D.Trumpas

Rinkimai JAV baigėsi prieš dvi savaites, tačiau tam tikri politiniai žaidimai vyksta iki šiol. Praėjusią savaitę Žaliųjų partijos kandidatė Jill Stein inicijavo balsų  perskaičiavimą Viskonsino valstijoje. Planuojama, kad perskaičiavimas bus pradėtas ketvirtadienį. Viskonsine Donaldas Trumpas nugalėjo Hillary Clinton 25 tūkst. balsų skirtumu – demokratai šioje valstijoje pralaimėjo pirmą kartą nuo 1984 m.

Gytis KAPSEVIČIUS

Tiesa, net ir tokiu atveju, jei pergalė 10 rinkikų balsų turinčiame Viskonsine būtų skirta H.Clinton, įtakos rinkimų rezultatams tai neturėtų. J.Stein taip pat siekia balsų perskaičiavimo Mičigano ir Pensilvanijos valstijose. Pagal įstatymus, visi ginčai, susiję su einamaisiais prezidento rinkimais, turi būti išspręsti per 35 dienas nuo jų pabaigos – iki gruodžio 13 d.

Taip pat šią savaitę išrinktasis prezidentas D.Trumpas savo tviterio paskyroje kontroversiškai pareiškė, kad tai jis surinko daugiau rinkėjų balsų, nors, pagal oficialų skaičiavimą, 2 mln. daugiau rinkėjų balsavo už H.Clinton (D.Trumpas laimėjo pagal rinkikų kolegijos balsus). Priežastis, pasak jo, – milijonai balsavusiųjų nelegaliai, tačiau šis teiginys tolesniais įrodymais nebuvo pagrįstas. Kita žinute D.Trumpas skundėsi „rimtu rinkėjų sukčiavimu“ Virdžinijoje, Naujajame Hampšyre ir Kalifornijoje – valstijose, kuriose laimėjo H.Clinton.

D.Trumpas ir toliau ruošiasi būsimai kadencijai ir renka savo komandą. JAV ambasadore Jungtinėse Tautose ketinama skirti Pietų Karolinos gubernatorę Nikki Haley, Centrinės žvalgybos valdybos direktoriumi – Atstovų rūmų narį iš Kanzaso Mike’ą Pompeo, švietimo sekretore – politikę ir švietimo aktyvistę Betsy DeVos. Už teisingumą D.Trumpo komandoje bus atsakingas senatorius iš Alabamos Jeffas Sessionsas. Kaip patarėjas nacionalinio saugumo klausimais pasirinktas generolas leitenantas Mike’as Flynnas – šios pozicijos Senatas patvirtinti neprivalo.

Nors D.Trumpas per prezidento rinkimų kampaniją pasižymėjo ne tik ksenofobiškais, bet ir prieš moteris bei migrantus nukreiptais pasisakymais, CNN atkreipia dėmesį, kad dvi iš galimų kandidačių į postus yra moterys, o N.Haley, kurios tikrasis vardas yra Nimrata, mergautinė pavardė – Randhawa, yra gimusi JAV indų šeimoje. Be to, kol kas vienas realiausių pretendentų užimti būsto ir urbanistinės plėtros sekretoriaus poziciją yra juodaodis neurochirurgas Benas Carsonas.

Pastebėta, kad laimėjus rinkimus keičiasi ne tik būsimojo prezidento požiūris į demografines grupes. Nuo rinkimų pasikeitė ir D.Trumpo požiūris į kai kuriuos kertinius kampanijos metu išdėstytus principus: anksčiau vadinęs klimato atšilimą Kinijos sukurtu mitu, jis pripažino, kad egzistuoja tam tikra sąsaja tarp klimato atšilimo ir žmonių veiklos; per rinkimus žadėjęs pergalės atveju „įkišti H.Clinton į kalėjimą“, dabar laikosi kur kas nuosaikesnės nuomonės, o žadėtą sieną tarp Meksikos ir JAV galvoja vietomis pakeisti tvora.

