Dainininkai, muzikantai, kiti atlikėjai ir muzikos įrašų leidėjai galės kur kas ilgiau naudotis gretutinių teisių apsauga. Ne 50 metų nuo pirmojo įrašo viešo paskelbimo ar atlikimo, o 70 metų. Tai numato pirmadienį Europos Tarybos priimtos direktyvos pataisos.

ES vidaus rinkos ir paslaugų komisaro Michaelio Barrnier teigimu, toks sprendimas turės teigiamos įtakos visiems atlikėjams.

„Didėjant gyvenimo trukmei, iki šiol galiojusi 50 metų apsauga buvo akivaizdžiai nepakankama. Daugelio atlikėjų muzika ar dainos tebėra populiarios, tačiau sulaukę tam tikro amžiaus jie lieka be jokių pajamų. Termino padidinimas iki 70 metų reiškia, kad atlikėjai galės gauti atlygį už savo kūrybą net ir išėję į pensiją“, – direktyvos pataisas komentavo M. Barrnier.

Gretutinių teisių apsaugos terminas pratęstas siekiant bent kiek suvienodinti autorių ir atlikėjų teises. Nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai numato, kad autorių teisės į jų kūrinius (pvz., rašytojo į parašytą tekstą, kompozitoriaus į sukurtą muziką), galioja autoriui esant gyvam ir dar 70 metų po jo mirties. Tuo tarpu gretutinių teisių terminas iki šiol buvo 50 metų po pirmojo viešo įrašo paskelbimo ar atlikimo.

„Tai, kad atlikėjų gretutinių teisių apsaugos terminai priartinami prie autorių teisių terminų, yra sveikintinas dalykas. Juk kai kurie kūriniai išpopuliarėja būtent dėl jų meistriško atlikimo. Tikslių duomenų, kiek bus naudos iš pataisų lietuvių atlikėjams kol kas neturime. Tačiau jos tikrai padės ypač vyresnės kartos atlikėjams, kuriems šiais laikais išgyventi itin sunku“, – įsitikinusi AGATA direktorė Agnė Masalskytė.

Jos teigimu, pataisytoje direktyvoje be ilgesnių gretutinių teisių apsaugos terminų numatomos ir kai kurios papildomos garantijos atlikėjams.

Pavyzdžiui, atlikėjams, kurie dalyvavo muzikos įrašuose už vienkartinį mokestį, leidėjas privalės sumokėti 20 proc. pajamų, gautų už kūrinius, kuriems galioja prailgintas gretutinių teisių apsaugos terminas.

Taip pat numatoma, kad jeigu leidėjas, kuriam buvo perduotos teises atlikimą įrašyti, platinti ar parduoti to nebedaro, tuomet visos teisės į minėtą atlikimą bus grąžinamos atlikėjui ir šis galės pats užsiimti įrašų pardavimu.

Visoje Europoje skaičiuojama tūkstančiai muzikantų ir vokalistų, kurie už vienkartinį mokestį padeda įrašyti vieną ar kitą atlikimą, tačiau nėra didelės žvaigždės ir iš to milijonų neuždirba. EK skaičiuoja, kad pratęsus gretutinių teisių apsaugos terminą jie papildomai gaus 150 –2000 eurų metinių pajamų.

Tačiau įrašai dėl to vargiai pabrangs, rašoma Europos Komisijos tyrime. Čia pastebima, jog įrašų kainos mažai priklauso nuo to, ar juose įrašytų atlikimų gretutinės teisės pasibaigę, ar ne. Yra nemažai atvejų, kai populiaraus muzikanto atlikimas, kurio teisės jau pasibaigę, kainuoja daugiau nei mažiau populiaraus naujesnių laikų atlikėjo.

Neturėtų nukentėti ir verslas, kuris už įrašų paskelbimą moka „plokščią“ pastovų dydį nuo pajamų arba už tam tikrą plotą, kuriame skamba foninė muzika.

Už šias direktyvos pataisas balsavo didesnė dalis ES šalių atstovų. Prieš balsavo Belgijos, Čekijos, Olandijos, Liuksemburgo, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Švedijos delegacijos. Austrijos ir Estijos atstovai susilaikė. Naujos direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę ES šalys turės perkelti per dvejus metus.

