"Scanpix" nuotr.

Per 2015 m. naujų asmeninės paskirties automobilių Lietuvoje parduota beveik penktadaliu (18,2 proc.) daugiau negu 2014 m., tačiau mūsų šalis vis dar gerokai pagal šį rodiklį nusileidžia kitoms ES valstybėms, skelbia Lietuvos autoverslininkų asociacija ir pateikia šias naujų automobilių rinkos tendencijas:

1. Pardavimai augo nuosekliai

2015 m. Lietuvoje iš viso parduota 17 085 nauji automobiliai. Pardavimų augimas buvo stebimas beveik visus metus. Ypač daug naujų automobilių pirkėjai įsigijo 2015 m. gruodį – pardavimai šį mėnesį daugiau negu 20 proc. viršijo 2014 m. gruodžio pardavimus.

2. Labiausiai perkamų ketvirtukas

„Volkswagen“ markės automobilių parduota 2903 vienetai, jų užimama rinkos dalis – 17,2 proc.

Nevertinant reeksporto rodiklių, šalies vidaus rinkoje populiariausi buvo „Volkswagen“ markės automobiliai – jų parduota 2903 vienetai, užimama rinkos dalis – 17,2 proc. Antrąją vietą rinkoje pagal naujų automobilių pardavimus Lietuvoje 2015 m. užėmė „Toyota“ (2038 vienetai), trečiąją – „Škoda“ (1949 vienetai), ketvirtąją – „Nissan“. Visa ši ketveriukė kartu užima beveik 50 proc. naujų automobilių rinkos Lietuvoje.

"Scanpix" nuotr.

3. Naudotų automobilių rinka traukiasi

Mažiau naujų automobilių tūkstančiui gyventojų tarp ES narių tenka tik rumunams ir bulgarams.

Naudotų automobilių rinka šalyje toliau traukiasi. Lyginant su 2014 m., 2015 m. naudotų automobilių šalyje buvo įregistruota 11,7 proc. mažiau.
„Norėtųsi, kad tarp aplinkybių, darančių įtaką naudotų automobilių pardavimo verslui, būtų ir griežtėjantis valstybės požiūris į šešėlinės ekonomikos užkulisius. Pernai atsirado kelios naujovės, keičiančios ar labiau reglamentuojančios verslo santykius naudotų automobilių rinkoje – privalomas eismo įvykių deklaravimas sutartyse bei pačių sutarčių privalomumas, baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą su rida ir panašiai. Galbūt šios priemonės kažkuria dalimi apribos nesąžiningą veiklą naudotų automobilių versle“, – aiškino Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Rokas Knyva.

"Scanpix" nuotr.

4. Vis dar tarp ES autsaiderių

Sparčiau negu Lietuvoje naujų automobilių rinka augo tik keliose Europos šalyse. Vis dėlto, nepaisant augimo, Lietuva pagal naujų automobilių skaičių, tenkantį tūkstančiui šalies gyventojų, atsilieka nuo beveik visų ES valstybių. Estijoje 2015 m. tūkstančiui gyventojų registruota 19 naujų automobilių, Latvijoje – 8,1, Lietuvoje – 6,7. Mažiau naujų automobilių tūkstančiui gyventojų tarp ES narių tenka tik rumunams ir bulgarams.

"Scanpix" nuotr.

5. Šviesios prognozės

Atsižvelgdama į tarptautines tendencijas ir įvairius ekonomikos vystymosi faktorius, Lietuvos autoverslininkų asociacija naujų automobilių rinkai prognozuoja tolimesnį augimą. Pagal asociacijos prognozes, naujų lengvųjų automobilių pardavimai 2016 m. turėtų augti 10,6 proc., o lengvųjų krovininių – 5,6 proc. Bendras augimas šiuo atveju sudarys 10 proc.

Scanpix

Kai 2004 m. kovą Europos Komisija nubaudė JAV milžinę „Microsoft“, tuometis Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas, dabartinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius absurdu pavadino tai, kad „Microsoft“ baudžiama už dominavimą rinkoje, kurią pati ir sukūrė. Nenujausdamas, kad jo žodžiai po dešimtmečio išsipildys ne visai tiksliai, bet su kaupu, JAV koncerną jis palygino su Europos automobilių pramonės milžinu „Volkswagen“: „Kas būtų, jei „Volkswagen“ būtų baudžiama už dominavimą automobilių rinkoje?“

Rima JANUŽYTĖ

„Microsoft“ pažeidė Europos Są­jungos konkurencijos įstatymus, draudžiančius naudotis pranašumu rinkoje, nes, Europos Komisijos (EK) vertinimu, sąmoningai slėpė protokolų informaciją nuo konkurentų. Už tai JAV koncernui iš pradžių buvo skirta jau tada rekordinė 497,2 mln. eurų bauda, paskui – dar ir papildoma 899 mln. eurų bauda (vėliau sumažinta iki 860 mln. Eur) už nurodymų išleisti „Windows“ operacinės sistemos versiją be „Windows Media Player“ ir atverti konkurentams daugiau nei 100 tinklo protokolų specifikacijų nevykdymą.

Dabar JAV tarsi keršija Europai. Tarptautinė švaraus transporto komisija (angl. ICCT) nustatė, kad kai kurie vokiški dyzeliniai „Volkswagen“ automobiliai į aplinką išmeta dešimtis kartų daugiau teršalų, nei leidžiama pagal JAV galiojančias normas, o Vokietijos bendrovė apgaudinėjo tikrintojus, automobiliuose įdiegdama išmaniąsias technologijas, atskiriančias įprastą vairavimą nuo vairavimo tikrinant teršalų išmetimo lygį.

Kerštas už „Microsoft“?

Tokias machinacijas „Volkswagen“, priešingai nei kadaise „Microsoft“, pripažino be išsisukinėjimų, viešai atsiprašė ir ėmė skaičiuoti, kiek ši išaiškėjusi vartotojų apgaulė jai kainuos. Prieš savaitę bendrovės atstovai teigė nuostoliams atidėję 7,3 mlrd. dolerių. Be to, „Volkswagen“ gresia dar antrąkart tiek pat baudų.

Matematika paprasta: remiantis statistika, JAV buvo parduota 482 tūkst. „suklastotų“ automobilių vidutiniškai po 37,5 tūkst. dolerių, tad JAV teisingumo departamentas bendrovei gali skirti 18 mlrd. dolerių baudą. Turint galvoje, kad įsismarkavus skandalui bendra „Volkswagen“ vertė nukrito iki 26 mlrd. eurų, tai būtų katastrofiška suma, panašiai kaip Marijampolės „Mantingai“ – 4 mln. eurų, kuriuos šiai teks sumokėti už Konkurencijos įstatymo pažeidimą, už kurį jos bendrininkė „Maxima LT“ gavo dar didesnę, bet jai ne tokią skausmingą 15 mln. eurų baudą.

Tiesa, „Volkswagen“ kol kas neturėtų sugriūti, nes koncernas sąskaitose laiko ir nemažai grynųjų – apie 33 mlrd. eurų, be to, nepanaudotos savo eilės laukia įvairios šiai bendrovei bankų suteiktos kredito linijos. Juolab kad Vokietijos vyriausybė jau pažadėjo paraginti (ir paskatinti) bankus pagelbėti šalies ekonomikos čempionei, jei tik šiai prireiktų finansinės paramos kapstantis iš nemalonios situacijos.