Atskyrimo nuo Seimo pažadus visiems jos užgaidų netenkinantiems politikams į kairę ir dešinę dalijusi buvusi teisėja Neringa Venckienė pati bijo kelti savo kandidatūrą Garliavoje, tad į Seimą mėgins patekti išeivijos balsais. Tokia pagrindinė žinia, kurią praėjusią savaitę paskelbė „Drąsos kelio“ partijos aktyvas, pristatydamas savąjį rinkimų į Seimą sąrašą.
Kad violetinę vėliavą iškėlusi N.Venckienė ir kiti Kedžių giminaičiai suka į politiką ir šį rudenį bandys patekti į Seimą – anokia naujiena. Susiorganizuoti politinę partiją ir dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose jie bandė dar prieš dvejus metus, bet, kaip ir reikėjo tikėtis, gebėjimų pritrūko. Dabar jiems į pagalbą atėjo įvairaus plauko aplinkpolitiniai veikėjai, turintys tegu nesėkmingos, bet vis dėlto dalyvavimo rinkimų kampanijose patirties, tad „Venckienės sąrašas“ veikiausiai Seimo rinkimuose dalyvaus. Tik štai jo sėkmė, apie kurią iš anksto svajingai šneka naujosios partijos veikėjai, – itin abejotina.
Pirmiausia, kaip minėta, todėl, kad N.Venckienė bijo kelti savo kandidatūrą Kauno kaimiškojoje rinkimų apygardoje ir atiduoti likimą į gimtosios Garliavos bei jos apylinkių gyventojų, gerai pažįstančių tiek pačią buvusią teisėją, tiek jos giminaičius, tiek tuos, kurie juos aršiausiai remia, rankas. Daug rašę apie Klonio gatvės minią, žurnalistai nelabai kreipė dėmesio į tai, kad tarp Kedžių ir Venckų gynėjų, be artimiausių kaimynų, tikrų Garliavos gyventojų buvo ne taip jau ir daug. Pats būdamas kilimo nuo tų vietų, peršnekėjęs su keliais pažįstamais jau senokai susidariau įspūdį, kad nors „garliavinis princas“ Drąsius Kedys su visa savo gimine ir buvo neginčijami vietos elito atstovai, bet didelės meilės garliaviškiai jiems nejautė.
Netiesiogiai tą patvirtino N.Venckienės šalininkai, prieš kurį laiką viešai užsipuolę Kauno rajono ir Garliavos valdžią, kodėl ši, užuot rodžiusi pagarbą ir paramą Klonio gatvės budėtojams, organizuoja bendruomenės šventę. Tai rimtas signalas, nes jeigu vietos valdžia, geriausiai iš visų politikų jaučianti bendruomenės nuotaikas, artėjant rinkimams nerado reikalo bent arbata ir pyragėliais su violetiniais pasidalyti, vadinasi, daugumos Garliavos ir Kauno rajono žmonių nuotaikos – toli gražu ne violetinės. Ir tarp „savų“ N.Venckienė neturi jokių šansų.
Garliava, kaip ir visa Kauno kaimiškoji rinkimų apygarda, politiniu požiūriu tradiciškai smarkiai raudona. A.Paleckio „frontavikai“ ten gauna daugiau balsų nei jaunalietuviai, o populistinės, paprastai prorusiškomis laikomos partijos – ne ką mažiau balsų nei konservatoriai. Jau antrą kadenciją Kauno rajono meras – socialdemokratas Valerijus Makūnas, kuris ir bus šios partijos kandidatas į Seimą. Konservatorių kandidatas Donatas Jankauskas irgi turi didžiulį įdirbį, dvi kadencijas paeiliui laimi rinkimus į Seimą, tad konkurencija N.Venckienei Kauno rajone būtų buvusi pernelyg stipri, nes rinkimus pirmiausia laimi organizacija, o tik paskui kandidatas.
Bet ir kitur Lietuvoje violetinės gretos nėra tokios gausios, kaip mėgsta aiškinti jų atstovai. Kai N.Venckienė keliavo po rajonus pristatinėdama savo knygą (iš esmės tai galima laikyti jos rinkimų kampanijos pradžia), kelių kolegų iš rajoninės žiniasklaidos teigimu, itin didelio dėmesio ar paramos ji nesulaukė. Tai neturi stebinti, nes netgi didžiausio emocinio pakilimo momentais – per D.Kedžio laidotuves ar po teismo sprendimo įvykdymo operacijos Garliavoje – D.Kedžio giminaičiai nesugebėdavo surinkti bent kiek įspūdingesnio žmonių būrio. Pirmu atveju buvo susirinkę mažiau nei 3 tūkst. žmonių, antru – per kelis miestus mažiau nei tūkstantis.
Tegu prie gausių mitingų ir demonstracijų nepratusioje Lietuvoje tai atrodė nemažai, bet politinės galios požiūriu – tai visiškai nereikšmingas kiekis, net jei laikoma, kad tradiciškai į gatvę išeina vienas iš dešimties pasipiktinusiųjų. Tai reikštų, kad violetiniai teoriškai gali tikėtis, pačiu geriausiu atveju, 30 tūkst. žmonių balsų, kai patekimo į Seimą riba – apie 55 tūkst. Negalima pamiršti, kad vien prijaučiančiųjų skaičius negarantuoja balsų per rinkimus. Politinė galia susideda iš rėmėjų skaičiaus, jų gebėjimo susiorganizuoti, kryptingai veikti ir vieningai balsuoti rinkimų dieną.
„Veide“ jau teko rašyti, kad didžioji violetinių dalis – iš tų, kurie per du dešimtmečius veikiausiai net nesužinojo, kur yra jų rinkimų apylinkė, nes santykius su valdžia pratę spręsti korupciniais metodais, o visus, kurie yra valdžioje ar siekia į ją patekti, laiko vagimis. Tokiems daug paprasčiau parėkauti, o po to emigruoti, nei susiburti ir nuosekliai politinėmis priemonėmis kovoti dėl savo interesų. Tai rodo ir daug didesnė nei Lietuvoje naujosios emigracijos parama Kedžiams: ji juos pirmiausia mato kaip saviškius, išsipildžiusios sovietinės gerovės svajonės apie nuosavą namą ir mersedesą simbolį, o tik paskui – kovotojus su pedofilija.
Todėl N.Venckienė ir kelia savo kandidatūrą Naujamiestyje, nes tie 7–10 tūkst. vargo emigrantų – vienintelė jos viltis išvengti prokurorų klausimų.

