Nelegalių automobilių ardytojų veikla labiau rūpi ne atsakingoms valstybės institucijoms, o visuomenei.

Pernai per kelis mėnesius į Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociaciją kreipėsi 30 asmenų, prašydami padėti atkreipti valstybės institucijų dėmesį į nelegalius, teisės aktų nesilaikančius, aplinką teršiančius senų automobilių ardytojus. Tarpininkaujant asociacijai, beveik visais atvejais buvo nustatyti pažeidimai, paskirtos baudos ar nutraukta nelegalių ardytojų veikla.

Kaip žinoma, norint ardyti senus automobilius, reikalingi įvairūs leidimai bei specialios pažymos, kurios leidžia užtikrinti tai, kad į aplinką nepateks nevertingos automobilių dalys, nebus išpilamos rūgštys, alyvos ar kiti pavojingi skysčiai ir pan. Neteisėtai veikiantys automobilių ardytojai, siekdami didesnių pelnų, susidariusias plastiko, gumos atliekas neretai degina arba jomis teršia aplinką ar išmeta jas į buitinių atliekų sąvartynus.

„Susidariusią situaciją galime vertinti dvejopai – viena vertus, džiugina didėjantis visuomenės sąmoningumas ir teisinis raštingumas, kita vertus, apmaudu, kad gyventojai nesuranda pagalbos institucijose, kurios privalo užtikrinti aplinkos apsaugą nuo teršimo senų automobilių detalėmis“, – sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimir Jankoit.

Siekdami užtikrinti kuo efektyvesnę veiklą, Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija ir toliau ragina informuoti juos  apie nelegalius transporto priemonių ardytojus. Asociacijos svetainėje tam yra skiltis http://autotvarkymas.lt/pranesimas-del-nelegaliu-transporto-priemoniu-ardytoju/. Čia apie nelegalius ardytojus galima informuoti ir anonimiškai. Asociacijos specialistai, gavę signalus, juos perduos reikalingoms valstybės institucijoms ir kontroliuos, ar šios atlieka savo pareigas.

„Visi seni automobiliai turi būti tinkamai surenkami ir išardomi, dalys naudojamos pakartotinai arba perdirbamos, tad jei dabartinė situacija nepasikeis, Lietuva gali tapti senų automobilių sąvartynu, “ – sako Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos direktorius Alfredas Skinulis.

Nelegalūs, teisės aktų reikalavimų nesilaikantys automobilių ardytojai po automobilio išardymo likusias nevertingas atliekas dažniausiai išmeta – tokie nelegalūs sąvartynai atsiranda įvairiose nuošalesnėse vietose, taip pat pamiškėse, pakelėse. Pagal teisės aktų reikalavimus senus automobilius gali sutvarkyti projekto „Mes rūšiuojam. Daugiau erdvės kiemuose“ organizatoriai. Senų automobilių savininkai privalo savo automobilius priduoti legaliems tvarkytojams. Asmenys, norintys priduoti savo seną automobilį arba pateikti informaciją apie viešose vietose paliktą nebenaudojamą transporto priemonę, gali kreiptis mob. tel. 8 600 90030 arba elektroniniu paštu atliekos@gia.lt. Daugiau informacijos apie projektą „Mes rūšiuojam. Daugiau erdvės kiemuose“ galima rasti internete http://mesrusiuojam.lt/nuostatai/daugiau-erdves-kiemuose/.

Pasenęs, naudojimui netinkamas, nevažiuojantis automobilis yra laikomas atliekomis ir yra taršos šaltinis: iš jo į dirvožemį gali išbėgti kuro, alyvos likučiai, įvairios rūgštys, išdaužyti automobilio stiklai ne tik užteršia aplinką, bet ir gali sužeisti greta žaidžiančius vaikus. Plastikas, guma ar kitos automobilyje esančios medžiagos, pakliuvę į aplinką, ilgai nesuyra, o netinkamai deginamos dar ir užteršia orą. Gyventojai ir įmonės, dėl įvairių priežasčių kiemuose laikantys nebenaudojamus, nebevažiuojančius automobilius, nusižengia teisės aktų reikalavimams ir gali būti baudžiami už aplinkos taršą. Pasinaudojus „Mes rūšiuojam. Daugiau erdvės kiemuose“ akcijomis, galima atsikratyti nebevažiuojančio automobilio ir išvengti baudų.

Tarptautinės automobilių asociacijos (FIA) Generalinės Asamblėjos metu Paryžiuje pirmą kartą Lietuvos ir Baltijos šalių istorijoje lietuvis, Arnas Paliukėnas, Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) Revizijos komisijos pirmininkas, buvo išrinktas teisėju į FIA Tarptautinį tribunolą.

Arnai, LASF dirbate daugiau nei 10 metų, taip pat buvote šturmanu, teisėju, varžybų komisaru, ralio komiteto pirmininku. Kaip atsidūrėte automobilių sporte?

Turbūt, kaip ir daugelis, pirmiausiai buvau žiūrovas. Susidomėjęs automobilių sportu tapau šturmanu, tada pradėjau vadovauti komandai ilgų distancijų lenktynėse. Bėgant metams įsitraukiau į LASF veiklą. Teko dirbti įvairiose pareigose: teisėjo, varžybų vadovo, komisaro, ralio komiteto pirmininko – LASF Tarybos nario, taip pat Apeliacinio teismo arbitro ir pirmininko pareigose. Šiuo metu esu Revizijos komisijos pirmininkas.