„Volkswagen“ savo ruožtu viliasi, kad apsieis be bankų, o jai skirta bauda bus mažesnė, nei prognozuojama. Antai „General Motors“, metų metus nekreipusi dėmesio į problemą dėl degimo jungiklių, pareikalavusią 124 gyvybių, šį rugsėjį buvo nubausta 900 mln. dolerių. Pernai „Toyota“ sumokėjo 1,2 mlrd. dolerių paaiškėjus, kad vykdė netinkamą tyrimą dėl trūkumų, susijusių su greičio pedalais, dėl kurių iš viso teko atšaukti 8,1 mln. automobilių.

„Volkswagen“ padėtį komplikuoja tai, kad iš vokiško maišo lenda vis daugiau ylų.

Rankas susitepė ir prestižinis „Volkswagen“ prekės ženklas „Audi“: šį pirmadienį „Audi“ atstovai prisipažino, kad visame pasaulyje gali būti 2,1 mln. jų transporto priemonių, kurių taršos davikliai rodo netikslius duomenis. Tą pačią dieną prabilo ir „Volkswagen“ padalinys Čekijoje – koncernas „Škoda“. Šių automobilių gamintojai skaičiuoja, kad dyzelinių variklių, teršiančių aplinką labiau, nei galima, parduota apie 1,2 mln.

Lietuviškas „Volkswagen“ puslapis gudrauja

Vis dėlto, „Volkswagen“ požiūriu, pernelyg gausiai išmetami teršalai – kur kas mažesnė blogybė nei su automobilio saugumu susiję defektai. Lietuviškame „Volkswagen“ puslapyje įdėtame kreipimesi į klientus pabrėžiama, kad „tiriamas atvejis yra susijęs tik su išmetamais teršalais“. Ne su saugumu, tad atsipalaiduokite, ponios ir ponai.

Lietuviškame „Volkswagen“ puslapyje apdairiai nutylima, kurie automobilių modeliai išmeta daugiau teršalų, nei deklaruojama: „Žymus taršos rezultatų, gautų bandymų metu ir faktinio naudojimo kelyje, skirtumas nustatytas tik EA 189 varikliuose. Prašome jūsų supratimo, kad šiuo metu negalime nurodyti, kurie modeliai (įskaitant informaciją apie pagaminimo metus) yra susiję.“

Keista, nes juk ICCT tokią informaciją jau paskelbė. „Audi“ prasižengėlės yra 2009–2013 m. bei šiemet pagamintos A3 TDI. Taip pat skelbiama, kad pažeidimų buvo rasta kai kuriose dyzelinėse TDI tipo transporto priemonėse, o aplinkai nepalankūs modeliai yra „Volkswagen Jetta TDI“, „Passat TDI“, „Golf TDI“, „Jetta Sportwagen TDI“ ir „Beetle TDI“.

Ironiška, tačiau Amerikoje „Jetta TDI“ ir „Jetta TDI Sportwagen“ turėjo „žalio automobilio“ statusą, tad JAV vyriausybė jų pirkėjams taikė 1300 dolerių mokestinę nuolaidą. Iš viso, pasak „Los Angeles Times“, tai sudaro apie 51 mln. dolerių, ir niekas nenustebtų, jei JAV vyriausybė pareikalautų „Volkswagen“ grąžinti šiuos pinigus.

Kaip pavyko gudrybė?

„Hario Poterio“ herojus Arturas Vizlis yra biurokratas, dirbantis Didžiosios Britanijos magiško pasaulio reguliavimo agentūroje – Stebuklų ministerijoje, o jo darbas – apsaugoti žmones nuo pavojingų įrenginių. Svarbiausia jo įžvalga aprašyta antrojoje Hario Poterio dalyje: „O ką aš jums sakiau? Niekada nepasitikėkite niekuo, kas gali mąstyti savarankiškai, bet jūs nežinote, kur slypi jo smegenys.“

„Volkswagen“ daug metų naudojosi JAV tikrintojų pasitikėjimu, nors šie neįtarė, kur slypi jų tikrinamų vokiškų automobilių „smegenys“. Kaip sakoma, jeigu egzistuoja testas ar egzaminas, visuomet atsiras norinčiųjų per jį nusirašinėti.

1995 m. „General Motors“ pabandė tikrintojus apeiti įdiegdama programą, kuri išjungdavo anglies monoksido daviklį, vos pradėjus veikti oro kondicionieriui. Ši apgaulė sekėsi tol, kol galiojo taisyklė tikrinant visu pajėgumu įjungti kondicionierių. Tiesa, „General Motors“ turėjo ir nemažą būrį gynėjų, aiškinusių, kad anglies monoksido išmetimas vasarą – nieko tokio, svarbiau, kiek jo į aplinką patenka žiemą. Tačiau „General Motors“ vis tiek buvo nubausta 11 mln. dolerių bauda.

„Volkswagen“ apgaulė buvo ir sudėtingesnė, ir subtilesnė. Daviklis buvo sukurtas taip, kad atsižvelgtų ne vien į kondicionieriaus įjungimą ar išjungimą, bet ir į daugiau aspektų, būdingų testams. Pavyzdžiui, svarbų vaidmenį vaidino vairo pozicija užvedus automobilį, automobilio greitis, variklio veikimo laikas, barometro rodmenys. Iš esmės automobilis mokėjo atpažinti, kada jis testuojamas, o kada tiesiog vairuojamas. Tad už rankos jo gamintojai buvo pagauti tik tada, kai egzaminuotojai sumanė išlįsti iš laboratorijos ir paprasčiausiai pasivažinėti.

Netipinių testų metu važiuojant iš San Diego į Sietlą, „VW Jetta“ į aplinką išmesdavo nuo 15 iki 35 kartų daugiau teršalų, nei leidžia JAV įstatymai. „VW Passat“ sekėsi geriau – jo teršalų kiekis įstatymus viršijo „tik“ 5–20 kartų, nors tiek vienas, tiek kitas modelis sėkmingai išlaikė teršalų „egzaminus“ laboratorijose.

Dabar „Volkswagen“ su baime laukia pasipilančio nepatenkintų apgautų klientų srauto ir šimtų tūkstančių, gal net milijonų reikalavimų ne tik pataisyti automobilius, bet ir išmokėti kompensacijas.

Tokiu atveju „Volkswagen“ turi kelias išeitis. Pirmoji – pakeisti variklio įrangą, kuri  sumažintų variklio galią ir padidintų degalų sąnaudas. Antroji – įdiegti išmetamųjų dujų valymo įrangą, nors tam reikėtų gerokai perdaryti visą automobilį, o tai savo ruožtu kiekvienu atveju kainuotų tūkstančius dolerių.

Yra ir trečioji išeitis – sukurti dar gudresnę tikrintojų apgaudinėjimo programą, nors kažin ar „Volkswagen“ artimiausiu metu ryžtųsi rizikuoti paskutiniais savo reputacijos likučiais.

