Vairavimo metu valgantys vairuotojai iki dviejų kartų padidina susidūrimų tikimybės riziką. Tyrimai parodė, kad valgymas ir gėrimas gali atitraukti vairuotojo dėmesį labiau, nei kalbėjimas  mobiliuoju telefonu.

1,7 proc. vairuotojų, patekusių į avarijas, valgė arba gėrė vairuodami, o mobiliuoju telefonu kalbėjo 1,5 proc. į eismo įvykius patekusių vairuotojų. Bet koks dėmesio atitraukimas nuo kelio gali sukelti pavojingas situacijas kelyje, o vairuotojo valgymas ir gėrimas vairavimo metu tikrai yra viena iš tokių situacijų.
Visgi tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė vairuotojų prisipažįsta valgantys ir geriantys vairuodami automobilį! Jei mobiliais telefonais vairuojant galima kalbėtis tik naudojantis laisvų rankų įrangą, teisinių nuostatų, draudžiančių valgyti ir gerti vairuojant, deja nėra. Tačiau kaip ir kalbant mobiliuoju, taip ir bandant tiesiog atidaryti butelį, vairuotojui tenka atitraukti nuo vairo bent vieną ranką. Gerdamas vairuotojas turi šiek tiek pakelti galvą ir jo akių dėmesys nukrypsta nuo kelio. Net jei vairuotojas sulėtina automobilio greitį, jis vis tiek tokiu momentu nebūtų pasiruošęs tinkamai reaguoti į avarinę situaciją.
Ilgų kelionių automobiliu metu reikia daryti pertraukas, kad vairuotojas galėtų pavalgyti ir atsigerti, nesukeldamas pavojaus savo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Reiktų nepamiršti ir to, kad pavalgiusį vairuotoją, ypatingai jei jis yra pavargęs nuo ilgos kelionės, gali apimti mieguistumas, sumažėja jo

Aplinkos ministerija palaiko sostinės savivaldybės kasmet organizuojamą akciją šalinti be priežiūros paliktus eksploatuoti netinkamus automobilius iš bendrojo naudojimo vietų ir kviečia kitas šalies savivaldybes bei policiją aktyviau dalyvauti juos tvarkant.

Tokių automobilių savininkus būtina paraginti jais pasirūpinti, kad nebūtų teršiama aplinka. Ją gali užteršti  tekantys tepalai ar kitos automobilio pavojingos atliekos.

Apie bendro naudojimo vietose laikomus neprižiūrimus ir eksploatuoti netinkamus automobilius gyventojai turėtų pranešti artimiausiai seniūnijai. Surinktą informaciją savivaldybės perduos policijos pareigūnams, kad jie nustatytų automobilių „vaiduoklių“ savininkus. Pastariesiems turėtų būti įteikti raštiški perspėjimai pasirūpinti savo turtu. Jeigu automobilio savininkas to nepadarys, jam gali būti paskirta administracinė bauda iki tūkstančio litų arba bauda ir automobilio konfiskavimas.

Jeigu automobilį netikslinga remontuoti, savininkas jį turėtų išgabenti į eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo įmones. Tokių įmonių sąrašas paskelbtas Aplinkos ministerijos tinklalapyje.

Per pastaruosius metus Kauno, Marijampolės, Radviliškio, Rietavo automobilių turguose parduodamų automobilių sumažėjo daugiau nei dukart, o vasarą prekyba gali ir visai sustoti. Mat jau dabar Lietuvoje naudotų automobilių beveik nebeperka anksčiau juos šluote šlavę rusai, kazachai ir kirgizai, o nuo birželio turėtų nelikti ir paskutine viltimi laikomų automobilių pirkėjų iš Baltarusijos.

Priežastis – Baltarusija prisijungė prie Rusijos ir Kazachstano muitų sąjungos ir nuo birželio 1-osios iš Lietuvos ir kitų ES šalių įvežamiems automobiliams ims taikyti kur kas didesnius muitų tarifus.

Muitas naudotiems automobiliams Baltarusijoje padidės bene labiausiai iš visų sąjungai priklausančių šalių. Už mažiau nei penkerių metų senumo automobilio įvežimą baltarusiams teks mokėti apie 6 tūkst. eurų, už senesnį – dvigubai daugiau.

Vis dėlto Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės “Varanas” direktorius Valentinas Naujanis, nors ir nerimauja, vilties nepraranda: “Patraukli vieta ilgai tuščia nebūna: pasitraukė rusai – atėjo kazachai. Dingo kazachai – atėjo lenkai. Tikimės, kad ir po baltarusių kažkas ateis. Gal čekai, kurie nuperka vis daugiau “Škoda” automobilių”.