Likus dviem mėnesiams iki paskyrimo užsienio reikalų ministru, Audronius Ažubalis kritikavo prezidentę Dalią Grybauskaitę dėl pareiškimų apie galimą CŽV kalėjimą Lietuvoje ir sprendimo nepriimti Gvantanamo kalinių, rodo JAV diplomatinio susirašinėjimo dokumentai.

Paviešintos įslaptintos ataskaitos atskleidžia, kad kritiškai Lietuvos prezidentės veiksmus vertino ir Vilniuje dirbantys Amerikos diplomatai. praneša BNS

Būdamas Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininku 2009 metų lapkritį A.Ažubalis šiuos klausimus aptarė susitikęs su Jungtinių Valstijų ambasadore Anne Derse (En Ders), kurios parengtą įslaptintą ataskaitą paviešino WikiLeaks.

„A.Ažubalis netiesiogiai sukritikavo Grybauskaitę, kai iškėlė klausimą dėl teiginių apie CŽV kalėjimo Lietuvoje egzistavimą“, – rašoma dokumente.

Pokalbio metu politikas atkreipė dėmesį, kad prezidentė spaudos konferencijoje pareiškė turinti „netiesioginių įtarimų“ dėl CŽV kalėjimo, nors tuo metu ši tema žiniasklaidoje jau buvo nurimusi.

„A.Ažubalis sakė, kad užsienio reikalų komitetas pirmą kartą šį klausimą tyliai aptarė 2006 metais“, – rašoma ataskaitoje.

„Neapgalvoti pareiškimai gali sukelti žalos. Tai auga kaip sniego gniūžtė“, – taip, anot dokumento, kalbėjo A.Ažubalis.

Konservatorius, kurį prezidentė ministru paskyrė 2010 metų sausį, taip pat „atsiprašė“ dėl to, kad Lietuva atsisakė priimti Gvantanamo kalėjime kalintų asmenų, rašoma dokumente.

„A.Ažubalis atsiprašė, kad Lietuva negalėjo priimti vieno ar dviejų sulaikytųjų iš Gvantranamo, nors Vyriausybė praėjusį pavasarį sakė ketinanti tai padaryti“, – rašoma JAV ambasados ataskaitoje.

„Visuomet sakau, kad kiekvienas politikas turi būti pasirengęs prisiimti atsakomybę už savo žodžius. Manau, kad svarbu vykdyti savo pažadus. Tikiuosi, kad suprantama, jog Vyriausybė yra tam pasirengusi, bet nesutarimai kai kuriose mūsų valstybės šakose apie tai, ką kalinių perkėlimas reikštų Lietuvai, sustabdė pažangą“, – sakė A.Ažubalis, akivaizdžiai darydamas užuominą į prezidentę D.Grybauskaitę, teigiama dokumente.

Anot dokumento, A.Ažubalis taip pat pasiūlė, kad Jungtinės Valstijos paprašytų kitų sąjungininkų kreiptis į D.Grybauskaitę.

„Būtų gerai gauti šiek tiek paskatinimo iš kitų Europos šalių, kurios pasiryžusios dalytis šia našta. Tikiuosi, kad po kurio laiko kažkokiu būdu rasime sprendimą“, – cituojamas politikas.

Prezidentė D.Grybauskaitė 2009 metų spalį pareiškė, kad Lietuva nepriims asmenų iš Jungtinių Valstijų Gvantanamo bazės, kol virš Lietuvos kabės šešėlis dėl galimai veikusio Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo.

D.Grybauskaitės viešai išsakytas pastabas, jog ji turinti „netiesioginių įtairmų“ dėl CŽV kalėjimo, ataskaitoje Vašingtonui sukritikavo ir pati ambasada.

„Galbūt daugiausia dėl to, kad Grybauskaitei trūksta politinio užsigrūdinimo, atgimsta sena istorija, kuriai vis dar trūksta pagrindimo. Užuot padėjus pritildyti šį reikalą, kuris nėra palankus Lietuvai, jos pastabos reiškė prielaidą, jog tame kaltinime gali būti grūdas tiesos, ir paskatino surengti parlamentinį tyrimą, kuris galiausiai baigsis dar viena nekonkrečia išvada“, – taip prezidentės pastabas komentavo ambasada.