Gera žinia, kad nė vienas (bent jau nė vienas iš dviejų pastarųjų) variantų nėra naudingas vairuotojui, nebent jis yra prisiekęs žaliasis. Visi kiti greičiausiai tylės suskliaudę ausis – juk kas norės nuvaryti automobilį gamintojui tik tam, kad iš serviso išriedėtų daug lėtesne transporto priemone? Be to, gali būti, kad modifikuotus automobilius paskui būtų sunku perregistruoti – bent jau JAV.

Žodžiu, vienos bėdos.

Kreiptis į gamintojus, kurie atšaukia vieną ar kitą modelį, pasaulyje apskritai nėra populiaru. Net jeigu gedimai susiję su rimtomis saugumo problemomis, trečdalis tokių automobilių savininkų niekada nepasirodo: vieni lieka neišgirdę apie gedimą, kiti neįvertina jo rimtumo.

Statistika skelbia, kad vien JAV keliais važinėja 37 mln. automobilių, kurių savininkai neatsiliepė į gamintojų kvietimą grąžinti transporto priemones dėl vienokių ar kitokių gedimų.

Nuvainikuotas dyzelinas

Vokietijos „Bild“ rašo, esą vidinis „Volks­wagen“ tyrimas atskleidė, jog dar 2007 m. detalių tiekėjas „Bosch“ buvo perspėjęs, kad tokią taršos matavimo įrangą, kokia buvo įdiegta dyzeliniuose automobiliuose, galima naudoti tik bandymams, o ne montuoti pardavinėjamuose automobiliuose. Dar kartą rūpestį dėl nelegalios veiklos, susijusios su teršalų išmetimo lygiu, „Volkswagen“ specialistai buvo išreiškę 2011 m.

Vis dėlto vadinti to precedentu nederėtų. Ir tai ne vien amerikiečių „General Motors“. Vienoje už aplinkosaugą atsakingoje Vokietijos federalinėje institucijoje dirbęs, dabar nepriklausomu ekologu save vadinantis Axelis Friedrichas savaitraščiui „Der Spiegel“ teigia, kad panašiomis machinacijomis užsiima ir „Hyundai“, ir „Toyota“. „Naujiena tik ta, kad šį kartą tai pasakyta apie dyzelinius variklius turinčius automobilius“, – aiškina A.Friedrichas.

Tačiau, jo teigimu, automobilių gamintojai gali panaudoti daugybę įvairiausių gudrybių, kurios padėtų suklastoti norimus rezultatus. „Tiesiog taip susiklostė, kad pirmą pričiupo „Volks­wagen“. Europoje buvo nemažai panašių atvejų. Tačiau pas mus niekas nieko netikrina. Užsimerkiame ir apsimetame, kad viskas gerai. Vokietijos automobilių pramonė labai susijusi su politika. Tiesa, kitose šalyse, tokiose kaip Italija, Švedija ar Prancūzija, padėtis irgi nėra geresnė“, – neabejoja ekologas.

„Volkswagen“ skandalas gali pakeisti visą automobilių pramonę. Mokslininkai, iki šiol negalėję suprasti, kaip dyzelinių automobilių gamintojams pavyksta pasiekti tokius gerus taršos rezultatus, lengviau atsikvėpė išgirdę patvirtinimą, kad dyzelinas tebėra labiausiai aplinką teršiantys automobilių degalai.

Milijardierius Richardas Bransonas išreiškė viltį, kad „Volkswagen“ skandalas taps pavojaus signalu visiems automobilių gamintojams, ir galbūt jie susivoks, kad labiau apsimoka investuoti į aplinką tausojančias technologijas, negu dairytis atgal į praeitį ir galvoti, kaip apgauti taršos tikrintojus: „Akivaizdu, kad „Volkswagen“ būtų labiau apsimokėję tuos milijardus, kuriuos dabar išleis baudoms, investuoti į saulės baterijomis varomus automobilius.“

„Reakcija į „Volkswagen“ skandalą taps katalizatoriumi, paspartinsiančiu dyzelių rinkos mažėjimą Europoje, ir sustabdys jos augimą JAV“, – prognozuoja „Bernstein Research“ analitikas Maxas Wobertonas.

Jo nuomone, nuo šiol reguliatoriai bus kur kas konservatyvesni, o tokiomis sąlygomis dyzeliniams varikliams atitikti reglamentą gali būti pernelyg sudėtinga ar pernelyg brangu.

Tai gali tapti katastrofa Europos automobilių gamintojams, kurie per pastaruosius 15 metų į dyzelines technologijas investavo dešimtis milijardų eurų. Pasak „Financial Times“, tokių gamintojų, kaip BMW ir „Daimler“, dyzelinių automobilių pardavimas Europoje sudaro atitinkamai 81  ir 71  proc. , „Volvo“ – 90  proc., prancūziškų markių – daugiau nei 50 proc.

Tiesa, JAV dyzelinu varomi automobiliai nėra labai populiarūs – ten jie sudaro vos 3 proc., o „Volkswagen“ skandalas jų dalį gali dar labiau sumažinti.

Smūgis euro zonai ir net Afrikai

Jei pasaulyje sumažės dyzelinių automobilių paklausa, tai gali sudrebinti net Afriką. Mat Pietų Afrikos Respublika išgauna ir eksportuoja daugiausia platinos pasaulyje, o bent 44 proc. šio tauriojo metalo paklausos sudaro kenksmingų medžiagų išmetamosiose dujose mažinimo įrangos gamintojai, konkrečiai – dyzelinių variklių.

„Platinos rinkoje jau buvo juntamos neigiamos nuotaikos. Nerimauta dėl dyzelinių automobilių prognozių, o dabar nuogąstavimai tik sustiprės“, – sako Pillipas Newmanas, Londone įsikūrusios konsultavimo firmos „Metals Focus“ direktorius.

Ši nemaloni istorija turės rimtų globalių pasekmių – jei ne visai automobilių pramonei ar Afrikos platinos kasykloms, tai „Volkswagen“ ateičiai – garantuotai. „Akivaizdu, kad VW reputacija susvyravo. O juk tai svarbiausia Vokietijos inžinerijos ašis“, – neabejoja automobilių pramonės analitikas iš „Bankhaus Lampe“ Christianas Ludwigas.

Dar akivaizdesni finansiniai nuostoliai. Analitikai tai vadina didžiausia koncerno krize per visus 78 veiklos metus.

Ekspertai baiminasi, kad „Volkswagen“ skandalas, jau spėjęs pagarsėti kaip „Dyzelgeitas“, gali neigiamai atsiliepti ne tik koncerno, ir net ne vien Vokietijos, bet ir visos euro zonos ekonominei sveikatai. „Vokswagen“ yra ne tik didžiausias Vokietijos bei viso pasaulio automobilių gamintojas, bet ir didžiausias Vokietijos darbdavys – šiame koncerne vien Vokietijoje darbuojasi apie 270 tūkst. žmonių.

Be to, Vokietija yra visos ES variklis. O Vokietijos ekonomika remiasi eksportu, kuris sudaro apie 45 proc. šalies BVP. Automobilių pramonė savo ruožtu užima 17 proc. Vokietijos eksporto, na, o „Volkswagen“ dalis šioje eksporto šakoje viršija 50 proc. „Netikėtai „Volkswagen“ tapo didesne grėsme Vokietijos ekonomikai nei Graikijos skolų krizė“, – tvirtina ING vyr. ekonomistas Carstenas Brzeskis.