N.Venckienė žino, kad Garliava, kurioje Kedžių šeimyną pažįsta visi, už ją nebalsuos, tad pasislėpti nuo prokurorų Seime tikisi posovietinių ekonominių emigrantų balsais.

BFL

Po aštuonių mėnesių vietos valdžioje dažnam ne taip gerai sekasi likti nepriklausomam kaip Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicijai Vilniuje: su dvylika mandatų pirmavusi rinkimuose, ji ligi šiol ne tik tebevairuoja sostinės valdžią, bet ir steigia partiją TAIP. Tačiau įstatymo pataisa buvo siūlyta turint idėją suteikti galimybę į politiką įsitraukti nepartiniams asmenims, o ne partijoms steigti.
Kaip paaiškėjo, pavienių politikų indėlis į vietos valdžios sprendimus labai skirtingas. „Jei savivaldybėje nėra stiprios daugumos, tas vienas nepriklausomas balsas gali būti auksinis. O kai dauguma stipri, tada pavienio tarybos nario įtaka mažesnė“, – aiškina kretingiškis Darius Petreikis, pridurdamas, kad jo balsas nėra auksinis. Tačiau jis išliko nepriklausomas ir mano, kad nors ir neturi kurios nors frakcijos paramos, jei pasiūlys kokį vertingą pasiūlymą, į jį bus įsiklausyta.
Į Šiaulių miesto tarybą išrinkti du savarankiškai kandidatavę politikai lig šiol neprisidėjo nė prie vienos frakcijos. Vienas jų, Artūras Visockas, neatsižada, kad jei kas pasiūlytų veikimo galimybę, jis siūlymą svarstytų. Tačiau kol kas teigia, kad jam ir vienam sekasi kelti aktualius šiauliečiams klausimus. Politikas giria naują įstatymo normą, kad į vietos valdžią gali pretenduoti ir pavieniai žmonės. „Politikoje reikia balso, kurio nevaržytų partiniai įsipareigojimai ir partinė drausmė, kuris galėtų laisvai pasakyti, ką mano. Nepriklausomų politikų, jei tik jie tikrai nepriklausomi, politikoje labai reikia“, – neabejoja A.Visockas.
O kaišiadoriškis Pranciškus Alfredas Šliužas priduria, kad Lietuvoje partinė sistema visiškai supuvusi, ir tvirtina Kaišiadorių taryboje esąs vienas prieš kitus 24 tarybos narius. „Paveikti negaliu, galiu tik viešai iš jų juoktis“, – sako P.A.Šliužas.
Tiesa, dalis pavieniui dėl valdžios besivaržiusiųjų ilgainiui vis dėlto prisiglaudė kurioje nors frakcijoje. Tarkime, į Kelmės rajono tarybą kaip savarankiškas kandidatas patekęs Izidorius Šimkus sakosi tebesąs nepriklausomas, tačiau prisidėjo prie Valstiečių liaudininkų frakcijos. Druskininkietis buvęs nepriklausomas kandidatas Rimantas Žiūkas – dabar jau valdančiųjų socialdemokratų frakcijos narys, nes nemano, kad vienas gali padaryti nors kokią įtaką tarybos veiklai. Politikas prisipažįsta išbandęs savivaldybių rinkimų naujovę kandidatuoti savarankiškai tik todėl, kad Naujoji sąjunga, kuriai jis priklausė, subyrėjo.

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienio vakarą baigus perskaičiuoti visus Kauno rajono rinkėjų balsus, rinkimų rezultatai nepasikeitė.

