BFL

1490

avarijų įvyko Lietuvos keliuose per pirmuosius šešis šių metų mėnesius.

13

– tiek procentų daugiau avarijų įvyko šiemet per pirmuosius 6 mėnesius nei pernai tuo pačiu metu.

1769

žmonės buvo sužeisti per eismo įvykius.

11

– tiek procentų išaugo sužeistųjų skaičius, palyginti su pernai metais.

86

žmonės žuvo eismo įvykiuose per pirmuosius šešis šių metų mėnesius.

16

– tiek procentų žuvusių keliuose yra mažiau, palyginti su pernai metais.

953

avarijos įvyko trijų didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) apskrityse.

1131

žmogus buvo sužeistas per eismo įvykius Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse, o tai yra 18 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

29

– tiek procentų daugiau žuvusių eismo įvykiuose Klaipėdos apskrityje.

20

– tiek procentų daugiau šiemet žuvo avarijose Vilniaus apskrityje.

600–700

eurų – tokia yra vidutinė avarijos metu patiriama žala.

Šaltinis: Lietuvos kelių policijos tarnyba, „Compensa Vienna Insurance Group“

BFL

Nepaskelbtas karas. Lietuvoje kone kiekvieną savaitę išgirstame apie girtų ar nedrausmingų vairuotojų sukeltas avarijas, per kurias žūva žmonės. Statistika rodo, kad tragiškų eismo įvykių po truputį mažėja. Visuomenės tolerancija pažeidėjams – taip pat.

Dar neseniai žurnalistai nesibodėdavo vadinti net ir mirtinas nelaimes sukėlusių vairuotojų gana skambiu kelių erelio titulu, vėliau susigriebta, kad labiau tiktų kelių gaidelio pravardė. Galbūt netoli laikas, kai imsime kalbėti apie nusikaltimus teisiniais, o ne gamtiniais terminais; kai žmogžudystės ir teisėsaugos institucijų, ir žiniasklaidos bei visuomenės bus vertinamos kaip žmogžudystės – neišskiriant nė tų, kurios įvykdytos naudojant ne tik ginklą ar tuščią butelį, bet ir automobilį.

Juolab kad pirmasis precedentas jau yra. 2014 m. kovo 29 d. Utenos mieste girtutėlis vairuotojas sukėlė avariją, pražudydamas tris žmones, dar dviem nesunkiai sutrikdydamas sveikatą. Pirmą kartą Lietuvos teismų praktikoje girto vairuotojo sukeltas eismo įvykis, per kurį žuvo ir buvo sužeisti žmonės, buvo perkvalifikuotas į tyčinį nužudymą bei tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Panevėžio apygardos teismas išnagrinėjęs bylą paliko tokią pat kaltinamojo veiksmų kvalifikaciją ir skyrė 14 metų laisvės atėmimo bausmę.

Iki tol Lietuvos teismų praktikoje keliuose žmones pražudę girti ar leistiną greitį kelis kartus viršiję vairuotojai atsipirkdavo mažesnėmis bausmėmis, nes jiems kažkodėl buvo taikomas kitas Baudžiamojo kodekso straipsnis – 281 (buvo kvalifikuojama kaip veikla dėl neatsargumo transporto eismo saugumui ir grėsdavo maksimali 10 metų bausmė).

Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Donatas Skrebiškis, paprašytas prisiminti beprecedentį sprendimą nulėmusias aplinkybes, pasakoja: „Tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, įvykis buvo kvalifikuotas kaip nusikaltimas transporto eismo saugumui, tačiau netrukus, įvertinusi byloje esančias faktines aplinkybes, Panevėžio apygardos prokuratūra įtariamojo veiką perkvalifikavo į tyčinį asmenų nužudymą bei sveikatos sutrikdymą esant kvalifikuojančioms aplinkybėmis. O būtent: įtariamasis, apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį, sąmoningai nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, priešingai, padidinęs greitį kirto net dvi šalutines miesto centrinės dalies gatves, nepaisydamas nei kelio ženklų, nei šviesoforo signalų, kol galiausiai trečioje sankryžoje, lėkdamas beveik 130 km/h greičiu, įvažiavo į pagrindinį kelią, susidūrė su taksi automobiliu. Trys žmonės žuvo, du nesunkiai sužeisti. Galima tik papildyti, kad ši tragedija buvo sukelta šeštadienio rytą, netoli centrinės miesto turgavietės, būtent tada, kai eismas mieste intensyvus. Pabrėžtina, kad šio įvykio kaltininkas ne kartą buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą.“

D.Skrebiškis svarsto, kad visuomenėje šis atvejis didžiulio atgarsio sulaukė galbūt ne tik todėl, kad buvo pražudyti trys niekuo dėti žmonės, bet ir dėl to, kad ši veika buvo perkvalifikuota į tyčinį nužudymą bei tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Esant tokiems kaltinimams baudžiamoji byla buvo perduota teisminiam nagrinėjimui į Panevėžio apygardos teismą, kuris išnagrinėjęs bylą paliko tokią pat kaltinamojo veiksmų kvalifikaciją ir, kaip minėta, skyrė 14 metų laisvės atėmimo bausmę. Tai pirmas toks atvejis Lietuvos teismų praktikoje.

Pasak prokuroro, esant tiek nusikalstamoms veikoms, padarytoms žmogaus sveikatai, gyvybei (tyčiniai bei neatsargūs sveikatos sutrikdymai, nužudymai), tiek nusikalstamoms veikoms, padarytoms pažeidžiant kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles (eismo įvykiai), visais atvejais rezultatas tas pats: sveikatos sutrikdymas arba skaudžiausia pasekmė – atimama žmogaus gyvybė.

„Dažnai išgirstame, kad žmogaus sveikata tyčia sutrikdoma ar gyvybė atimama įvairių konfliktų metu panaudojant pačius įvairiausius įrankius – peilius, šaunamuosius ginklus ir pan. Maksimali bausmė už tokius nusikaltimus gali būti įkalinimas iki 20 metų ar net iki gyvos galvos. Atvejai, kada asmenims sveikata sutrikdoma ar gyvybė atimama dėl neatsargumo pažeidžiant kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, paprastai kvalifikuojama kaip veika, padaryta transporto eismo saugumui, tai yra tokia įtariamojo asmens veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. Šiame straipsnyje numatyta, kad asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai veika padaryta dėl neatsargumo, ir jeigu būna skiriama laisvės atėmimo bausmė, ji paprastai būna mažesnė nei 10 metų, nes taikant baudžiamąją atsakomybę pagal minėtą straipsnį maksimali laisvės atėmimo bausmė yra 10 metų“, – atkreipia dėmesį D.Skrebiškis.