„Prezidentės komentarai dar sunkiau suprantami atsižvelgiant į jos nuogąstavimus dėl Rusijos įtakos Lietuvos žiniasklaidoje, nes ši istorija gali sukelti abejonių dėl JAV ir Lietuvos santykių stiprumo. Premjeras, priešingai, savo komentarais sumaniau atsiriboja nuo istorijos, su kuria jis visiškai nesusijęs“, – rašoma ambasados ataskaitoje.

BFL

Išsilavinimas – teisininkas, priklauso valdančiąjai koalicijai, liberal-centristas. R. Palaičio išmušimo atveju užima jo vietą kone automatiškai, R. Šimašiaus – liberal-sąjūdiečiai turi neproporcingai daug ministrų postų, gali ir pasislinkti. Bet kuriuo ateveju, žinant A. Valinsko būdą, premjerui Andriui Kubiliui rudenį ne apie atominę ir “Gazprom” galvoti tektų, o apie koalicijos išsaugojimą.

P.S.: Be abejo, dėl to, kad ES sankcijomis apimta ir “persona non grata” esanti Alla Bodak Lietuvos ambasadoje Minske gavo vizą tą pačią dieną, kai Baltarusijos teisėsauga profilaktiškai sulaikė ir apklausė Alesių Beliacką, kaltas irgi teisingumo ministras R.Šimašius. O Minske ambasadoriaujantis “valstybininkų” draugelis, Turniškių vilų skandalo herojus Edminas Bagdonas – nekuo dėtas, jis gi didis kovotojas už demokratiją Baltarusijoje

BFL

Liepos 4-6 dienomis jis lankysis Podgoricoje, liepos 6-7 dienomis bus Belgrade, o liepos 7-8 dienomis lankysis Prištinoje, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

A.Ažubalis taip pat dalyvaus ESBO Parlamentinės Asamblėjos susitikime Belgrade, su priimančios šalies pareigūnais aptars bendradarbiavimą su ESBO ir kokią paramą organizacija galėtų teikti įgyvendinant ESBO įsipareigojimus.

ESBO pirmininkas susitiks su priimančių šalių prezidentais, ministrais ir parlamentų vadovais, su pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos atstovais.

BFL

“Vienareikšmio atsakymo, kaip efektyviausiai veikti kartu remiant opoziciją ir išlaikant suverenitetą, pasaulyje dar nesugalvota. Tačiau tai nereiškia, kad mes turime liautis galvoję apie tai ir bandyti įvairius būdus, kaip Baltarusijos žmones išvaduoti iš diktatorystės”, – penktadienį Vilniuje vykstančioje Demokratijų bendrijos ministrų konferencijoje žurnalistams sakė A.Ažubalis.

“JAV ir ES yra strateginiai partneriai, taip kad ir politika yra daugiau mažiau panaši. Tai, kad 16 metų šie du partneriai nerado efektyviausio būdo, kaip pasipriešinti žmogaus teisių pažeidimams Baltarusijoje, rodo, kad nėra lengvas klausimas”, – kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas.

Pasak jo, ES lygių veiksmų Baltarusijos atžvilgiu imsis bendrai, nes “atskiri išsišokimai į vieną ar kitą pusę nieko gero neduoda”.

A.Ažubalis taip pat paragino baltarusius išlikti vieningus.

“Likite vieningi ir išnaudokite visas galimybes apšviesti likusią tautos dalį. Nebijokite, esate drąsūs žmonės. (…) Mes šiandien esame laisvi todėl, kad turėjome drąsių žmonių, kurie nebijojo, išėjo į gatves ir nugalėjo”, – sakė ministras.

Kartu jis ragino ES kaimynystės politikoje ieškoti teigiamų dalykų.

“ES kaimynystės politika yra sėkmė. Kodėl? Pateiksiu vieną paprastą pavyzdį: jeigu metų pabaigoje Ukraina pasirašys gilią visa apimančią laisvos prekybos sutartį su ES, tai reikš, kad valstybės, didesnė už Prancūziją, tampa (…) bendra mūsų ekonomine erdve”, – teigė A.Ažubalis.

Jo teigimu, Moldova taip pat juda panašios sutarties ir “iki, pasakyčiau labai drąsiai, bevizio režimo” su ES link.

Pirmininkavimą Demokratijų bendrijai iš Lietuvos perėmusios Mongolijos prezidentas Tsakhijaginas Elbegdoržas Vilniuje taip pat atkreipė dėmesį į situaciją Baltarusijoje.

