Po ilgojo savaitgalio dėl žalų atlyginimo į didžiausią šalies draudimo bendrovę “Lietuvos draudimą” kreipėsi beveik 2 kartus daugiau nukentėjusiųjų nei įprastai – per 2,5 valandos nuo pat ryto skambučių centras, registruojantis žalas, jau sulaukė daugiau nei pusės tūkstančio – 540 gyventojų pranešimų apie savaitgalį patirtas žalas.

Šiuo metu bendra gyventojams padaryta žala siekia beveik 0,5 mln. litų.

Daugiausia nuostolių patyrė vairuotojai. Transporto žalos sudaro apie du trečdalius visų pranešimų, per kelias valandas į draudimo bendrovę jau kreipėsi 370 automobilių savininkų.

“Beveik dvigubai išaugusį autoįvykių skaičių lėmė šį ilgąjį savaitgalį itin suaktyvėjęs eismas, kai visi stengėsi išnaudoti paskutiniąsias vasaros dienas ir važiavo prie ežerų, į pajūrį ar sodybas. Kol kas didesnių autoįvykio neužregistruota, vidutinė žala automobiliui siekia 2000 litų”, – komentuoja “Lietuvos draudimo” Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.

Be eismo įvykių, savaitgalis pasižymėjo ir turto žalomis. Daugiausiai pranešimų sulaukta dėl šeštadienį ir sekmadienio naktį praūžusių liūčių ir jas lydėjusių žaibų.

“Bendrovės žalų ekspertai šiuo metu aktyviai fiksuoja ir vertina gamtos stichijų gyventojams padarytus nuostolius. Didžioji dauguma pranešimų yra susiję su žaibų sukeltais viršįtampiais, kurie gadina brangią gyventojų buitinę techniką. Taip pat plaukia pranešimai apie liūčių apsemtus rūsius ir sugadintą ten esantį turtą”, – pasakoja G. Matiukas.

Turto žalos dėl žaibų ir liūčių registruojamos Kauno, Marijampolės, Jonavos, Biržų, Rokiškio, Mažeikių ir ežerų krašto – Utenos, Molėtų, Ignalinos rajonuose.

Bendrovė užregistruotus didesnius nuostolius nukentėjusiesiems klientams planuoja atlyginti artimiausiu metu, o nedidelės žalos yra sutvarkomos iškart – telefonu.

“Lietuvos draudimas” gyventojams už gamtos stichijų šią vasarą jų turtui padarytą žalą jau išmokėjo beveik 1 mln. litų.

Darbdaviai išmoka vis mažiau autorių atlyginimų, sako laikinoji “Sodros” vadovė Česlava Zabulėnienė.

“Net nežinau, kodėl taip yra. Gal su autoriais darbo sutartis sudaro, gal darbdaviai nerodo, kad moka autorinius atlyginimus, gal nemoka – neužsako pas autorius darbų”, – BNS sakė Č.Zabulėnienė.

Šiais metais darbdaviai, su kuriais darbuotojai (sportininkai, atlikėjai ir autoriai) nėra susiję darbo santykiais, gali išmokėti apie 13-14 mln. litų autoriaus atlyginimų, nors “Sodra” planavo, kad šios išmokos turėtų siekti apie 160 mln. litų.

Pirmojo pusmečio duomenys rodo, kad šalies gyventojų, gaunančių autoriaus atlyginimą, iš darbdavių, su kuriais jie nesusiję darbo santykiais, sumažėjo 7 tūkst. – iki 10,5 tūkst. žmonių, tuo tarpu vos ne dvigubai padaugėjo gaunančiųjų pajamų iš darbdavių, su kuriais jie susiję darbo santykiais.

Per šių metų pirmąjį pusmetį autoriaus atlyginimus gavo 23,96 tūkst. žmonių, o vidutinė išmoka siekė 732 litus, 2009 metais – atitinkamai 34,25 tūkst. ir 1043 litus.

Per šių metų sausį-birželį 20,9 mln. litų darbdaviai išmokėjo atlyginimus autoriams, su kuriais jie nesusiję darbo santykiais, o 84,461 mln. litų – su kuriais susiję.

Daugiausia šiais metais pajamų iš darbdavių, su kuriais susiję darbo santykiais, gavo atlikėjai – beveik 84 mln. litų, o iš darbdavių, su kuriais nesusiję darbo santykiais, – apie 2,77 mln. litų.

2009 metais. “Sodros” duomenimis”, autoriaus atlyginimų iki mokesčių buvo išmokėta beveik 429 mln. litų.