Vidurinio sluoksnio gaivinimas neatsitiktinai tapo metinio JAV prezidento pranešimo Atstovų rūmuose ašimi.

Rima Janužytė

Paradoksas, bet didžioji dalis amerikiečių save iš inercijos vis dar priskiria prie vidurinės klasės, nors net JAV prezidentas Barackas Obama pripažįsta, kad šis gyventojų sluoksnis, garantuojantis kiekvienos valstybės stabilumą ir ekonomikos augimą, JAV stipriai sunyko.

„Vidurinė klasė vis dar plaukia vietoje, o tie, kurie svajoja į ją patekti, daro viską, kad tik nenuskęstų“, – dramatiškai pareiškė B.Obama, Atstovų rūmuose skaitydamas metinį pranešimą ir leisdamas suprasti, kad svarbiausia – jau nebe ekonomikos atsigavimas po krizės, o krizės nualinto vidurinio visuomenės sluoksnio gaivinimas ir pajamų nelygybės mažinimas.

Nors B.Obamos dėmesys viduriniam sluoksniui nėra naujas, anksčiau prezidentas apsiribodavo veikiau filosofiniais pasvarstymais apie tai, kad už viską, ką dabar turi amerikiečiai, pradedant 40 valandų darbo savaite, minimalia alga ar sveikatos apsauga, reikia dėkoti viduriniam sluoksniui – esą tai jo nuopelnai. Šį kartą savo kalboje prezidentas viduriniam sluoksniui, galima sakyti, patikėjo JAV ekonomikos ateitį.

B.Obama pasiūlė visą puokštę iniciatyvų vidurinio sluoksnio ekonomikai stiprinti: pakelti minimalią algą, įvesti ligos ir padidinti nedarbingumo išmokas, teikti paramą motinystės atostogų metu, užtikrinti prieinamą vaikų priežiūrą ir net iš dalies finansuoti studijas koledže.

Vis dėlto pats svarbiausias (ir daugiausiai prieštaringų vertinimų sulaukęs) jo siūlymas – vidurinį sluoksnį sustiprinti turtingųjų sąskaita. „Ar taikstysimės su ekonomika, kurioje tik keli iš mūsų gyvena fantastiškai gerai? Ar įsipareigosime ekonomikai, kuri didintų pajamas ir galimybes kiekvienam, kuris deda pastangas?“ – retoriškai klausia B.Obama, pasiryžęs nebepratęsti George’o W.Busho įvestų mokesčių lengvatų turtingiesiems, tai yra tiems amerikiečiams, kurie uždirba daugiau negu 200 tūkst. dolerių per metus, bei šeimoms, kurių bendros pajamos viršija 250 tūkst. dolerių per metus.

Pasak B.Obamos, G.W.Busho laikais sumažinti mokesčiai po Naujųjų metų turėtų likti galioti tik vidurinio sluoksnio atstovams. Jis pateikė tai pagrindžiančius ekonomistų skaičiavimus, esą toliau taikomos lengvatos daugiausiai uždirbantiems amerikiečiams per ateinančius 10 metų iš biudžeto atimtų net 700 mlrd. dolerių.

Kaip mažuma tapo dauguma

Žmonių, kuriems bus panaikintos minėtos lengvatos, JAV yra vos 3 proc. – mažesnius mokesčius Amerikoje ir toliau turėtų mokėti apie 97 proc. gyventojų. Daugumos nepalies ir kitos prieš turtinguosius nukreiptos naujovės: siūlymas tinkamai apmokestinti didelį palikimą, pakelti turtingiausiųjų kapitalo prieaugio mokestį nuo 23,8 iki 28 proc. ir nustatyti naujus mokesčius JAV finansų įmonėms, kurių turtas siekia 50 mlrd. dolerių.

Atrodytų, didžioji dalis žmonių, kurių šios permainos tiesiogiai nepalies, turėtų būti patenkinti. Tačiau reakcija yra visiškai priešinga – per Ameriką ritasi pasipiktinimo banga.

Taip yra todėl, kad dauguma dešiniųjų pažiūrų amerikiečių, nepaisant pajamų, įsitikinę, kad ekonomikos nuosmukio laikotarpiu negalima didinti mokesčių niekam – nei vargšams, nei turtuoliams. Amerikoje nuomonė, esą svarbiausia – skatinti vartojimą, taip įsigalėjusi, jog net mažiau (ar net visai mažai) uždirbantys amerikiečiai paniškai bijo, kad tik turtingieji nesugalvotų taupyti. Todėl B.Obamos žodžiai, kad ekonomikos variklis yra darbas ir pastangos, amerikiečiams pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina, nes jiems į galvas įkalta, kad vidaus vartojimas – pagrindinis JAV ūkio variklis.

Kitaip sakant, amerikiečiai, kurie save laiko vidurinio sluoksnio atstovais, mąsto ne kaip vidurinis sluoksnis ar bent jau ne taip, kaip šio visuomenės sluoksnio atstovai mąsto, pavyzdžiui, Europoje. Tai rodo ir rudenį vykusių kadencijos vidurio rinkimų rezultatai – juos laimėjo už mokesčių ir reguliavimo mažinimą pasisakantys respublikonai, užsitikrinę tiek Senato, tiek Atstovų rūmų kontrolę.

„Šiandien prezidentas praleido realią galimybę imtis drąsios ekonominės vizijos, kuri atitiktų Amerikos žmonių poreikius ir kurios centre būtų darbo vietų kūrimas“, – po B.Obamos kalbos pareiškė respublikonas senatorius Orrinas Hatchas.

Tačiau tie „Amerikos žmonės“ kažkaip nepastebimai iškrinta iš vidurinio sluoksnio ir nejučia tampa darbininkija, arba vadinamuoju proletariatu.

Vidutinės šeimos pajamos iki mokesčių Amerikoje yra apie 50 tūkst. dolerių per metus. Atsižvelgiant į infliaciją tai yra mažesnės pajamos, palyginti ne tik, pavyzdžiui, su 2000-aisiais, bet ir su 1989-aisiais. O sumokėjus socialinės apsaugos, valstijos ir federalinius mokesčius vidutinei šeimai iš viso lieka apie 40 tūkst., taigi apie 3,3 tūkst. dolerių per mėnesį. Nemaža dalis negauna nė tiek.

Kaip pastebi vienas žinomiausių JAV analitikų George’as Friedmanas, tokių pajamų atitikmuo ne tik devintajame dešimtmetyje, bet net ir 1950-aisiais nebūtų leidęs pasijusti vidurinio sluoksnio atstovais. Pavyzdžiui, 1950-aisiais prie šio gyventojų sluoksnio priskiriamoje šeimoje galėjo dirbti tik vienas asmuo, paprastai vyras, o žmona – rūpintis namais. Turėdami tris vaikus, jie galėjo sau leisti įsigyti nedidelį namą, porą automobilių, iš kurių vienas – naujesnio modelio. Vidutines pajamas gaunanti šeima kartą per metus galėjo išvykti atostogų, o jei mokėjo elgtis su pinigais – dar ir susitaupyti. „Žinau tai todėl, kad mano šeima priklausė žemesniajam vidurinės klasės sluoksniui ir gyveno būtent taip. Tai nebuvo maudymasis prabangoje – daug ko negalėjome sau leisti. Bet tai nebuvo sunkus gyvenimas“, – G.Friedmanas dalijasi asmenine patirtimi, kurios galėtų pavydėti daugelis dabar save vidurinio sluoksnio atstovais laikančių amerikiečių.