“Neteisinga, kad kovojant dėl prezidento posto vienas tampa prezidentu, o kiti atsiduria kalėjime. Tai neteisinga, aš to nesuprantu. Aš džiaugiuosi, kad galiu tarnauti savo šaliai laisvu mūsų žmonių pasirinkimu. Mano oponentai vaikšto, gyvena, yra laisvi ir reiškia savo požiūrį. Tai normalu. Tai suteikia man postūmį ir energijos dirbti geriau”, – kalbėjo Mongolijos vadovas.

Vilniuje ketvirtadienį ir penktadienį vyko renginiai, skirti pažymėti dvejų metų Lietuvos pirmininkavimo Demokratijų bendrijai pabaigą. Ši tarpvyriausybinė struktūra sako siekianti skatinti demokratijos plėtrą visame pasaulyje.

REUTERS

Briuselyje birželio 27 dieną vykusios Stojimo konferencijos su Islandija metu atidaryti keturi ir iš karto uždaryti du derybiniai skyriai.

“Esu įsitikinęs, kad sparčios ir sklandžios Islandijos derybos suteiks optimizmo impulsą visam ES plėtros procesui. Skatiname Islandiją ir toliau išlaikyti spartų derybų tempą”, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

ES ir Islandija susitarė Mokslo ir mokslinių tyrimų bei Švietimo ir kultūros derybiniuose skyriuose. Derybos pradėtos Viešųjų pirkimų bei Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos derybiniuose skyriuose.

Kaip teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime, Lietuva tvirtai remia Islandijos narystės ES siekius ir laikosi nuostatos, kad kiekvienos valstybės kandidatės derybų tempas turi priklausyti nuo jos pasirengimo ir atitikimo nustatytiems kriterijams.

ES ir Islandijos derybos pradėtos 2010 metų liepos mėnesį.

Islandija tikisi bent pusę likusių derybinių skyrių atidaryti 2011 metų antrąjį pusmetį, kai ES Tarybai pirmininkaus Lenkija.

elektra_saugumas26

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo perspektyvas, siekiant Lietuvos nacionalinių tikslų energetinio saugumo srityje įgyvendinimo, antradienį Energetinio saugumo centre (ESC) aptarė užsienio reikalų, krašto apsaugos ir energetikos ministrai Audronius Ažubalis, Rasa Juknevičienė ir Arvydas Sekmokas.

Ministrai teigiamai įvertino nuo centro įkūrimo padarytą pažangą bei pabrėžė remiantys ESC siekį įgyti NATO kompetencijos centro statusą ir prisidėti prie Aljanso gebėjimų stiprinimo energetinio saugumo srityje.

Sausio 14 dieną prie Užsienio reikalų ministerijos įsteigto ESC paskirtis – kartu su Krašto apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijomis bei kitomis valstybės institucijomis ir įstaigomis dalyvauti įgyvendinant valstybės politiką energetinio saugumo ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse.

Centras siekia aktyviai veikti tarptautinėje viešojoje erdvėje, prisidėti prie tarptautinių energetinio saugumo stiprinimo iniciatyvų. Laikinai centro direktoriaus pareigas eina Audrius Brūzga.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis provokacijai penktadienį prilygino Baltarusijos parinktą aikštelę atominei elektrinei statyti, nes ji yra vos 50 kilometrų nuo Lietuvos sostinės Vilniaus.

“Yra visas kompleksas priemonių, ką Lietuva gali padaryti, kad situacija būtų skaidri, kad būtų patraukta numatoma statybos aikštelė Baltarusijoje nuo Lietuvos sienos, kurios kitaip, kaip provokaciniu, tikrai negalime pavadinti”, – žurnalistams penktadienį sakė užsienio reikalų ministras, paklaustas, ar buvo sulaukta Baltarusijos atsakymo į diplomatinę notą.

Baltarusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Martynovas kovo pabaigoje žadėjo, kad Minskas netrukus pateiks atsakymą į Lietuvos notą dėl Baltarusijoje planuojamos statyti atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo.

