Japonija penktadienį kreipėsi į JAV su prašymu padėti suvaldyti krizę žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotoje atominėje elektrinėje, o Jungtinių Valstijų branduolinės energetikos vadovas pareiškė, jog šios pastangos yra kova su laiku ir kad prie jų turėtų prisidėti pasaulio bendruomenė.

Pažeistame branduoliniame komplekse karinės ugnies gesinimo mašinos antrąją dieną iš eilės liejo vandenį ant apgadintų reaktorių blokų, karštligiškai mėginant apsaugoti branduolinio kuro strypus nuo perkaitimo ir pavojingo radiacijos nuotėkio.

“Nuo jų priklauso visas pasaulis, ne vien Japonija”, – sakė viename Tokijo biure dirbantis 44 metų Norie Igarashi (Moris Igarašis), kalbėdamas apie avariją likviduojančių brigadų narius, dirbančius suintensyvėjusios radiacijos sąlygomis šalies šiaurės rytų pakrantėje esančioje jėgainėje.

Prieš savaitę smogęs 9 balų žemės drebėjimas ir cunamis sugadino Fukušimos 1-osios atominės jėgainės aušinimo sistemas. Vėliau keturiuose iš šešių šios elektrinės blokų įvyko gaisrų, sprogimų, o kai kurių reaktorių šerdys iš dalies išsilydė.

Vystantis šiai krizei Japonija susidūrė su elektros stygiumi, o kai kurios įmonės buvo priverstos užsidaryti. Šie trikdžiai sukėlė atgarsių pasaulio ekonomikoje ir lėmė Japonijos bendrovių akcijų smukimą.

“Šią avariją laikome nepaprastai rimta”, – Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vadovas Yukiya Amano (Jukija Amanas) sakė žurnalistams penktadienį, atvykęs į Tokiją.

“Ja turėtų rūpintis ne vien Japonija – žmonės visame pasaulyje turėtų bendradarbiauti su Japonija ir žmonėmis nelaimės zonose”, – pridūrė jis.

“Manau, kad jie lenktyniauja su laiku”, – Jungtinių Tautų (JT) agentūros vadovas sake apie pastangas ataušinti Fukušimos kompleksą.

Praėjus savaitei po dvigubos stichinės nelaimės, per kurią žuvo daugiau nei 6 500 žmonių, o dar per 10 300 dingo, inžinieriai jėgainėje mėgina išspręsti dvi pagrindines problemas: būtina ataušinti pačius reaktorius ir jų blokuose įrengtas saugyklas, kuriose vandens baseinuose laikomi panaudoto branduolinio kuro strypai.

Abiem procedūroms reikalingas vanduo, kad urano strypai būtų aušinami ir skleistų mažiau radiacijos. Tačiau dėl intensyvios spinduliuotės darbuotojai gali veikti ne visose jėgainės zonose, taip pat griežtai ribojamas jų darbo laikas, todėl kompleksą sudėtinga aprūpinti pakankamu kiekiu vandens.

Manoma, kad 3-ojo bloko, o galbūt ir kitų panaudoto kuro saugyklų baseinuose vandens lygis sumažėjo iki pavojingos ribos. Nebelikus vandens kuro strypai labiau kaista ir gali paskleisti didelius kiekius itin radioaktyvių teršalų.

“Mūsų svarbiausias prioritetas – pasirūpinti 3-uoju bloku”, – ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas) sakė žurnalistams.

Y.Edano nurodė, kad Tokijas kreipėsi į JAV vyriausybę, prašydamas pagalbos, ir kad abi šalys tariasi dėl konkrečių žingsnių.

“Tariamės su JAV vyriausybe, kuo galėtų padėti Jungtinės Valstijos ir ko žmonėms iš tikrųjų reikia”, – aiškino pareigūnas.

Japonijos oro pajėgų štabo viršininkas Shigeru Iwasaki (Šigerus Ivasakis) sakė, kad viena JAV karinė ugnies gesinimo mašina padeda lieti vandenį ant pažeisto 3-ojo bloko, tačiau ją valdo japonų darbuotojai.

Šis JAV automobilis buvo pasitelktas kartu su šešiomis Japonijos kariuomenės mašinomis, naudojamomis sudužusiems lėktuvams gesinti.

Šias mašinas valdantys specialistai gali dirbti, būdami už palyginti saugaus atstumo nuo radiacijos šaltinių, nes jų didelio slėgio hidrantai gali toli švirkšti vandenį. Be to, ugniagesiai gali valdyti hidrantus iš mašinų vidaus.

Pareigūnai nedaug pasakojo apie penktadienį surengtą operaciją, kuri truko beveik 40 minučių, tačiau Sh.Iwasaki sakė manantis, kad vanduo pasiekė tikslą.

Tuo tarpu per cunamius gyvi likę žmonės penktadienį 14 val. 46 min. vietos (7 val. 46 min. Lietuvos) laiku tylos minute paminėjo pirmosios savaitės po šios katastrofos sukaktį. Daugelis nelaimės zonoje esančių žmonių, kenčiančių šaltį stovyklose, suglaudė delnus melsdamiesi.

Tokijo, kuris yra už maždaug 240 kilometrų į pietus nuo Fukušimos jėgainės, apylinkėse užfiksuotas nežymus spinduliuotės suintensyvėjimas, o pavojingi radiacijos lygiai nustatyti tik pačioje elektrinėje. Tačiau ši krizė paskatino iš jėgainės apylinkių evakuoti tūkstančius žmonių, o judrios Tokijo gatvės ištuštėjo – gyventojai palieka miestą arba nekelia kojos iš savo namų.

Japonijos vyriausybė šykščiai dalijosi informacija apie šią krizę, netgi kai ji labai paaštrėjo. Šioje šalyje branduolinės pramonės saugumo problemos neretai būdavo slepiamos, todėl daug žmonių Japonijoje ir kitų šalių vyriausybės yra sutrikusios ir nepatenkintos.

Vertinant avarijos Fukušimos jėgainėje pavojus, Japonijos ir Jungtinių Valstijų, kurios yra artimos Tokijo sąjungininkės, nuomonės kai kada smarkiai išsiskirdavo.

JAV Branduolinio reguliavimo komisijos pirmininkas Gregory Jazcko (Gregoris Jačkas) ketvirtadienį pareiškė, kad padėtis šiame komplekse gali būti suvaldyta tik po kelių dienų arba “galbūt savaičių”.

Jis gynė JAV sprendimą rekomenduoti Japonijoje esantiems amerikiečiams laikytis ne arčiau nei už 80 kilometrų nuo avarijos ištiktos elektrinės, nors Tokijas yra nustatęs tik 50 kilometrų padidinto pavojaus zoną.

Sprendžiant krizę Fukušimos jėgainėje, labai svarbu atkurti joje elektros tiekimą, kad inžinieriai galėtų iš naujo paleisti aušinimo sistemas.

Elektrinę eksploatuojanti bendrovė “Tokyo Electric Power Co.” nespėjo nutiesti naujos elektros linijos iki ketvirtadienio vakaro, kaip buvo planuota, tačiau tikisi užbaigti šiuos darbus penktadienio vakarą, sakė branduolinio saugumo agentūros atstovas Minoru Ohgoda (Minorus Ohgoda).

Tačiau bendrovės specialistai nėra įsitikinę, ar aušinimo sistemos, kurios galėjo būti apgadintos, veiks netgi atnaujinus elektros tiekimą.