“Esminių pasikeitimų nėra. Kelis balsus panaikinome, bet jie įtakos mandatų dalyboms neturėjo”, – BNS sakė VRK narys Julius Jasaitis.

Galiojančių ir negaliojančių Kauno rajono rinkėjų balsavimo biuletenių perskaičiavimas užtruko dvi dienas. Perskaičiuoti 45-ių rinkimų apylinkių biuletenius VRK nariai pradėjo trečiadienį tuoj po pietų ir baigė vėlų ketvirtadienio vakarą.

Perskaičiuoti visus Kauno rajono rinkėjų balsus VRK įpareigojo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), pirmadienį iš dalies patenkinęs Pakaunės krašto koalicijos (Naujoji sąjunga (socialliberalai) ir Liberalų ir centro sąjunga) atstovų prašymą.

Pakaunės koalicija suabejojo rinkimų rezultatais, nes jai peržengti 6 proc. ribą trūko penkių balsų. Peržengusi rinkimų barjerą koalicija Kauno rajono savivaldybės taryboje būtų gavusi du mandatus. Dabar ji neturi nė vieno.

Dėl balsų skaičiavimo teisingumo LVAT suabejojo, nes Kauno rajono rinkimų apygardos komisijai dar vasario 28 dieną perskaičiavus Zapyškio 38-osios ir Pažėrų 2-osios rinkimų apylinkių balsavimo rezultatus, sumažėjo balsavimo dieną nustatytas balsavusių rinkėjų skaičius 47 balsais, du biuleteniai pripažinti galiojančiais.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į aritmetinius neatitikimus, kurie atsirado kovo 2 dieną perskaičiuojant negaliojančius biuletenius. Pagal protokolą, tuomet rasti ir pripažinti galiojantys 68 biuleteniai, tačiau negaliojančių biuletenių skaičius sumažėjo tik 27, o dalyvavusių rinkimuose žmonių skaičius išaugo 40.

Kauno rajono apygardos komisijos pirmininkas negalėjo paaiškinti, kodėl taip nutiko.

Pagal VRK patvirtintus rinkimų rezultatus, per vasario 27-ąją vykusius rinkimus į Kauno rajono savivaldybės tarybą daugiausia – 12 – mandatų gavo Lietuvos socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – šešis, Darbo partija – tris, partija “Tvarka ir teisingumas”, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – po du mandatus.

Iš viso Kauno rajono savivaldybės taryboje yra 27 vietos.

Socialdemokratų partija prašo Kauno mieste perskaičiuoti negaliojančius biuletenius.

“Yra socialdemokratų prašymas perskaičiuoti biuletenius, bet tik negaliojančius, šiandien posėdyje dėl jo spręsime”, – antradienį BNS sakė Kauno miesto rinkimų komisijos pirmininkė Elena Skirmantienė.

Socialdemokratai prašymą perskaičiuoti negaliojančius biuletenius grindžia dideliu jų skaičiumi.

“Kaune labai daug sugadintų biuletenių. Mums kelia nerimą, kieno balsai buvo “sugadinti”. Manome, kad reikia pažiūrėti”, – antradienį BNS sakė Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Kauno miesto savivaldybė visas kitas pralenkė sugadintų biuletenių skaičiumi – čia jų balsadėžėse rasta 7050 arba 6,46 proc. visų biuletenių skaičiaus.

Daugiausiai rinkėjų turinčiame Vilniuje negaliojančių biuletenių būta mažiau – 6165 arba 3,2 proc. visų biuletenių.

Tačiau procentine sugadintų biuletenių skaičiaus išraiška Kauno miestas, nors ir yra tarp lyderiaujančių, neužima pirmos vietos. Panevėžio mieste sugadintų biuletenių skaičius siekia 7,67 procento.

Visoje Lietuvoje rinkimuose sugadintų biuletenių skaičius siekia 4,5 proc., iš viso rasta 52 tūkst. 294 negaliojančių biuletenių.

Iš viso savivaldos rinkimuose dalyvavo 1,16 mln. arba 44 proc. rinkėjų.

Į Kauno tarybą kandidatavę keli nepartiniai antradienį taip pat pranešė dėl galimų pažeidimų skaičiuojant balsus reikalaujantys juos perskaičiuoti, tačiau komisijos pirmininkė E.Skirmantienė sakė tokio prašymo negavusi.

“Keisčiausia, visai Lietuvai pranešta, tačiau komisija jokio prašymo nėra gavusi. Išvis, pasakyčiau, motyvuotų prašymų perskaičiuoti balsus neturime. Atrodo, kad prašantieji grindžia ne kokiais nors pažeidimais, bet nenori susitaikyti su pralaimėjimu”, – BNS sakė komisijos pirmininkė.