G.Friedmanas skaičiuoja, kad už paskolas pirktus namą ir du automobilius norinti turėti šeima turėtų per metus uždirbti bent 70 tūkst. dolerių, priešingu atveju pinigų neliktų net Kalėdų dovanėlėms.

Taigi šeimų, gyvenančių pagal praėjusio šimtmečio vidurinio sluoksnio standartus, JAV dabar yra nepalyginti mažiau.

Žinoma, galima sakyti, kad sluoksnis išliko, smuko tik jo gyvenimo kokybė. JAV sociologiniai tyrimai šiandienos vidurinį sluoksnį leidžia apibrėžti kaip žmones, kuriems atviri keliai į geriausią išsilavinimą bei profesinį tobulėjimą ir kurių metinės pajamos siekia nuo 40 tūkst. iki 500 tūkst. dolerių.

Neatmestina tikimybė, kad žemesnioji metinių pajamų riba laikui bėgant dar labiau sumažės. Juk 2010–2012 m. sumažėjo maždaug 60 proc. vidurinio sluoksnio šeimų pajamos. Beje, šio sluoksnio atstovų pajamos smuko net smarkiau nei nepasiturinčių namų ūkių.

Žurnalas „Forbes“ atkreipia dėmesį, kad viduriniam sluoksniui – smulkiesiems verslininkams, namų priemiestyje savininkams, ūkininkams arba statybų sektoriaus darbuotojams gresia pavojus. „Kažkada tai buvo dominuojanti JAV klasė. Susižavėjimas ja išaugo po Antrojo pasaulinio karo, kai vidurinės klasės pajamos JAV augo dvigubai. Dabar ši klasė akivaizdžiai smunka“, – pastebi analitikai.

Per keturis dešimtmečius 10 procentinių punktų – nuo 61 iki 51 proc. sumažėjo žmonių, kurie uždirba nuo dviejų trečdalių vidutinių nacionalinių pajamų iki dvigubo jų dydžio. Be to, 60 proc. vidurinio sluoksnio atstovų uždarbis 1970 m. sudarė 53 proc. nacionalinio pyrago, o dabar – jau tik 45 proc.

Europos vidutiniokams – dar mažesni reikalavimai

Su nedidelio ir niekaip neišaugančio vidurinio sluoksnio problema susiduria ne vien JAV, bet ir nemaža dalis Europos valstybių. Prasidėjus 2008-ųjų krizei dalis valstybių prabilo apie masinį žmonių, anksčiau priklausiusių viduriniam sluoksniui, nedarbą ir skurdo riziką. Ypač skaudžiai tai pajuto labiausiai krizės paveiktos šalys – Portugalija, Ispanija, Graikija.

Tačiau ir turtingose Europos šalyse kalbama apie būtinybę stiprinti ir auginti vidurinį visuomenės sluoksnį. Tiesa, čia, kitaip nei Amerikoje, jį apibrėžia ne įsigytas nekilnojamasis turtas ar metinės pajamos. Eu­ro­pos Są­jun­gos sta­tis­ti­kos agen­tū­ra nustatė, kad na­mų ūkis pa­ti­ria ne­pri­tek­lių, jei ne­ga­li sau leis­ti ke­tu­rių iš de­vy­nių pre­kių ir pa­slau­gų ka­te­go­ri­jų, tarp ku­rių įvar­di­ja­mos ga­li­my­bės lai­ku mo­kė­ti nuo­mą ir ko­mu­na­li­nius mo­kes­čius, pa­lai­ky­ti adek­va­čią ši­lu­mą na­muo­se, kas ant­rą die­ną val­gy­ti mė­sos ar­ba žu­vies, bent vie­ną sa­vai­tę per me­tus ato­sto­gau­ti ne na­muo­se, tu­rė­ti spal­vo­tą­jį te­le­vi­zo­rių, skal­bi­mo ma­ši­ną, au­to­mo­bi­lį ir te­le­fo­ną.

Didžiosios Britanijos darbo ir pensijų departamento tyrimas atskleidė, kad apie 6 proc. namų ūkių, priklausančių vidutinių pajamų kategorijai, neturi lėšų vaikus kartą per mėnesį leisti į baseiną, 9 proc. turi per mažai kambarių, kad vyresnius nei dešimties metų skirtingų lyčių vaikus galėtų apgyvendinti atskiruose kambariuose, o beveik ketvirtis neturi lėšų su šeima savaitei išvykti atostogauti. Profesinių sąjungų kongreso apklausos rodo, kad beveik 40 proc. žmonių iš tos pačios vidutinių pajamų kategorijos nerimauja dėl savo darbo perspektyvų – toks pat procentas kaip ir tarp gaunančiųjų pačias mažiausias pajamas.

Žinoma, kiekvienoje valstybėje egzistuoja individualus supratimas, kas yra vdurinio sluoksnio atstovai. Šiau­lių uni­ver­si­te­to pro­fesorė dr. Dai­va Ber­žins­kie­nė Lietuvos vidurinio sluoksnio atstovais laikytų tuos, kurie per mėnesį uždirba nuo 5 tūkst. Lt (1450 Eur) neatskaičius mokesčių.

Egzistuoja netgi pasaulinio vidurinio sluoksnio apibrėžimas. Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija nurodo, kad viduriniam visuomenės sluoksniui pasauliniu mastu priklauso žmonės, per dieną išleidžiantys nuo 10 iki 100 JAV dolerių. Šiuo atveju žemutinė išlaidų riba apskaičiuota pagal skurdo ribą Portugalijoje ir Italijoje, o viršutinė riba – tai dvigubai daugiau, nei per dieną uždirba vidutines pajamas gaunantis Liuksemburgo gyventojas.

Pagal šį apibrėžimą visame pasaulyje gyvena daugiau nei 1,8 mlrd. vidurinio sluoksnio atstovų. Daugiausiai jų, 36 proc., arba 664 mln., yra europiečiai, 28 proc. gyvena Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, o Šiaurės Amerikoje tokių yra vos 18 proc.

Blogiausia tai, kad vidurinis visuomenės sluoksnis tiek Europoje, tiek Šiaurės Amerikoje ir toliau mažės, ir 2030-aisiais atitinkamai sudarys 14 ir 7 proc. O Azijoje po poros dešimtmečių vidurinis sluoksnis sudarys net 66 proc.

Svarbiausi rinkėjai

Nors visuotinai sutariama, kad būtent stiprus vidurinis sluoksnis garantuoja valstybės stabilumą ir ekonominį augimą, analitikai atkreipia dėmesį, jog politikų rūpinimasis viduriniu sluoksniu ypač sustiprėja artėjant rinkimams, nes tai bene svarbiausia rinkėjų grupė, paprastai lemianti rinkimų baigtį.

