Nors Lietuvos ekonomika pamažu juda europietiškų standartų link, mūsų gyvenimas tebėra darkomas biurokratijos, korupcijos, socialinės neteisybės, netolerancijos ir savižudiškų mūsų pačių įpročių.

Išsilavinęs, bet už savo darbą gauna vieną mažiausių algų visoje ES, nepaisant to, kad ekonomikos augimo tempai – vieni sparčiausių visoje ES. Pats gauna dalį algos vokelyje, bet lygiai taip pat atsilygina medikams, savivaldybių darbuotojams, taip „išsiperka” iš kelių policijos. Gyvena dešimtmečiu trumpiau nei kiti europiečiai, tačiau ne tik dėl ligų (nors pagal mirštamumą kai kuriomis taip pat „pirmaujame”), bet ir dėl neregėto visame pasaulyje savižudybių masto, dėl alkoholizmo, tragedijų keliuose. Nuo mažens linkęs tyčiotis iš kitų, netolerantiškas. Galų gale gyvena beišsivaikštančioje visuomenėje, kurios emigracijos mastai didžiausi, o gebėjimas išlaikyti savus talentus ir pritraukti kitų – vienas prasčiausių Europoje.
Toks standartinio lietuvio portretas pagal statistikos rodiklius ir tarptautinius indeksus. Teisybės dėlei – pagal tuos jų rodiklius, pagal kuriuos mes esame atsilikėliai.
Ir ne dėl dar vieno lietuviško bruožo – nevisavertiškumo komplekso ar polinkio menkinti savo šalį – šįsyk pasirinkome būtent juos. Neįvardydami, kas trukdo Lietuvai artėti prie demokratinių gerovės valstybių, niekada tokia šalimi ir netapsime.

Lietuva išsivaikšto ir senėja

„O kuriuo požiūriu mes geriausi?” – retorišku klausimu į klausimą, pagal kuriuos demografijos rodiklius esame prasčiausi, atsako demografė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė dr. Vlada Stankūnienė.
Sumažėjęs gimstamumas, didelis mirtingumas, ypač intensyvi emigracija lėmė sparčiausią tarp ES šalių gyventojų skaičiaus mažėjimą. Pirmaujame ir pagal populiacijos senėjimo tempus: per pastaruosius dvidešimt metų 65-erių ir vyresnių žmonių dalis ES vidutiniškai padidėjo 3,5 proc., o Lietuvoje dvigubai – arti 7 proc. (Estijoje – 5,5, Latvijoje – 6,5 proc.).
Tiesa, yra ir pragiedrulių, bet menkų. Demografė primena, kad 2002–2005 m. gimstamumo lygis Lietuvoje buvo vienas žemiausių ne tik Europoje, – buvome patekę ir į į pirmą dešimtuką pasaulyje. Dabar situacija šiek tiek gerėja: suminis gimstamumo rodiklis (t.y. vidutinis vaikų skaičius, kiek moteris pagimdo per savo gyvenimą), anksčiau nesiekęs nė 1,3, laipsniškai kildamas 2012 m. pasiekė 1,6 (toks ir ES vidurkis).
Bet vis dar labai blogai atrodome pagal gyvenimo trukmę, mirtingumą. Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė nekintamai trumpiausia ES nuo 2005 m., o atsilikimas labai didelis. Pavyzdžiui, švedai, italai, prancūzai vyrai už mūsiškius gyvena ilgiau net apie dešimt metų. V.Stankūnienė apgailestauja, kad jau 47-eri metai Lietuvos vyrai gyvena trumpiau, nei gyveno iki 1965 m. Pernai pagaliau pavyko bent priartėti prie šio lygio: dabar vyrai gyvena vidutiniškai 68,4 metų (1965 m. – 68,6 m.). Tačiau kitose ES šalyse per šį laikotarpį vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė pailgėjo labai smarkiai, pavyzdžiui, prancūzų net dešimčia metų – nuo 68-erių iki 78-erių.
Ne ką geresnės žinios ir apie moterų vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę – 79,4 metų, tai tėra trečias nuo galo rezultatas ES.
V.Stankūnienė mini dar vieną grėsmingą rodiklį: emigracija iš Lietuvos daug metų yra intensyviausia ES. Štai 2011 m. emigravusiųjų skaičius tūkstančiui gyventojų Lietuvoje buvo 17,8, antroje vietoje buvusioje Latvijoje – 11, o Estijoje jau daugelį metų srautai susibalansavę: kiek gyventojų išvyksta, tiek ir atvyksta.
Tiesa, pernai emigravusiųjų rodiklis Lietuvoje sumažėjo iki 13,7, didėja grįžtamoji imigracija (2010 m. sugrįžo 4,2 tūkst., 2011 m. – 14 tūkst., 2012 m. – 17,4 tūkst.). Tačiau kiek šios tendencijos tvarios ir ilgalaikės, neaišku – gal tik dėl krizės pablogėjo emigrantų gyvenimas kitose šalyse ir jie grįžo laikinai.

