažniau samdo patyrusius dizainerius iš Vakarų.
Tarkime, „Great Wall Motor“ pernai pasisamdė buvusį „Mecedes-Benz“ dizainerį Andreasą Deufelį, „Chongqing Changan Automobile“ įsidarbino buvęs GM automobilių architektas Dave’as Randas, o naujiems „Geely“ automobilių modeliams kurti iš „Volvo“ buvo pasiskolintas Peteris Horbury. „Kinijoje dizaineris gali atrasti save iš naujo ir atskleisti savo talentą. Čia aš turiu daug daugiau įtakos savo kuriamiems automobiliams“, – džiaugiasi Danas Darancou, buvęs GM dizaineris.
Tačiau Kinijoje bręsta ir šiek tiek kitokie pokyčiai, turėsiantys įtakos ir užsienio automobilių gamintojams. Pernai vyriausybė paskelbė, kad užsienio gamintojams nebebus taikomi sumažinti mokesčiai, neliks ir palengvintų biurokratinių procedūrų. Minėtos lengvatos, priimtos devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, turėjo pritraukti į Kiniją užsienio įmonių. Tokia strategija turėjo leisti kinų bendrovėms perimti užsieniečių žinias bei technologijas, tapti konkurencingoms tarptautinėje ir šalies rinkoje. Deja, dėl vietinių korporacijų vadovybės vangumo kinų gamintojai šiandien užima tik trečdalį vietinės rinkos, o štai, pavyzdžiui, „Volkswagen“ pernai Kinijoje pardavė daugiau nei 2 mln. automobilių.

Automobiliai „Toyota“ pasirodė esą atspariausi laiko išbandymams. Iš kasmet Vokietijos centro TUV (techninės apžiūros stočių) rengiamos ataskaitos matyti, kad vienas patikimiausių naudotų automobilių yra „Toyota Prius“.

Šis modelis pirmauja tarp mažiausiai gendančių 2–3 metų automobilių, nes rimtų trūkumų randama mažiau nei 2 proc. į patikrą atvykusių šių automobilių. 4–5 metų senumo automobilių kategorijoje „Toyota Prius“ nusileidžia tik „Volkswagen Phaeton“ modeliui, bet ir čia rimtų gedimų nustatoma vos 3,3 proc. šių transporto priemonių.
Įdomu tai, kad „Toyota“ modelių tarp mažiausiai gendančių yra daugiausiai tiek 2–3, tiek 4–5 metų, tiek senesnių automobilių dešimtukuose. Pavyzdžiui, palyginti nesenų automobilių grupėje rimtais gedimais pasižymi apie 3 proc. „Toyota“ modelių „Auris“ bei „Corolla Verso“. 4–5 metų senumo kategorijoje rimtais „susirgimais“ skundžiasi tik apie 5–6 proc. jau minėtų „Corolla Verso“ bei „Toyota Avensis“, o „Toyota“ automobilį RAV4 galima laikyti tikra pažiba aštuonerių ir daugiau metų senumo automobilių kategorijoje, kurioje jis nusileidžia tik prabangiajam „Porsche 911“.
Beje, bent po vieną „Porsche“ modelį patenka į visų amžiaus grupių mažiausiai gendančių automobilių dešimtukus, tas pat pasakytina ir apie „Mazda“ automobilius.
Gana patikimi ir vokiški automobiliai, ypač „Volkswagen“ markės: „VW Golf“ ir „VW Golf Plus“ atsiduria patikimiausių dešimtuke ir tarp 2–3, ir tarp 4–5, ir tarp 6–7, ir tarp 8–9 metų senumo automobilių.
O štai mažiausiai laiko išbandymams atsparūs prancūziški, itališki ir korėjietiški automobiliai.

Draudikai pastebi naują automobilių vagių taktiką – beveik visų automobilio detalių vagystę, automobilį išardant dar aikštelėje.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ žalų administravimo ekspertai atkreipia dėmesį, kad tai profesionalių vagių braižas: automobiliai išmontuojami turint specialią įrangą, dirbama kryptingai.

Pasak draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktoriaus Audriaus Pilčico, pastaruoju metu jau buvo užregistruotos trys tokio pobūdžio automobilių detalių vagystės. „Vagišiai išmontavo tris 1-2 metų senumo automobilius. Po tokių vagysčių, automoblių savininkai rado tik savo automobilio korpusą, sėdynes, variklį ir pavarų dėžę, tuo tarpu visas prietaisų skydelis, laidai, veidrodžiai ir pan. yra išmontuojami. Dėl tokio pobūdžio vagysčių du automobilių savininkai patyrė po 35 tūkst. litų žalą, o trečiam nukentėjusiam klientui buvo išmokėta apie 50 tūkst. litų. Akivaizdu, kad vagys patyrę ir turi visą reikiamą techninę įrangą, jie dirba kryptingai, žino, ką ir kaip reikia greitai išmontuoti“, – teigia A. Pilčicas.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ atstovas atkreipia dėmesį, kad visi automobiliai buvo išmontuoti po daugiabučiais namais įrengtose požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse. „Gyventojai mano, kad automobilį saugiau palikti ne kieme, o požeminėse automobilių statymo aikštelėse, tačiau administruodami žalas pastebime, kad patekimas į požemines aikšteles vagims nėra sudėtingas, vagys savo ketinimams skiria daugiau laiko, kadangi požeminėse aikštelėse vaikšto mažiau žmonių, jose laikomiems automobiliams vagių sukeliamos žalos būna didesnės“, – teigia A. Pilčicas. Jis priduria, kad požeminės aikštelės nėra nesaugios pačios savaime, tiesiog jose trūksta kontrolės, kad nepatektų pašaliniai asmenys.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ statistika atspindi, kad iki 5 metų senumo automobilių draudimo sutartys kasko draudime sudaro apie 38 proc. visų sutarčių. Tuo tarpu išmokų suma naujausių automobilių žaloms padengti sudaro 45 proc. visų kasko draudimo išmokų. Iki 5 metų senumo automobilių savininkų vidutiniškai patiriama žala sudaro 2,8 tūkst. litų – 47 proc. daugiau nei kad senesnių kaip 5 metų automobilių savininkų vidutinė žala.

Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ kasko draudimu draudžiantiems šiais metais pagamintus lengvuosius automoblius, įsigytus iš oficialių prekybos automobiliais atstovų, draus taikydama atnaujintą kasko draudimą. „Naujas produktas apims ne tik draudimą rinkos verte, vagystės ar sunaikinimo atveju, automobilis bus draustas nauja verte. Be to, sutarties galiojimo laikotarpiu net patyrus eismo įvykį draudimo įmoka didinama nebus, taip pat nebus taikomas nusidėvėjimas keičiamoms detalėms, automobilius bus galima remontuoti pas oficialius atstovus. Be šių privalumų, taip pat bus suteikiamas pagalbos kelyje draudimas visoje Europoje ir praplėstas draudžiamųjų įvykių sąrašas, įtraukiant padangų sugadinimą ir stacionarią ne gamyklinę įrangą. Visa ši papildoma apsauga bus siūloma be papildomos priemokos“, – teigia A. Pilčicas.