Vidurinio sluoksnio atstovai pasižymi polinkiu balsuoti tai už vienus, tai už kitus kandidatus – jie yra nepastoviausi iš visų socialinių grupių ir labiausiai linkę ieškoti sau tinkamų politikų.

Savaitraštis „The Economist“ atkreipia dėmesį, kad gali skirtis oficialus vidurinio sluoksnio apibrėžimas ir tarp rinkėjų bei politikų vyraujantis suvokimas. Mat jau minėtoje Didžiojoje Britanijoje „vidurine klase“ pastaruoju metu vis dažniau pradėta vadinti žmones, kurie gyvena gana pasiturimai – tokioje šeimoje pajamos gali siekti iki 115 tūkst., skaičiuojant eurais, per metus, nors oficialiai vidurinio sluoksnio atstovais laikomi žmonės, uždirbantys apie 25 tūkst. eurų.

Tokiu neatitikimu neretai naudojasi politikai. Tie, kurie palaiko paveldėjimo mokesčio mažinimą, teigia, kad nuo jo esą kenčia vidurinis sluoksnis. Bet jis taikomas tik 325 tūkst. svarų ir daugiau kainuojančiam paveldėtam turtui, o tai net 100 tūkst. svarų daugiau už vidutinio namo kainą. Be to, teigiama, kad 40 proc. pajamų mokesčio tarifas irgi juos veikia, nors iš tiesų šis tarifas Didžiojoje Britanijoje taikomas tik 3,8 mln. pajamų mokesčio mokėtojų iš 31,7 milijono.

Ištrauka iš B.Obamos kalbos:

„Šiuo metu, augant ekonomikai, mažėjant deficitui, atsigaunant pramonei ir didėjant energijos produkcijai, mes pakilome iš recesijos ir dabar turime galimybę pasirinkti savo ateitį laisviau nei bet kuri kita šalis Žemėje. Dabar mes spręsime, kuo norime tapti per ateinančius 15 metų ir per būsimus dešimtmečius. Ar mes tenkinsimės ekonomika, kai tik keliems iš mūsų fantastiškai sekasi? Ar mes pasirinksime ekonomiką, kuri didina pajamas ir suteikia galimybių tiems, kurie stengiasi?

Vidurinės klasės ekonomika veikia. (…) Tai idėja, kad ši šalis geriausiai laikosi tada, kai kiekvienas turi galimybių, kiekvienas atlieka savo dalį ir kiekvienas žaidžia pagal tas pačias taisykles.“

AFP

JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) antradienio vakarą Baltuosiuose rūmuose Vašingtone Vokietijos kanclerei Angelai Merkel (Angela Merkel) įteikė Laisvės medalį – aukščiausią JAV civilinį apdovanojimą.

Savo kalboje jis pavadino A. Merkel “laisvės triumfo simboliu”, nes ji yra pirmoji rytų vokietė, kaip kanclerė tarnaujanti suvienytai Vokietijai. Be to, anot B. Obamos, ji įėjo į istoriją, tapdama pirmąja Vokietijos vyriausybės vadove moterimi.

“Aš negalėjau įsivaizduoti, kad kada nors Baltųjų rūmų Rožių sodelyje iš Amerikos prezidento priimsiu Laisvės medalį, – sakė A. Merkel, turėdama omenyje, jog yra gimusi DDR. – Ir patikėkite, šis apdovanojimas yra tikrai labai jaudinantis momentas”.

Kreipdamasi į B. Obamą, A. Merkel pareiškė: “Jūs esate tvirtų įsitikinimų žmogus. Savo aistra ir geros ateities vizijomis jūs jaudinate žmones ir Vokietijoje”. Laisvės medalis yra puikios Vokietijos ir Amerikos partnerystės simbolis, pabrėžė ji.

Jau per prieš tai vykusį valstybinį banketą, skirtą kanclerei ir jos aukšto rango delegacijai, B. Obama apdovanojimą A. Merkel pagrindė jos laisvės siekiu ir pasirengimu ardyti barjerus.

Per B. Obamos kadenciją iki šiol valstybinis banketas Vašingtone buvo surengtas tik Kinijos, Indijos ir Meksikos prezidentams. A. Merkel per prieš tai vykusį susitikimą su prezidentu pavadino JAV geriausiu Vokietijos ir Europos partneriu.

JAV Laisvės medalis, toks koks yra dabar, nuo 1963-iųjų įteikiamas žmonėms, daug prisidėjusiems “prie JAV saugumo ar nacionalinių interesų, pasaulio taikos ir kultūrinių ar kitų svarbių viešų reikalų”

AFP

JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel savo susitikimo Vašingtone pradžioje pabrėžė transatlantinės partnerystės svarbą. B. Obama pavadino Vokietiją “viena svarbiausių mūsų sąjungininkių”. A. Merkel savo ruožtu pabrėžė, kad Vokietija pasaulyje neturi geresnio partnerio kaip JAV, praneša agentūra AFP.

A. Merkel garbei antradienio rytą buvo surengta oficiali sutikimo ceremonija. B. Obama su žmona Mišele (Michelle) pasitiko kanclerę Baltųjų rūmų sode. Viešnios garbei nuaidėjo 19 saliuto salvių.

Po to A. Merkel ir B. Obama tęsė pokalbius Ovaliniame kabinete.

Savo sveikinimo kalboje JAV prezidentas pabrėžė, kad, nepaisant didėjančios besivystančių šalių reikšmės, Vašingtono santykiai su Vokietija yra “svarbesni nei kada nors anksčiau”. Jie esą yra be galo svarbūs saugumo užtikrinimui ir gerovei visame pasaulyje.

A. Merkel padėkojo B. Obamai už puikų sutikimą. Ji pareiškė, kad Vokietija ir Europa neturi geresnio partnerio kaip JAV.

Berlyno ir Vašingtono santykiai pastaruoju metu nebuvo labai geri. Pirmiausiai sprendimas dėl karinės intervencijos Libijoje ir Vokietijos susilaikymas Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje sukėlė susierzinimą abiejose Atlanto pusėse. Tačiau Vokietijos užsienio reikalų ministras Gidas Vestervelė (Guido Westerwelle) Vašingtone pabrėžė, kad tokie nuomonių skirtumai negali pakenkti partnerystei su JAV.

B. Obama ir A. Merkel jau pirmadienio vakarą kartu vakarieniavo viename Vašingtono restorane. Vokietijos delegacijos šaltinių duomenimis, čia buvo kalbama tarptautinėmis temomis.

Antradienio vakarą A. Merkel bus įteikta Laisvės medalis – aukščiausias civilinis JAV apdovanojimas. 

REUTERS

Pirmaujantis respublikonų kandidatas į JAV prezidento postą, multimilijonierius, buvęs Masačusetso valstijos gubernatorius Mitas Romnis (Mitt Romney) pradėjo rinkimų kampaniją.

M. Romnis sako, kad dabartinis prezidentas “Barakas Obama (Barack Obama) apvylė Ameriką”, nes neapsaugojo darbo vietų ir išleido per daug pinigų.