“Aš tikrai nesiimu prognozuoti (ką darysime, negavę atsakymo į notą – BNS), mes tiesiog dirbame dabar normalų kasdienį darbą, tai kas ir mums priklauso, bandome įtikinti, bandome gauti informaciją, bandome kalbėtis su tarptautiniais partneriais ir viešinti šitą situaciją tarptautiniu mastu. Tai yra vienas iš, manau, mums svarbiausių uždavinių – kad Europa, pasaulis matytų labai aiškiai, nedviprasmiškai, kas gi vyksta šiame regione”, – tvirtino A.Ažubalis.

Lietuva notas dėl planuojamų atominių elektrinių yra įteikusi ne tik Baltarusijai, bet ir Rusijai, kuri jėgainę sako ketinanti statyti taip pat visai greta Lietuvos sienos Kaliningrade.

“Tai, ką mes gauname iki šiol iš Rusijos apie jų numatomą statyti atominę elektrinę, tikrai netenkina mūsų, ir netenkina mūsų konsultantų, ekspertų, kurie mus konsultuoja. Aplinkos studija tikrai neturi būti bendro ir konstatuojamojo pobūdžio, kokia dabar ji yra, tai turi būti faktai, skaičiai, argumentai. Šito ten nėra”, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.

“Dar daugiau – nėra tokių svarbių dalykų, kaip aikštelės parinkimo kriterijai, kodėl aikštelė numatomai statybai buvo parinkta būtent toje vietoje, o tai aiškus TATENA taisyklių pažeidimas ir dar daugelis kitų dalykų, taip, kad mes tiesiog dar kartą primename savo kaimynams: “Gerbiameji, jūs turite teisę statyti atominę elektrinę, vystyti energetiką, bet tai darykite prisilaikydami tarptautinių taisyklių, kurioms jūs patys esate įsipareigoję”, – tvirtino A.Ažubalis.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija (URM) trečiadienį apkaltino Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininką, Lietuvos užsienio reikalų ministrą Audronių Ažubalį “sąmoningai ir dirbtinai kurstant įtampą”, komentuodama jo pareiškimą, jog Baltarusija vis labiau save izoliuoja.

“Lietuvos užsienio reikalų ministro A.Ažubalio pareiškimai dėl tariamai augančios Baltarusijos “savęs izoliacijos”, kurią jis išplečia “vyriausybei ir žmonėms”, negali būti laikomi kuo nors kitu kaip tik Lietuvos pirmininkavimo ESBO bandymu sąmoningai ir dirbtinai kurstyti įtampą dėl Baltarusijos organizacijos viduje ir pasiekti kai kuriuos pirmininkavimo tikslus”, – pranešime spaudai sakė Baltarusijos URM spaudos sekretorius Andrejus Savinychas.

Baltarusijos diplomatas sakė tikįs, kad Lietuva žino, jog “Baltarusija lieka aktyvi tarptautinės bendrijos narė ir yra atvira konstruktyviam bendradarbiavimui su ESBO”.

“Konkretūs pasiūlymai buvo oficialiai pateikti dabartinei pirmininkei”, – pareiškė Baltarusijos URM atstovas.

Baltarusijos URM komentarą paskelbė praėjus dienai po to, kai A.Ažubalis Vilniuje ESBO diskusijoje pareiškė, jog Baltarusija vis labiau save izoliuoja.

“Bėgant laikui matau, kad Baltarusija linksta vis labiau ir labiau save izoliuoti. Tai daro poveikį ne tik vadovybei, bet ir žmonėms”, – sakė ministras, kuris šiuo metu eina ESBO pirmininko pareigas.

A.Ažubalis teigė apgailestaująs, kad Minskas nepritaria ESBO veiklai šalyje.

“Mes vėl ir vėl prašome, kad Baltarusija persvarstytų. Ji atsisako. Apmaudu, kad ten valdžia nepritaria ESBO buvimui Minske”, – kalbėjo ministras Vilniaus universitete.

A.Ažubalis tikino, kad kaip ESBO pirmininkas jis ir toliau rems pastangas užtikrinti žmogaus teises ir teiks paramą nevyriausybinių organizacijų veiklai.

“Ir toliau remsiu pastangas užtikrinti žmogaus teises Baltarusijoje. Skatinsiu nevyriausybinių organizacijų darbą šalyje ir už jos ribų”, – sakė ministras.

A.Ažubalis taip pat sakė užtikrinsiantis, kad per ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro stebėtojus būtų tinkamai stebimi teismų procesai. Šiuo metu Baltarusijoje teisiami opozicijos aktyvistai, kurie dalyvavo demonstracijose prieš prezidento rinkimus, kurie, stebėtojų vertinimu, nebuvo demokratiški.

