Vidaus degimo variklis

Modernieji vidaus degimo varikliai pirmiausia buvo sukurti Vokietijoje. Tačiau ta pati Vokietija nori įkalti lemtingą vinį į šio inžinerinio išradimo karstą ir užbaigti vidaus degimo variklių epochą. Vokietijos Bundesratas siūlo rezoliuciją, kuria tokie varikliai būtų uždrausti.

Draudimas įsigaliotų nuo 2030-ųjų pradžios. Kad tokia nuostata įsigaliotų didžiojoje Europos dalyje, jai turi pritarti ir ES. Tačiau, anot Forbes,  Vokietijos teisinės normos tradiciškai formuoja ES teisines normas.

“Jei Paryžiaus sutartis dėl globalinio klimato atšilimo būtų vertinama rimtai, nuo 2030-ųjų keliuose neturėtų būti leidžiama važinėti naujiems automobiliams su vidaus degimo varikliais”, – aiškina Vokietijos Žaliųjų partijos atstovas Oliveris Krischeris.

Rezoliucija ragina ES automobilių gamintojus “peržiūrėti dabartines mokestines normas taip, kad būtų paskatinta nulinių emisijų transporto pramonė.” Didesnė mokesčių našta už vidaus degimo variklius paskatintų nedelsiant plėsti elektromobilių gamybos apimtis.

Nors tokios nuostatos įteisinimui reikės dar ne vieno teisinio žingsnio, ketvirtos didžiausios valstybės automobilių pramonėje užmojai yra labai aiški gairė, kokia kryptimi netolimoje ateityje pasuks visa  automobilių industrija.

Pirmą kartą šis straipsnis buvo publikuotas portale technologijos.lt

Technologijos.lt

Azijoje naujų automobilių pramonė klesti, o Europoje tokių automobilių paklausa ir toliau mažėja.

Prieš savaitę Ženevoje vykusioje automobilių parodoje prabangių transporto priemonių gamintojai sutartinai aiškino, kad jų pramonė atsigauna, tad laukiama padėties gerėjimo. Jie taip pat tikino, kad auga ir dar labiau augs ne tik vidutinės klasės, bet jau ir prabangių automobilių pardavimas. Netgi prognozavo, kad tas augimas šiemet sieks per 20–30 proc.

Tačiau skaičiai rodo visai ką kita. Lengvųjų automobilių prekyba, bent jau Europoje, toliau menksta. Palyginti su 2010-ųjų sausiu, šiemet Europoje naujų lengvųjų transporto priemonių nupirkta ir įregistruota dar 4,9 proc. mažiau, nors jau ir pernai jų prekyba buvo itin skurdi.

Iš viso 2010-aisiais Europoje buvo nupirkta apie 14 mln. naujų automobilių – per pastarąjį dešimtmetį tai pats mažiausias skaičius, turint omenyje, kad 2007-aisiais europiečiai įsigijo apie 30 mln. naujų automobilių.

Ir tai – su visomis pirkimo skatinimo schemomis, kai keičiant seną automobilį į naują keleto Europos šalių (Italijos, Vokietijos, Prancūzijos) vyriausybės finansavo dalį naujo automobilio kainos.

Šiemet beveik niekur tokių programų nebėra, todėl “Hyundai Motor Europe” atstovas Allanas Rushforthas prognozuoja, kad pirmojo šių metų pusmečio rezultatai bus dar prastesni nei pernai.

Beje, šiuo metu tokią senų automobilių keitimo į naujus programą įgyvendina Airija, ir kol kas bent jau ji gali pasidžiaugti, kad vasario mėnesį naujų automobilių parduota 11 proc. daugiau nei prieš metus. Deja, prognozuojama, kad programai pasibaigus naujų automobilių rinka vėl smuktelės žemyn.

Kitose šalyse skaičiai jau dabar labai liūdni. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje naujųautomobilių sausį įregistruota 11,5 proc. mažiau nei prieš metus, o gamintojai sako, kad taip prasideda metai, kurie bus “pilni iššūkių”, – kitaip tariant, jokio pagyvėjimo nesitikima.

Analitikų teigimu, toks prastas automobilių pardavimas susijęs su nesibaigiančia gyventojų baime netekti darbo arba pajamų ir apskritai menkas pasitikėjimas ekonomika. Be to, pernai sausį iš visų parduotų automobilių net 18 proc. buvo įsigyta pagal jau minėtas kompensavimo programas, o tai irgi turi įtakos tam, kad šiemet skaičiai mažesni.

Beje, Europoje esama ir išimčių. Viena jų – Lietuva. Mūsų šalyje naujų automobilių pardavimas vasarį išaugo net 113 proc. – daugiausiai visoje Europoje. Tačiau tokį augimą “AutoTyrimų” analitikai aiškina ypač mažais praėjusių metų rodikliais ir nemano, kad automobilių rinka iš tiesų taip smarkiai atsigauna. Tarkime, šiemet vasarį mūsų šalyje įregistruoti tik 1025 nauji automobiliai, bet pernai vasarį dar mažiau – vos 461.

Kur kas didesnis naujų automobilių pardavimo atsigavimas stebimas tik Vokietijoje. Čia jis vasarį buvo 15,2 proc. didesnis nei prieš metus. Be to, apie gerėjančius rezultatus pranešė ir Vokietijos automobilių gamintojai BMW bei “Mercedes-Benz”, kurių automobilių pardavimas sausio mėnesį padidėjo atitinkamai 67 ir 25 proc.

Beje, nemenkas pagyvėjimas jaučiamas ir JAV. Ypač tuo džiaugiasi japoniškų automobilių gamintojai, mat amerikiečiai juos kaip niekada pamėgo. Vien “Toyota”, nepaisant praeityje buvusių skandalų dėl gedimų, teigia sausį JAV pardavusi 142 tūkst. naujų automobilių – 42 proc. daugiau nei prieš metus.

Azijoje – tikras pakilimas

Užtat Azijos šalyse automobilių pardavimo didėjimas niekam nebekelia abejonių. Indijoje sausį naujų automobilių parduota 26,3 proc. daugiau nei pernai sausį (o pernai sausį 31 proc. daugiau nei užpernai tokiu pat metu). Kinijoje šis augimas dabar siekia 16 proc., o Vietname naujų automobilių parduota net 48 proc. daugiau.

Japonijos automobilių gamintojas “Suzuki” netgi pranešė, kad šiemet automobilių prekybos apimtys visoje Azijoje yra didžiausios per visą šios gamyklos istoriją.

Beje, verta paminėti, kad Azijoje daugiausiai nuperkama itin mažų automobilių. Kaip tik dėl to prognozuojama, kad visame pasaulyje šiemet bus parduotas rekordinis skaičius – 76,5 mln. mažų automobilių, daugiausiai, žinoma, Azijos šalyse.

Taip pat prognozuojama, kad tokių automobilių gamyba šiemet bus sparčiausiai auganti automobilių pramonės šaka. Jau pernai beveik visame pasaulyje mažų automobilių rinka augo – pradedant Šiaurės Amerika, Pietų Azija, baigiant Artimųjų Rytų šalimis. Tik vienintelėje Europoje, kaip ir šiemet, vyravo stagnacija.