“Nuo pirmos darbo dienos mano pagrindinė užduotis bus užtikrinti, kad Amerika ir vėl pirmautų pagal naujų darbo vietų kūrimą”, – sakė M. Romnis.

Ekonomika yra silpnoji B. Obamos sritis, bet apklausos rodo, kad jis pirmauja prieš visus potencialius respublikonų kandidatus. Žinoma respublikonų atstovė, buvusi Aliaskos gubernatorė Sara Peilin (Sarah Palin), kai kurių apklausų duomenimis, nedaug atsilieka nuo M. Romnio. Svarstoma, kad ji gali bandyti tapti respublikonų kandidate į prezidentus.

M. Romnis turi nugalėti vasarį vyksiančius išankstinius rinkimus Naujojo Hampšyro valstijoje, kad užsitikrintų savo poziciją kaip respublikonų partijos kandidatas 2012-ųjų lapkritį vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Scanpix

D.Grybauskaitei labiausiai rūpėjo su B.Obama pasikalbėti apie NATO priešraketinės gynybos planus

Baracko Obamos vizitas Europoje atskleidė besikeičiančią JAV poziciją Senojo žemyno atžvilgiu.

Penktadienį JAV prezidentas Barackas Obama po vizito Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje atskrido į Varšuvą susitikti su dvidešimties Vidurio Europos šalių vadovais, tarp kurių buvo ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Formaliai visų šių susitikimų tikslas – tartis, kaip Senojo žemyno transformacijos patirtis gali būti panaudota demokratiniams pokyčiams Šiaurės Afrikoje skatinti.

Tačiau jei kalbėsime apie Lietuvą, svarbiausia čia, matyt, yra būtent pats tarimasis, o ne tai, dėl ko tariamasi. Reikšminga jau vien tai, kad vizito Varšuvoje metu numatytas ir trišalis Lietuvos, Latvijos bei Estijos prezidentų susitikimas – pirmas toks nuo B.Obamos inauguracijos.

Priminsime, kad vienas D.Grybauskaitės susitikimas su JAV vadovu neįvyko pernai balandį Prahoje. Iškart po sutarties su Rusija dėl ginkluotės mažinimo B.Obama tuomet pakvietė Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rumunijos vadovus bei Čekijos, Lenkijos, Bulgarijos, Kroatijos, Vengrijos, Slovakijos ir Slovėnijos premjerus į oficialius pietus Prahoje. Tačiau mūsų šalies prezidentė pareiškė atvirą nepritarimą ginkluotės mažinimo planui, kuris esą taps grėsme Lietuvos saugumui, ir šokiravo kitus pakviestuosius atsisakymu dalyvauti priėmime.

Šį kartą ji sutiko dalyvauti. Galima suprasti, kad jos sutikimas reiškia, jog prezidentė priėmė diplomatines žaidimo taisykles ir nusprendė vengti provokuojančių pasisakymų JAV politikos atžvilgiu. Matyt, iš dalies dėl to, kad šįkart susitikime su B.Obama D.Grybauskaitei buvo svarbu ne sukritikuoti JAV poziciją, o išdėstyti Lietuvos lūkesčius dėl priešraketinės gynybos skydo.

“Varšuvoje kelsiu klausimus, kurie ypač aktualūs Lietuvai ir kitoms NATO pasienyje esančioms šalims. Mes siekiame, kad priešraketinė NATO gynybos sistema, dėl kurios susitarėme pernai Lisabonoje, apimtų ne dalį, o visas Aljanso šalis”, – dar susitikimo išvakarėse teigė D.Grybauskaitė.

Šią poziciją remia ir Lenkija. Tiesa, jai šis klausimas ne pats svarbiausias. Mūsų kaimynei labiausiai rūpi energetinis saugumas, kurio labui Lenkija siūlo koncentruotis į dujotiekių tiesimą, ir šiuo klausimu yra pasirengusi itin glaudžiai bendradarbiauti su JAV. “Energetika yra Lenkijos ir JAV santykių ašis”, – teigia JAV ambasadorius Lenkijoje Lee Feinsteinas.

Priminsime, jog neseniai JAV atlikta studija rodo, kad Lenkijoje gali būti 5,3 trilijono kubinių metrų skalūninių dujų, o jų užtekti turėtų net 300 metų. Su tokiais ištekliais Lenkija tampa itin įdomi JAV, ir atvirkščiai – turint omenyje tai, kad JAV yra didžiausia gamtinių dujų gavybos šalis pasaulyje ir dėl to rinkai diktuoja savo kainas bei sąlygas, Lenkija ieškos būdų iš to ir pati išlošti.

Atšyla santykiai su visa Europa

Vis dėlto B.Obamos vizitas svarbus ne tik Lietuvai ar Lenkijai, bet ir kitoms Europos šalims.

Analitikas Aage Myhre šį B.Obamos vizitą vadina “atsigręžimu į senus bičiulius”. Atrodo, kad JAV iš tiesų prireikė Europos paramos – perversmai Šiaurės Afrikoje, karinė misija Libijoje, į aklavietę patekęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir visų kritikuojamas karas Afganistane verčia JAV nebesielgti taip arogantiškai kaip anksčiau ir kreiptis į Europos vadovus patarimų bei pagalbos.

Iš esmės galima įžvelgti ir tikslą nusimesti truputį atsakomybės už nelabai sėkmingus geopolitinius procesus, o sprendžiant krizę Šiaurės Afrikoje dalį “užduočių” pavesti Europai. Juolab kad JAV tai reikštų ir mažesnę finansinę naštą, kurios dalį galėtų prisiimti Europa.

Strateginių ir tarptautinių studijų Europos programos vadovė Heather Conley pabrėžia, kad ypač svarbus B.Obamos viešnagės Europoje akcentas – ir JAV bei Didžiosios Britanijos santykių sustiprinimas. Atrodo, kad šios dvi šalys po Irako ir Afganistano nesėkmių bei išsiskyrusių pozicijų finansų krizės laikotarpiu vėl darbuosis petys petin.

Per privačius susitikimus praėjusią savaitę B.Obama ir Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas suglaudę galvas aiškinosi, kaip galėtų artimiau bendradarbiauti tuose pačiuose karštuosiuose taškuose – Afganistane ar Libijoje, taip pat drauge kovoti su terorizmu ir siekti didesnio pasaulinio finansinio stabilumo.

Beje, ne visos Europos šalys pasinaudojo proga aptarti joms svarbius reikalus su B.Obama. Tarkime, į viršūnių susitikimą neatvyko Serbijos prezidentas, kuris boikotavo susitikimą dėl to, kad jame dalyvavo Kosovo vadovas. Į renginį atsisakė atvykti ir Rumunijos prezidentas.

Scanpix

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) sekmadienį pagerbdamas vieno iš didžiausių tornadų per visą šalies istoriją aukas pažadėjo nuniokotam Misūrio valstijos Džoplino miestui, kad bus drauge su juo visą atstatymo kelią.

“Niekur nesitrauksime”, – salė B. Obama per atminimo ceremoniją Misūrio pietiniame valstijos universitete.