Lietuvos ir kitų šalių pareigūnai ne kartą kritikavo Baltarusijos sprendimą nebepratęsti ESBO biuro Minske veiklos.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis viešėdamas Ukrainoje pirmadienį iškėlė klausimus apie kliūtis Lietuvos verslui ir pažymėjo išgirdęs šalies vadovo paramą Lietuvos siekiui spręsti įšaldytą Padnestrės konfliktą.

Ministras pirmadienį Kijeve susitiko su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovičiumi, premjeru Mykola Azarovu ir parlamento pirmininku Vladimiru Litvinu, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

“A.Ažubalis atkreipė M.Azarovo dėmesį į Lietuvos verslui Ukrainoje kylančias kliūtis: pastaruoju metu sudėtingesnėmis tapusias Ukrainos muitinės procedūras, dėl kurių Lietuvos eksportuotojai patiria nuostolių, taip pat Lietuvos statybos įmonių Ukrainoje patiriamus sunkumus”, – rašoma URM pranešime.

A.Ažubalis su Ukrainos vadovais aptarė ir konteinerinio traukinio “Vikingas” projektą. Ministerijos teigimu, M.Azarovas patikino A.Ažubalį sieksiąs, kad projektui “Vikingas” būtų taikomos supaprastintos muitinės procedūros ir kuriami bendri muitinės postai, kurie palengvintų ir pagreitintų krovinių gabenimą.

Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos geležinkelių bendrovių bei Klaipėdos ir Odesos uostų sumanytas traukinio “Vikingas” projektas gyvuoja nuo 2003 metų. Lietuva nori didinti šio traukinio apkrovą tranzitiniais kroviniais, tačiau mato tam kliūčių Odesos uoste.

Kalbėdamas kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos pirmininkas A.Ažubalis sakė turįs vilties, kad 2011 metais pavyks pastumti į priekį įšaldyto su Ukraina besiribojančios Padniestrės konflikto klausimą.

“Žinia, kuria Ukraina pasiuntė man per savo vadovą ir mano kolegą liudija, jog Ukraina iš esmės yra pasirengusi ir sutinka remti Lietuvos siekį atnaujinti “penki plius du” derybas”, – teigė ministras, kurį cituoja “Interfax” agentūra.

Pasak jo, tokį Lietuvos siekį taip pat palaiko Rusija ir Vokietija.

Lietuvos ir Rusijos santykiams reikia naujos dinamikos, trečiadienį pareiškė Maskvoje viešintis užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Po susitikimo su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu A.Ažubalis sakė įžvelgiantis pavojų, kad dabar stabilūs santykiai gali peraugti į stagnaciją.

“Mūsų santykiams reikalinga nauja dinamika. Dabar mūsų santykius vadinu stabiliais. Tačiau stabilumas visada gali virsti stagnacija”, – per bendrą spaudos konferenciją sakė A.Ažubalis.

“Mano nusiteikimas paprastas, aš beveik metus esu ministras ir matau, kad lyg viskas vyksta neblogai, kad yra tam tikras stabilumas. Bet, kaip sakiau, stabilumas į stagnaciją gali peraugti ir yra tokių požymių. (…) Pradedame dar kartą – nes daug kartų būna politikoje – perkrauti procesą”, – vėliau Lietuvos žurnalistams aiškino jis.

Ministras pranešė, kad netrukus aptarti “pasenusią” santykių architektūrą į Maskvą vyks jo pavaduotojas, tačiau perspėjo nebūti pernelyg optimistiškai nusiteikusiais.

“Sutarėme, kad mano viceministras artimiausiu metu atvyks į Maskvą ir peržiūrės mūsų santykių architektūrą. Ji kai kur paseno, kai kur, kaip sakoma, varva per stogą ir reikalingas naujas impulsas. Pažiūrėsime, kas išeis. Iš karto sakyti, kad visur pasiseks, yra pernelyg optimistiška, tačiau reikia stengtis”, – žurnalistams sakė A.Ažubalis.

Jo teigimu, nors santykiai bendradarbiaujant tarp institucijų vyksta neblogai, ir, pavyzdžiui, dvišalės prekybos rodikliai kyla, tačiau “trūksta to pasitikėjimo ir jausmo, kad kalbi su kaimynu kolega, kuriuo pasitiki”.

