"Veido" archyvas

Nuo liepos pirmosios įsigaliojus keliskart didesniems automobilių įvežimo mokesčiams į Rusiją, Baltarusiją ir Kazachstaną, klientų iš šių šalių Lietuvos turguose praktiškai nebeliko. “Turgaus apyvarta sumažėjo daugiau nei 50 proc., kita vertus, vasarą ji visada būna mažesnė. Tikimės, kad rudenį prekyba atsigaus, bet tokios prekybos, kokia buvo iki muitų padidinimo, tikrai nebebus”, – situaciją Marijampolės turguje apibūdino Erlandas Šukys, bendrovės “Autocentrum A5″, valdančios automobilių prekybos aikšteles Marijampolėje, vadybininkas. Panaši padėtis ir Kauno automobilių turguje. Kaip patvirtino jį valdančios bendrovės “Varanas” direktorius Valentinas Naujanis, šiuo metu turguje vietoj įprastų 9 tūkst. automobilių testovi 3 tūkst.

Susitraukusi rinka paskatino ir nežymų automobilių kainų mažėjimą. Pasak portalo Autoplius.lt vystymo vadovo Viktoro Daukšo, pirmoje liepos pusėje per Autoplius.lt parduotų automobilių vidutinė kaina, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu, smuktelėjo nuo 3 iki 9 proc. “Konstatuoti stabilų kainų sumažėjimą dar anksti, tačiau akivaizdu, kad dabar įsigyti automobilį yra palankesnė situacija negu praėjusį ketvirtį. Žemesnis kainų lygis išsilaikys iki atostogų sezono pabaigos”, – prognozuoja V.Daukšas.

Naudotų automobilių kainos šiuo metu:

Ką šiuo metu galima įsigyti už 5 tūkst. Lt:

Ford Galaxy, (1998 m. gamybos)
Opel Vectra, (1998 m. gamybos)
Renault Scenic, (2001 m. gamybos)

Ką šiuo metu galima įsigyti už 10 tūkst. Lt:

Volkswagen Golf, (2000 m. gamybos)
Nissan Almera, (2003 m. gamybos)
Mercedes-Benz, E300, (1998 m. gamybos)

Autoplius.lt duomenys

"Veido" archyvas

Dvejus metus į bedugnę ritęsis naudotų mašinų verslas pradeda stotis ant kojų. Pernai į Lietuvą įvežta beveik 19 proc. daugiau naudotų automobilių nei užpernai.

Daugiausiai naudotų mašinų mūsų šalį pasiekė 2007 metais – beveik 197 tūkst. 2008-aisiais per pasaulį nusiritus krizės bangai, naudotų automobilių perkybos verslas apmirė. Tais metais į Lietuvą atvežta beveik 178 tūkst. naudotų mašinų. Tai buvo tik tyla prieš audrą. 2009-uosius metus naudotų automobilių pervarymu užsiimantys verslininkai tikriausiai apibūdintų kaip ištiktus komos: į mūsų šalį įvežta vos 130 tūkst. naudotų mašinų. Tai prasčiausias rezultatas per pastaruosius penkerius metus.

Vis dėlto panašu, kad turguose, naudotų automobilių aikštelėse ir specializuotuose interneto portaluose pernai turėjo atsirasti gerokai daugiau optimizmo. Mat praėjusiais metais Lietuvą pasiekė ir čia buvo įregistruota beveik 154 tūkst. naudotų mašinų. Kitais žodžiais tariant, augimas siekė net 18,5 proc. Gana įspūdingas skaičius, tačiau iki prieškrizinių aukštumų dar taip toli kaip nuo žemės iki mėnulio.

Mažiausiai 40 proc. mašinų išvažiavo į užsienį

Akylesniam skaitytojui jau tikriausiai turėjo į galvą šauti keista mintis. Pernai Lietuvą pasiekė ir čia buvo užregistruota apie 154 tūkst. naudotų mašinų, tačiau iš mūsų giminaičių, pažįstamų ar kaimynų automobilį pasikeitė vos vienas kitas? Čia derėtų pasakyti, kad, pavyzdžiui, kaimyninėse šalyse įregistruota gerokai mažiau naudotų automobilių: Latvijoje – 20 068, o Estijoje – 18 539. Kur dingo tie šimtai tūkstančių naudotų mašinų: stovi turguose ir prekybos aikštelėse?