“Būsime drauge su jumis kiekviename šio kelio žingsnyje, – sakė prezidentas, kurio žodžius palydėjo garsūs plojimai. – Kamerų gali nelikti. Dėmesys gali nukrypti kitur. Bet mes būsime drauge su jumis visą kelią, kol Džoplinas bus atstatytas ir ši bendruomenė atsigaus”.

Galingas tornadas, kuris šiame 50 tūkst. gyventojų turinčiame mieste nusinešė 142 žmonių gyvybes, buvo vienas smarkiausių šalies istorijoje.

Pareigūnai sekmadienį vėlai vakare pranešė, kad dar mažiausiai 43 žmonės vis dar laikomi dingusiais be žinios. Anksčiau skelbta, kad dingusiųjų per stichinę nelaimę sąrašą sudaro net 232 žmonės.

Anksčiau sekmadienį prezidento automobilių kortežas pravažiavo pro kai kuriuos labiausiai nuniokotus miesto rajonus. Keliose vietose B. Obama su Misūrio gubernatoriumi Jay Nixonu (Džėjumi Niksonu) sustojo pasikalbėti su vietos gyventojais, daugelis kurių neteko savo namų, kai miestą užgriuvo tornadas, kurio vėjų greitis siekė 300 kilometrų per valandą.

Apžiūrėjęs sugriovimų mastą B. Obama šią stichinę nelaimę pavadino “nacionaline tragedija” ir pažadėjo, jog bus duotas “nacionalinis atsakas”.

Kalbėdamas atminimo ceremonijoje prezidentas priminė apie kelis didvyriškumo atvejus, tarp jų vietos picerijos pamainos vadybininko Christopherio Lucaso (Kristoferio Lukaso) istoriją.

Šis dviejų vaikų tėvas priartėjus tornadui nepasimetė ir paragino žmones, darbuotojus ir lankytojus, skubiai pasislėpti picerijos šaldymo patalpoje. Patalpos durys iš vidaus neužsidarė, todėl Ch. Lucasas surado virvę ir pasinaudodamas ja uždarė šaldymo patalpą iš išorės.

“Jis užrišo elastingą virvę prie durų rankenos, kitą jos galą apvyniojo aplink savo ranką ir įtempęs visas jėgas laikė duris uždarytas, – sakė B. Obama. – Christopheris laikė jas, kol galėjo. Kol neįtikėtina audros galia nubloškė jį”.

Prezidentas, kuris vos prieš mėnesį lankėsi viesulų nusiaubtoje Alabamoje, atvyko į Džopliną savo akimis pamatyti nuniokojimo mastą, kurį jis pavadino “veriančiu širdį”. Pasak B. Obamos, akivaizdu, kad reikės ne vienų metų viską atstatyti.

Praėjus daugiau nei savaitei po stichinės nelaimės Džopline, kur tornadas paliko po savęs dešimties kilometrų ilgio ir vieno kilometro pločio sugriovimų ruožą, tarp griuvėsių tebeieškoma dingusių žmonių.

Praėjusio sekmadienio vakarą Džopliną siaubęs milžiniškas sūkurys yra daugiausiai aukų pareikalavęs viesulas Jungtinėse Valstijose nuo pat šiuolaikinių įrašų darymo pradžios 1950 metais.

REUTERS

Vidurio Europos lyderių susitikime Varšuvoje Lietuvos vadovė D. Grybauskaitė susitiko su JAV prezidentu B. Obama. Šalių lyderiai aptarė vieną svarbiausių Lietuvai klausimų – NATO poziciją gynybos klausimais.

„Varšuvoje B. Obama pasižadėjo ginti Lietuvą“ skelbia „Respublika“. Dienraštyje teigiama, kad „Prezidentė Dalia Grybauskaitė išgirdo Jungtinių Valstijų vadovo Barako Obamos (Barack Obama) patikinimą dėl NATO pasirengimo ginti savo nares, nesidalijant šios atsakomybės su Rusija.

Šalies vadovė Varšuvoje priminė NATO viršūnių susitikime Lisabonoje išsakytą JAV poziciją, kad NATO yra atvira ir turi būti pasitikėjimas ir bendradarbiavimas keičiantis informacija tarp aljanso ir Rusijos, tačiau NATO gins savo nares. „O Rusija gins save ir kitokių variantų būti negali“, – teigė D. Grybauskaitė.

Lietuvos valstybės vadovė pabrėžė, kad Baltijos šalims labai svarbi JAV nuosekli pozicija nusiginklavimo, europinio saugumo, priešraketinės gynybos klausimais.“

„Vilniaus diena“ priduria, kad Lietuvą saugos tik NATO. Dienraštis skelbia – „Buvo labai svarbu sužinoti, ar tikrai išlieka nuosekli, ta pati JAV pozicija, kokia buvo išsakyta Lisabonoje, kad NATO dengs ir gins NATO šalis, ir to nedarys niekas kitas jokiu kitokiu bendradarbiavimo variantu“, – kalbėjo Prezidentė.

„B. Obama dar kartą patvirtino, kad apie tai buvo kalbėta su ponu D. Medvedevu Prancūzijoje per G 8 susitikimą“, – pasakojo Lietuvos vadovė.

Ji pridūrė neseniai gavusi Rusijos prezidento laišką, kuriame kalbama būtent apie PRG, bendradarbiavimo su NATO perspektyvas ir Lietuvos poziciją šiuo klausimu.

„Į tą laišką aš atsakiau. Laiškas buvo kviečiantis ir primenantis apie tai, kad Lisabonoje NATO ir Rusija nutarė bendradarbiauti PRG srityje, keistis informacija, kurti pasitikėjimo priemones“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

„Labai mandagiai atsakiau, kad šis susitarimas išlieka. Lygiai kaip ir Rusijos prezidento laiške – gana bendrai, kad mes atviri ir norėtume, kad galėtume pasitikėti Rusija, ir Rusija galėtų pasitikėti NATO“, – sakė Prezidentė.“

„Lietuvos žinios“ rašo, kad D. Grybauskaitė šalių susitikime pasinaudojo proga ir pakvietė JAV vadovą į Lietuvoje vyksiantį Europos krepšinio čempionatą. Dienraštyje rašoma: „Asmeniškai kalbėjau su JAV prezidentu. Prisiminėme NATO viršūnių susitikimą Lisabonoje ir esminį B. Obamos indėlį priimant Lietuvai palankius sprendimus dėl priešraketinės gynybos tvirtinant Aljanso strategiją. Pakviečiau atvykti ir į Europos krepšinio čempionato finalą, jei tik turės laiko, nes JAV prezidentas prisipažino esąs didelis šio sporto aistruolis”, – teigė D. Grybauskaitė.“

Tačiau „Lietuvos rytas” teigia, kad Varšuvoje buvo ne tik šypsenų, mat pirmasis pokomunistinės Lenkijos prezidentas ir Nobelio Taikos premijos laureatas Lechas Walęsa atsisakė susitikti su B. Obama.

