Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) trečiadienį už uždarų durų išteisino prokurorams dėl automobilių nuomos užkliuvusius parlamentarus ir prokurorus apkaltino politikavimu. “Išvada tokia, kad komisija nematė pažeidimų, kad Seimo nariai naudodami automobilius pažeidė valdybos sprendimą, arba Seimo statutą, arba politikų elgesio kodeksą”, – po uždaro posėdžio žurnalistams sakė EPK vadovas Algimantas Salamakinas.

“Komisijos nuomonė yra tokia, kad prokuratūra daugiau politikavo, nei sprendė šitą klausimą iš esmės”, – pridūrė komisijos vadovas. Paklaustas, kaip tuomet turėjo spręsti iš esmės, politikas sakė, kad “iš esmės tai, kad Seimo narys nepažeidė tų taisyklių kaip ir kiti piliečiai, kurie nuomoja automobilius, nes sutartis buvo tipinė standartinė”.

Pasak EPK vadovo, sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu, nors prasitarė, kad parengtas sprendimo projektas buvo kardinaliai priešingas. “Išvados buvo paruoštos visiškai kitokios, komisijos nuomonė buvo kita”, – sakė išvadą rengęs A.Salamakinas.

Paklaustas, kodėl tuomet priimtas visiškai priešingas sprendimas, sakė, jog “geriau, kai komisijos sprendimai priimami bendru sutarimu”.

EPK išteisino tiek parlamentarus, sudariusius, o vėliau panaikinusius už parlamentinei veiklai skirtas lėšas nuomojamų automobilių atpirkimo sutartis, tiek prokurorų akiratin pakliuvusius, kilus įtarimų dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Priimdama sprendimą komisija rėmėsi tuo, pasak A.Salamakino, kad “visi Seimo nariai, kurie buvo sudarę tokias sutartis, tokias sutartis panaikino, dar iki prokuratūros pradėto tyrimo sutartys buvo sausio mėnesį panaikintos”.

Sausio mėnesį Vilniaus apygardos prokuratūra jau buvo paskelbusi, jog įtarimų sukėlė maždaug 15 Seimo narių, kurių automobilio nuomos sutartyse esą numatyta galimybė Seimo nariui mašiną įsigyti už likutinę vertę pasibaigus nuomos laikotarpiui. Prokuratūros atstovas tuomet tvirtino, jog dar laukiama vadinamųjų slaptųjų protokolų – papildomų sutarčių, kurias Seimo nariai galbūt sudarė dėl mašinų išpirkimo už likutinę vertę.

“Slaptas” automobilių atpirkimo sutartis buvo sudariusi Tautos prisikėlimo partijos narė Asta Baukutė, socialdemokratai Birutė Vėsaitė, Irena Šiaulienė ir Bronius Pauža, liberalcentristas Raimondas Šukys, konservatoriai Justinas Urbanavičius, Vaidotas Bacevičius, Danutė Bekintienė, Donatas Jankauskas, Arimantas Dumčius ir Darbo partijos atstovas Mečislovas Zasčiurinskas.

Galimo interesų konflikto komisija neįžvelgė nei tais atvejais, kada Seimo narys automobilį išsinuomavo iš sutuoktinės darbovietės, nei tais, kuomet jį vairavo šeimos narys.

Prokurorai kreipėsi į EPK dėl Seimo nario Lino Karaliaus automobilio nuomos, gavus informacijos, kad už parlamentinei veiklai skirtus pinigus nuomojamu automobiliu “Mini Cooper” važinėja ne pats Seimo narys, o jo gyvenimo draugė Gintarė Gurevičiūtė.

A.Salamakinas sutiko, kad “tai, aišku, negeras dalykas”, bet aiškino Seimo narį daugiau to nedarysiant – “kaip yra išvadose, daugiau šito nedarys”.

Liberalcentristas Žilvinas Šilgalis automobilio nuomos sutartį sudarė su bendrove “In Subsidium”, kur Ž.Šilgalio žmona dirba direktoriaus pavaduotoja. Tačiau A.Salamakinas paaiškino, jog nusižengimo nėra, nes parlamentaro sutuoktinė nesanti bendrovės akcininkė, o tik samdoma darbuotoja, ir finansinės naudos iš to ji esą neturėjusi.

M.Zasčiurinskas užkliuvo dėl įgaliojimo teisės automobilį vairuoti sūnui. Tačiau A.Salamakinas tvirtino, jog parlamentaras sakė sūnų jį vežiojant į renginius, tad nusižengimo nėra, jei “sūnus vairuoja automobilį, o Seimo narys sėdi šalia”.

Prokurorams dėl automobilių užkliuvusius Seimo narius Etikos ir procedūrų komisija nusprendė svarstyti už uždarų durų. Neoficialiomis žiniomis, buvo prašymų įslaptinti ir komisijos sprendimą lydintį protokolinį nutarimą – jame išdėstoma surinkta medžiaga.

Nuspręsti, ar klausimą daryti uždarą, komisijos nariams pasiūlė EPK pirmininkas Algimantas Salamakinas – jis paklausė komisijos narių, ar toks balsavimas pageidaujamas. Komisijai nusprendus balsuoti, 7 Seimo komisijos nariai pasisakė už tai, kad klausimas būtų uždaras, prieš balsavo vienintelis balsavimą pasiūlęs A.Salamakinas.

Už slaptą posėdį balsavo Dalia Teišerskytė, Vida Marija Čigriejienė, Egidijus Klumbys, Rūta Rutkelytė, Mečislovas Zasčiurinskas, Jonas Juozapaitis, Antanas Nedzinskas.

Konstantas Ramelis ir Vaidotas Bacevičius nedalyvavo balsavime, paskelbus balsavimą posėdį paliko Julius Dautartas.

Seimo statutas numato, jog komitetai ir komisijos gali rengti uždarus posėdžius, kai svarstymo metu pateikiama informacija, susijusi su valstybės ar komercine paslaptimi, bei kita informacija, kurios naudojimą bei platinimą riboja įstatymai. Sprendimas rengti uždarą posėdį priimamas komiteto narių balsų dauguma.

Žurnalistams neskubant palikti posėdžių salės ir paklausus, su kokia valstybės paslaptimi ar privataus gyvenimo aspektais susijusi automobilių nuoma biudžeto lėšomis, komisijos nariai pagrasino kviesti apsaugą. “Bus precedentas”, -sakė apsaugą siūlęs kviesti komisijos narys Egidijus Klumbys.

A.Salamakinas, paklaustas, kodėl teikė balsuoti dėl posėdžio slaptumo, tvirtino, jog jį taip įpareigoja komisijos darbo reglamentas.

“Aš privalau laikytis, ir komisijos buvo pastaba, griežtai laikytis komisijos nuostatų, ten yra parašyta, kad svarstant klausimą aš turiu teikti, ar daryti uždarą, ar atvirą posėdį, man privalu šitai daryti”.

Taip pat jis tvirtino, jog “pagal Seimo statutą ir komisijos įstatus, svarstant kiekvieną klausimą komisija gali priimti sprendimą (dalyti slaptą posėdį – BNS)”.

Priminus, jog statutas numato tam tikras sąlygas – valstybės ar komercinę paslaptį, įstatymu ribojamą skleisti informaciją – sakė klausimą esant susijus “su asmenine Seimo narių veikla”.