Apie atlikėjus, leidėjus ir gretutines teises

Aktoriai, dainininkai, muzikantai, šokėjai ir kiti asmenys, kurie vaidina, deklamuoja, dainuoja, groja arba kitaip atlieka literatūros, muzikos ar kito meno kūrininį yra laikomi atlikėjais.

Leidėjai arba prodiuseriai kuria įrašus (t.y. fiksuoja atlikimą) ir užsiima jų viešinimu, rinkodara, platinimu ir pardavimu galutiniam vartotojui. Jie teikia finansines investicijas, reikalingas muzikos įrašymui ir įrašų pardavimui.

Atlikėjai ir prodiuseriai turi vienodas gretutines teises į įrašus ir įrašytus atlikimus. Šios teisės vadinamos gretutinėmis siekiant jas atskirti nuo autorių ir kompozitorių teisių į jų sukurtus kūrinius.

Atlikėjų išimtinės teisės (tokios kaip teisė į reprodukciją, platinimą, nuomą arba paskelbimą internete) paprastai už tam tikrą atlyginimą perduodamos įrašo leidėjams arba prodiuseriams.

Atlikėjų ir prodiuserių gretutines teises į atlyginimą už viešą įrašo paskelbimą (kavinėse, parduotuvės, viešbučiuose ir kt.) administruoja kolektyvinio administravimo institucijos (mūsų šalyje – Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA).

EK tyrimas atskleidė, kad 2004 m. ES gretutinių teisių organizacijų nariais buvo per 400 tūkst. atlikėjų. Šiuo metu AGATA nariais yra per 3 tūkst. atlikėjų ir leidėjų.

Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) ir Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bilietų platinimo bendrovei „Tiketa“ ir koncertų organizatoriui „CRG-9“. Manoma, kad dėl galimai nusikalstamų šių bendrovių veikų LATGA-A atstovaujami autoriai negavo mažiausiai 15 tūkst. Lt autorinio atlyginimo.

LATGA-A ir bendrovė „CRG-9“ š.m. gegužės mėn. pasirašė sutartį dėl asociacijos administruojamų autorių muzikos kūrinių panaudojimo viešam gyvam atlikimui grupės „Scorpions“ koncertinėje programoje. Pagal ją kūrinių naudotojas įsipareigojo mokėti LATGA-A autorinį atlyginimą – dalį nuo pajamų, gautų už parduotus bilietus.

Tačiau įvykus koncertui, LATGA-A atstovams per klaidą buvo persiųstas bendrovių „Tiketa“ ir „CRG-9“ darbuotojų susirašinėjimas, iš kurio akivaizdu, kad minėtos bendrovės galėjo nuslėpti daugiau nei 423 tūkst. Lt gautų pajamų už „Scorpions“ koncertą. Po šio incidento LATGA-A nusprendė kreiptis į Prokuratūrą.

„Iš mums perduotos informacijos matyti, kad bendrovės tarėsi, kaip apgauti autorius ir jiems sumokėti mažiau autorinio atlyginimo. Tokie bandymai apgauti Lietuvos ir užsienio kūrėjus ne tik sukrečia, bet ir skatina mus dar aktyviau ginti autorių interesus ir siekti, kad jiems būtų išmokėtas teisėtai priklausantis atlygis“, – teigia LATGA-A generalinis direktorius Edmundas Vaitekūnas.

Įtariama, kad nuslėpę tikrąsias už bilietus gautas pajamas nuo VMI ir tokiu būdu nesumokėję pridėtinės vertės bei pelno mokesčio, bendrovės siekė išvengti mokestinių prievolių ne tik LATGA-A, bet ir valstybei.

„Iš susirašinėjimo galima daryti prielaidą, kad bendrovė „Tiketa“ elgėsi neteisėtai teikdama ir kitas ataskaitas apie už bilietų pardavimą gautas pajamas, tad kreipdamiesi į Prokuratūrą, paprašėme ištirti ir dar dviejų koncertų organizatorių veiksmų teisėtumą“, – teigia Andrius Iškauskas, LATGA-A advokatas.

Pareiškimuose kompetentingoms institucijoms prašoma ištirti, ar bendrovių „Tiketa“ ir „CRG-9“ veiksmai gali būti įvertinti kaip sukčiavimas, turtinės žalos padarymas apgaule, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas, dokumentų suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu.

Ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad informacija apie dalį pajamų, gautų už parduotus bilietus, buvo nuslėpta, LATGA-A teiks civilinį ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo.

Pirmaujanti prekybos bilietais bendrovė “Tiketa” griežtai atmeta Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) viešai paskelbtas abejones dėl neva neteisingos informacijos apie parduotus bilietus į grupės “Scorpions” koncertą bei tokiu būdu ” galimai nuslėptą” autorinį atlyginimą.

“Tiketa” su LATGA-A neturi jokių sutartinių santykių, o visus autorinius atlyginimus už kūrinių panaudojimą koncertų metu moka renginių organizatoriai ir patys atlikėjai.

“Tiketa” renginių organizatoriams jų prašymu, pagal sutartį, gali pateikti daug ir įvairaus tipo ataskaitų apie bilietų pardavimus į vieną ar kitą renginį, kokių tik paprašo renginių organizatoriai ar atlikėjai. Tačiau, kurias jų koncertų rengėjai pateikia trečiosioms šalims, “Tiketa” nei privalo, nei gali kontroliuoti”, – pastebi “Tiketos” generalinis direktorius A.Žiauberis.

“Toms institucijoms, kurioms “Tiketa” yra atskaitinga, visa informacija yra pateikiama ir mokesčiai mokami įstatymų numatyta tvarka”, – sako A.Žiauberis.

“Kita vertus, būtų gerai, jei vidinių nesutarimų krečiama LATGA-A į kovas su autoriais bei renginių organizatoriais neįtraukinėtų trečiųjų šalių, su kuriomis neturi jokių sutartinių santykių”, – sako “Tiketos” generalinis direktorius.

“Tiketa” yra pirmaujanti bilietų pardavimo bendrovė Lietuvoje pagal pardavimus ir interneto prekybos apimtis. 2011 m. pirmąjį pusmetį “Tiketa” pirkėjams pasiūlė bilietus į daugiau kaip 1600 įvairių muzikos, teatro, kino, sporto ir šeimai skirtų renginių bei festivalių, o bendrovės pajamos už parduotus bilietus siekė beveik 29,5 mln. litų. 2011 m. sausio-birželio mėnesiais “Tiketa” išplatino 344 tūkst. bilietų. Bendrovė valdo populiariausią prekybos bilietais internete sistemą www.tiketa.lt bei turi 64 kasų tinklą dešimtyje didžiausių Lietuvos miestų.

"Veido" archyvas

Kultūros ministerijoje praėjusį penktadienį toliau svarstytos Vyriausybei siūlomos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 20 ir 23 straipsnių pataisos, kuriomis siūloma išplėsti kompensavimo autoriams bazę už vienkartinį kūrinių kopijavimą asmeniniams tikslams. Ketinama “tuščios laikmenos mokesčiu” apmokestinti moderniąsias laikmenas, nes vaizdo ir garso įrašų kasetės bei kompaktinės plokštelės jau tampa technologine atgyvena ir jas įsigyjantieji pinigų autoriams nebeprikaupia.

Šių metų pradžioje agentūros LATGA-A, asociacijos AGATA ir Kultūros ministerijos iniciatyva atliktas visuomenės tyrimas, kuriuo siekta tiksliau įvardyti menininkų ir verslininkų skirtingai traktuojamą kūrinių atgaminimo asmeniniams tikslams Lietuvoje mastą. Nustatyta, kad 32 proc. apklaustųjų kopijavo ne pačių sukurtus garso įrašus (iš kurių beveik pusė legaliai buvo parsisiųsta internetu), o 27 proc. respondentų prisipažino kopijavę vaizdo įrašus (kuriuos iš legalių interneto šaltinių gavo 39 proc.). Dešimtadalis vaizdo ir garso įrašų asmeniniam vartojimui yra kopijuojami iš televizijos transliacijų.

Minėtas tyrimas taip pat patvirtino, kad 40 proc. apklaustųjų įrašus kaupia kietuosiuose kompiuterių diskuose, o daugiau nei ketvirtadalis apklaustų Lietuvos gyventojų tam naudoja USB raktus, atminties korteles ir mobiliuosius telefonus.