Dienraštis teigia, kad „L. Walęsa buvo kviečiamas dalyvauti B. Obamos pokalbyje su Lenkijos politinių partijų lyderiais bei demokratinių permainų pradininkais. Tačiau politikas atmetė šį pasiūlymą ir pareiškė, kad jo „nedomina pozavimas bendroms nuotraukoms”, ir išvyko į susitikimą Italijoje.

Vietos apžvalgininkai tokį L. Walęsos sprendimą aiškino garbės troškimu. Jie priminė, kad B. Obamos pirmtakai per vizitus Lenkijoje su šiuo politiku susitikdavo asmeniškai.”

„Lietuvos rytas“ priduria, kad „Nors ir nesulaukęs L. Walęsos, B. Obama Varšuvoje negalėjo skųstis dėmesiu. Lenkai netgi juokauja, kad JAV prezidento viešnagė padėjo užglaistyti bene didžiausią vietos politinį konfliktą. Mat į B. Obamos susitikimą su politinių partijų lyderiais atvyko opozicijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis.

„Lietuvos žinios“ praneša, kad „JAV prezidentas pagyrė Lenkijos ekonomikos augimą ir paramą demokratiniams judėjimams Šiaurės Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose. Tačiau kur kas svarbesnė lenkams buvo jo pozicija dėl JAV priešraketinės gynybos skydo dislokavimo Lenkijoje ir santykių su Rusija. B. Obama pareiškė, kad padėdamas į lentyną pirmtako planą dislokuoti Lenkijoje šio skydo elementus jis nepastato į pavojų Lenkijos ir viso regiono.

Per bendrą spaudos konferenciją su premjeru Donaldu Tusku B. Obama vadino Lenkiją “viena artimiausių ir stipriausių mūsų sąjungininkių bei lyderių Europoje” ir “gyvu pavyzdžiu, ką įmanoma nuveikti, kai šalys rimtai imasi reformų”.

Tačiau „Lietuvos rytas“ teigia, kad „B. Obamos vizitą Lenkijos apžvalgininkai vertina dviprasmiškai. Esą B. Obama apsiribojo pagyromis Lenkijos demokratinėms permainoms ir sugebėjimui atsilaikyti prieš ekonominę krizę bei pažadais plėtoti politinį, karinį ir ekonominį bendradarbiavimą. Tačiau jis neatvežė jokių konkrečių sutarčių.

Tiesa, B. Obamai baigus vizitą Lenkijoje, Baltieji rūmai paskelbė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos 2013 metais planuoja šioje šalyje dislokuoti naikintuvų F-16 arba karinio transporto C-130 lėktuvų dalinį. Bet šie planai vis dar nekonkretūs. Be to, tai – jau ir nebe naujiena.”

Scanpix

JAV prezidentas Barakas Obama penktadienį pirmąkart atvyko į Lenkiją ir susitiko su buvusių komunistinių šalių lyderiais tartis, kaip du dešimtmečius šiame regione vykdytų reformų patirtis galėtų padėti “Arabų pavasariui”.

B.Obama, susitikęs su 20 Vidurio Europos valstybių vadovų per darbinę vakarienę, sakė, kad šalys, anksčiau gyvenusios už Geležinės uždangos, galėtų būti pavyzdžiu arabų valstybėms.

“Pasisėmėme daug įkvėpimo iš laisvės sužydėjimo ir ekonomikos augimo šiame regione ir esame tikri, jog tai tęsis”, – B.Obama sakė žurnalistams prieš vakarienę.

Jis taip pat pabrėžė, kad Vašingtonas suinteresuotas demokratijos ir laisvosios rinko stiprinimu Rytų ir Vidurio Europos regiono šalyse, kurios tebėra svarbios partnerės.

Anksčiau Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis sakė, kad svarbiausias klausimas yra šis: “Kaip galime paremti demokratinius pokyčius mūsų regione ir už jo ribų, Europos Sąjungos kaimynystėje į rytus ir į pietus?”

Europos komunistiniai režimai subyrėjo 1989-1991 metais, o daugumoje šio regiono šalių įsitvirtino demokratija ir laisvoji rinka.

Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas sakė, jog tokiems pokyčiams būtina atidžiai vadovauti, nes “vien politikos pakeistimo nepakanka, kad būtų iškovota pergalė prieš autoritarinius arba totalitarinius režimus bei pasiekta demokratija.”

Jis pridūrė, kad pavyzdys galėtų būti Baltarusija, nuo 1994 metų vadovaujama autoritarinio prezidento Aleksandro Lukašenkos, kurio režimo griežti veiksmai prieš opozicijos lyderius išprovokavo Vakarų šalių pasmerkimus, o Vašingtonas pagrasino naujomis sankcijomis.

T.H.Ilvesas sakė, kad “sėkmingosios postkomunistinės šalys turėtų jaustis įsipareigojusios padėti” Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų valstybėms, kurios atsikrato savo “stagnacijos apimtų ir autoritarinių režimų”.

JAV Nacionalinio saugumo tarybos direktorė Europos reikalams Elizabet Šervud-Rendol pabrėžė, kad reformas vykdančios postkomunistinės šalys gali atlikti svarbų vaidmenį kituose regionuose.

“Viena iš mūsų administracijos temų yra ta, jog šalys, kurios žengė demokratijos link baigiantis Šaltajam karui, turi daug patirties, kuria galėtų pasidalyti su šalimis, dar neatlikusiomis šio perėjimo”, – sakė ji.

1989 metais Lenkija tapo pirmąja komunistinio režimo atsikračiusia Sovietų Sąjungos įtakos zonos šalimi, ir ši transformacija be kraujo praliejimo buvo pasiekta derybomis tarp režimo ir demokratinio judėjimo “Solidarumas”, kuriam vadovavo Lechas Walesa (Lechas Valensa).

Šie įvykiai sukėlė griūvančių domino kaladėlių efektą, ir visas blokas subyrėjo iki 1991 metų pabaigos.

Nuo 1999 metų daug postkomunistinių šalių įstojo į NATO, o nuo 2004 metų – į Europos Sąjungą.

Lenkija nuo liepos šešiems mėnesiams perims pirmininkavimą ES; Varšuva akcentuoja, kad Vidurio Europos regione sukaupta patirtimi galima pasidalyti su kitomis demokratijos siekiančiomis šalimis, ypač Egiptu ir Tunisu.

“Lenkija tapo lydere padedant šalims, tokioms kaip Tunisas, siekiančioms kurti naujas demokratines institucijas ir procesus”, – nurodė E.Sherwood-Randall.

L.Walesa jau apsilankė Tunise pasidalyti savo patirtimi, kaip jam pavyko atvesti Lenkiją prie perėjimuo nuo komunizmo į demokratiją, nepraliejant kraujo.

Prieš dvi savaites Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis tapo pirmuoju ES ministru, susitikusiu su Libijos sukilėlių lyderiais jų tvirtovėje Bengazyje.

Varšuvoje vykusiame 17-ajame Vidurio Europos valstybių vadovų susitikime taip pat dalyvavo Albanijos, Austrijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Bulgarijos, Kroatijos, Čekijos, Estijos, Vokietijos, Vengrijos, Italijos, Kosovo, Lietuvos, Makedonijos, Moldovos, Juodkalnijos, Slovėnijos, Slovakijos ir Ukrainos prezidentai.