Be to, įvykis su VW pasėjo tarp vokiečių bendrovių nerimą, kad šis skandalas gali sukelti domino efektą ir neigiamai paveikti „pagaminta Vokietijoje“ prekės ženklą, o tai reiškia – visą verslą.

Dar vienas verslininkams nerimą keliantis dalykas – anksčiau Vokietijos ekonomika turėjo priešintis išorės grėsmėms (pavyzdžiui, Kinijos augimo sulėtėjimui), o dabar pasirodė, kad pavojus gali kilti ir iš užnugario.

Apgaudinėja, kas netingi

Grėsmei iš užnugario nesame atsparūs nė vienas. Mat automobilių gamintojai – ne vieninteliai gudragalviai, mėginantys apdumti akis pirkėjams ir tikrintojams. Iš esmės vartotoją apgaudinėja visi, kas tik netingi ir moka. „Pradedame gyventi skaitmeninių nusikaltimų amžiuje – mus pergudrauti gali televizoriai, robotai, išmanieji telefonai. Kuo jie protingėja, tuo sudėtingėja uždavinys sugauti juos nusikaltimo vietoje“, – konstatuoja portalas „Mashable“.

„Štai drastiškas pavyzdys: o kas, jei vieną dieną „Amazon“ sandėliuose įrengta priešgaisrinė sistema išmoktų apeiti griežtus reikalavimus arba iš anksto suprastų, kad artėja tikrinimas?“ – retoriškai klausia kibernetinės teisės ekspertas iš Vašingtono universiteto Ryanas Calo, primindamas, kad žmonės panašiai elgiasi nuolat.

„Žinodami, jog susitiksime su viršininku, visuomet pasitempiame, kad atrodytume geriau. O juk žmones vis dažniau keis robotai, kurie gebės įsiminti visus „patikrinimo punktus“ ir mokės juos pereiti“, – ateities iššūkius vardija R.Calo. Jo nuomone, sukčiauti jau pradeda greičio matuokliai, balsavimo, lošimo automatai.

Dar liūdniau, jei apgavystėmis bus paremtos medicininės sistemos, finansų sektorius, inžinerija. Žinome, kad reguliavimas visada atsilieka nuo išradimų, kuriuos jis tikrina ir kontroliuoja. Dėl to ir apgavystė visuomet žengia vienu žingsniu priekyje.

Tikra tiesa: Vilniaus meras R.Šimašius prieš dešimtmetį tikrai nesitikėjo, kad bus „apmautas“ tokios prestižinės bendrovės, kaip „Volks­wagen“, ar kad Lietuvos aplinkos ministerija, kažkada gyrusi šio koncerno automobilius už aplinkos tausojimą, šiemet irgi pradės tyrimą dėl šalyje esančių Vokietijos gamintojo „Volks­wagen“ automobilių.

BFL

Karštligiškai Lietuvoje supirkinėję naudotus automobilius baltarusiai ir kazachai traukiasi, nes nuo liepos 1 dienos jų šalyse turėtų padidėti muitai įvežamiems automobiliams.

Vieni automobilių perpardavinėtojai tikina, kad iš Lietuvos iššluotos visos naudotos mašinos, kiti – jog neišparduotų automobilių liko dar labai daug.

Nesutariama ir dėl kainų prognozių, tačiau esą jei ir pigs, tai tik seni automobiliai. Pasak automobilių perpardavinėtojų, pastarosiomis dienomis baltarusiai dar perka mašinas, tačiau tai jau esančios “paskutinės kregždės”.

Automobilių prekeiviai prognozuoja, kad dabar automobilių rinkoje turėtų prasidėti sąstingis, kuris gali užsitęsti keletą mėnesių. Tačiau jie kol kas nelinkę džiuginti lietuvaičių, kurie specialiai laukė liepos 1-osios, tikėdamiesi, kad tuomet gerokai nukris mašinų kainos. Manoma, kad mažiau kainuoti gali tik labai seni automobiliai. VAKARŲ EKSPRESAS

Pasikeitusią naudotų automobilių rinką jau pajuto ir Klaipėdos konteinerių terminalas. Dar šio mėnesio pradžioje buvo sulaukiama po 600-700 konteinerių su automobiliais iš JAV, o šią savaitę jų planuojama priimti vos 20-30.

Rusijai, Baltarusijai ir Kazachstanui ratifikavus sutartį dėl vienodos muitų erdvės sukūrimo pastarosiose dviejose šalyse fiziniams asmenims muitai už įvežamą naudotą automobilį išaugs iki dabar galiojančių aukštų muito dydžių Rusijoje. Tai reiškia, kad Baltarusijoje už įvežamą mašiną teks mokėti daugiau nei 4, Kazachstane – daugiau nei 3 kartus didesnius muitus. Jų dydžiai priklausys nuo automobilio pagaminimo metų, vertės ir variklio darbo tūrio. “Naudotų automobilių rinkos laukia sąstingis”. VAKARŲ EKSPRESAS

"Veido" archyvas

Naujų automobilių dalis. 2020-aisiais nauji automobiliai sudarys iki 28 proc. viso automobilių parko.

Kainos. Tos pačios klasės nauji automobiliai vien dėl infliacijos kasmet pabrangsta maždaug 1 proc., nors kainą didina ir tobulėjančios, bet brangesnės technologijos. Tad 2020-aisiais naujas automobilis kainuos mažiausiai 10 proc. brangiau nei dabar.

Išlaidos. 2020-aisiais vidutiniškai automobiliui išleidžiama suma Lietuvoje pasieks 30 tūkst. Lt.

Hibridiniai automobiliai. Jie Lietuvoje užims nedidelę parko dalį, nes yra brangesni, jų pirkėjams nebus taikomos jokios lengvatos, juolab kad ne visais atvejais tokie automobiliai naudoja mažiau kuro ar mažiau teršia aplinką.

Elektromobiliai. Jų populiarumas Lietuvoje iki 2020-ųjų padidės tik tuo atveju, jei atsiras šalčiui atsparių, ilgai neišsikraunančių baterijų.

Populiariausi. Populiariausias automobilis jau po penkerių metų bus 2 litrų, dyzelinu varomas ekonomiškas miesto automobilis.

Kiekis. Lietuvos keliais 2020-aisiais važinės apie 2,5 mln. lengvųjų asmeninės paskirties automobilių – 30 proc. daugiau nei dabar.

Pardavimas. Skaičiuojama, kad Lietuvoje per metus bus parduodama vidutiniškai po 25 tūkst. naujų automobilių.

Ekologija. Automobilių pardavėjai tikisi, kad ekologija taps valstybinės reikšmės klausimu, atsiras lengvatų ekologiškoms transporto priemonėms, ir tai padės sumažinti taršių automobilių parką, keičiant jį naujomis mašinomis.

Rinkos svyravimai. Naujų automobilių rinka sparčiai augs dar dvejus–ketverius metus, kol bus pasiektas ikikrizinis lygis.