Taip niekada ir nesustabdžiau ilgų distancijų lenktynių komandos vadovo pareigų. Per visą karjerą išsiplėtė ir varžybų geografija. Teko dalyvauti Palangoje vykstančiose 1000 km lenktynėse, F1 trasose rengiamose Barselonos 24 valandų bei Budapešto 12 valandų lenktynėse.
Nuolatos dirbu ralio komisaro arba komisarų kolegijos pirmininko pareigose Latvijoje, keliauju po pasaulį ir stebiu pasaulio ralio čempionatą. Taip pat dėstau Vilniaus universitete teisės fakultete ir esu praktikuojantis advokatas. Galiausiai viskas persipynė ir taip atsirado mano dabartinė veikla – sporto teisė.

Gal galite papasakoti, kaip vyko rinkimai į Tarptautinį FIA teisėjų tribunolą?

Tai tikrai ilga procedūra, kur pradinę atranką vykdo atskira FIA struktūra. Jos tikslas – atrinkti kandidatus FIA Generalinei Asamblėjai, kur jau vyksta galutinis balsavimas dėl kandidatūros tvirtinimo. Spalio mėnesį gavau laišką iš FIA, kad mano kandidatūra yra patvirtinta ir bus teikiama balsavimui Generalinei Asamblėjai 2014 – 2017 m. kadencijai. Paskutinis etapas vyko gruodžio 6 d. FIA Generalinėje Asamblėjoje, kurioje buvau galutinai išrinktas ir patvirtintas FIA Tarptautinio tribunolo teisėju. Formaliai buvo patvirtinti 4 teisėjai – trys perrinkti dar vienai kadencijai, o aš buvau patvirtintas, kaip pakeičiantis vieną buvusį teisėją, perėjusį dirbti į kitas FIA struktūras. Iš viso yra 12 teisėjų, kurių 1/3 keičiasi kiekvienais metais.

Ar tikėjotės, kad būsite išrinktas į FIA Tarptautinį tribunolą?

Tikėtis, kad išrinks atstovą iš tokios mažos šalies, yra tikrai sudėtinga. Jeigu peržvelgtume dabartinį teisėjų sąrašą, pamatytume, kad jį sudaro atstovai iš: Prancūzijos (2), Jungtinės Karalystės (2), JAV (2), Italijos (1), Vokietijos (2), Belgijos (1), Šveicarijos (1) ir Monako (1). Nėra atstovų iš Rytų ar Vidurio Europos valstybių. Manau, kad tai labai didelis Lietuvos automobilių sporto bei mūsų nacionalinės federacijos (LASF) pripažinimas bei įvertinimas. Anksčiau mažos šalys neturėjo galimybių konkuruoti su didžiosiomis ir labiau įtakingomis valstybėmis, tačiau dabar mūsų federacijos atstovai įgauna vis daugiau svorio FIA. Aš labai džiaugiuosi, kad Lietuvos vardas atsiranda ten, kur jo niekada nėra buvę, kaip nėra buvę ir nė vienos kitos Baltijos valstybės vardo.

Kaip vykdoma FIA Tarptautinio tribunolo veikla? Ar dažni yra ginčai, kuriuos reikia spręsti?

Ginčai nėra labai dažni. Paskutinis ginčas, kurį nagrinėjo FIA Tarptautinis tribunolas, vyko šių metų birželio mėnesį. Esant ginčui, FIA Tarptautinio tribunolo prezidentas skiria jį nagrinėsiančius teisėjus – konkrečią bylą nagrinėsiančios kolegijos narius, kurių turi būti ne mažiau kaip trys. Bylos dažniausiai yra nagrinėjamos Paryžiuje, tačiau nagrinėjimas gali vykti ir kitur, jei taip būtų patogiau ginče dalyvaujančioms šalims. Nors ginčai ir nėra dažni, tačiau institucija veikia nuolatos, teisėjai keičiasi informacija tiek susitikimų metu, tiek ir nuotoliniu būdu, t.y. panaudojant šiuolaikines informacines technologijas.

Vilniaus centre netrukus teks kentėti dar didesnį eismo chaosą – prie Operos ir baleto teatro turėtų užvirti 500 vietų požeminės automobilių stovėjimo aikštelės statybos darbai. Tačiau maždaug po dvejų su puse metų čia bus ne tik patogu palikti automobilį, bet ir aikštė prie teatro bus kur kas jaukesnė.
Kaip informavo Vilniaus savivaldybės Investicinių projektų skyriaus vedėja Rasa Cibulskienė, planuojama, kad įvykus viešajam pirkimui ir paskelbus jo nugalėtojus požeminė automobilių stovėjimo aikštelė bus pastatyta per 24 mėnesius. Kada vyks viešasis pirkimas, kol kas nėra aišku, bet numatomas laikas – maždaug po pusmečio. Į klausimą, kiek kainuos šis projektas, R.Cibulskienė atsakė, kad projekto kaina paaiškės pasibaigus viešajam pirkimui. Aišku viena, kad projektą finansuos savivaldybės valdoma įmonė UAB Vilniaus vystymo kompanija. Neoficialiais duomenimis, objektas kainuos apie 60 mln. Lt.
Kituose Europos didmiesčiuose automobilių stovėjimo problemos sprendžiamos ir kitu būdu: tobulinant viešojo transporto sistemą ir valstybės institucijas iškeliant iš miesto centro.