Spalio pabaigoje paskelbtas Pasaulio banko „Doing Business“ reitingas nudžiugino daugelį: Lietuva po šuolio sąraše atsidūrė 17-oje vietoje pasaulyje pagal verslo kūrimo sąlygas šalyje. Tarptautinės finansų institucijos skelbiamą reitingą galima vertinti ir kaip puikią žinią pasaulio finansų dalyviams, ir kaip tiesiog intelektualų žaidimą statistika. Bet kokiu atveju tai pritraukia milijonų žmonių dėmesį.
Mažas ir vidutinis verslas yra vienas svarbiausių kiekvienos šalies ekonomikos pagrindų. Vis dėlto būtent šis sektorius dažniausiai gali daryti tik labai nedidelę įtaką svarbiausiems sprendimams, kurie tiesiogiai su jais susiję. Iš dalies šis apibendrintas reitingas ir padeda atskleisti bei garsiai ištransliuoti konkrečios šalies smulkaus ir vidutinio verslo padėtį viso pasaulio kontekste. Tuomet, kai žinomas rezultatas, vadeles į savo rankas, tikėtina, jau perims sprendimų priėmėjai, kurie komentuos, analizuos, spręs, o svarbiausia – reaguos į tai, kas vyksta.
Stabiliai tarp ekonomikos lyderių esančioms, itin verslui draugiškoms šalims šis reitingas daug įtakos neturi ir situacijos nekeičia, tačiau mažoms ir sparčiai augančioms – tai itin didelis pripažinimas.
Lietuva „Doing business“ reitinge grįžo maždaug į tą patį lygį, kurį buvo pasiekusi prieš dešimt metų. Ar tai reiškia, kad per visus tuos metus iki pat šiol nedarėme nieko, kad būtume taip pat įvertinti? Taip sakyti būtų neteisinga. Vis dėlto akivaizdu, kad per visą tą beveik dešimtmetį trukusį  laikotarpį tiek kaimyninės, tiek tolimesnės valstybės darė žymiai daugiau tam, kad verslas jų teritorijoje jaustųsi patogiau nei kitur.
Skirtingi šalių požiūriai į verslo skatinimą išryškėjo būtent krizės laikotarpiu, kai daugelis šalių turėjo spręsti, kuria kryptimi eiti – tik veržtis ar ir skatinti.
Mes esame tarp dviejų pasaulių – tarp to, kuriame yra tokios verslui itin draugiškos šalys kaip Vokietija, Estija, Švedija, Norvegija, Suomija ar Jungtinė Karalystė ir to, kuriame rikiuojasi ne itin reitinge įvertintos šalys – Rusija, Lenkija ar Baltarusija. Svarbu yra žinoti, kad bendradarbiauti turime su abejomis pusėmis, tačiau semtis patirties ir vadovautis patartina būtent pirmųjų šalių veiklos metodais.
Norint dar labiau kilti ekonomiškai, mums nereikia dar sykį išradinėti rato. Užtenka kopijuoti ir pritaikyti kai kuriuos sprendimus savo šalyje.
Suprantama, kad kai kurie verslo skatinimo principai, veikiantys kitur, greičiausiai neveiktų Lietuvoje, tačiau jei tobulinti sąlygas verslui šalyje trukdo tik valstybės institucijų priimami sprendimai, būtina tai įvertinti ir padaryti reikiamus pakeitimus, skatinti verslą judėti pirmyn, o ne tik kovoti dėl galimybės egzistuoti. Pačiai pradžiai užtektų ir tų kriterijų peržvelgimo, kuriuos kaip silpniausius išskyrė ir minėtas Pasaulio banko reitingas: administracinė našta verslui, darbo santykių reguliavimas, palankios galimybės prisijungti prie elektros tinklų, mokesčių mokėjimo procedūros.
Įdomus faktas yra tai, kad pagal Pasaulio banko reitingą, iš buvusios Sovietų sąjungos tik Lietuva ir Gruzija atsidūrė verslui patraukliausių valstybių pirmajame dvidešimtuke. Tai rodo, kad nuo nepriklausomybės atgavimo padarėme tikrai daug, kad verslo pasaulyje taip pat atrodytume nepriklausomai ir patraukliai, bet jokiu būdu negalima užmigti ant laurų.

Maždaug trečdalis Lietuvos gyventojų arba 34 proc. tiki, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metų laikotarpį pagerės, o lygiai pusė tyrimo dalyvių mūsų šalyje sako, kad jokių pokyčių savo finansų srityje nesitiki, rodo „Aviva“ grupės užsakymu atlikto tarptautinio tyrimo rezultatai.
„Prognozuojame, kad 2014 metais būsime tarp aktyviausiai augančių ekonomikų visoje Europoje, todėl nenuostabu, kad ir mūsų šalies gyventojai nusiteikę optimistiškai. Mūsų tyrimo duomenys rodo, kad lietuviai yra geriausiai savo finansų ateitį vertinantys Europos šalių gyventojai“ ,- sako „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.