Jis pabrėžia, kad ne visi eismo įvykiai, per kuriuos žūva žmonės, sukeliami dėl neatsargumo: „Atskirais atvejais tai galėtų būti traktuojama kaip tyčinis nusikaltimas. Kokios rūšies bausmė bei kokio dydžio ji bus skirta, sprendžia tik teismas, išsamiai įvertinęs visas bylos aplinkybes, nes kiekvienas atvejis yra skirtingas bei individualus.“

Kas verčia žmones sąmoningai rizikuoti savo bei kitų gyvybe ir sveikata, aiškinasi ir psichologai. Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Antanas Kairys sako, kad netyčinės klaidos dažniausiai daromos, kai vairuotojams tiesiog pristinga dėmesingumo arba jie neteisingai įvertina situaciją: „Dėl tyčinių pažeidimų – sudėtingiau, priežasčių gali būti ne viena. Pavyzdžiui, agresyvus, pavojingas vairavimas sietinas su noru pasirodyti drąsiam, ryžtingam, pasididžiuoti – aš kietesnis už visus, lenkiu kiekvieną ir užkertu kelią.“

Kita priežastis – prasta emocijų, pirmiausia pykčio, kontrolė. Tokie žmonės nusižengia kelyje būdami supykę, įsiutę. Net yra vartojimas terminas „kelių įsiūtis“, –  aiškina psichologas. – Kelių eismo taisyklės pažeidinėjamos ir todėl, kad tikimasi, jog nieko nenutiks. Pavyzdžiui, būdingas įsitikinimas, kad nedaug viršijęs greitį liksi nenubaustas, arba – visi čia kerta ištisinę liniją, tad kodėl ir man negalima?“

Vytauto Didžiojo universiteto psichologės Auksė Endriulaitienė, Laura Šeibokaitė, Rasa Markšaitytė, Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė, Aistė Pranckevičienė daugiau nei dešimtmečio tyrimų rezultatus publikavo monografijoje „Lietuvių rizikingas vairavimas. Ką gali paaiškinti psichologiniai veiksniai“.

Pasak vienos iš bendraautorių, psichologės dr. L.Šeibokaitės, rizikingai vairuojančio (rizikingas vairavimas – tai bet koks veiksmas, kuris padidina eismo įvykio tikimybę) žmogaus elgesį lemia skirtingos priežastys ar jų visuma. „Mokslininkai sutaria, kad sąmoningai eismo taisykles pažeidžiantys vairuotojai pasižymi tam tikromis asmenybės ypatybėmis. Dažniausiai tai agresyvios asmenybės, kurios tam tikrose konfliktinėse situacijose trokšta pakenkti kitiems. Impulsyvus žmogus sudėtingose situacijose reaguoja greitai, nespėja apgalvoti savo veiksmų, elgiasi taip, kaip jį pastūmėja pirmasis impulsas. Rizikingu vairavimu yra linkę mėgautis aštrių pojūčių, rizikos gerbėjai – tai didina adrenalino kiekį organizme, žmogus išgyvena jaudulį ir juo mėgaujasi“, – aiškina specialistė.

Be asmenybės ypatumų, yra daugybė kitų priežasčių, kodėl žmonės sąmoningai nusižengia kelyje. „Daugiausiai žalos padaro ne tie, kurie pažeidžia taisykles netyčia, bet tie, kurie žino, kad jų elgesys netinkamas, prieštarauja eismo taisyklėms, tačiau vis dėlto taip elgiasi. Kodėl? Motyvų esama įvairių“, – aiškina L.Šeibokaitė.

Ji atkreipia dėmesį, jog kai kurie pažeidėjai jaučia nepagarbą kelių eismo taisyklėms, manydami, kad jos sukurtos „kvailiams“, kurie nesugeba susidoroti su sudėtingomis situacijomis.  Kiti, ypač jauni vairuotojai, siekia pasipuikuoti savo įgūdžiais – nebūtinai prieš šalia sėdinčiuosius, bet ir prieš kitus vairuotojus.

Pernelyg didelis pasitikėjimas savo jėgomis – dar viena rizikingo vairavimo priežastis. „Aš pernelyg gerai vairuoju, kad tų taisyklių man reiktų laikytis“, – mano dažnas pažeidėjas. Kai kurie žmonės vairavimu stengiasi „susireguliuoti“ emocijas: būdami susinervinę ar supykę vairuoja, kol nurimsta. Beje, L.Šeibokaitės teigimu, net ir pernelyg didelis džiaugsmas nėra pati geriausia būsena sėsti prie vairo.

Ar garsios muzikos klausymasis gali mažinti saugumą kelyje? „Užsienio mokslininkai nustatė, kad jei vairuotojas klausosi muzikos, kuri jam kelia malonias emocijas, jis ima elgtis rizikingiau – pradeda niūniuoti, dainuoti, o tai jį blaško, jis gali neišgirsti kitų garsų“, – sako psichologė ir priduria, kad yra tyrimų, atskleidžiančių, jog žmonės, pasižymintys depresyvumu – nuolatiniu liūdesiu, susikoncentruoja tik į savo problemas, o ne į veiklą – vairavimą. Jie taip pat dažniau sukelia eismo įvykius.

„Tai bene pagrindinės priežastys. Kuri iš jų svarbiausia, atsakyti sudėtinga, įvairialypis jų derinys ir lemia netinkamą vairuotojo elgesį kelyje“, – sako specialistė.

Paprastai rizikingai vairuojantiesiems stinga ypatybių, kuriomis pasižymi geri vairuotojai. L.Šeibokaitė išskiria dvi svarbias psichologines savybes: tai sąmoningumas – polinkis laikytis tvarkos ir taisyklių, apgalvoti savo veiksmus; ir sutarumas – noras, kad ir kitiems būtų gera įvairiose situacijose, siekis sutarti su kitais žmonėmis, gebėjimas atsižvelgti į jų poreikius.

Nors ir labai nesinorėtų didinti priešpriešos tarp vairuotojų vyrų ir moterų, tačiau faktas, kad vyrai dažniau patiria ar sukelia tragiškas avarijas, sąmoningai pažeidžia eismo taisykles. Kodėl?

Pasak L.Šeibokaitės, vairavimas vis dar priskiriamas tipiškam vyriškam socialiniam vaidmeniui – tikras vyras turi vairuoti. Nors tikrovė šiandien pasikeitusi – vairuoja dauguma moterų. „Kai kurie tyrėjai mano, kad vyrai sąmoningai rizikuoja būtent dėl su vyrišku vaidmeniu sietinų priežasčių: tai konkurencija su kitais vairuojančiais vyrais – tikras vyras turi geriau nei kiti atlikti šį specifinį vaidmenį. Toks siekis paprastai ir veda prie nereikalingos rizikos. Kita priežastis – noras įtvirtinti tam tikrą statusą. Neva tikram vyrui privalu vairuoti labai gerai – taip, kad net galima nepaisyti eismo taisyklių. Rizikingas vyrų vairavimas atitinka stereotipinius jiems keliamus visuomenės lūkesčius. Paplitęs požiūris, kad moterys nemoka vairuoti, o vyrai moka gerai, todėl gali sau daugiau leisti kelyje. Tačiau dauguma mūsų atliktų ar pasaulinių tyrimų nerodo didelių skirtumų tarp vyrų ir moterų gebėjimų šioje srityje“, – pabrėžia psichologė.

Nelengva rasti atsakymą ir į klausimą, kodėl būtent Lietuvoje tiek daug skaudžių eismo nelaimių. Pasak L.Šeibokaitės, tokių tarpkultūrinių tyrimų nėra, tiesiog konstatuota, kad mūsų vairuotojai vairuoja palyginti rizikingai. „Galima samprotauti, kad saugus eismas priklauso nuo trijų dalykų: tai geras kelias, padedantis išvengti netyčinių nelaimių, svarbu techniškai tvarkingas automobilis, kuris nesulūžta ir nestringa, ir vairuotojas, kuris tinkamai elgiasi. Norint padidinti saugumą keliuose reikėtų tobulinti visus tris veiksnius. Lietuvoje gerėja pirmi du. Nors daugelis vairuotojų nėra patenkinti kelių būkle, ypač miestuose, tačiau pažvelgus dešimt metų atgal pagerėjimas akivaizdus. Automobilių parkas irgi jaunėja. Dažnai automobiliai turi visas reikiamas charakteristikas ar bent artėja jų link. Labiausiai „pamirštas“ yra vairuotojas. Lietuvoje nėra institucijos, kuri reikalautų ir tikrintų, kad eismo saugumo nuostatų bei elgesio būtų mokoma su tokiu pačiu stropumu, kaip ir vairavimo, manevravimo įgūdžių, nors akivaizdu, jog vairuotojus reikia mokyti ir saugaus elgesio kelyje“, – neabejoja pašnekovė.