Ministras minėjo, kad per susitikimą su S.Lavrovu aptarti ir istoriniai klausimai – “okupacijų, stalinizmo ir nacizmo klausimas”. Kaip gerą pavyzdį ieškant bendro sutarimo A.Ažubalis įvardijo Lenkijos ir Rusijos santykius.

A.Ažubalis sakė, kad buvo aptarti ir energetikos klausimai, tačiau jų nekonkretizavo ir pabrėžė, kad maždaug pusvalandžio trukmės asmeninio pokalbio su S.Lavrovu metu visko nespėta aptarti.

“Mes turime daug klausimų, dėl kurių sutariame ir dėl kurių nesutariame, tai pokalbio metu sutarėme vieną dalyką, kad čia dabar nėra nei laiko, nei galimybių kalbėti. (…) Buvo liečiami klausimai bendradarbiavime energetikoje, buvo išsakyta vienos pusės ir kitos pusės argumentacija”, – aiškino ministras.

Kalbėdamas apie aukštesnio nei viceministrų lygio dvišalio susitikimo perspektyvas URM vadovas sakė: “Buvo kalbėta taip: sukuriame solidų kraitį, bazę tam, kad tai įvyktų. Abi pusės to nori”.

Lietuvos užsienio reikalų ministras, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkas Audronius Ažubalis antradienį vyksta į Maskvą, kur aptars užsitęsusius konfliktus, tarptautines grėsmes ir žiniasklaidos laisvę.

A.Ažubalis Rusijos sostinėje viešės vasario 1-3 dienomis, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Jis su kolega Sergejumi Lavrovu ir kitais Rusijos valdžios atstovais aptars tolesnius veiksmus po ESBO valstybių vadovų susitikimo Astanoje ir pirmininkavimo prioritetus, įskaitant užsitęsusių konfliktų sprendimą, tarptautines grėsmes, energetinį saugumą ir žiniasklaidos laisvę, taip pat būdus sustiprinti ESBO.

Antradienį atvykęs į Domodedovo oro uostą, A.Ažubalis padės vainiką salėje, kurioje sausio 24 dieną įvyko teroristinis išpuolis.

A.Ažubalis taip pat susitiks su Rusijos Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto vadovu Konstantinu Kosačiovu, Rusijos Federacijos Žmogaus teisių tarybos pirmininku Michailu Fedotovu, Rusijos Federacijos žmogaus teisių ombudsmenu Vladimiru Lukinu, taip pat pilietinės visuomenės, tyrimų centrų ir žiniasklaidos atstovais, informavo URM.

“Įšaldytais” arba užsitęsusiais konfliktas vadinama situacija Kalnų Karabache, kuris nuolat kelia įtampą tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, separatistinėse nuo Gruzijos atsiskyrusiose Pietų Osetijos ir Abchazijos respublikose, nuo Moldovos atskilusioje Padnestrėje.

Lietuva tikisi kompensacijos iš Rusijos už tragiškus 1991 metų sausio 13-osios įvykius, pareiškė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

“Kalbėdamas apie šį klausimą, noriu pakartoti poziciją, neseniai išsakytą ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus, – kad mes tikimės Rusijos Vyriausybės geros valios žingsnio klausimuose, susijusiuose su žmogiška užuojauta ir tinkamos kompensacijos”, – interviu Rusijos naujienų agentūrai Interfax sakė A.Ažubalis.

Kartu jis pabrėžė esąs tikras, kad dialogas yra vienintelis kelias sprendžiant dvišalius, įskaitant ir jautrius istorinius, klausimus.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai 2011 metais pirmininkaujantis A.Ažubalis vasario pradžioje ketina lankytis Maskvoje.

“2011-aisiais pažymime diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Rusijos atstatymo 20 metų sukaktį ir tragiškų 1991 metų sausio 13-osios įvykių 20 metų sukaktį. Šios datos galėtų tapti naujomis galimybėmis plėsti dvišalį dialogą”, – kalbėjo A.Ažubalis.

Tuo pačiu jis pabrėžė, kad tokie dalykai kaip paminklas specialiųjų KGB dalinių smogikams, tarp jų ir dalyvavusiems 1991 metų įvykiuose Vilniuje, “labai liūdina”.

1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip 1000 beginklių žmonių.