Optimistiškiausiai dėl savo finansinės padėties Lietuvoje nusiteikę Vilniaus regiono gyventojai, 44 proc. jų nurodė, kad tikisi augsiančių pajamų. Taip teigė ir 39 proc. Kauno regione gyvenančių tyrimo dalyvių. Niūriomis nuotaikomis dėl savo finansų perspektyvos išsiskiria Utenos ir Šiaulių regionai, kuriuose po 17 proc. gyventojų prognozuoja savo finansinių galimybių mažėjimą.
Anot tarptautinio tyrimo, kaimynėje Lenkijoje tuo, kad jų finansinė padėtis per artimiausius metus pagerės, tiki 20 proc. gyventojų, Ispanijoje tokių buvo 19 proc., Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje respondentų, kurie optimistiškai vertino savo pajamų perspektyvą, buvo po 17 proc.
Vertinant „Aviva“ grupės tyrimo rezultatus pasaulio mastu, labiausiai išsiskiria Kinijos gyventojai, kurių net 57 proc. teigė, kad jų finansinė padėtis turėtų gerėti. Taip teigė ir 47 proc. Indijos gyventojų, o trečiojoje vietoje liko Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai, kurių 33 proc. tiki, jog per artimiausius metus jų asmeninis arba šeimos biudžetas taps pilnesnis.
Apklausą apie vartotojų taupymo įpročius „Aviva“ grupės užsakymu dvylikoje Šiaurės Amerikos, Azijos ir Europos šalių atliko tarptautinė rinkos tyrimų bendrovė „Ipsos“ . Lietuvoje buvo apklaustas iš viso 1001 respondentas, tyrimo dalyvių amžius buvo nuo 18 iki daugiau nei 55 metų.
„Aviva Lietuva“ yra tarp trijų didžiausių ilgalaikio taupymo paslaugų tiekėjų Lietuvoje. Bendrovė priklauso vienai stambiausių draudimo grupių Europoje „Aviva“. Iš viso įmonė „Aviva Lietuva“, kuri veiklą Lietuvoje pradėjo 2001 metais, aptarnauja 230 tūkst. klientų – gyvybės draudimo klientų įmonė turi 49 tūkst., pensijų fondų – 181 tūkst.
Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis:
Kristina Rekašienė
Komunikacijos skyriaus vadovė
Tel. (8 5) 269 0645, mob. 8 616 82 860, Kristina_Rekasiene@aviva.lt

Lietuvos Respublikos Seimo ištartą „taip“ SoDros biudžetui vertiname pozityviai. Labiausiai akcentuojame tai, kad jau nuo kitų metų į antrosios pensijų kaupimo pakopos dalyvių sąskaitas bus pervedamas ne mažiausias per visą šios sistemos veikimo istoriją Lietuvoje 1,5 proc., o 2,5 proc. dirbančiojo pajamų tarifas. Reikėtų prisiminti ir Konstitucinį Teismą, kuris dar šią vasarą konstatavo, kad pervedimai į antrosios pakopos pensijų fondus neturi būti mažesni nei 2,5 proc., kurie galiojo startuojant sistemai 2004 metais.
Valdžios sprendimai rodo logišką judėjimą savanoriško papildomos pensijos kaupimo keliu, tačiau kol kas neleidžia sakyti, kad kaupsime tiek, kiek galėtume.
Jei lygintume Lietuvą su mūsų kaimyninėmis šalimis, galima sakyti, kad mūsų antrosios pensijų kaupimo pakopos sistema buvo nuo pat pradžių siūbuojama labiausiai. Kaimynai latviai ir estai žymiai aktyviau skatino ir skatina papildomai senatvės pensijai kaupti antroje pakopoje ne tik su valstybės parama, bet ir pervedimų į asmenines kaupiančiųjų sąskaitas didinimu. Žvelgiant į ateities perspektyvas, pozityvus valdžios postūmis kaimynų pavyzdžio link jau duotas.
Kiti metai bus esminių sprendimų laikas pensijų kaupimo srityje. Ir jei jau valstybė neturi finansinių galimybių skirti pensijų kaupimui žadėtų 5,5 proc. nuo atlyginimo, gera žinia yra ta, kad žmonės patys galės prisimokėti prie pensijos kaupimo, gauti valstybės paramą ir turėti solidžią pensiją.
Pensijos kaupimas yra ilgalaikė investicija, kuri tiek iš apsisprendusių savanoriškai kaupti, tiek iš valstybės reikalauja patvarių sprendimų. Šis SoDros biudžetas ir anksčiau patvirtinti pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai leidžia tikėtis oresnės būsimųjų pensininkų senatvės.