Šiuos teiginius patvirtina Lietuvos automobilių kelių direkcijos darbuotojas Evaldas Tamariūnas: „Eismo saugumo užtikrinimas galimas tik tada, kai visa sistema – kelias, automobilis, eismo dalyvis – veikia darnai. Jei viena kuri grandis yra silpnesnė, nukenčia visa sistema.“

Pasak jo, yra efektyvių inžinerinių eismo saugą keliuose gerinančių priemonių: tai avaringų sankryžų rekonstrukcija į žiedines, pėsčiųjų ir dviračių takų tiesimas, šalikelių saugumo didinimas, greičio mažinimo priemonių diegimas, avaringų kelio ruožų apšvietimas, stacionarių greičio matavimo prietaisų sistemos veikimas ir kt. Tačiau ne mažiau svarbi ir gera automobilio techninė būklė bei tinkamas vairuotojo elgesys.

L.Šeibokaitė kalbėdama apie vairavimo kultūros gerinimą pastebi, kad eismo situacija per visus nepriklausomybės metus kito greitai – gana staiga atsirado daugiau automobilių ir vairuotojų, todėl labai greitų pokyčių nieko neveikiant tikėtis nereikia. Tačiau gerųjų požymių esama. Juk anksčiau niekas nepranešdavo apie keistai manevruojančius automobilius, galbūt išgėrusius vairuotojus, o dabar policija tokių pranešimų sulaukia. Visuomenėje randasi tam tikro nepakantumo rizikingai vairuojančiųjų atžvilgiu.

„Supratimas apie tai, kas leidžiama, o kas ne, klostosi kiekvienoje kultūroje. Pavyzdžiui, neseniai mažame Graikijos provincijos miestelyje teko porą valandų stebėti, kaip vairuoja vietos ūkininkai. Per dvi valandas pastebėjau tik tris mašinas, kurios parodė posūkius. Visi automobiliai daugiau ar mažiau aplankstyti. Ten – tokios vairavimo normos“, – pasakoja A.Kairys.

Jis atkreipia dėmesį, kad net Lietuvos miestuose nemaža skirtumų. Pavyzdžiui, Vilniuje pėsčiajam priėjus prie perėjos dažnas automobilis sustoja. „Klaipėdoje gali stovėti pusvalandį – tavo bėda. Tik žengus į perėją vairuotojai sustoja. Neformalios vairavimo normos Lietuvoje klostėsi veikiamos daugybės priežasčių: sovietinio paveldo, kuriam būdinga didelė bendra nepagarba taisyklėms, baudų specifikos, policijos veiksmų“, – vardija psichologas.

Šiuo metu labai populiarėja nedrausmingų vairuotojų gaudymas viešinant vaizdo registratoriais nufilmuotus vaizdus. „Lietuvoje nėra duomenų, kad vaizdo registratorių naudojimas gali skatinti kultūringesnį vairuotojų elgesį, tačiau panagrinėjus užsienio šalių patirtį galima teigti, kad tai pakankamai efektyvi priemonė“, – mano E.Tamariūnas.

Tačiau visai priešingą rezultatą duoda tragiškų avarijų vaizdų rodymas internete ar per televiziją. L.Šeibokaitė pasakoja: „Užsienio patirtis rodo, kad rizikingo vairavimo prevencijos priemonės, taikytos siekiant padėti pažeidėjams suvokti savo veiksmų pasekmes, kai jiems buvo demonstruojama medžiaga su kraupiomis avarijų pasekmėmis, rodomi artimųjų netekusiųjų interviu apie jų išgyvenimus, nepasiteisino. Tos strategijos buvo atsisakyta, nes paaiškėjo, kad ji duoda priešingą efektą arba jokio.“

Priežastis gana paprasta. „Tokios situacijos žmogui kelia siaubą, nekontroliuojamumo pojūtį. Kadangi žmogus pasijunta negalįs nieko paveikti, tai neskatina keisti ir savo elgesio vairuojant, o neigiamos emocijos, beviltiškumas skatina elgtis dar rizikingiau, pavyzdžiui, greičiau važiuoti“, – aiškina psichologė.

Be to, taip labai žeidžiami žuvusiųjų artimųjų jausmai. L.Šeibokaitė siūlo prieš skelbiant tokius vaizdus savęs paklausti: o kaip mane tai paveiktų? Turbūt nė vienas nenorėtų matyti per žinias rodomo brangaus žmogaus sumaitoto automobilio, išmėtytų jo asmeninių daiktų… „Ne visi žmonės gali matyti kraupius vaizdus, kai kuriems nuo jų darosi negera, silpna. Įsivaizduokime, kaip jaustis, jeigu dar turi ryšį su tuo žmogumi? Pagalvokime, koks jausmų spektras turėtų įsijungti. Kokį siaubą, pažeminimą, bejėgiškumą turėtų patirti tuo metu žmogus“, – suprasti kito skausmą ragina psichologė.

Žmogiškas smalsumas, pasak jos, suprantamas, tai, kas nekasdieniška, būna įdomu – ne kiekvienas savo akimis yra matęs avariją, per kurią žuvo žmonės, tačiau to smalsumo tenkinimas be galo įskaudina žuvusiųjų artimuosius, neduodamas jokios naudos stebėtojui. „Sąmoningi internetinių tinklaraščių ar televizijų savininkai bei redaktoriai tokią informaciją turėtų labiau blokuoti, o ne, priešingai, jos prašyti“, – įsitikinusi L.Šeibokaitė.

Jos kolega A.Kairys papildo, esą neabejotina, jog kai kurie „Farų“ laidos herojai didžiuojasi tuo, kad buvo sulaikyti per muštynes girti ir juos parodė per televiziją. „Kol dalis visuomenės reaguos į greitį ir taisyklių pažeidinėjimą kaip į šaunius dalykus, tol ir „kelių erelis“ bus komplimentas. Žiniasklaida galbūt šiek tiek prisideda prie tokio požiūrio ir romantizuoto agresyvaus vairuotojo įvaizdžio, tačiau, manau, daug svarbesnis veiksnys yra filmai, tokie kaip „Greiti ir įsiutę“, „Transporteris“ ar panašūs. Juose pagrindinis herojus vairuoja tikrai meistriškai, bet kartu – ypač pavojingai. Ir yra žavus. Tad kai kam tai tampa siektinu elgesio modeliu“, – teigia psichologas.

Svarstydama galimus avaringumo mažinimo būdus L.Šeibokaitė siūlo kelyje galvoti tik apie save. „Esame atsakingi tik už savo elgesį. Atsitikus nelaimei negalėsime pasiteisinti, kad kitas eismo dalyvis mus suerzino. Teisinės ir psichologinės pasekmės teks eismo įvykio sukėlėjui. Mano rekomendacija – nesivelti į jokį rungtyniavimą: ne tik važiuojant, kas greičiau, ne tik aplenkiant ir pristabdant, bet absoliučiai į jokį, kad ir į gestų konfliktą. Jeigu esu tikras, kad vairuoju gerai ir taisyklingai, nieko niekam nereikia įrodinėti. Pravartu prisiminti tokią taisyklę: kuo mažiau jausmų ir minčių investuojame į situaciją, tuo greičiau ją pamirštame, tuo mažiau ji paveikia mūsų manevravimo galimybes. Jei neįsivelsite į konfliktinę situaciją, neabejotina, kad maždaug po penkių minučių jau galvosite apie kažką kita“, – pataria psichologė.