Piratavimas netaps legalizuotas

Savo nuomonę neseniai paskirtas kultūros ministras Arūnas Gelūnas atskleidė dar prieš posėdį viešai pareikšdamas, kad minėtos pataisos yra reikalingos, nes “tuščia laikmena yra bevertė, o turinį gamina atlikėjai”. Tuo tarpu verslo atstovai piktinasi siūlomomis pataisomis tvirtindami, kad išoriniuose kompiuterių diskuose, atminties kortelėse ir USB raktuose dažniausiai kaupiama darbui būtina informacija bei dokumentacija, o ne menininkų (ir tuo labiau – Lietuvos menininkų) kūriniai.

LATGA-A direktorius Edmundas Vaitiekūnas po posėdžio ministerijoje “Veidui” teigė, esą jokių naujų argumentų nebuvo išdėstyta, – svarbu, kad jau žinomi visų būtų suprantami ir traktuojami teisingai. “Tiesa ta, kad maždaug 15 proc. laikmenų vartotojų įrašinėja paukščių čiulbėjimą, medžių ošimą ir kitus su autorių teisėmis nieko bendra neturinčius dalykus, tačiau neįmanoma sukurti įstatymo visiems gyvenimo atvejams, o kitokio kompensavimo autoriams būdo niekas nesugalvojo. Apmokestintų laikmenų sąrašas šiuo metu praktiškai yra minimalus. Mūsų siūlymai nėra kažkoks piratavimo įteisinimas, kaip kartais įsivaizduojama, o tik siekis sąžiningai kompensuoti autoriams už jų kūrinių atgaminimą asmeniniams tikslams, kuris pagal galiojantį Lietuvoje įstatymą gali būti vykdomas neatlygintinai ir autoriaus neatsiklausus”, – sakė LATGA-A direktorius.

Kompozitoriaus Mindaugo Urbaičio nuomone, žiniasklaidoje sklando daug paviršutiniškos ir visuomenę klaidinančios informacijos šiuo svarbiu kūrėjams ir atlikėjams klausimu. “Pirmiausia reikia suvokti, kad diskusija vyksta tik dėl teisėtai asmeniniams tikslams gaminamų kopijų. Juk net kompiuterinių žaidimų pirkėjai kartu su produktu gauna ir galutinio vartotojo sutartį, kuria remiantis leidžiama legaliai pasigaminti sau vieną žaidimo kopiją, nes įsigytoji greitai susibraižo žaidimų kompiuteryje. Kalbama apie panašius teisėtus atvejus, o ne piratavimą. Jei atvirai, siūlomas kompensavimo mechanizmas tikriausiai nepajėgtų atlyginti autoriams nė milijonosios dėl piratinių kopijų prarandamo atlygio dalies”, – po susitikimo su kultūros ministru “Veidui” teigė M.Urbaitis.

Centai, o ne litai

Svarbu, pasak įstatymo pataisų šalininkų, yra ir tai, kad moderniosios laikmenos priėmus šias pataisas brangtų vos 3 proc. “Daugeliu atveju tai tėra centai, jei kalbama apie kietuosius diskus – galbūt keletas litų. Vartotojai įsivaizduoja, kad patirs kažkokių milžiniškų nuostolių, bet taip nėra. Į kompaktinių plokštelių (CD) ir vaizdo kasečių (DVD) kainą tuščios laikmenos mokestis įskaičiuojamas jau šešerius metus, bet vartotojai tai seniai pamiršo ir jokių diskusijų nebekelia. Tačiau technologijos juda į priekį, CD ir DVD perkama vis mažiau. Todėl pats laikas verčia įstatymą periodiškai koreguoti arba tiesiog nustatyti tuščios laikmenos mokestį visoms rinkoje esančioms laikmenoms. Prisipažinsiu, kad esu būtent pastarosios alternatyvos šalininkas”, – aiškino kompozitorius M.Urbaitis.

Metų pradžioje atliekant apklausą 60 proc. respondentų tvirtino, kad laikmenų apmokestinimas iki 10 proc. mokesčiu jų įpročiams ir pasirinkimui tikrai arba greičiausiai neturėtų jokios įtakos. Dėl minėtų pataisų tikimasi papildomai surinkti 2,7 mln. Lt, kurie autoriams, atlikėjams ir prodiuseriams būtų skirstomi atsižvelgiant į kasmet tiriamą kūrinių naudojimo dažnumą.