B.Obama, kuris penktadienį atvyko į Lenkijos sostinę, baigdamas savo kelionę po keturias Europos šalis, pagerbė žydus, kovojusius ir žuvusius per 1943 metų Varšuvos geto sukilimą prieš nacius. JAV vadovas padėjo vainiką prie įspūdingo paminklo šiems įvykiams atminti.

Jis taip pat pažadėjo grįžti į Varšuvą 2013 metais su savo dukromis, kai šiame mieste bus atidaromas Lenkijos žydų istorijos muziejus.

Anksčiau penktadienį Nobelio taikos premijos laureatas L.Walesa atsisakė kvietimo susitikti su B.Obama, kuris taip pat pelnė šį apdovanojimą 2009 metais.

Planuota, kad buvęs “Solidarumo” vadovas kartu su kitais svarbiais Lenkijos demokratinių pokyčių veikėjais susitiks su B.Obama šeštadienį, tačiau jis atsisakė, pareiškęs, jog toks “susitikimas tebūtų proga nusifotografuoti”, tačiau neturėtų jokio gilesnio turinio.

“Tikiu, kad vieną dieną susitiksiu su Obama, tačiau ne šį kartą”, – sakė L.Walesa, pridūręs, kad linki JAV prezidentui “viso, kas geriausia, tačiau kai kada susitikti tiesiog nepavyksta”.

Šeštadienį B.Obama dalyvaus derybose su B.Komorowskiu ir Lenkijos premjeru Donaldu Tusku dėl bendradarbiavimo kariniame ir energetikos sektoriuose, kuriose ypač didelis dėmesys bus skiriamas JAV indėliui žvalgant skalūnų dujų išteklius Lenkijoje.

BFL

JAV prezidentas B. Obama vakar dalyvavo Didžiojo aštuoneto susitikime, o šiandien vyks į Varšuvą, kur susitiks ir su D. Grybauskaite.

„Lietuvos žinios“ rašo: „Po praėjusio aštuonių įtakingiausių pasaulio valstybių vadovų susitikimo Kanadoje Prancūzija pranašavo, kad gegužės 26-27 dienomis pagrindinė diskusijų tema Dovilio kurorte bus interneto revoliucija. Tačiau taip neatsitiko. Netikėtai pasaulį sudrebino revoliucijos Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje bei avarija Japonijos Fukušimos atominėje jėgainėje. Todėl Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy nutarė, kad Didžiojo aštuoneto nariai daugiausia dėmesio turi skirti „arabų pavasariui“, t. y. Tunise ir Egipte nuverstiems autokratiniams režimams aptarti, taip pat nuspręsti, ką daryti dėl NATO palaikomų Libijos sukilėlių, kurie kaunasi su diktatoriaus Muammaro Gaddafi pajėgomis, bei kaip apsaugoti Sirijos protestuotojus nuo vyriausybės represijų.

Šiandien Dovilyje turėtų būti pristatyta ir partnerystės sutartis su Tunisu bei Egiptu. „Demokratiškai išrinktos vyriausybės turi pasakyti mums, ko jos nori“, – pabrėžė vienas Eliziejaus rūmų pareigūnas, įžvelgiantis palankią galimybę atgaivinti įstrigusį Viduržemio sąjungos projektą, apie kurį N.Sarkozy iškilmingai paskelbė 2008 metais. Savo ruožtu Vokietijos kanclerė Angela Merkel pagalbą sukilusioms arabų šalims pavadino „Didžiojo aštuoneto pareiga“. Nuošalyje neliko ir JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton bei Iždo sekretorius Timothy Geithneris. Savo laiške jie parašė: „Esame labai suinteresuoti, kad permainos Egipte ir Tunise taptų pavyzdžiu visam regionui, kitaip atsiradusi galimybė bus prarasta.“

Dienraštis primena, kad „Tęsdamas kelionę po Europą šiandien JAV prezidentas iš Prancūzijos atskris dviejų dienų vizito į Lenkiją. Varšuvoje B. Obama susitiks su kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovais, tarp jų ir D. Grybauskaite. Prieš metus Lietuvos prezidentė atsisakė tai padaryti Prahoje, kur taip pat vyko Rytų ir Vidurio Europos vadovų susitikimas su JAV lyderiu. Tuomet D. Grybauskaitė aiškino nenorinti jame dalyvauti, nes JAV ir Rusijos nusiginklavimo derybos neatitinka Europos ir Baltijos šalių regiono interesų. Ši kartą ji tikisi konstruktyvaus bendravimo.“

„Lietuvos žinios“ rašo: „Nors Vakarų žiniasklaida nesidomi susitikimu Varšuvoje, B.Obamos vizitas pirmiausia turi išsklaidyti abejones, kad Vašingtonas nepakankamai dėmesio skiria Rytų ir Vidurio Europai. Kaip rašo Lenkijos spauda, Jungtinių Valstijų lyderio vizitas svarbus „politiškai, ekonomiškai ir simboliškai“, nes rodo JAV dėmesį Vidurio Europai, o prezidentas neabejotinai siekia palaikyti gerus santykius su Amerikos sąjungininkais, priklausančiais Europos Sąjungai, ir stengiasi užsitikrinti tolesnę jų paramą Afganistane. Be to, B. Obama mąsto apie būsimus rinkimus – juk išeiviai iš Lenkijos ir kitų Vidurio Europos šalių sudaro ne tokią jau mažą jų dalį.“

„Lietuvos rytas“ skelbia, kad B. Obamos laukia lenkų protestai ir prašymai. Kaip teigia dienraštis, „Varšuvos merija pranešė, kad penktadienį ir šeštadienį mieste viešint JAV prezidentui vyks net 14 demonstracijų ir piketų.

Sostinės merė Hanna Gronkiewicz-Waltz pareiškė, jog pagal įstatymą ji negali uždrausti jokios demonstracijos, jeigu pareiškimas buvo pateiktas laiku.

Didžiausią demonstraciją, kurioje dalyvaus apie dešimt tūkstančių žmonių, planuoja surengti marihuanos legalizavimo šalininkai. Ši demonstracija, kaip ir dar kelios, buvo suplanuota seniai. Jos neturi nieko bendra su B. Obamos vizitu.

Tuo tarpu radikalios kairiosios, pacifistinės ir anarchistinės organizacijos savo piketus suplanavo norėdamos pareikšti nepritarimą JAV vykdomai politikai.

Anarchistai paskelbė, kad protestuotojui, kuris „parodys asmeninę priešpriešą B. Obamai”, padovanos naujus batus arba dėžę ekologiškų kiaušinių. Užuomina – nedviprasmiška: protestuotojai netiesiogiai raginami mėtyti į JAV prezidentą įvairius daiktus.

Tiesa, radikalūs protestuotojai tikriausiai neturės nė mažiausios galimybės įvykdyti savo grasinimų. Mat B. Obama Varšuvos gatvėmis pravažiuos tik automobiliu – su gyventojais jis nebendraus ir viešosiose erdvėse kalbų nesakys.”