Kone sutartinai visi pašnekovai tikina, kad situacijos keliuose pagerėjimo galima tikėtis tik tada, kai išmoksime paisyti taisyklių ir įstatymų, kai netoleruosime pažeidėjų visose gyvenimo srityse, kai imsime gerbti šalia esančiuosius, rūpintis vieni kitais, paisyti elementaraus mandagumo. Tačiau svarbiausia – visa tai pritaikysime sau, o ne kitiems.

Regina Statkuvienė

Per dešimt šių metų mėnesių Lietuvos keliuose ir gatvėse žuvo 204 žmonės arba 32 mažiau, nei per atitinkamą laiką pernai. Aiškią šios liūdnosios statistikos mažėjimo tendenciją sekmadienį galėjo išvysti apsilankiusieji Vilniaus Katedros aikštėje, kurioje iš degančių žvakučių buvo suformuotas grafikas, atspindėjęs eismo nelaimėse žuvusiųjų skaičių nuo pat Nepriklausomybės iki šių dienų.

Akcijos savanoriai iš daugiau nei 16 000 žvakučių suformavo 24 skirtingas kolonas, simbolizuojančias vienerius metus. Kiekvienoje ant pagrindinės šalies aikštės grindinio suformuotoje kolonoje buvo išdėliota tiek žvakučių, kiek tais metais buvo žuvusiųjų keliuose.

Pasak tūkstančius vilniečių ir miesto svečių pritraukusios akcijos organizatorių, žvakutės buvo pradėtos degti 14 valandą, jas uždegti buvo pakviesti ir visi, norėjusieji prisidėti prie šio Pasaulinės žuvusiųjų eismo įvykiuose atminimo dienos renginio.

„Apie 20 val. buvo uždegtos paskutinės žvakutės ir Katedros aikštėje buvo baigtas formuoti didžiausias iki šiol šviečiantis grafikas Lietuvoje. Dažnai kalbame skaičiais, o čia visi galėjo aiškiai pamatyti skirtumą tarp, pavyzdžiui, 1991-ųjų, kuomet Lietuvos keliuose žuvo net 1173 žmonės ir 2011 metų, kuriuos vaizduojančioje kolonoje degė 296 žvakutės“, – sako akcijos projekto vadovas Albinas Keturka.

Jo teigimu, vieni apsilankiusieji garsiai lygino skirtingose kolonose degusių žvakučių skaičius, kiti ieškojo konkrečius metus atspindinčios eilės, kurioje greičiausiai degė ir jų išgyventą netektį simbolizavusi žvakutė.

„Degančių liepsnelių jūra aikštėje sukūrė ypatingą atmosferą ir vaizdą, kurį žmonės fotografavo iki pat ryto. Kai prasidėjo aikštės tvarkymo darbai, radome nemažai ir pačių žmonių atsineštų ir uždegtų žvakučių“, – sako A. Keturka.

Akcijos organizatoriai sieks, kad šis iš degančių žvakučių suformuotas grafikas būtų užfiksuotas oficialiai ir artimiausiu metu kreipsis į Lietuvos rekordus fiksuojančią gentūrą „Factum“.

Pasaulinei žuvusiųjų eismo įvykiuose atminimo dienai paminėti Vilniaus Katedros aikštėje buvo uždegtos daugiau nei 16100 žvakučių, iš kurių suformuotas grafikas užėmė apie 3000 kvadratinių metrų plotą.

Prie šios akcijos prisijungė daugiau nei 60 savanorių, LR susisiekimo ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) darbuotojai su šeimomis. Per akciją žvakeles degė susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičus,  Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, jaunųjų kelininkų organizacijos „Kelelis“ nariai ir sostinės gyventojai bei svečiai.

Akciją inicijavo LR Susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija, organizavo Demokratinių iniciatyvų centras.

Tai, ką pastaruoju metu matau šalies keliuose, priverčia nusišypsoti. Ši isteriška šypsena – tik saviapgaulė organizmui, kad nepradėčiau nervindamasis žudyti savo pilkųjų ląstelių. Jos man dar reikalingos bei, sako, neatsistato. Suprantu, kad šiomis mintimis nepakeisiu pasaulio. Bet jei bent vienas vairuotojas susimąstys apie tai, ką jis daro kelyje, jausiuos pasiekęs didžiulę pergalę.

„Antraeilininkas“ – kas jis? Vairuojantis pilietis, kuris tik dėl jam vienam žinomų priežasčių neketina užleisti antrosios juostos, nors pirmoji juosta yra laisva.

Važiuodamas gatvėje mėgstu stebėti aplinką. Čia identifikavau keletą antraeilininkų tipažų:

Suprakaitavusi, sėdynės atlošo prie vairo prispausta bei į jį nagais įsikabinusi vairuotoja, kuriai stresas vien tik pagalvoti, kad teks sėsti prie automobilio vairo;
Karštai telefonu diskutuojantis pilietis, kuriam jau pokalbio pradžioje dingo, bet kokie su realybe susiję pojūčiai;
Kietuolis „kelių gaidelis“ kuriam ne lygis važiuoti pirmąja juosta. Jis šventai įsitikinęs, kad visatoje specialiai jam galioja kiti dėsniai. Praleidžia tik tuos, kurie vairuoja žymiai brangesnius automobilius nei jo;
Teisuolis, kuris šventai įsitikinęs, kad važiuojant maksimaliu leistinu greičiu gali rinktis, bet kurią juostą;
Ir žinoma, pensininkas, kuris jau seniausiai dėl garbaus amžiaus nebegali adekvačiai reaguoti į aplinką. Jam iš principo turėtume dėkoti, kad bent jau nepainioja kelio pusės, kuria judėti.

Taip, jau matau daugybę pasipiktinusiųjų, nesutinkančių su šiuo požiūriu, nekantraujančių pareikšti savo nuomonę komentaruose. Tikrai žinau jūsų atsakymą. Žinoma, keliai pirmojoje juostoje gerokai prastesni. Bet jūs važiuojate antrąja juosta net tuomet, kai pirmoji akivaizdžiai geresnės būklės. Savanaudišką važiavimą pateisindami savo teisėmis ir savitu kelių eismo taisyklių interpretavimu, pamirštate, kad egzistuoja ir nerašytos – mandagumo ir paslaugumo kelyje taisyklės.

Savo pasirinkimą būti „vienam kelyje“ galite vadinti demokratija. Tik neretai užmirštate, kad demokratija, skirta tik išskirtinai sau, pavirsta į anarchiją.

Eismas kelyje vyksta pagal aiškiai išdėstytas taisykles. KET 125 punktas teigia: „Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto“. Ignoruodami jį, ne tik patys pažeidžiate taisykles, tačiau ir priverčiate jas pažeidinėti kitus vairuotojus, apvažiuojant jus iš dešinės pusės.

Sveikinčiau policijos iniciatyvą, kuo dažniau organizuoti akcijas, kurių metu būtų „medžiojamas“ savanaudiškas važiavimas, nusižengiant tokiems iš pažiūros nereikšmingiems taisyklių punktams. Būtent iš tų nereikšmingų smulkmenų susideda bendra vairavimo kultūra, kuria kartais stebimės svečiuodamiesi Vakarų valstybėse.

