AFP

Praėjus vos savaitei po Malaizijos GP, F-1 pilotai sekmadienį vėl stos į startą. Šiais metais Bahreine bus surengtos dešimtos lenktynės.

Sakhiro trasa varžybų kalendoriuje debiutavo 2004 m., tačiau 2011 m. lenktynės neįvyko dėl politinių neramumų šioje šalyje. Tačiau vėlesniais metais varžybos čia buvo atnaujintos ir šiais metais organizatoriai švęs 10-tąjį jubiliejų. Lenktynės sekmadienį bus surengtos vakare prie dirbtinio apšvietimo.

Maždaug prieš mėnesį komandos Bahreine surengė bandymus, todėl visi šioje trasoje turi naujų taktinių sumanymų, todėl šis savaitgalis turėtų būti labai įdomus ir atsakyti į klausimus, kas geriausiai pasirengęs lenktynėms.

Kalbant apie Bahreino etapą, visas diskusijas ekspertai skirsto į dvi dalis – sportinę ir politinę. Dar nepamirštas incidentas su „Force India“ mechanikais 2012 m., kai šalia jų sprogo „Molotovo kokteilis“. Išsigandę mechanikai net norėjo išvažiuoti iš Bahreino. Vietos valdžia griebėsi gal būt ir per daug radikalių priemonių: trasos perimetrą apjuosė spygliuota viela, aplinkiniai kaimai buvo užblokuoti. Žiūrovams nebuvo malonu žiūrėti į tankus ir ginkluotus pareigūnus.

Kita vertus, specialistai giria organizatorius už tai, kad jie, rengdami trasą, labai greitai suprato F-1 esmę, būtent tai, ko reikia šiuolaikiniams F-1 čempionatams. Jau pirmaisiais varžybų Sakhire metais visi faktoriai buvo sukoncentruoti į visumą, todėl varžybos čia išeidavo įdomios ir įtemptos.

F-1 ekspertas Jamesas Allenas išskiria tik 2010 m. etapą Bahreine, kai buvo pasiūlyta nauja trasos sekcija, tačiau organizatoriai suprato, kad bandymas nesėkmingas ir naujos idėjos atsisakė.

Apskritai, F-1 organizatoriai Artimuosiuose Rytuose turi ilgalaikių ambicijų. Ypač džiugu tai, kad tiek Bahreino, tiek Abu Dabio etapai yra visokeriopai palaikomi vietinių vyriausybių, ko, pavyzdžiui, nepasakysi apie Turkijos ar Pietų Korėjos etapus.

f-1.lt

Bahreinas sužlugdė “užsienio sąmokslą” smogti Persijos įlankos valstybėms, pareiškė karalius Hamadas bin Isa Al Khalifa (Hamadas bin Isa Chalifa), veikiausiai turėdamas galvoje šiitišką Iraną.

Karalius apie sužlugdytą sąmokslą pranešė netrukus po to, kai saugumo pajėgos ėmėsi griežtų priemonių pažaboti šiitų protestuotojus.

Hamadas bin Isa Al Khalifa sakė, jog “trisdešimties, galbūt dvidešimties metų laikotarpiu buvo rezgamas užsienio sąmokslas…”.

“Jei tai būtų pavykę vienoje iš Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybių, tai būtų išplitę”, – sakė karalius, kurio žodžius pirmadienį citavo valstybinė naujienų agentūra.

“Skelbiu, kad šis sąmokslas sužlugdytas”, – sakė karalius, kreipdamasis į karininkus iš bendrų Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybių pajėgų, kurios praėjusią savaitę įžengė į Bahreiną malšinti demokratijos aktyvistų protestų šiitų dominuojamoje, bet sunitų režimo valdomoje karalystėje.

Persų įlankos šalių specialieji daliniai iš Saudo Arabijos įžengė į Bahreiną, kad padėtų pastarosios valdžiai įveikti krizę, kurią sukėlė opozicijos protestai.

Jungtinės Valstijos nedelsdamos perspėjo Persų įlankos šalis gerbti Bahreino žmonių teises.

JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas Tommy Vietoras (Tomis Vytoras) pareiškė, jog Baltiesiems rūmams žinoma, kad specialiosios pajėgos atvyko į Bahreiną ir kad kitos Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo tarybos (GCC) šalys ketina prisidėti.

“Mes raginame GC partneres parodyti santūrumo ir gerbti Bahreino žmonių teises, bei veikti taip, kad dialogas būtų paremtas, o ne pakertamas”, – sakė jis.

JAV pareigūnas paragino visas (konflikto) šalis “nedelsiant priimti pasiūlymą kalbėtis ir užtikrinti, kad vyktų taikus demokratinio perėjimo procesas, patenkinsiąs visus Bahreino piliečius”.

Bahreino valdžia paprašė kaimynių padėti užtikrinti saugumą šalyje. Manoma, kad kaimynių kariuomenė saugos naftos ir dujų versloves, taip pat finansinių organizacijų pastatus.

Saudo Arabijos pajėgoms atvykus į Bahreiną, prisidėti prie šios akcijos pareiškė ketiną ir Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), pranešė JAE užsienio reikalų valstybės ministras Anwaras Gargashas (Anvaras Gargašas).

Įlankos bendradarbiavimo tarybos (GCC) narės, greta Bahreino, JAE ir Saudo Arabijos, yra Kuveitas, Omanas, Kataras.

Bahreino opozicija anksčiau pirmadienį pareiškė laikysianti okupacija bet kokią užsienio karinę intervenciją, kai vienas Saudo Arabijos pareigūnas pranešė, jog apie tūkstantis jo šalies karių įžengė į šią Persijos įlankos karalystę.

“Bet kokio kario ar karinės mašinos atvykimą į Bahreino teritoriją laikome…. atvira Bahreino Karalystės okupacija ir sąmokslu prieš beginklius Bahreino žmones”, – sakoma opozicijos pranešime.

Tūkstančiai demonstrantų šeštadienį dalyvavo eitynėse sostinėje Manamoje, reikalaudami, kad atsistatydintų valdantysis sunitų režimas, ir didindami spaudimą vyriausybei, praėjus parai po demonstracijos, kurioje dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių.

Vėliavomis mojuojantys demonstrantai skandavo “Atsistatydink, Hamadai!” ir “Šalin Hamadą” protestuodami prieš karalių Hamadą bin Isą al Khalifą (Hamadą bin Isą Chalifą) Perlų aikštėje, kuri yra nuo vasario 14 dienos vykstančių neramumų pagrindinis židinys.

“Žmonės nori nuversti režimą”, šaukė demonstrantai, eidami link vieno didelio plento ir užtverdami kelią eismui.

Manamos Perlų aikštė virto šimtų palapinių miesteliu, kuriame kasdien budi protestuotojai.

Oficialios opozicijos jėgos iki šiol tiesiogiai nereikalavo pakeisti režimą, tik ragino imtis svarbių reformų – įvesti premjero rinkimus ir sukurti “tikrą” konstitucinę monarchiją.

Praėjusią savaitę septyni žmonės žuvo per policijos reidą prieš demonstrantus, protestuojančius prieš sunitų al Khalifos dinastiją, jau apie 200 metų vadovaujančią šiai šaliai, kurioje dauguma gyventojų yra šiitai.

Protestuotojai, įsitvirtinę Bahreino sostinės Manamos Perlų aikštėje, pirmadienį reikalavo naujos vyriausybės, o dėl mokytojų streiko neveikė daugelis mokyklų.

“Nemokysime, kol grius vyriausybė”, – Perlų aikštėje skandavo daugiau nei 1 500 mokytojų.

Šioje aikštėje susirinkę apie 10 tūkst. demonstrantų tęsia prieš savaitę prasidėjusius protestus, kuriems vadovauja šioje šalyje gyventojų daugumą sudarantys šiitai, reikalaujantys didesnių teisių sunitų valdomoje karalystėje, kuri yra svarbi JAV ir Saudo Arabijos sąjungininkė.