Komentarai – vyr. redaktoriaus  bloge

"Veido" archyvas

Lietuvoje didžioji dalis automobilių ir po 10 metų bus nuperkama ne automobilių salonuose, o turguose

Ilgainiui automobiliams lietuviai išleis vis daugiau pinigų, o transporto priemonių gatvėse po dešimties metų važinės kur kas daugiau nei dabar. Tačiau ir 2020-aisiais lietuviai dažniau žvalgysis į senienas.

Skirtingi “Veido” pašnekovai prognozuoja, kad 2020 metais 28–30 proc. kasmet įsigyjamų automobilių jau bus nauji, o visi kiti ir toliau bus perkami turguose. Šalyje, kaip ir iki šiol, vyraus turguje ar internete įsigyti seni automobiliai, o pirkimo įpročiai drastiškai nepasikeis.

Sociologinės apklausos rodo, kad visiškai naują automobilį linkę pirkti tik 2,8 proc. gyventojų, ketinančių įsigyti transporto priemonę. “Vienų dvejų metų senumo automobilį pirktų 5,2 proc., o trejų–penkerių metų – 9,5 proc. žmonių, ketinančių pirkti automobilį. Na, o 80 procentų, regis, rinksis dar senesnę transporto priemonę”, – komentuoja “GfK CR Baltic” Lietuvos padalinio vadovas Andrius Norkevičius.

“Tik apie 20 proc. Lietuvos gyventojų kas ketveri metai savo automobilį keičia į naują arba keleto metų senumo. Likusi dalis gyventojų savo automobilių nekeičia arba keičia į senus, nelabai techniškai tvarkingus, kuriuos paskui remontuoja”, – konstatuoja Lietuvos automobilininkų sąjungos direktorius Kęstutis Kestenis. Jo nuomone, panašios tendencijos Lietuvoje stebimos jau dešimtmetį, tad smarkiai nepasikeis ir iki 2020-ųjų.

Stebuklas įvyktų nebent tuo atveju, jei iš esmės pasikeistų valdančiųjų požiūris ir nauji automobiliai būtų parduodami taikant lengvatas. Būtent tokiomis priemonėmis savo automobilių parką atnaujino, tarkime, Portugalija, kurioje senienų stipriai sumažėjo.

Beje, automobilių pardavėjai skaičiuoja, kad vidutinis naujas automobilis į biudžetą įneša 12 tūkst. Lt – per PVM, pardavėjų sumokamus mokesčius, mokesčius “Sodrai”. Tuo tarpu sena transporto priemonė į biudžetą įneša 600 Lt – 20 kartų mažiau. Vadinasi, valstybė lyg ir turėtų būti suinteresuota skatinti naujų mašinų pardavimą – vien jau dėl ekonominės naudos, ką jau kalbėti apie tai, kiek gyvybių gali būti išgelbėta tarp visų automobilių padidinus naujų kiekį.
Tačiau kol kas jokios strategijos valstybiniu lygmeniu nėra, ir pirkėjai palikti savo nuožiūra spręsti, kokį automobilį pirkti. 80–90 proc. tikimybė, kad taip pat gyvensime ir po dešimtmečio.

Lietuviai taps kuklesni?

Na, o kokius automobilius pirksime? Visi kalbinti pašnekovai sutaria, kad krizė gerokai pakeitė lietuvių vairuotojų skonį, tad ilgainiui mados iš tiesų gerokai keisis.

Prekybininkai prognozuoja, kad anksčiau lietuviai žvalgėsi jei ne į brangius ir prabangius, tai bent į didelius automobilius, o dabar daugiausiai nuperkama mažų, ekonomiškų automobilių. Jau po penkerių metų populiariausios transporto priemonės apibrėžimas bus toks: nedidelis, 2 litrų, dyzeliniais degalais varomas miesto automobilis.

Beje, greičiausiai vis daugiau lietuvių automobilius vertins ne kaip mados reikalą, o tiesiog kaip susisiekimo priemonę. Neseniai skelbimų portalo Autogidas.lt atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 68 procentams respondentų jau dabar automobiliai yra būtent transporto priemonė, ir tik nedidelei daliai apklaustųjų – hobis, o girtis automobiliu linkę vos keli procentai. Vadinasi, galima daryti prielaidą, kad automobilinio kuklumo daugės ir ateityje.

Tiesa, automobilių prekybos ekspertai prognozuoja, kad nors lietuviai ir bus kuklesni, vidutinė suma, kurią jie skirs automobiliui (daugeliu atvejų nenaujam) įsigyti, bus nebe 10–20 tūkst., kaip dabar, o 20–30 tūkst. Lt.

Kita vertus, ir patys automobiliai brangs, nes jų kaina vien dėl infliacijos kasmet padidėja vidutiniškai 1 proc. Vadinasi, 2020-aisiais už tokį kaip dabar automobilį teks pakloti mažiausiai 10 proc. didesnę sumą.

Galima prognozuoti, kad ir pačių automobilių Lietuvos keliais važinės daugiau nei dabar. Pasak Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinio direktoriaus Mindaugo Beišio, kasmet daugėja tiek asmeninės paskirties, tiek komercinių automobilių – atitinkamai po 6 ir 3,3 proc. per metus.

Štai 2000 m. Lietuvos keliais važinėjo 945 tūkst. asmeninės paskirties automobilių, o 2010 m. jų beveik padvigubėjo – iki 1,72 mln. Žinoma, mažėjant gyventojų, tikėtis, kad 2020-aisiais Lietuvoje bus 3,5 mln. automobilių, būtų naivu, tačiau 2,5 mln. asmeninių transporto priemonių tikrai gali būti.

Hibridų ir elektromobilių šalimi netapsime

Na, o kokia ateitis Lietuvoje laukia hibridinių automobilių ir elektromobilių? Pasak vieno iš lietuviško elektromobilio “JonElis” kūrėjų Mariaus Gervės, šiuo metu mūsų šalyje yra apie 500 hibridinių automobilių ir apie 50 elektromobilių.

Bendrovės “Mototoja” pardavimo vadovas Gintaras Sudaras pastebi, kad kol kas tokių naujų automobilių Lietuvoje parduodama labai mažai, nes jie yra gana brangūs. Tarkime, iš elektros tinklo įkraunamas hibridinis naujas “Toyota Prius”  šiandien kainuoja nuo 90 tūkst. Lt, hibridinis naujas “Toyota Auris” – 78 tūkst. Lt, hibridinio naujo “Lexus” kaina prasideda nuo 200–240 tūkst. Lt.

Nepigu ir paprastą automobilį perdaryti į hibridinį: K.Kestenio skaičiavimais, tai atsieina apie 35 tūkst. Lt, o jei šią sumą pridėsime prie turimo automobilio vertės, susidarys suma, už kurią labiau apsimoka įsigyti naują nehibridinį.
Taigi kol kas vienintelė galimybė išpopuliarėti hibridams – antrinė rinka. “Jeigu kada nors hibridiniai automobiliai ir bus paklausūs Lietuvoje, tai ne anksčiau kaip po 15–20 metų”, – apibendrina K.Kestenis.

Elektromobilių rinkoje proveržio galime laukti po 5–10 metų: prognozuojama, kad maždaug 2015-aisiais bus sukurta naujos kartos baterija, kuri bus ir lengvesnė, ir ilgiau neišsikraus, ir greičiau įsikraus, galiausiai – bus tinkama atšiauraus klimato šalims.