Padidėjus žuvusiųjų keliuose skaičiui, iškilo abejonių dėl lėšų panaudojimo šviečiamajai veiklai efektyvumo ir skaidrumo.

“Lietuvos policija rengia reidus, įvairias akcijas, tačiau akivaizdu, kad to nepakanka, jog žuvusiųjų avarijose skaičius bent jau nedidėtų. Policijos departamento duomenimis, liepos 15–17 dienomis, pareigūnai šalies keliuose vėl tikrino transporto priemonių vairuotojų blaivumą. Išaiškinti 165 neblaivūs vairuotojai. Tai yra nemažas skaičius – vairuotojams vis dar trūksta atsakomybės sėdant prie vairo. Jei mums iš tiesų rūpi padėtis keliuose, negalime laukti, būtina imtis skubių priemonių, kad situacija keistųsi. Būtina nuolat ugdyti vairuotojų atsakomybę ne tik už save, bet ir aplinkinius, jie privalo suvokti, kad sėdint prie vairo išgėrus, reakcija toli gražu nėra greitesnė, žmogus nėra energingesnis. Tai, kas šiandien ir ežiukui atrodo aišku, neretai pamirštama, kai įsėdama į automobilį. Taigi propaguoti saugų eismą yra būtina, tačiau ar šiandien tam skiriamos lėšos naudojamos efektyviai, jei rezultatai demonstruoja ką kita”, – svarsto LSDP frakcijos seniūnas.

A. Butkevičius primena, jog dar vadovaujant Gedimino Kirkilo Vyriausybei, imtasi griežtesnių ir įvairesnių priemonių siekiant užtikrinti saugų eismą šalies keliuose. Įvestos ne tik griežtesnės baudos, bet ir prievolė vairuotojams, gavusiems vairavimo teises, po dviejų metų dar kartą laikyti egzaminą. Dėl viso šių priemonių paketo per kelerius metus eismo įvykiuose nukentėjusiųjų skaičius buvo sumažėjęs. Dabar žuvusiųjų keliuose skaičius vėl ėmė didėti, ir tai greičiausiai vyksta dėl to, kad kai kurios priemonės tiesiog nėra vykdomos, kalbama ne apie bausmės dydį, o būtent apie jos neišvengiamumą.

“Kita problema – prevencinės priemonės. Vis mažiau pastebime socialinių reklamų saugaus eismo tema per televiziją ar išgirstame per radiją. Ar tikrai veiksmingas yra internetinis puslapis, jei jo neskaito tie, kurie pažeidžia kelių eismo taisykles ir sukelia pavojų eismo dalyviams? Susisiekimo ministerija šiemet šviečiamajai veiklai skyrė net 5 mln. litų. Kam tiksliai buvo panaudota dalis šių pinigų, ar skaidriai ir efektyviai? Kreipėmės į susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį, tikimės gauti atsakymus, kokios programos finansuojamos ir planuojamos finansuoti iš Susisiekimo ministerijos biudžeto 2010–2011 m., kiek kiekviena jų kainavo, kas įgyvendina. Žinodami tikslius atsakymus, galėsime išsklaidyti iškilusias abejones”, – mano A. Butkevičius.

"Veido" archyvas

Motorinių transporto priemonių avarijos yra viena dažniausių stuburo traumų priežasčių*. Siekdami sumažinti traumos riziką, vairuotojai turėtų nepamiršti prisisegti saugos diržų ir taisyklingai sėdėti prie vairo, t. y. išlaikyti saugų atstumą nuo oro pagalvių bei tinkamai nusistatyti atlošą galvai. Tyrimai rodo, kad saugos diržų naudojimas bei oro pagalvės sumažina mirties riziką 63 proc. ir apsaugo nuo rimtų sužeidimų. Vien saugos diržų naudojimas sumažina žūties riziką per pusę, o pasikliaujant tik oro pagalvėmis, rizika sumažėja maždaug trečdaliu**.

„Įsėdę į automobilį turėtumėte prisiminti tris svarbiausius dalykus: prisisegti saugos diržus, teisingai nusistatyti atlošą galvai ir išlaikyti tinkamą atstumą nuo vairo bei oro pagalvės,“ – sako „Renault“ vairavimo mokyklos direktorius Zbigniew Weseli. Saugos diržai sukonstruoti taip, kad sugertų avarijos smūgį ir išlaikytų kūną vietoje. Oro pagalvė apsaugo tik konkrečias kūno vietas – galvą, kaklą ir krūtinę – nuo susidūrimo su vairu, priekiniu stiklu, prietaisų skydeliu ir kitais paviršiais, tačiau ji negali sugerti viso smūgio. Ilgamečiai tyrimai atskleidė, jog pasikliaujant tik oro pagalvėmis žūties rizika sumažėja tik trečdaliu, o papildomai užsegti saugos diržai žymiai padidina išgyvenimo šansus**.

Besirūpindami savo saugumu, vairuotojai turėtų taisyklingai sėdėti vairuodami. Labai svarbu išlaikyti tinkamą atstumą nuo oro pagalvės – ji nėra minkšta, nes norint, kad ji suveiktų operatyviai, naudojamos pirotechninės dujos, kurios išskleidžia ją labai staigiai. „Siekdami, kad oro pagalvės būtų efektyviausios, vairuotojai turėtų sėdėti taip, jog ištiesę rankas riešais liestų vairą. Minimalus atstumas nuo vairo iki krūtinės yra 25 cm. Ypač tai omenyje turėtų turėti mažesnio ūgio vairuotojai,“ – pataria „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai. Sėdint per arti kyla rizika nudegti nuo išpučiamos oro pagalvės, o sėdint per toli sumažėja jos efektyvumas. „Taip pat turėtume prisiminti galvos atlošus. Galvos vidurys turėtų būti ties galvos atlošo centru,“ – prideda instruktoriai. Netgi esant menkam susidūrimui galva smarkiai atsilošia atgal, todėl gerai sureguliuotas galvos atlošas gali apsaugoti nugarą.

Svarbu nepamiršti to, kad avarijos sudėtingumas nėra proporcingas sužeidimų sunkumui – net jeigu automobilis nebuvo labai apgadintas, keleiviai gali būti smarkiai sužeisti***. Menkas susidūrimas automobilių stovėjimo aikštelėje ar įvažiuojant į sankryžą gali sukelti nugaros skausmus, kurie gali būti rimtesnio sužeidimo simptomas. Todėl pas gydytoją verta apsilankyti, jei jaučiamas bet koks diskomfortas po eismo įvykio, patirto važiuojant motorine transporto priemone.

Prisiminkite:

• visada užsisegti saugos diržus;
• išlaikyti saugų atstumą nuo vairo – mažiausiai 25 cm;
• nusistatyti galvos atlošo aukštį – galvos vidurys turėtų būti jo centrinės dalies lygyje;
• netgi mažas susidūrimas gali lemti rimtą stuburo sužeidimą – nenuvertinkite situacijos rimtumo, pasikonsultuokite su gydytoju.

* Šaltinis: Teismo medicinos ir kriminologijos archyvai

** Šaltinis: Pitsburgo universiteto Medicinos centras

*** Šaltinis: „Clinical management: Soft-tissue injuries of the cervical spine in road traffic“ (Edin Lakasing ir Zul A Mirza / Jungtinė Karalystė)

Praėjusiais metais šalies elektros ūkyje įvyko dvigubai daugiau avarijų nei 2009-aisiais.

2010 metais Lietuvos elektros sistemose įvyko net 17 didelių avarijų (užpernai – tik aštuonios), žuvo dešimt žmonių, tūkstančiai gyventojų buvo likę ne tik be elektros, bet ir be šilumos, o nuostoliai, kuriuos dengia mokesčių mokėtojai, siekia apie 10 mln. litų, penktadienį praneša dienraštis “Lietuvos rytas”.

