24 proc. jaunų britų (16–25 metų) teigia labiau už viską bijantys banko paskolos. Mirties baimę, kaip pagrindinę, nurodė tik 4 proc. respondentų. Tai atskleidė Jungtinės Karalystės jaunimą vienijančios organizacijos „YouthNet“ apklausos duomenys. Paskolų baimė jaučiama ir Jungtinėse Amerikos Valstijose: tai atsiliepia nekilnojamojo turto rinkai, nes jaunimas nebenori po studijų imti paskolų būstui. Paskolų nekilnojamajam turtui įsigyti JAV išduodama mažiausiai nuo 2004 m., nors būsto kainos šiuo metu yra labai palankios.
Lietuvoje jaunimo nenoras skolintis taip pat didėja, tačiau ne taip stipriai. „Swedbank“ pateikia duomenis, kad iki krizės dvi iš trijų būsto paskolų jų banke paimdavo žmonės iki 30 metų amžiaus, o dabar tokių – tik kas antras. Kita vertus, šio banko atstovų teigimu, anksti daryti išvadas apie jaunimo skolinimosi įpročių kaitą, nes įpročiai dar tik formuojasi. Vis dėlto „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis patvirtino, kad dabar tiek jauni, tiek vyresni lietuviai į paskolas žiūri daug konservatyviau nei iki sunkmečio.
Jam pritaria ir DNB banko pardavimo valdymo departamento vadovė Lijana Žmoginaitė. „Tendencija labai aiški – ne tik jauni, bet visi Lietuvos gyventojai daug atsargiau skolinasi. Pavyzdžiui, anksčiau jaunimo pamėgti greitieji vartojimo kreditai dabar imami labai atsargiai, jų rinka sumažėjusi. Keičiasi žmonių suvokimas, kas yra skola. Skolinamasi tik tada, kada tikrai reikia. Tai yra išmoktos krizės pamokos“, – neabejoja ekonomistė.

Latvijos nacionalinė skrydžių bendrovė “airBaltic” praėjusią savaitę kriepėsi į teismą prašydama teisinės apsaugos.

Kol kas “airBaltic” skrydžius vykdo, tačiau jos akcininkai iš anksto atsiprašė keleivių už galinčius kilti nepatogumus dėl atšauktų skrydžių. Pastarieji įvykiai dar labiau sustiprino įtarimus, kad “airBaltic”, kurios viduje įsivyravo visiškas chaosas, priartėjo prie bankroto slenksčio.
Tuo tarpu didžiausio Baltijos šalyse tarptautinio Rygos oro uosto vadovybė prognozuoja, kad “airBaltic” bankroto atveju jie netektų didžiosios dalies tranzitinių keleivių: bendras keleivių srautas oro uoste gali sumažėti maždaug perpus – iki dviejų milijonų per metus. Tiesa, kaip “Veidui” teigė Rygos oro uosto valdybos pirmininkas Arnis Luhse, dalį “airBaltic” vykdytų tiesioginių skrydžių krypčių perimtų kitos aviakompanijos, o tai turėtų padėti susigrąžinti apie milijoną keleivių. Prognozuojama, kad tam prireiktų nuo pusmečio iki metų. Taigi “airBaltic” bankrotas turėtų itin neigiamos įtakos Rygos oro uostui.
Tuo tarpu Vilniaus oro uoste “airBaltic” šiuo metu užima tik mažiau nei 12 proc. keleivių skraidinimo rinkos, tad žinios apie neramumus šioje bendrovėje jo vadovų pernelyg nejaudina. “Vienos aviakompanijos pasitraukimas ar sprendimas mažinti skrydžių nepadarytų didelės įtakos, nes poreikį patenkintų kitos kompanijos”, – teigė komercijos departamento direktorius Simonas Bartkus. Jis pridūrė, kad “airBaltic” skrydžių srautą į Taliną gali sėkmingai perimti “Estonian Air”, o štai Rygos kryptis yra tranzitinė, tad tranzitas gali būti nukreiptas į Kopenhagą, Frankfurtą, Helsinkį, Prahą, Varšuvą ir kt.
Pasak Susisiekimo ministerijos atstovo Martyno Čerkausko, jei  “airBaltic” nutrauktų veiklą, daugiausiai rūpesčių kiltų bilietus įsigijusiems keleiviams, nes žlugtų kelionės planai. Kadangi tai užsienio kompanija, Lietuvos institucijos už jos veiksmus atsakyti negali.