REUTERS

Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Valstijų lyderiai trečiadienį susitarė sudaryti naują strateginę tarybą, kuri reguliariai aptartų abiejų šalių ilgalaikę ekonomikos ir saugumo strategiją, sakė pareigūnai.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) ir Londone viešintis JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) susitarė keturis kartus per metus rengti žvalgybos, gynybos ir diplomatinių tarnybų pareigūnų susitikimus šalių strateginiams planams aptarti.

“Tokia komisija padės rasti tikslesnį ir labiau koordinuotą požiūrį analizuojant “virš horizonto” iškilusias problemas, su kuriomis galime susidurti ateityje, taip pat ir tai, kaip šios dienos iššūkiai gali formuoti mūsų ateities sprendimus”, – sakoma Dauning Strito paskelbtame pareiškime.

Tarybai pirmininkaus abiejų šalių nacionalinio saugumo darbuotojai. Keturis kartus per metus vyksiančiuose susitikimuose dalyvaus gynybos, žvalgybos ir užsienio reikalų ministerijų atstovai. Jų nuveiktas darbas bus vertinamas kartą per metus.

Ši iniciatyva yra tik vienas iš šešių bendrų projektų , apie kuriuos buvo pranešta po B.Obamos ir D.Camerono susitikimo Dauning Strite.

Po neoficialaus karo veteranams surengto pikniko Dauning Strito sode abiejų šalių vadovai paskelbė apie naujas specialios paskirties pajėgas, kurios bus įkurtos kaip ilgamečio abiejų šalių ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimo karinėse operacijose pripažinimo išraiška.

Pabrėždami Afganistane tarnaujančių JAV ir britų karių auką B.Obama ir D.Cameronas sakė, kad specialiosios pajėgos bus “kuriamos esamo bendradarbiavimo principu”, o kariškiai ir jų šeimos gaus geriausią aprūpinimą.

Abiejų šalių žemesnio rango gynybos ministrų vadovaujamos tarybos rūpinsis, kaip padėti kariškiams ir jų šeimoms integruotis į vietos bendruomenes, padės jiems sugrįžtant į civilių pasaulį ir rūpinsis, kaip geriau padėti sužeistiesiems.

JAV ir Didžiosios Britanijos vadovai taip pat susitarė gerinti dvišalį bendradarbiavimą mokslo, aukštojo švietimo srityse, drauge skatinti savanorystę ir pilietiškumą, daugiau bendradarbiauti sprendžiant kibernetinės erdvės problemas.

AFP

Trečiadienį vyks JAV prezidento Barako Obamos (Barack Obama) susitikimas su Jungtinės Karalystės premjeru Deividu Kameronu (David Cameron), kuriame bus diskutuojama apie įvykius Afganistane ir Libijoje, praneša BBC.

JAV prezidento paskutinė vizito diena Didžiojoje Britanijoje bus skirta politikos klausimams. NATO operacijos Libijoje, kylanti įtampa Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje bus pagrindinės temos, kurias palies B. Obama susitikime su D. Kameronu. B. Obama taip pat dalyvaus spaudos konferencijoje, kurioje sakys kalbą apie JAV užsienio politiką, po to vyks į parlamentą.

Antradienį B. Obama sakė kalbą Bakingamo rūmuose, kuriuose JAV prezidentą ir jo žmoną priėmė karalienė Elžbieta II (Elizabeth II). B. Obama gyrė Jungtinėms Valstijoms parodytą Jungtinės Karalystės solidarumą.

JAV prezidentas su žmona taip pat susitiko su Kembridžo hercogu ir hercogiene. Po vestuvių princui Viljamui (William) ir jo išrinktajai Keitei Midlton (Kate Middleton) buvo suteikti Kembridžo hercogo ir hercogienės titulai.

Ketvirtadienį B. Obama su D. Kameronu vyks į Didžiojo aštuoneto (G8) šalių atstovų susitikimą, kuris vyks Prancūzijoje. G8 šalių grupei priklauso Prancūzija, Vokietija, JAV, Kanada, Italija, Didžioji Britanija, Japonija ir Rusija.

Scanpix

JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama), sakydamas kalbą apie savo politiką arabų šalyse, pažadėjo Vašingtono paramą regiono valstybėms. Didžiausias JAV prioritetas yra reformų ir demokratinių permainų skatinimas, pabrėžė jis.

“Arabų pavasario” revoliucijas B. Obama pavadino istorine galimybe Jungtinėms Valstijoms. “Mes turime šansą parodyti, kad Amerika gatvės pardavėjo Tunise orumą vertina labiau nei brutalią diktatoriaus valdžią”, – kalbėjo jis ketvirtadienį Vašingtone.

Prezidentas nubrėžė paraleles tarp arabų sukilimų ir JAV gimimo kovoje prieš britų viešpatavimą. Todėl Amerika esą privalo stoti arabų tautų pusėn.

B. Obama savo kalboje užsiminė apie atskirus krizių židinius regione. Libijai jis prognozavo Muamaro el Kadafio (Muammar el Gaddafi) eros pabaigą. Sirijos prezidentą Bašarą el Asadą (Bashar el Assad) B. Obama ragino arba pradėti šalies perėjimą prie demokratijos, arba atiduoti valdžią.

Iš Jemeno prezidento Ali Abdulos Saleho (Ali Abdullah Saleh) JAV lyderis reikalavo įgyvendinti savo pažadą trauktis iš pareigų. O vyriausybė Bahreine, anot jo, turėtų sukurti sąlygas dialogui su opozicija.

Egiptui ir Tunisui, kur liaudis nuvertė valdžią, B. Obama pažadėjo paramą. Egiptui, pavyzdžiui, bus atleista iki milijardo dolerių skolų.

Kalbėdamas apie Artimųjų Rytų konfliktą, prezidentas pažymėjo, kad taikos tarp Izraelio ir palestiniečių paieškos yra skubesnės nei kada nors anksčiau. Padėtis esą yra nepatenkinama, o tarptautinė bendrija pavargusi nuo besitęsiančio sąstingio.

Konkrečiai B. Obama ragino greitai pradėti naujus pokalbius, kuriuose pirmiausiai būtų tariamasi dėl pagrindinių ginčytinų klausimų – sienos tarp Izraelio ir Palestinos ribų bei saugumo reikalų.

Pirmą kartą B. Obama parėmė palestiniečių reikalavimą turėti savo valstybę tose ribose, kurios buvo prieš šešių dienų karą 1967-aisiais. Izraelis, pabrėžė ji, privalo suprasti, kad taikios valstybės pagrindas negali būti “nuolatinė okupacija”.

Kartu jis įspėjo palestiniečių vadovybę dėl vienašališko savo valstybės paskelbimo, padedant Jungtinėms Tautoms.

Palestiniečių vadovybė iš karto po B. Obamos kalbos sukvietė skubų posėdį.

Izraelis savo ruožtu atmetė B. Obamos reikalavimą dėl 1967 metų sienų ribų.