“Energetikos bendrovėms vadovauja anksčiau nieko bendra su elektra neturėję žmonės. Nieko keista, kad daugėja avarijų”, – kalbėjo Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininkas akademikas Jurgis Vilemas.

“Šitiek avarijų elektros ūkyje, kiek jų buvo pastarąjį pusmetį, neprisimenu. Manau, taip yra todėl, kad naujieji energetikos kompanijų vadovai tiesiog nesigaudo technologijose. Negana to, kai kas iš jų net dirbtinai ieško diversantų ar kenkėjų”, – kalbėjo Energetikos inspekcijos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Miškinis.

Praėjusių metų pabaigoje Energetikos inspekcija kreipėsi į elektros tiekėjus prašydama skubiai imtis priemonių situaciją gerinti. “Dabartinė situacija kelia pavojų visam elektros tiekimo patikimumui šalyje”, – įsitikinęs V.Miškinis.

Manoma, kad didžiausios avarijos elektros sistemoje galėjo kilti dėl nepakankamai kvalifikuotų darbuotojų kaltės arba atsainios įrenginių priežiūros.

Skirstomųjų tinklų bendrovė “Lesto” aiškina, kad avarijų ir skaudžių nelaimių pastaruoju metu padaugėjo ir dėl masinių atleidimų – praėjusiais metais iš viso darbo neteko apie 500 Rytų skirstomųjų tinklų (RST) ir VST darbuotojų.

Visagine, pasirodo, nėra netgi budinčio dispečerio. Kai miesto tinklus praėjusių metų pabaigoje iš “Visagino energijos” perėmė bendrovė “Lesto”, taupant lėšas tokio darbuotojo buvo atsisakyta.

Per pastarąjį dešimtmetį žuvusiųjų Lietuvos keliuose sumažėjo beveik 60 proc., teigia Policijos departamentas.

Jo duomenimis, per praėjusius metus šalyje užregistruoti 3625 eismo įvykiai, kai nukentėjo žmonės. Pernai iš viso žuvo 300 žmonių, 4328 sužeisti.

Neblaivūs vairuotojai sukėlė 243 avarijas.

“Tai mažiausias žuvusių žmonių skaičius Lietuvoje nuo 1961 metų”, – tvirtina Policijos departamentas.

Tuomet keliuose žuvo 353 žmonės.

Vienam milijonui gyventojų tenka 92 per eismo įvykius žuvę žmonės. 2009 metais jų buvo 111, 2008 metais – 149, 2007 metais – 221, 2000 metais – 184, 1991 metais – 316.

Statistika tai pat rodo, kad pernai, palyginti su užpernai, eismo įvykių sumažėjo 4,7 procento, žuvo 18,9 proc. mažiau žmonių, sužeista 2,2 proc. mažiau eismo įvykių dalyvių.

Avarijų dėl neblaivių vairuotojų kaltės padaryta 22,1 proc., arba 69 mažiau.

Per eismo įvykiuose žuvo 106 pėstieji, tai sudaro 35,3 proc. visų eismo įvykiuose žuvusių žmonių. Daugiau nei pusė – 61,3 proc. – pėsčiųjų žuvo tamsiuoju paros metu. Daugiausia jų aukų būta lapkričio mėnesį.

Daugiausia – 891- eismo įvykių užregistruota Kauno apskrityje, Vilniaus apskrityje jų įvyko 752, Klaipėdos – 443 , Panevėžio – 369, Šiaulių – 359. Mažiausiai – 108 – eismo įvykių įvyko Tauragės apskrityje.

Pirminiais duomenimis, 2010 metais policijos pareigūnai iš viso išaiškino 407 017 Kelių eismo taisyklių pažeidimų, iš jų 9591 pažeidimą padarė užsieniečiai.

Už tai pareigūnai skyrė 47 133 020 litų baudų.

Teismų sprendimu konfiskuota 670 transporto priemonių.

Per 10 šių metų mėnesių daugiausiai avarijų įvyko Kauno apskrityje, o daugiausiai gyvybių nusinešė eismo įvykiai Vilniaus apskrityje. Avaringiausia savaitės diena – penktadienis, daugiausiai gyvybių keliuose užgeso liepos mėnesį.

Tokia 2010 metų statistika pateikiama trečiadienį išplatintame Lietuvos kelių policijos tarnybos pranešime.

Per šių metų dešimt mėnesių Lietuvoje užregistruota 3 tūkst. 13 eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 245 eismo dalyviai, 3 tūkst. 618 buvo sužeisti. Palyginti su 2009 metų tuo pačiu laikotarpiu, eismo įvykių skaičius sumažėjo 3,7 proc., žuvo 19,4 proc. mažiau žmonių, sužeistųjų sumažėjo 0,9 proc.

Eismo įvykiuose žuvo 84 vairuotojai, 77 pėstieji (iš jų 42 žuvo tamsiuoju paros metu), 56 keleiviai ir 20 dviračių vairuotojų. Tarp žuvusių vairuotojų – 12 motociklų vairuotojų ir 3 mopedus vairavę žmonės. Eismo įvykiuose žuvo 14 nepilnamečių, tai 57,6 proc. mažiau nei pernai per dešimt mėnesių, kuomet žuvo 33 nepilnamečiai. Sužeista 716 nepilnamečių (7,4 proc. mažiau).

Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 211 eismo įvykių, tai 21 proc. mažiau negu per 2009 metų dešimt mėnesių. Šiuose įvykiuose žuvo 21 žmogus, 292 sužeisti. Teisės vairuoti neturintys asmenys sukėlė 183 eismo įvykius, juose žuvo 21 žmogus, 267 buvo sužeisti.

Daugiausia užregistruota automobilių susidūrimo atvejų (1 tūkst. 371), užvažiavimų ant pėsčiųjų (931) ir susidūrimų su dviračiais (290).

Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos, daugiausia eismo įvykių užregistruota Kauno apskrityje (752), per šį laikotarpį daugiausia žmonių eismo įvykiuose žuvo Vilniaus apskrityje (59).

Avaringiausios savaitės dienos yra penktadienis (užregistruoti 532 eismo įvykiai), šeštadienis (436) ir pirmadienis (428), o daugiausia žmonių žuvo liepos ir rugsėjo mėnesiais (atitinkamai 38 ir 37), mažiausiai – vasarį ir balandį (po 12).

Lietuvos rytinėje dalyje penktadienio rytą netikėtai susiformavus plikledžiui, Vilniaus ir Kauno apskrityse įvyko daugiau nei įprastai avarijų, dauguma iš jų – ant viadukų miestuose ir jų prieigose, BNS pranešė pareigūnai.

Vilniaus mieste nuo 5 iki 10 valandos ryto buvo užregistruoti 5 įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės, ir dar apie pusšimtį techninių eismo įvykių.

Avarijų buvo daug ir Kauno apylinkėse – 7 eismo įvykiai buvo užfiksuoti miestą kertančio kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 4 kilometrų ruože – dažniausiai ties viadukais.

Skaudus eismo įvykis užfiksuotas Kauno rajono Vilkijos seniūnijoje, kur penktadienio rytą per vieną avariją nukentėjo šeši žmonės. Be šio įvykio, Kauno rajone įvyko dar penkios avarijos.

Galiojant tvarkai, pagal kurią dėl eismo įvykio kaltininko sutarę ir eismo įvykio schemą nusibraižę vairuotojai į policiją gali kreiptis vėliau, policija teigia, kad jai pranešta anaiptol ne apie visus techninius eismo įvykius.