Kodėl esame tokie trumpaamžiai
Vis dėlto kodėl pagal vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę – universalų rodiklį, atskleidžiantį šalies gyventojų gerovės mastą ir valstybės dėmesį savo piliečiams, esame autsaideriai? „Lietuvos sveikatos rodikliai nuo 2000-ųjų blogėja. Apie tai politikams skalambijame visi – mokslininkai, Nacionalinė sveikatos taryba. Rašėme monografijas, vertinome Lietuvos sveikatos programą. Bet kas iš to?” – piktinasi Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto prodekanė prof. dr. Danguolė Jankauskienė.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas dr. Romualdas Gurevičius vardija skaičius, rodančius, kad esame labai ligoti. Mirtingumo nuo visų mirties priežasčių rodiklio ES vidurkis – 590 mirusiųjų 100 tūkst. gyventojų, o pas mus – vos ne dvigubai daugiau. Paradoksas: juk pagal lovų ligoninėse ir gydytojų skaičių 100 tūkst. gyventojų beveik pirmaujame ES – mus lenkia tik austrai.
Beveik visose ES šalyse didžiausią mirtingumą lemia kraujotakos sistemos ligos. Bet ir pagal šį rodiklį Lietuva viršija ES vidurkį du tris kartus, o pagal mirštamumą nuo išeminės širdies ligos – keturiskart. „Per pastarąjį dešimtmetį mirštamumas nuo kraujotakos sistemos ligų ryškiausiai krito Estijoje (nuo 563,2 iki 408,3 mirusiųjų 100 tūkst. gyventojų). Tai tiesiogiai rodo, kad su šia dažna mirties priežastimi galima sėkmingai kovoti. Priemonės tam yra žinomos – jos kompleksinės, apimančios profilaktiką ir šiuolaikinius gydymo metodus jau susirgus”, – sako R.Gurevičius.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad nors pagal mirštamumą nuo vėžio Lietuva neišsiskiria, tačiau kai kurios vėžio formos, visų pirma gimdos kaklelio, kelia nerimą. Pasaulyje sukurta itin efektyvi antrinės profilaktikos sistema, kuri leido rimtai ją taikančioms ES šalims – Suomijai, Italijai, Nyderlandams praktiškai „sunaikinti” šį nepaprastai agresyvų vėžį, diagnozuojant ikivėžinę stadiją. Naujausi atradimai rodo, kad kovą su šiuo vėžiu bus galima dar sustiprinti taikant vakcinavimą.
Dar vienas Lietuvos nerimas – tuberkuliozė. Europos sveikatos duomenų bazės („European health for all database”) duomenimis, pagal sergamumą ir ligotumą Lietuva yra antra ES (59 sergamumo ir 75 ligotumo atvejai 100 tūkst. gyventojų). O Liuksemburge šie rodikliai nesiekia nė vieno atvejo. R.Gurevičius mini svarbiausias tuberkuliozės plitimo priežastis: tai didėjantis skurdas, nedarbas, alkoholizmas, nepakankama tuberkuliozės profilaktika, pavėluota diagnostika, galų gale didelė sergančiųjų dalis yra asocialūs asmenys, nesuvokiantys gydymosi svarbos, ir tai prisideda prie tolesnio ligos plitimo.
O ilginant gyvenimo trukmę R.Gurevičius siūlo sekti ilgaamžiškesnių gyventojų valstybių patirtimi. Štai neseniai Nyderlanduose atliktas tyrimas parodė, jog įspūdingą šio rodiklio didėjimą lėmė tai, kad valstybė papildomai investavo į 65 metų ir vyresnių asmenų sveikatos priežiūrą.
Tačiau trumpaamžiškumą, ypač vyrų, lemia ne tik ligos. Esame tarp penkių ES šalių, kuriose mirtingumas dėl išorinių mirties priežasčių buvo didžiausias (2010 m. – per 56 mirusiuosius 100 tūkst. gyventojų, o Liuksemburge, Prancūzijoje – mažiau nei 25). Patenkame tarp šalių, kuriose didžiausias mirtingumas ir dėl eismo įvykių.
O pagal savižudybių mastą iškrintame ne tik iš europinio, bet net ir iš pasaulinio konteksto. Higienos instituto duomenimis, 2000 m. Lietuvoje nusižudė 1631, 2011 m. – 1018, pernai – 927 gyventojai. Savižudybių vidurkis 100 tūkst. gyventojų ES – dešimt, o Lietuvoje – beveik triskart daugiau – 29-ios, kai, tarkim, Graikijoje – vos trys. „Savižudybės dažniausiai susijusios su asmeninių santykių problemomis, piktnaudžiavimu alkoholiu, narkotikų vartojimu, nedarbu, psichikos ligomis. Daugumos Europos ekspertų nuomone, Lietuvoje ši problema tokia didžiulė dar ir dėl efektyvios valstybinės savižudybių prevencijos programos nebuvimo”, – pabrėžia R.Gurevičius.
Vis daugiau žmonių mūsų šalyje nebeapsieina be antidepresantų: juos vartoja apie 11 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų ir jų suvartojame beveik daugiausiai ES – dvigubai nei ES vidurkis. Kasmet Lietuvos ligonių kasa antidepresantams kompensuoti išleidžia apie 18–19 mln. Lt.
Psichinius sutrikimus ir savižudybes didina ir paplitę žalingi įpročiai, į kuriuos lietuviai įjunksta dar paauglystėje. Kaip paaiškėjo, mes pirmaujame pagal penkiolikmečių, rūkančių bent kartą per savaitę, skaičių: Lietuvoje rūko 21 proc. mergaičių ir 34 proc. berniukų (“Health Behaviour in School-Aged Children International Report” duomenys). Be to, Lietuva atsiduria ir tarp tų kelių šalių, kuriose per 40 proc. penkiolikmečių bent du kartus jau yra patyrę girtumo jausmą (Italijoje ir Nyderlanduose tokių perpus mažiau).