Beje, elektromobilių Lietuvos keliuose matyti suinteresuotos ir kartu šiuo klausimu dirba net trys ministerijos: Susisiekimo, Ūkio ir Energetikos. Iš esmės tai gana unikalus atvejis, kai joms pavyko susitarti, – nuspręsta, kad bus vykdoma elektromobilių galimybių studija. Mat Susisiekimo ministerija siekia, kad mūsų gatvėse būtų kuo daugiau tokių mažinų, Ūkio ministerija – kad būtų gaminami elektromobilių komponentai ir kad tai skatintų mūsų ekonomikos augimą.

Nors prognozuoti, kokie bus šios studijos rezultatai, dar anksti, tai teikia vilties, kad po dešimties metų mūsų šalyje elektromobiliams bus taikomos mokesčių lengvatos, o Lietuvoje veiks ne tik pora užsienio kapitalo paprastų automobilių surinkimo įmonių, bet galbūt ir lietuviška elektromobilių surinkimo gamykla.

Lietuvoje po truputį atsigauna ir per krizę bene labiausiai nukentėjusi naujų automobilių rinka. Bendrovės “Auto tyrimai” duomenimis, kovo mėnesį Lietuvoje buvo parduoti 1377 nauji lengvieji automobiliai, ir tai yra 2,4 karto daugiau nei per tą patį 2010 m. mėnesį.

Daugiausiai parduota asmeninių lengvųjų automobilių (1230 vnt.), o įmonių pirkti automobiliai kol kas yra visiška mažuma (147 vnt.), nors pastarųjų skaičius, palyginti su situacija preš metus, taip pat išaugo daugiau nei tris kartus.

Nepaisant aiškiai atgimstančios automobilių rinkos, tyrimų bendrovė pastebi, kad bendra situacija vis dar yra prasta – mat augimas atrodo didelis tik dėl to, kad skaičiai lyginami su visišku dugnu laikoma 2010-ųjų situacija, kai naujo automobilio pardavimas rinkoje buvo ne taisyklė, o išimtis.

Kovo mėnesį tarp markių ryškiai pirmavo “Volkswagen” (292 automobiliai), aplenkusi “Nissan” (181vnt.), ir “Škoda” (123 vnt.). Tarp modelių populiariausi buvo “Nissan Qashqai” (98 vnt.), “Volkswagen Golf/Plus” (71 vnt.) ir “Volkswagen Tiguan” (69 vnt.).

Per visą 2011 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvoje buvo parduoti 3635 nauji lengvieji automobiliai.

2009-uosius ir 2010-uosius automobilių gamintojai ir prekybininkai dar ilgai prisimins kaip vienus juodžiausių metų per pastarąjį dešimtmetį. Tačiau, kaip atrodo, blogiausi laikai ir dugnas jau praeityje – dvejus metus drastiškai besitraukusi naujų automobilių rinka pagaliau atsigauna. Pernai jau visose Baltijose šalyse naujų automobilių parduota daugiau nei 2009-aisiais. Tiesa, iki pastebimesnės naujų automobilių prekybos atsigavimo dar reikės palaukti keletą metų, nes 2009-ųjų nuosmukis buvo neregėtai didelis. Estijoje ir Lietuvoje tuo laikotarpiu naujų automobilių parduota tris kartus, o Latvijoje – net šešis kartus mažiau nei 2007 metais.

Pasidomėjus, kokių modelių pastaruoju metu Baltijos šalyse nuperkama daugiausiai, paaiškėjo, kad lietuviams patraukliausi “Peugeot 3008″, “Nissan Qashqai” ir “Škoda Octavia”; latviams – “Volkswagen Golf/Plus”, “Renault Megane” ir “Ford Focus”; estai renkasi “Renault Megane”, “Škoda Octavia” ir “Toyota Avensis”.

"Veido" archyvas

Amerikos pramogų sostinėje Las Vegase vykusioje tiuningo parodoje SEMA buvo pristatyta daugybė hibridinių prototipų. Jei Europoje hibridų gamintojai daugiausia dėmesio skiria mažoms degalų sąnaudoms, tai Amerikoje hibridiniai automobiliai –  gyvenimo būdo (Lifestyle) prekė. Amerikos rinkoje dominuojanti Toyota pademonstravo iš anglies pluošto pagamintą ir matiniais dažais nudažytą Prius modelį su sportinėmis Recaro sėdynėmis ir 18 colių ratais. Tačiau po variklio gaubtu – vis tas pats 136 AG hibridinis agregatas. Tuo tarpu Toyota dukterinė Lexus kompanija pristatė net šešis modelius. Į akis pirmiausia krito LS 600h L su 21 colio ratlankiais ir itin žema važiuokle. Bet ir čia gamintojai nusprendė palikti serijinį 445 AG variklį.

Chevrolet Volt Amerikos rinkoje debiutuos tik metų pabaigoje, bet jau dabar amerikiečiai pademonstravo, kaip galima “patiuninguoti” šį hibridinį modelį. Tuo tarpu Honda pristatė CR-Z R  kupė su turbininiu varikliu, kuris išvysto 200 AG.

Palyginus naudotų automobilių kainas prieš krizę ir dabar, paaiškėjo, kad šiuo metu už tą pačią pinigų sumą galima įsigyti geresnės būklės ir šiek tiek naujesnį automobilį nei 2007 ar 2008 metais.

Dabar pirkėjai už panašią sumą gali įpirkti 1–3 metais naujesnį automobilį arba tą patį modelį, tik už mažesnę kainą, nei būtų galėję ekonominio pakilimo metu. UAB “Moller Auto” atstovų teigimu, prieš 3 metus 30 tūkst. Lt kainavo trejų metų daug nuvažiavęs “VW Golf”. Šiuo metu už tą pačią sumą galima įpirkti jau geros būklės automobilį su nedidele rida.

Tiesa, automobilių prekeiviai teigia, jog artimiausiu metu naudotų automobilių kainos nebemažės, nes turguose vėl ėmė daugėti pirkėjų, ypač iš užsienio šalių. Kauno automobilių turgaus vadovas Valentinas Naujanis prognozuoja, kad populiariausi modeliai, tokie kaip “VW Passat”, “VW Golf” ar “Audi A6″ netgi turėtų šiek tiek brangti, nes jų pasiūla kiek sumažėjusi.

Praėjusią savaitę šalies naujų automobilių rinką tyrinėjančios Kauno bendrovės išdidžiai pranešė, kad Lietuvoje naujų automobilių rinka jau du mėnesius fiksuoja kopimą aukštyn. Štai vien rugpjūtį parduoti 672 nauji automobiliai – tai net 19 proc. daugiau nei per tą patį mėnesį 2009 m.

Spauda, pagavusi šį minėtąjį magišką skaičių, pamiršo, kokiais realiais skaičiais šiuo atveju reikia operuoti. Pavyzdžiui, jei turguje per vieną mėnesį pardavei du arklius, o kitą – jau keturis, išeitų, kad mėnesio “rinkos augimas buvo net 100 proc.”. O tai jau solidus rezultatas. Panašiai ir su prekyba naujais automobiliais: jei vieną mėnesį laimėjai kokį stambesnį konkursą, tai tavo rinkos dalies prieauglis gali būtų ir kokie 300 proc., o kitą mėnesį jis jau bus su minuso ženklu.

19 proc. augimą daugiausia lėmė kiek suaktyvėję fiziniai asmenys. Kadangi gyventojai terminuotose indėliuose laikė per 24 mlrd. Lt, o palūkanų normos už šiuos indėlius sumažėjo nuo 1 iki 3 proc., žmonės pradėjo ieškoti kitų investavimo būdų – vieni pirkdami auksą, kiti – namus, o treti – naujus automobilius.

“Fakto auto“, prekiaujančios „Nissan“ markės automobiliais, pardavimų vadovas Kazimieras Maneikis neslėpė, kad jei anksčiau kokių 90 proc. klientų pirkdavo naujus automobilius per lizingo bendroves, tai šiuo metu apie pusė pirkėjų ateina tiesiog su grynaisiais lagaminėliuose. Be to, jei anksčiau lizingas apie automobilio finansavimą nuspręsdavo per dieną-dvi, tai dabar svarstymas lizingo kompanijoje kartais užtrukta apie du mėnesius.

Vien sausi skaičiai

Preliminariais „AutoTyrimų“ duomenimis, šių metų rugpjūtį asmeninių automobilių registravimas padidėjo 17 proc. iki 618, o lengvųjų komercinių transporto priemonių rinka ūgtelėjo 54 proc. iki 54. Rugpjūtį Lietuvos rinkoje tarp markių toliau pirmavo „Volkswagen“ (114), antrąją vietą išsaugojo „Peugeot“ (103), o trečioje liko „Toyota“ (73). Tarp prestižinių markių pirmavo BMW (16). Realiais asmeninės paskirties automobilių lyderiais reikėtų laikyti „Toyota“ – šios markės vadovybė griežtai neleidžia verstis reeksportu.

„Kita vertus, mus tuo dalyku verstis ir neapsimokėtų”, – sakė „Tokvilos generalinis direktorius Algimantas Purauskas. “Paradoksalu, tačiau kai kuriose rinkose tam tikri “Toyota“ modeliai kainuoja pigiau“.

Kadangi „gerais“ metais „Tokvila“ per metus parduodavo po 1500 automobilių, įmonė apie 60-65 proc. apyvartos turėjo vien iš prekybos automobiliais.

„Tačiau užgriuvus krizei, bendrovės veiklą reikėjo pertvarkyti – pasiūlyti kuo daugiau ir įvairesnių paslaugų”,- pasako „Tokvilos“ valdybos pirmininkas Petras Ignotas. – “Dabar servisas ir paslaugos duoda apie 70 proc. bendrų įplaukų ir artimiausiu metu ši dalis dar didės“.

Jo nuomone, bus dar blogiau, kad šalies valdžia, skaičiuodama biudžeto pajamas ir toliu vadovausis vien sausa aritmetika. “Regitros” bazėje yra apie 1, 5 milijono įrašų apie lengvuosius automobilius. Matematika paprasta: jei nuo kiekvieno automobilio paimtumėme po 100 Lt mokestį, išeitų labai apvali sumelė. Tačiau kažkodėl užmirštama, kad apie 700 tūkst. šių mašinų nevažiuoja, didelė dalis yra neišregistruotos iš mūsų duomenų bazės ir kažkur dundančiosios Rusijos, Baltarusijos ar Ukrainos keliais. Nesunku nuspėti, kad geriausiu atveju iš automobilių mokesčių tebus surinkta apie 0,6 mln.Lt. O kokią žalą patirs politikai prieš rinkimus, sunku apskaičiuoti.

Bet yra ir kita medalio pusė. Lietuvos autoverslininkai apskaičiavo, kad, tarkime, per metus Lietuvoje nupirkus 25 000 naujų automobilių (toks skaičius užfiksuotas 2007 m.) vien PVM valstybė (skaičiuojant buvusiu 18 proc. tarifu) būtų gavusi 1,34 mln. Lt. O kur dar išsaugotos žmonių gyvybės, važinėjant su “neiššautomis“ oro pagalvėmis, kitomis elektroninėmis saugos priemonėmis, kurių nėra senosiose mašinose. Ką pralaimėsime? Beveik nieko. Naudotų automobilių turgavietės tikrai nenunyks, kadangi ir dabar 95 proc. jų pajėgumo nukreipta į Centrinės Azijos šalis. O tenykštės rinkos naudotiems automobiliams yra tolygios Kinijos rinkai. Taigi, darbo turės ir remontininkai, ir viešbučiai, ir visuomeninės maitinimo įstaigos, ir net „Lietuvos geležinkeliai“. Visa tai neleis apmirti ir automobilių verslui ir regionuose – Marijampolėje, Utenoje, Tauragėje ir kitur.

Klientų iš Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano neliko, nes ten įsigaliojo žvėriški muitai naudotiems automobiliams iš Vakarų Europos – vien per pirmąjį šių metų pusmetį per Lietuvą buvo reeksportuota daugiau kaip 130 tūkst. naudotų mašinų. Pakilimo metais per Lietuvą pervažiuodavo tranzitu apie 250 tūkst. senų automobilių. Taigi, šiam bizniui (su šalutiniais verslais) šiandien bankrotu negresia.

Populiariausių modelių gatvėse nematyti

Praėjusį mėnesį populiariausi asmeninės paskirties modeliai Lietuvoje buvo „Peugeot 206+“ ir „Peugeot 3008“ bei „Subaru Legacy/Outback“. Tarp lengvųjų komercinių modelių pirmavo „Volkswagen Caddy“. Beje, didžioji dalis pačių perkamiausių modelių Lietuvoje tebuvo įregistruoti po vieną ar dvi dienas, vėliau jie būna išregistruoti ir išvežami į kitas šalis. Ypač šio reeksporto srityje aktyviai veikė prancūziškų markių pardavėjai. Jei tikėsime oficialia statistika, pernai mūsų šalyje pats populiariausias modelis buvo “Renault Megane“, tačiau ar daug šio naujo modelio automobilių matome mūsų gatvėse? Nulį. Visi jie išvežti. Kas kita yra su pernai į TOP 5 patekusį „Nissan Qasqai“. Jį gali sutikti beveik kiekvienoje kelionėje.

Žaisdamas su ugnimi, nuo naujų automobilių reeksporto nagus yra nusvilęs ne vienas garsus verslininkas. Pavyzdžiui, vien dėl reeksporto nuosavo verslo neteko garsus lenktynininkas Stasys Brundza. Vokiečiai, prekiaujantys VW markės automobiliais, sužinoję, kas dedasi Lietuvoje, išsikvietė S. Brundzą į centrinę kompanijos būstinę Wolsfurge ir pranešė, kad iš jo atimama licencija prekiauti VW automobiliais. Taip garsus verslininkas savo akcijas priverstine tvarka buvo priverstas parduoti norvegų grupei “Mooler Auto”, kuri, neoficialiomis žiniomis, yra susijusi su aukščiausiais „Volkwagen AG“ pareigūnais.