Draudimo bendrovė “Lietuvos draudimas” informavo, kad penktadienį nuo 8 iki 9 val. ryto Lietuvoje ji gavo 50 pranešimų dėl eismo įvykių.

Anot Lietuvos automobilių kelių direkcijos, kai kurie kelių ruožai, ypač ant tiltų ir viadukų, penktadienio rytą apledėjo ir tapo slidūs. Plikledis susiformavo pragiedrėjus, apie 7-8 valandą.

Vilniaus ir Kauno apskrityse slidūs kelių ruožai buvo barstomi.

„alfa.lt“ praneša:

Trys iš keturių avarijų, kuriose nukentėjo žmonės, įvyko Laisvės prospekte. Čia sužalotas vairuotojas, kurio nesuvaldytas automobilis atsitrenkė į bortelį, partrenkta pėsčioji, nukentėjo ir trijų automobilių susidūrime dalyvavę žmonės. Dar viena avarija įvyko kelyje iš Trakų į Vilnių, kur vairuotojo nesuvaldytas automobilis nulėkė nuo kelio ir apsivertė.

Vos per keletą valandų padarytų avarijų skaičius turėtų didėti, nes didelė vairuotojų dalis į pareigūnus nesikreipia, o įvykio schemą nubraižo patys ir praneša draudikams.

Pareigūnai perspėja vairuotojus būti atidesnius kaskart, kai tik keičiasi eismo sąlygos. Būtent atidumo stoka kasmet kalta dėl per pirmąsias šalnas smarkiai išaugusio avarijų skaičiaus.

„lrytas“ informuoja:

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įspėja vilniečius, jog mieste dėl slidžios kelio dangos susidarė pavojingos eismo sąlygos. Ypač pavojinga šįryt buvo važiuoti viadukais. Anot policijos, retame iš jų šįryt nebuvo užregistruota eismo įvykių. Daugiausia avarijų įvyko ant Lazdynų tilto – čia susidūrė keliolika automobilių. Pavojingiausi viadukai šie: Jasinskio ir Liubarto g.; Laisvės pr. ir Oslo g.; Liepkalnio ir Dunojaus g.; Laisvės pr. ir Narbuto g.; ant viaduko Dariaus ir Girėno g. Plikledis susidarė apie 7-8 valandą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, penktadienį nuo 5 val. ryto mieste buvo užfiksuoti 45 techniniai eismo įvykiai ir 5 eismo įvykiai su nukentėjusiaisiais. Pareigūnai pažymi, jog galiojant tvarkai, pagal kurią dėl eismo įvykio kaltininko sutarę ir eismo įvykio schemą nusibraižę vairuotojai į policiją gali kreiptis vėliau, šiuo metu policijai pranešta anaiptol ne apie visus techninius eismo įvykius.

Didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ jau skaičiuoja pirmuosius vairuotojų patirtus nuostolius dėl kelius padengusio plikledžio.

Šįryt per vieną darbo valandą, nuo 8 iki 9 val. ryto, Žalų skambučio centro specialistai užregistravo 50 pranešimų dėl eismo įvykių, kai vidutiniškai per valandą užregistruojama apie 30 įvykių.

Vidutinė šio ryto nuostolio vertė – 1,5 – 2 tūkst. litų.

Vilniuje avarijos įvyko ant viadukų Žvėryne, Laisvės prospekte, Dariaus ir Girėno bei kitose gatvėse.

„Paprastai staiga pasikeitusios vairavimo sąlygos keliuose lemia staigų avarijų skaičiaus šuolį, ką parodė šio ryto avarijos. Raginame vairuotojus ypač rytais, būti atidesniais, nepamiršti vairavimo slidžiame kelyje įgūdžių ir pasirūpinti, kad jų automobiliai būtų tinkamai paruošti žiemai“, – sakė “Lietuvos draudimo” Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.

Vidutiniškai per dieną „Lietuvos draudimas“ registruoja apie 250 automobilių avarijų. Staigiai pablogėjus oro sąlygoms, šis skaičius gali išaugti dvigubai.

Vėliau, vairuotojams apsipratus su naujomis vairavimo sąlygomis, avarijų skaičius nusistovi ir per dieną siekia apie 300.

„Lietuvos draudimo“ atstovas primena, kad prasidėjus šalnoms, kelio danga greičiausiai plikledžiu pasidengia ant tiltų ir viadukų, todėl čia avarijų nutinka daugiausia.

„Šiose kelio atkarpose vairuotojai turėtų būti itin atidūs. Nors dar tik spalio vidurys, bet gamta šiemet neprognozuojama, tad raginu vairuotojus pasiruošti žiemai: pakeisti langų plovimo skystį neužšąlančiu, apsirūpinti ledo ir sniego valymo priemonėmis, pakeisti padangas ir prisiminti vairavimo slidžiame kelyje įgūdžius“, – sakė G.Matiukas.

Per nepilnas dvi valandas penktadienį dėl patirtų žalų į draudimo bendrovę „Ergo Lietuva“ kreipėsi 50 klientų, išmokoms bendrovė rezervavo 110 tūkst. litų.

Pranešimų srautas neslūgsta, prognozuojama, kad nuostoliai dar augs iki 500 tūkst. litų, o patyrusių žalas klientų skaičius sieks 250.

Draudimo bendrovės „Ergo Lietuva” Žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis teigia, kad daugiausia pranešimų apie patirtas žalas gaunama iš Vilniaus miesto ir rajono bei Ukmergės apskrities.

Vidutinė šiandien ryte patirtos žalos suma siekia 2,2 tūkst. litų – dėl plikledžio tai, palyginus, dideli nuostoliai, kadangi didžioji dalis įvykių įvyko tuose kelio ruožuose, kur leistinas pakankamai didelis greitis.

Draudimo bendrovė „Ergo Lietuva” su dalimi vairuotojų, kurie patyrė nedidelius nuostolius, dėl draudimo išmokos dydžio iškart sutaria telefonu. Šiems klientams draudimo išmokos bus pradėtos mokėti netrukus, jie jas gauti pradės po dviejų valandų.

„Šiandien ryte per nepilnas dvi valandas užregistravome tiek, žalų, kiek įprastą dieną užregistruojame per pusdienį”, – pastebi N.Giedraitis.

Jis sako, kad vasarines padangas į žiemines reikia pasikeisti iki lapkričio 10 d., o dar ne visi vairuotojai tai spėjo padaryti.

„15min“ rašo:

Kaip 15min.lt sužinojo Vilniaus policijoje, nuo 5 iki 9 val. ryto Vilniaus apskrityje jau buvo užregistruoti 43 pranešimai apie avarijas, tačiau realaus avarijų masto šis skaičius neatspindi.

„Policijos patruliai, nuvykę į vienos avarijos vietą, greta rasdavo dar kelias. Tuo pat metu automobiliai greta daužėsi net ir policijos pareigūnams forminant jau anksčiau įvykusią avariją. Taip pat neskaičiuojamos avarijos, kai vairuotojai patys, neinformuodami policijos, užpildė eismo įvykio deklaraciją“, – 15min.lt žurnalistui sakė sostinės pareigūnai.

Penktadienio rytą Vilniaus apskrityje užregistruoti ir penki eismo įvykiai, per kuriuos nukentėjo žmonių. Vilniaus rajone, Riešėje, automobilis BMW partrenkė ir sužalojo dviratininką.

