Režisierius Donatas Vaišnoras baigė kurti naują savo filmą „Rožinė suknelė“. Tai kelio filmas, pasakojantis apie klajojančius po Europą ir bandančius susukti mažabiudžetinį filmą lietuvių kinematografistus.

Geriausias visų laikų kino režisierius Orson Welles Kanų festivalio metu filmavo šalia raudonojo kilimo su tuščia kamera(be kino juostelės), kad taip atkreipti į save kino magnatų dėmesį. Beprarandantis viltį išgarsėti režisierius Ričardas nutaria pasekti dievinamo Welles pavyzdžiu – jis parašo meilės istoriją apie porelę sinefilų, keliaujančią į Kanus, o filmo kulminaciją planuoja nufilmuoti ant raudonojo kilimo.

Ričardas įsitikinęs, kad tokia akiplėšiška manipuliacija nuginkluos Kanų festivalio komisiją ir „Palmės šakelė“ atiteks filmo autoriams. Atrodytų, filmas tiesiog pasmerktas sėkmei, bet Ričardas neturi nė cento kišenėje. Kinoavantiūristas nepasiduoda ir sugalvoja filmo finansavimo schemą – kiekvienas, norintis dalyvauti „amžiaus projekte“, turi išsipirkti „bilietą į sėkmę“. Toks „suneštinis“ finansavimo modelis leidžia surinkti reikiamą sumą, bet į komandą susirenka žmonės be jokių moralinių stabdžių ir skrupulų.

Didysis nuotykis prasideda ir laimingi avantiūristai pajuda Kanų link. Tačiau jau pirmosios kelionės valandos parodo, kad ekspedicija nebus iš lengvųjų – kiekvienas jaučiasi filmo prodiuseriu ir nori, kad projektas vyktų pagal jo įsivaizdavimą. Prasideda konfliktai, pretenzijos, skandalai… – žodžiu, vienas vaikas dešimt auklių.

Įtampa didėja kiekvieną akimirką, aistros verda dėl kiekvienos mizanscenos, dėl kiekvienos replikos ir, galiausiai… – komanda sukyla bei nuverčia „manipuliatorių“ režisierių, nors Kanai jau ranka pasiekiami…

Kinematografistai be tikslo klaidžioja po Provansą, o laikas spaudžia – festivalis tuoj tuoj pasibaigs ir vartai į išsvajotą kino olimpą užsitrenks. Maištininkai ir režisierius bando rasti bendrą kalbą, tačiau, kad susitarti tarpusavyje, visų pirmą reikia susitarti su savimi…

„Šiandien žmogus vertinamas ne pagal darbus ir net ne pagal rūbą, o pagal ambicijas. Svarbu, kad žmogus būtų ambicingas, o visa kita kažkaip savaime atsiras. Natūralu, kad dėl tokio simpatizuojančio požiūrio visuomenėje vis dažniau iškyla įvairaus plauko ambicingų avantiūristų. „Rožinė suknelė“ – tai bandymas parodyti kaip perdėti užmojai sudarko žmogaus vidų, bandymas pažvelgti į ambicijos pasaulį iš vidaus – avantiūristų akimis.“ – teigia režisierius ir prodiuseris Donatas Vaišnoras.

“The More Real Things Get, The More Like Myths They Become. ” R.W. Fassbinder

Pridedame vaizdo medžiagą iš kelionės:

http://www.youtube.com/watch?v=O4cw1RXXx8E