Prie mokytojų buvo pastatyta vyriausybę vaizduojanti “skulptūrinė kompozicija”: pavojingai pasvirusi kėdė, pastatyta ant kraujo spalva nudažytos dėžės. Kėdė buvo prismaigstyta strėlių; prie jos taip pat buvo pririštas šautuvas ir pritvirtintos lentelės su užrašais “Korupcija”, “Nedarbas”, “Natūralizacija” ir “Kankinių kraujas”.

“Žmonių akyse ši vyriausybė jau žlugusi”, – sakė 38 metų valstybinio naftos sektoriaus darbuotojas Amiras Ahmedas.

Opozicija reikalauja įvesti tikrą konstitucinę monarchiją, kuri suteiktų piliečiams didesnę įtaką tiesiogiai renkamoje vyriausybėje. Taip pat raginama paleisti politinius kalinius.

Bahreino karalius Hamadas bin Isa al Khalifa (Hamadas bin Isa Chalifa) paprašė savo sūnaus sosto įpėdinio pradėti dialogą su visomis partijomis, tačiau po kraujo praliejimo gatvėse opozicija nelinkusi bendradarbiauti.

Vienas opozicijos lyderis, kuris Bahreine buvo už akių teistas dėl mėginimo nuversti vyriausybę, nurodė, kad antradienį grįš į tėvynę iš Londono, todėl tikėtina, kad priešprieša tarp vyriausybės ir jos priešininkų dar labiau padidės.

Tiesos judėjimo už laisvę ir demokratiją lyderio Hassano Mushaimos (Hasano Mušaimos) svetainėje socialiniame tinkle “Facebook” nurodoma, jog jis ketina “patikrinti, ar (Bahreino) lyderiai rimtai kalba apie dialogą, taip pat ar jis bus suimtas”.

Šis judėjimas ginčija prieš dešimtmetį karaliaus pradėtų reformų teisėtumą ir boikotuoja rinkimus. Jis atsiskyrė nuo pagrindinio Bahreino šiitų opozicijos bloko “al Wefaq”, kai šis iškėlė savo kandidatus per 2006 metų parlamento rinkimus.

JAV aukšto rango pareigūnas šeštadienį kalbėdamasis su Bahreino sosto įpėdiniu paragino jį gerbti žmogaus teises ir po masinių protestų pradėti “prasmingas” reformas, pranešė Baltieji rūmai.

JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Tomas Donilonas su Bahreino sosto įpėdiniu Salmanu bin Hamadu al Khalifa (Salmanu bin Hamadu Chalifa) telefonu kalbėjosi kitą dieną po to, kai prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pasmerkė griežtas priemones, kuriomis slopinami protestai perieš režimą.

“Ponas Donilonas pakartojo, (kad) prezidentas smerkia smurtą, naudotą prieš taikius protestuotojus, ir išreiškė paramą žingsniams, kurių princas įsakė imtis santūrumui pademonstruoti ir dialogui inicijuoti”, – sakoma pareiškime.

Anksčiau Bahreino policija ir armija, turbūt žengdamos susitaikymo žingsnį, pasitraukė iš sostinės Menamos Perlų aikštės – demonstracijų epicentro.

Po to sosto įpėdinis įsakė saugumo pajėgoms laikytis atokiai ir paprašė “minios išeiti”, kad būtų galima pradėti “naują nacionalinių veiksmų fazę, kuri suburs visas partijas”, sakoma valstybinės naujienų agentūros BNA pranešime.

Pagrindinis Bahreino šiitų opozicinis judėjimas šeštadienį pareiškė, kad sosto įpėdinio pasiūlymą pradėti dialogą priims tik atsistatydinus vyriausybei ir iš sostinės gatvių atsitraukus armijai.

“Kad imtume rimtai svarstyti dialogo (galimybę), vyriausybė privalo atsistatydinti, o armija – atsitraukti iš gatvių” sostinėje Manamoje, sakė Islamo nacionalinės santarvės asociacijos (“al Wefaq”) frakcijos parlamente vadovas Abdul Jalilas Khalilas Ibrahimas (Abdul Džalilas Chalilas Ibrahimas).

“Tai, ką matome dabar, yra ne dialogo, o jėgos kalba”, – pridūrė jis, turėdamas omenyje penktadienį įvykusį vyriausybės pajėgų susidorojimą su protestuotojais, per kurį buvo sužaloti 95 žmonės, o trys iš jų, pasak A.J.Kh.Ibrahimo, “patyrė klinikinę mirtį”.

Karališkosios šeimos pasiūlymas pradėti dialogą “nėra rimtas”, aiškino “al Wefaq” parlamentinės frakcijos lyderis, ragindamas šalies vadovus imtis “rimtų ir nuoširdžių priemonių, kurios atitiktų dabartinės padėties reikalavimus”.

“Padėtis sudėtinga, ir baiminuosi, kad ji jau tapo nevaldoma”, – perspėjo A.J.Kh.Ibrahimas, kurio blokas, turintis 18 deputatų 40 vietų parlamente, protestuodamas pasitraukė iš asamblėjos.

Žemiau pateikiami užsienio šalių lyderių pareiškimai ketvirtadienį, reaguojant į demonstrantų išvaikymą Bahreino sostinėje, per kurį žuvo trys žmonės.

Nors opozicija minėjo keturis žuvusius, pasak Sveikatos ministerijos, žuvo trys žmonės, 195 sužeisti. Dauguma sužeistųjų paleisti iš ligoninių, bet 43 dar tebegydomi, vieno būklė labai sunki.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) paskambino kolegai Bahreine ir išreiškė savo susirūpinimą padėtimi šalyje, pranešė Valstybės departamentas.

“Ji išreiškė didelį susirūpinimą dėl pastarųjų įvykių ir paragino ateityje tvardytis. Jie aptarė politikos ir ekonominių reformų, kurios pateisintų Bahreino žmonių lūkesčius, klausimus”, – sakė aukšto rango Valstybės departamento pareigūnas.

Pentagonas Bahreiną apibūdino kaip svarbų savo partnerį ir paragino Manamą ateityje neprarasti savitvardos.

“Kaip ilgametis sąjungininkas, kuriame dislokuota JAV penktoji karinio jūrų laivyno flotilė, Bahreinas yra svarbus partneris, todėl departamentas akylai stebi tos šalies įvykius, -sakė Pentagono atstovas pulkininkas Dave’as Lapanas (Deivas Leipanas). – Mes raginame visas šalis tvardytis ir vengti smurto”.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) taip pat paragino Bahreino vadovus nenaudoti smurto prieš taikius gyventojus ir žurnalistus.

“Naktį iš Bahreino atėję pranešimai verčia labai nerimauti”, – sakė jis žurnalistams ir pridūrė, kad yra susijaudinęs dėl žiaurių metodų, kurie buvo panaudoti demonstrantams išvaikyti.

Susirūpinimą dėl įvykių Bahreine suskubo išreikšti ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague’as (Viljamas Heigas).

“Mes labai susirūpinę dėl mirties atvejų… ir pabrėžiame būtinybę reaguoti į protestuotojų reikalavimus taikiomis priemonėmis, pabrėžiame teisės rengti taikius protestus ir laisvai reikšti nuomonę svarbą”, – sakė V.Heigas.

“Užsienio reikalų ministrui sakiau, kad atėjo laikas tiesti tiltus tarp Bahreino skirtingų religinių bendruomenių, ir taip pat pasakiau, kad mes kategoriškai pasisakome prieš bet kokį kitų šalių kišimąsi į Bahreino reikalus ir prieš bet kokius veiksmus, kurie galėtų padidinti įtampą tarp Bahreino sunitų iš šiitų religinių bendruomenių”, – nurodė jis.

Į įvykius reagavo ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Michele Alliot-Marie (Mišel Aljo-Mari).

“Mes apgailestaujame dėl saugumo jėgų panaudoto smurto prieš demonstrantus”, – sakė ministrė, taip pat išreiškusi susirūpinimą pastarųjų dienų įvykiais Jemene bei Libijoje ir pakartojusi raginimą nevaržyti išraiškos laisvės ir teisės rengti protestus.

“Svarbiausia, kad politinės sistemos ir vyriausybės įsiklausytų į žmonių lūkesčius”, – pridūrė M.Alliot-Marie.