“Tai visai nereiškia, kad tiek naudotų mašinų, kiek buvo įregistruota, ir liko Lietuvoje. Bus tikrai nemažai tokių, kurios, užregistruotos mūsų šalyje, vėliau buvo išvežtos į užsienį. Tiksliai negaliu pasakyti – tokių gal koks trečdalis. Kažkada su kolegomis analizavome tuos duomenis, tai skaičiai buvo panašūs”, – sakė VĮ “Regitra” registracijos metodikos skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Skersinis. Jis pridūrė, kad Lietuva – ne Estija, kurios gyventojai perka daugiau naujų mašinų ir ilgiau su jomis važinėja. “Mūsų gyventojų mašinos senesnės, todėl jas reikia dažniau keisti”, – samprotavo L.Skersinis.

Vėliau “Regitros” specialistams patikslinus duomenis paaiškėjo, kad iš 153 786 į Lietuvą įvežtų mašinų tik 91 401 automobilis buvo įregistruotas su nuolatiniais valstybiniais numeriais. Vadinasi, 62 385 naudotos mašinos mūsų šalyje buvo užregistruotos su laikinaisiais (raudonais) numeriais ir po kurio laiko greičiausiai iškeliavo į užsienį. Kitaip tariant, 40,6 proc. į Lietuvą atvežtų ir čia registruotų naudotų automobilių po kurio laiko paliko šalį. Tikėtina, kad ir šis skaičius nėra galutinis. Juk niekam ne paslaptis, kad didžioji dalis į mūsų šalį vežamų mašinų yra skirtos ne Lietuvos, o svečių šalių pirkėjams.
Mindaugas Malinauskas

Kaimynų rezultatai gerokai kuklesni

• Lietuvoje pernai buvo įregistruoti 153 786 naudoti automobiliai. Tikrai įspūdingas skaičius, ypač palyginti su itin kukliais kaimyninių šalių rezultatais

• Latvijoje pirmą kartą įregistruota 20 068 automobiliai

• Estijoje pirmą kartą įregistruota 18 539 automobiliai

Artėjama link dviejų milijonų lengvųjų automobilių

Šių metų sausio 1 dieną Lietuvoje buvo 1 734 047 lengvieji automobiliai. Trūksta šiek tiek mažiau nei 300 tūkst., ir mūsų šalyje lengvųjų automobilių skaičius pasieks du milijonus. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, koks tai milžiniškas skaičius, pateiksime tokius faktus. Statistikos departamento duomenis šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 3 244 509 piliečiai. Tai reiškia, kad vienam žmogui (čia skaičiuojami ir pensininkai, ir vaikai) vidutiniškai tenka pusė automobilio.

Kitaip tariant, jei šeimą sudaro keturi asmenys (du suaugę ir du vaikai), tai ji turi vidutiniškai du automobilius. Dar labiau pribloškia tas faktas, kad bendras Lietuvoje registruotų transporto priemonių skaičius (sunkvežimiai, autobusai, motociklai, priekabos ir t.t.) šių metų pradžioje siekė net 2 144 548. Atrodo, ne už kalnų ta diena, kai vienam žmogui teks po vieną transporto priemonę. Gaila tik, kad didžioji dalis Lietuvoje registruotų transporto priemonių itin senos.

Per pastaruosius metus Kauno, Marijampolės, Radviliškio, Rietavo automobilių turguose parduodamų automobilių sumažėjo daugiau nei dukart, o vasarą prekyba gali ir visai sustoti. Mat jau dabar Lietuvoje naudotų automobilių beveik nebeperka anksčiau juos šluote šlavę rusai, kazachai ir kirgizai, o nuo birželio turėtų nelikti ir paskutine viltimi laikomų automobilių pirkėjų iš Baltarusijos.

Priežastis – Baltarusija prisijungė prie Rusijos ir Kazachstano muitų sąjungos ir nuo birželio 1-osios iš Lietuvos ir kitų ES šalių įvežamiems automobiliams ims taikyti kur kas didesnius muitų tarifus.

Muitas naudotiems automobiliams Baltarusijoje padidės bene labiausiai iš visų sąjungai priklausančių šalių. Už mažiau nei penkerių metų senumo automobilio įvežimą baltarusiams teks mokėti apie 6 tūkst. eurų, už senesnį – dvigubai daugiau.

Vis dėlto Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės “Varanas” direktorius Valentinas Naujanis, nors ir nerimauja, vilties nepraranda: “Patraukli vieta ilgai tuščia nebūna: pasitraukė rusai – atėjo kazachai. Dingo kazachai – atėjo lenkai. Tikimės, kad ir po baltarusių kažkas ateis. Gal čekai, kurie nuperka vis daugiau “Škoda” automobilių”.