Klaidinantys skaičiai

2010 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais Lietuvoje iš viso įregistruota 5 016 naujų lengvųjų automobilių, t.y. 16 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2009 m. (5 980). „Tačiau šie skaičiai netikslūs kalbant apie realią Lietuvos naujų automobilių rinką”, neslepia bendrovės „Autotyrimai“ vadovas Robertas Cickevičius. – “Štai pernykščiai bendri rezultatai pernai šiek tiek viršijo septynis tūkstančius, tačiau realiai Lietuvoje pasiliko apie 4500 naujų automobilių”.

„Mums visai negalia, kad kiti pardavėjai suranda landas užsienyje ir ten pardavinėja savo automobilius. Dar geriau, kad dabar veikiama civilizuočiau – nauji automobiliai bent jau atvežami į „Regitros“ padalinius ir ten įregistruojami, gaunami keli litai už registraciją”, – prisimena „Inchape Motors Lietuva“ generalinis direktorius Donatas Stanionis. – “Anksčiau reeksportui skirti automobiliai tik atvažiuodavo iki Lenkijos sienos, dokumentai buvo formuojami ir tralas vėl grįždavo į Europą“.

D. Stanionio žodžiais, pikčiausia yra ne tai, kad kolegos rado landas ir automobilius išgabena iš Lietuvos. Stebina tai, kad kuri nors firma, reeksportavusi kelis šimtus automobilių, viešųjų ryšių specialistų padedami, išplatina pranešimą, kad „Megane“ yra neabejotas Lietuvos rinkos lyderis“. O tai juk tikra melagystė. Dauguma žiniasklaidos priemonių visai neįsigilina į tikrą padėtį ir visa tai pateikia kaip sensaciją, tokiu būdu klaidindama žmonės. „Inchcape“ grupė pernai taip pat turėjo daug problemų su realizacija. Kadangi ši suomių kapitalo įmonė atstovauja daug Pietų Korėjos ir Japonijos gamintojų, automobilius reikia užsisakyti prieš pusę metų: kol atplauks laivai, kol bus sudėliotos visos logistikos grandinės”. Optimistinėmis “Autotyrimų“ prognozėmis, šiemet naujų automobilių rinka, lyginant 2009 m., dar susitrauks apie 15 proc. ir iš viso mūsų šalyje beliks apie 4 tūkst. naujų automobilių, Realių rinkos atsigavimo ženklų galima tikėtis 2011 m. pavasarį.

“2007 metai nieko blogo nežadėjo, todėl užsisakėme pakankamai daug įvairiausių modelių automobilių”, – dėstė D. Stanionis. – “Automobilius nustojo pirkti ir jie dūlėjo sandėliuose, tačiau mes nepuolėme stačia galva ieškoti, kur tas mašinas „iškišti“. Viena kitas automobilis tikrai išvažiavo į užsienį, tačiau intensyviai pradėjome veikti Lietuvoje – pirkėjams taikėme dideles nuolaidas, skelbėme įvairias akcijas, siūlėme įvairiausias dovanas. Džiugu, kad šie automobiliai liko Lietuvoje – klientai atvažiuos į mūsų servisus, pirks atsargines dalis, plausis automobilius.

Rinkos tyrimų bendrovės „Auiy“ duomenimis, visoje Europoje pagal absoliučius parduotų naujų automobilių skaičių Lietuva pagal šių metų 7 mėn. rezultatus buvo trečia nuo galo, aplenkusi Islandiją (222 vnt.) ir Latviją (613).

“AutoTyrimų” duomenimis, 2010 m. balandį Lietuvoje parduoti 702 nauji lengvieji automobiliai, t.y. 23 proc. mažiau nei 2009 m. balandžio mėn. (907 vnt.). Asmeninių automobilių pardavimas sumažėjo 26 proc. – iki 633 vnt., o lengvųjų komercinių transporto priemonių pardavimai išaugo 30 proc., bet sudarė tik 69 vnt. Šių metų balandį tarp markių pirmavo Volkswagen (106 vnt.), o antrą ir trečią vietas pasidalijo Peugeot ir Škoda (po 76 vnt.). Tarp modelių pirmavo Škoda Yeti (53 vnt.), Peugeot 3008 (49 vnt.) ir Renault Megane (47 vnt.).

Išperkamosios nuomos būdu įsigytų automobilių dalis balandį sumažėjo iki 24 proc., o prieš metus sudarė beveik 28 proc. Praeitą mėnesį lizingu parduotas 171 naujas automobilis, t.y. 32 proc. mažiau nei 2009 m. balandį (250 vnt.).

Šių metų balandį tarp lizingo bendrovių toliau pirmavo “Swedbank lizingas” (59 vnt.), antrą vietą užėmė “Nordea Finance Lithuania” (56 vnt.), o trečioje liko “SEB lizingas” (46 vnt.). Praeitą mėnesį naujų automobilių lizingo rinkos koncentracija (trims pirmaujančioms bendrovėms tenkanti rinkos dalis) siekė 94 proc. 2010 m. balandį naujų klientų pritraukė aštuonios lizingo bendrovės, o pernai tai padaryti pavyko septynioms.

Šiemet balandį daugiausiai išperkamąja nuoma parduota Toyota ir Volkswagen (po 25 vnt.) bei Škoda (16 vnt.) markės automobilių.

2010 m. sausio–balandžio mėnesiais Lietuvoje iš viso parduotas 2241 naujas lengvasis automobilis, t.y. 32 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai (3287 vnt.). Naujų automobilių lizingo rinka šiemet smuko 48 proc. iki 584 vnt. Pirmą vietą pagal sausio–balandžio rezultatus išsaugojo “Swedbank lizingas” (237 vnt.), aplenkęs “Nordea Finance Lithuania” (157 vnt.) ir “SEB lizingas” (152 vnt.) bendroves. Reikšmingu lizingavimo apimčių augimu šiemet negali džiaugtis nei viena bendrovė, o rinkos dalį ir vėl labiausiai padidino “Swedbank lizingas” (+5 p.p.).

Šiemet kai kurių gamintojų automobilių Lietuvoje parduota net dešimt kartų mažiau nei pernai. Jau pernai sausio–balandžio mėnesiais, įsibėgėjus krizei, naujų automobilių prekyba buvo smukusi 71 proc. Tačiau šiemet per tą patį laikotarpį naujų mašinų parduota dar 33 proc. mažiau ir kai kuriems gamintojams šis nuosmukis buvo išties katastrofiškas.

Labiausiai nukentėjo prekyba “Mitsubishi” automobiliais – šiemet per sausį–balandį jų parduota beveik dešimt kartų mažiau nei pernai. Nedaug atsilieka ir “Mazda” bei “Ford”.

“Atsakyti, kodėl šie gamintojai tokie nepopuliarūs, nelengva. Jų kaina konkurencinga, bet galbūt suveikė psichologiniai dalykai: žmonės įsivaizduoja, kad europinės mašinos pigesnės, ir per krizę labiau perka čekiškus, vokiškus, prancūziškus automobilius”, – aiškina vieno labiausiai per sunkmetį nukentėjusių automobilių salonų vadybininkas Kęstutis D.

Specializuotų tyrimų bendrovės “AutoTyrimai” specialistai aiškina, kad tokius pokyčius lemia ir daug kitų veiksnių – ar gamintojas pasiūlo naujų modelių, kokia senesniųjų kaina, kokios išperkamosios nuomos salygos ir kt.