Vilniaus rajone, Rudaminoje, automobilis nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Yra sužeistųjų. Vilniuje, Pašilaičių mikrorajone, automobilis partrenkė moterį. Per avariją Trakų rajone, kelyje Vilnius–Trakai, tiap apt nukentėjo žmonių. O Vilniuje, Laisvės prospekte, ant viaduko, kertančio T.Narbuto gatvę, susidūrė daugiau nei trys automobiliai. Čia irgi buvo nukentėjusių žmonių.

Skaitytojas Tomas redakciją informavo, kad masinė avarija įvyko ir slidžiame kelyje Kaunas–Jonava, ant viaduko. Susidūrus keliems automobiliams, eismas keliu viena kryptimi buvo visiškai užblokuotas, todėl policija buvo priversta automobilius kreipti į priešingos krypties eismo juostą.

O skaitytojas Darius, važiuojantis iš Vilniaus į Panevėžį, pranešė, kad ir šieme greitkelyje gausu avarijų. Jis teigė eismo įvykių matęs jau ne vieną, nors nuo sostinės nuvažiavęs dar tik 50 km.

„Yra labai slidu. Ypač ant viadukų. Jau suskaičiavau mažiausiai penkias avarijas. Panašu, kad visos jos techninės, neatrado, kad būtų nukentėjusių žmonių“, – sakė skaitytojas Darius.

Automobilių kelių direkcija praneša, kad rytą, 7–8 val., pragiedrėjus rytinėje šalies dalyje keliuose susiformavo plikledis. Kai kurie kelių ruožai, o ypač ant tiltų ir viadukų, apledėjo ir tapo slidūs.

Vilniaus ir Kauno apskrityse slidūs kelių ruožai buvo barstomi, praneša Automobilių kelių direkcija.

„delfi.lt“ sklebia:

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje įsivyraus ramūs orai. Didesnių kritulių nenumatoma, tačiau bus vėsoka, prognozuoja sinoptikai. Anot sinoptiko Silvestro Dikčiaus, penktadienio orai bus geresni nei ketvirtadienio. Bus nepastoviai debesuota, taigi sulauksime gana daug saulės.

„Trumpi krituliai numatomi didesnėje Lietuvos dalyje, didesni jie gali būti šiaurėje ir vakaruose šalies. Didžiausia lietaus tikimybė, nors vietomis gali pasitaikyti ir trumpos šlapdribos“, – Lietuvos radijui kalbėjo sinoptikas.

Diena bus gana vėjuota, bet vėjo greitis sieks 8–13 m/s. Dar stipresnis jis bus prie jūros ir Lietuvos šiaurės rytuose. Temperatūra svyruos tarp 4–9 laipsnių šilumos, Vilniuje bus apie 5–7 laipsnius.

Savaitgalio orai, S. Dikčiaus teigimu, bus ramesni ir geresni, kritulių bus mažiau, bet bus šaltoka.

„Ateinančią naktį kai kur galimi trumpi krituliai, greičiausiai prie jūros, o temperatūra kris iki 1–6 laipsnių šalčio, kadangi bus giedriau. Tik pajūryje ji išliks teigiama, apie 2–4 laipsnius šilumos“, – kalbėjo sinoptikas.

Trumpų kritulių tikimybė išliks ir šeštadienio dieną. Nors bus saulėta, pūs nestiprus vėjas, oras tesušils iki 3–8 laipsnių šilumos.

Panašūs orai išsilaikys ir sekmadienį. „Kritulių tikimybė maža, vėjas silpnas. Naktis vėl bus šalta – 1–6 laipsniai šalčio, o dieną bus tarp 3–8 laipsnių šilumos“, – prognozavo S. Dikčius.

Per pastaruosius trejus metus avaringų kelio ruožų Lietuvoje sumažėjo kone dvigubai: 2007-aisiais itin avaringų kelio ruožų mūsų šalyje buvo 247, dabar jų likę 135. Kelininkai šias avaringas vietas vadina juodosiomis dėmėmis. Tokį pavadinimą vietovė ar kelio ruožas gauna, kai jame per ketverius metus įvyksta ne mažiau kaip keturi eismo įvykiai, per kuriuos žūsta arba būna sužaloti žmonės.

Šiuo metu gausiausiai juodosiomis dėmėmis nusėtos Klaipėdos, Kauno ir Marijampolės apylinkės. Patys avaringiausi šalies keliai – A6, A1 ir A13. Štai kelyje A6, kuris veda iš Kauno į Jonavą, yra net aštuoni itin pavojingi kelio ruožai. Šiame kelyje yra ir pati avaringiausia atkarpa visoje Lietuvoje – ji prasideda nuo dešimtojo ir tęsiasi iki dvylikto kilometro. Per 2006–2009 m. čia įvyko net 24 liūdnai pasibaigusios avarijos.

Itin pavojingas ir kelias Alytus–Seirijai, jame per minėtą laikotarpį įvyko 20 avarijų. Pasisaugoti derėtų ir kelyje Klaipėda–Šilutė–Pagėgiai (kelias nr. 141). Jame yra net 15 juodųjų dėmių. Neadekvačiai daug avaringų ruošų – net šeši – ir kelyje A13 Klaipėda–Palanga.

Tiesa, kai kurie avaringi keliai, pavyzdžiui, minėtas A13, šiuo metu rekonstruojami, tad ilgainiui juodųjų dėmių juose gali sumažėti.

“Siekiant minimalizuoti žuvusiųjų ir eismo įvykių keliuose skaičių, viena iš užduočių – įdiegti visas būtinas ir galimas inžinerines priemones, kad Lietuvos magistraliniuose ir krašto keliuose visai neliktų “juodųjų dėmių”, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

“Juodąja dėme” laikomas 500 m kelio ruožas, kuriame per ketverius metus įvyko ne mažiau kaip keturi įskaitiniai eismo įvykiai (jų metu nukentėjo žmonės) ir kuriame yra didesnė patekimo į eismo įvykį tikimybė.

Siekiama, kad visose “juodosiose dėmėse” būtų įdiegtos eismo saugą galinčios pagerinti inžinerinės priemonės: žiedinės sankryžos, iškiliosios salelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, ruožų apšvietimas. Tose vietose, kur dėl sudėtingų projektavimo bei žemės paėmimo visuomenės reikmėms procedūrų darbai gali užtrukti kelis metus, įrengiamos greito poveikio priemonės: įspėjamieji ar draudžiantys kelio ženklai, metaliniai apsauginiai atitvarai, iškiliose saugos salelėse įrengti šviesą atspindintys lankstūs stulpeliai, gyvenvietėse įrengtos iškiliosios perėjos.

“Žiedinės sankryžos, pėsčiųjų ir dviračių takai, atnaujinamas apšvietimas, apsauginiai atitvarai yra pagrindinės inžinerinės priemonės, mažinančios žuvusiųjų skaičių. Šiais metais šių priemonių diegimas bus tęsiamas, tačiau bus tiriami ir ateityje galimi probleminiai kelių ruožai – laikas ir šioje srityje imtis prevencinių priemonių, ne tik reaguoti į nelaimes”, – pabrėžė ministras E. Masiulis.

Taip pat daug dėmesio skiriama ir eismo įvykių prevencijai. Nustatyta, kad vairuotojai, įspėti apie avaringus kelio ruožus, vairuoja atidžiau ir eismo įvykio tikimybė gerokai sumažėja. Todėl apie visas “juodąsias dėmes” įspėja kelio ženklai, o itin pavojingose vietose statomi ir geltono fono skydai su įspėjamaisiais užrašais.

“Juodųjų dėmių” žemėlapį galite rasti Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje.