BFL nuotr.

Šiandien prie balsadėžių atėjo daugiau nei milijonas Lietuvos piliečių – iš viso 1,092,565 rinkėjų. Daugiau nei pusėje  visų apygardų – 40-tyje – šiandien ir per išankstinį balsavimą savo valią pareiškė daugiau nei pusė balso teisę turinčių rinkėjų, likusioje 31 – mažiau nei pusė. Tai daug ar mažai, gerai ar blogai?

Renkant naująjį Seimą, savo valią išreiškė beveik pusė visų balso teisę turinčių rinkėjų (be balsavimo užsienyje, rinkėjų aktyvumas siekia 49,90 proc.). Vieni politologai aiškinasi, kodėl aktyvumas toks mažas, kiti džaugiasi, kad neišsipildė blogiausios prognozės prie balsadėžių sulaukti rekordiškai mažai rinkėjų. „Reikia konstatuoti, kad į rinkimus paprastai ateina pusė rinkėjų. Kita pusė neateina“, – paprastai aiškina VDU profesorius Algis Krupavičius. Tad nei priešrinkiminiai skandalai, nei vangi rinkiminė kampanija, nei prastas oras ar kokie kiti faktoriai lemiamos reikšmės rinkėjų aktyvumui neturi: pusė rinkimų teisę turinčių žmonių ja naudojasi, pusė – ne.

BFL nuotr.

Aktyviausi rinkėjai – Verkių, Centro-Žaliakalnio, Antakalnio, Nemenčinės, Garliavos, Kėdainių-Raseinių rinkimų apygardose. Ten rinkėjų aktyvumas siekė atitinkamai 58,21, 57,49, 57,19, 57,08, 55,12, 56,11 proc.
Mažiausiu aktyvumu pasižymėjo Marių apygarda, kurioje balsavo 40,12 proc. rinkėjų, o Visagino-Zarasų apygardoje balsavo kiek daugiau – 40,36 proc. rinkėjų.

Pasibaigus Vilniaus knygų mugei smalsu paklausti apie lietuvių autorių knygas: ar jos skaitomos? Prieš savivaldybių tarybų rinkimus įdomu klausti: ar piliečiai rengiasi balsuoti?

Atrasti sąsają tarp vieno ir kito rodiklio nėra aukštasis sociologijos pilotažas, tačiau reikšmingų koreliacijų, matyt, atrastume ir tarp suvartoto sviesto (margarino, aliejaus, taukų) kiekio bei piliečių politinių pasirinkimų. Sąsaja tarp suvalgyto kastinio ir balsavimo rezultatų Žemaitijos regione, jeigu koreliacija būtų reikšminga, veikiausiai taptų sociologijos mokslo sensacija.

Pateikiant duomenis apie knygas ir rinkimus, nesiekta tokių ambicingų tikslų. Aišku viena: klausimas apie perskaitytų knygų skaičių atskleidžia Lietuvos socialinę sąrangą. Dauguma (visumoje apie 90 proc.) yra beknygiai arba vienknygiai (panašiai kaip bežemiai ir mažažemiai). Rinkėjams nueinant nuo balsadėžių būtų galima paklausti, ką  ir kiek skaito nepatingėjusieji balsuoti. Bet juk niekas to neklausia. Šįmet klausinėtojams rūpės, kas ką rinko merais.

Kiek lietuvių autorių knygų perskaitėte per pastaruosius metus? (proc.)

1                    Nė vienos      49,0

2                    Vieną            39,8

3                    Dvi tris          8,2

4                    Keturias penkias                 1,8

5                    Daugiau nei penkias           1,2

Ar ketinate dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose?  (proc.)

1                    Taip               53,4

2                    Ne                 18,6

3                    Nežinau        28,0

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting“ 2015 m. vasario 20-22  d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Galima suprasti, kodėl nemaža dalis Lietuvos rinkėjų balsuoja ne ”už” kažkurią partiją, o ”prieš” tam tikras partijas. Taip yra todėl, kad net dviejų trečdalių apklaustų šalies gyventojų nuomone, nė viena politinė partija Lietuvoje nevykdo savo rinkiminių pažadų. Bent taip papaiškėjo iš ”Veido” užsakymu tyrimų kompanijos ”Prime consulting” atliktos naujausios apklausos.

Lygiai taip pat gana daug respondentų (52 proc.) mano, kad nė viena Lietuvos partija nesilaiko savo ideologinės linijos ir vertybių. Prie kiek labiau prisilaikančių priskiriamos tik Socialdemokratų partija ir Tėvynės sąjunga Lietuvos krikščionys demokratai. Bet ir tai tikriausiai daugiau iš inercijos, nes šių partijų atstovų veiksmai nerodo, kad jiems labai rūpėtų kažkokia ideologija ar kadaise išpažintos vertybės.

Jūsų nuomone, kuri partija geriausiai vykdo rinkiminius savo pažadus? (proc.)

Nė viena 63,2

Socialdemokratų partija 25

Darbo partija 2,6

Liberalų sąjūdis 2,2

Tvarka ir teisingumas 2

Liberalų ir centro sąjunga 2

Nežinau 1,2

Tėvynės sąjunga Lietuvos krikščionys demokratai 1,2

Lietuvos lenkų rinkimų akcija 0,4

Lietuvos valstiečių partija 0,2

Krikščionių partija 0

Tautos prisikėlimo partija 0

Visos 0

Jūsų vertinimu, kuri Lietuvos partija vis dar laikosi savo ideologinės linijos ir vertybių? (proc.)

Nė viena 52

Socialdemokratų partija 27,6

Tėvynės sąjunga Lietuvos krikščionys demokratai 7,2

Darbo partija 4,4

Liberalų ir centro sąjunga 3,8

Liberalų sąjūdis 1,6

Tvarka ir teisingumas 1,4

Lietuvos lenkų rinkimų akcija 1

Nežinau 0,6

Lietuvos laisvės sąjunga 0,2

Lietuvos tautininkų sąjunga 0,2

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. gegužės 28–30 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Vilniaus savivaldybė vykdo gyventojų apklausą dėl seniūnijų veiklos ir aptarnavimo lygio. Tarpiniai rezultatai parodė, kad apklausoje aktyviausiai dalyvavo ne gyventojai, o institucijos, tendencingai bandžiusios iškreipti rezultatus.

Pavyzdžiui, 753 kartus buvo balsuota iš Generalinės Prokuratūros kompiuterių, Vidaus reikalų pavaldžios įstaigos „Infrastruktūra“ darbuotojai balsavo 144 kartus, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos – 88 kartus. Daugiausiai – 1865 kartus – buvo balsuojama iš Vilniaus savivaldybės kompiuterių. Beveik visi apklausos dalyviai teigė, kad seniūnijų veikla juos „visiškai tenkina“.

Siekdama užtikrinti skaidrų ir reprezentatyvų balsavimą ir gauti objektyvią miesto gyventojų nuomonę, Vilniaus savivaldybė įvedė apribojimus: nuo šiol www.vilnius.lt balsuoti leidžiama tik prisijungusiems vartotojams.

Iki šiol dalyvavimui apklausoje nebuvo reikalaujama registracijos, be to, iš to paties kompiuterio buvo leidžiama balsuoti daugiau nei vieną kartą.

Nuoroda į apklausą: http://www.vilnius.lt/index.php?862818064

Lietuvos neįgaliųjų buvo paprašyta atsakyti į klausimą, ar jie pritartų galimybei Seimo, Savivaldybės tarybų ir Prezidento rinkimuose balsuoti internetu. 88 proc. atsakė teigiamai, 8,2 proc. – neigiamai, o dar 3,8 proc. respondentų negalėjo atsakyti į šį klausimą.

Negalią turinčių žmonių taip pat buvo klausiama, ar jie dalyvautų rinkimuose, jeigu jiems būtų sudarytos sąlygos balsuoti internetu. Į šį klausimą teigiamai taip pat atsakė 88 proc. apklaustųjų, 5,8 proc. respondentų nurodė, kad nedalyvautų, 6,3 proc. negalėjo atsakyti į klausimą.

„Apklausos rezultatai yra akivaizdūs – žmonės su negalia nori, kad Lietuvoje būtų įteisintas internetinis balsavimas. Įteisinus internetinį balsavimą, ne tik žmonės su negalia, bet ir dešimtys tūkstančių kitų grupių – išvykusiųjų dirbti ir mokytis į užsienį, pensininkų, pagyvenusių žmonių – atstovų galėtų aktyviau dalyvauti rinkimuose, dėl to pagerėtų demokratijos kokybė“, − įsitikinusi LŽNS prezidentė Rasa Kavaliauskaitė.

Apklausos dalyvių taip pat buvo paprašyta nurodyti, dėl kokių priežasčių jie norėtų balsuoti internetu, o ne rinkimų apylinkėse. 47,1 proc. nurodė, kad internetinis balsavimas būtų patogesnis, nei tradicinis. 30,8 proc. atsakė, kad jiems būtų pagaliau sudarytos sąlygos atlikti savo pilietinę pareigą neišeinant iš namų. 12 proc. respondentų yra įsitikinę, kad internetinis balsavimas yra saugesnis, nei tradicinis. 10,1 proc. apklaustųjų negalėjo atsakyti į šį klausimą.

Nors iki šiol atsiranda abejojančių internetinio balsavimo patikimumu, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktorius Valdas Kišonas pabrėžia, jog Lietuva turi visas galimybes ir resursus, reikalingus sukurti saugiai internetinio balsavimo sistemai.

„Kasdien e. sprendimų dėka Lietuvoje atliekami milijoniniai mokėjimai bei sudaromos svarbios sutartys. Verslas neabejoja e.sprendimų saugumu, tad manau, kad organizuojant rinkimus e.balsavimo sistema galėtų būti tokia pat saugi“, – įsitikinęs. V. Kišonas.
Internetinė apklausa buvo atlikta 2011 m. spalio 26–31 d., apklausiant 208 Lietuvos gyventojus (nuo 18 metų), turinčių negalią.
Internetinio balsavimo įteisinimo Lietuvoje idėją remia ne tik žmonės su negalia. Šių metų balandį tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos gyventojų apklausos duomenimis, trys ketvirtadaliai (75 proc.) Lietuvos gyventojų pritaria, kad Lietuvoje turėtų būti sudaryta galimybė rinkimuose balsuoti internetu. Daugiau nei pusė (56 proc.) apklaustų gyventojų mano, jog galimybė rinkimuose balsuoti internetu paskatintų didesnį rinkėjų aktyvumą.
Įvedus elektroninį balsavimą, būtų palikta ir įprasta balsavimo sistema, todėl tai nesumažintų galimybės balsuoti piliečiams, neturintiems prieigos prie interneto ar nemokantiems naudotis informacinėmis technologijomis.

BFL

Balandį atliktas tyrimas parodė, kad 75 proc. apklaustų šalies gyventojų sutinka, kad Lietuvoje būtų sudaryta galimybė rinkimuose balsuoti internetu.

41 proc. apklaustųjų elektroninio balsavimo įvedimui visiškai pritaria, 34 proc. teigia greičiau pritariantys nei nepritariantys tokiai idėjai. Elektroninio balsavimo įvedimui greičiau arba visiškai nepritartų atitinkamai 11 proc. ir 6 proc.

Apklausa atskleidė, kad atsiradus elektroninio balsavimo galimybei ja naudotųsi 47 proc., o sena tvarka balsuotų 37 proc. respondentų.Tyrimas parodė, kad daugiausiai teigiančių, jog naudotųsi elektroninio balsavimo galimybe, buvo tarp jaunų (iki 30 metų) respondentų. Didžiųjų miestų gyventojai, pasak apklausos, yra didesni elektroninio balsavimo entuziastai nei gyvenantys miesteliuose ir kaimuose.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija “Baltijos tyrimai” šių metų balandžio 14-17 dienomis apklausė 504 Lietuvos gyventojus nuo 18 metų.

Daugiau nei pusė (56 proc.) respondentų teigė manantys, kad galimybė balsuoti internetu paskatintų didesnį rinkėjų aktyvumą.

Kaip ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė politologas Antanas Kulakauskas, elektroninį balsavimą pirmosios įsivedusios Estijos patirtis parodė, jog rinkėjų aktyvumą naujoji galimybė paveikė nežymiai, tačiau jis taip pat pastebėjo, kad Lietuvoje efektas galėtų būti didesnis dėl gausesnio emigrantų skaičiaus.

“Mūsų emigracija daug didesnė negu estų ir, žinoma, pirmiausia emigrantams susidarytų galimybė dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime, neatitrūkti. Tikriausiai – bent jau iš mano paties pokalbių – atrodytų, kad dalyvaujančių būtų daugiau”, – dėstė A. Kulakauskas.

Tuo metu Lietuvoje gyvenančių piliečių aktyvumas, politologo vertinimu, balsuojant internetu būtų mažesnis nei apklausoje parodytas entuziazmas, nes nedalyvavimą rinkimuose paprastai lemia ne “vargas nueiti iki rinkimų apylinkės ir įmesti balsus, bet nematoma prasmės dalyvauti rinkimuose, neturima, už ką balsuoti”.

Spaudos konferencijoje, be kita ko, pristatytas kreipimasis į Seimą, kuriuos prašoma “objektyviai apsvarstyti elektroninio balsavimo įvedimą mūsų šalyje ir priimti balsavimą internetu įteisinančias įstatymų pataisas”. Žmonės bus kviečiami apsirašyti po kreipimusi, kuris vėliau bus įteiktas Seimui.

“Šiuo atveju mes, kaip Pilietinių iniciatyvų centras, inicijuojame tokį veiksmą, kad žmonės galėtų pasakyti savo nuomonę dėl elektroninio balsavimo”, – spaudos konferencijoje sakė centro direktorius Girvydas Duoblys.

Lietuvos politikai jau ne vienerius metus diskutuoja, ar įteisinti balsavimą internetu, tačiau Seimas iki šiol tokioms iniciatyvoms nepritarė.

Suomiai sekmadienį balsuoja visuotiniuose rinkimuose, vykstančiuose po kampanijos, per kurią žaibiškai iškilo dešiniosios pakraipos populistinė nacionalistų partija, tikriausiai smarkiai pakreipsianti šalies parlamentą dešinėn.

Rinkimų apylinkės šioje Šiaurės šalyje, kurioje gyvena 5,4 mln. žmonių, buvo atidarytos 9 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Jos dirbs iki 20 val., ir maždaug tuo pačiu metu turėtų pasirodyti pirmieji preliminarūs rezultatai.

Pastaruoju metu atliktos visuomenės apklausos rodo, kad nedidele persvara pirmauja Nacionalinė koalicija – konservatyvi proeuropinė mažesnioji kadenciją baigiančios centro dešiniųjų koalicijos partnerė.

Nuo jos nedaug atsilieka ir dėl antros vietos varžosi premjerės Mari Kiviniemi Centro partija ir opozicijoje esantys socialdemokratai (SDP).

Nors Nacionalinė koalicija viliasi paveržti premjero postą iš Centro partijos, Tamperės universiteto politikos mokslų profesorius Ilkka Ruostetsaari (Ilka Ruostetsaris) mano, kad abi valdančiosios koalicijos partnerės ir opozicinė Suomijos socialdemokratų partija (SDP) turi apylyges galimybes užsitikrinti galimybę vadovauti vyriausybei.

“Situacija išties įdomi, nes nugalėtoju gali būti bet kas”, – sakė jis interviu naujienų agentūrai AFP.

Viešosios nuomonės apklausa, kurios rezultatai antradienį buvo paskelbti didžiausiame šalies dienraštyje “Helsingin Sanomat”, parodė, kad Nacionalinės koalicijos partiją remia 20,2 proc. rinkėjų, opozicinę SDP – 18 proc., Centro partiją – 17,9 procento

Vis dėto didžiausias dėmesys skiriamas partijai, kuri nuo minėtų trijų atsilieka penkiais procentais ir turbūt liks ketvirtoje vietoje, antiimigracinei politinei jėgai “Tikrieji suomiai”.

Ši imigracijos klausimu skeptiška partija, kuri kategoriškai nepritaria Europos Sąjungos (ES) skiriamoms finansinėms pagalboms, per praėjusius rinkimus 2007 metais gavo 4,1 proc. balsų, o dabar staiga pretenduoja į beveik 20 proc. balsų, nors pati naujausia apklausa rodo, kad ji turėtų gauti 15,4 proc. balsų.

Nepriklausomai nuo to, ar šiai partijai, kurią lydi priekaištai dėl populizmo, ksenofobijos, pataikavimo rinkėjams ir nepatyrimo ir kuri 200 vietų parlamente turi tik šešis deputatus, pavyks patekti į naująją koalicinę vyriausybę, prognozuojami nauji “Tikrųjų suomių” parlamentarai tikriausiai smarkiai pakreips parlamentą dešinėn.

58 metų pardavėjas Hari Nordlingas (Haris Nordlingas), kuris remia Suomijos švedų mažumai atstovaujančią Švedų liaudies partiją, gal ir nesutinka su “Tikrųjų suomių” raginimu panaikinti privalomą švedų kalbos mokymą mokyklose, bet iš esmės remia jų poziciją dėl ES.

“Buvo labai svarbu balsuoti, nes mums čia reikia pokyčių ir mes jų tikimės”, – sakė jis žurnalistams netrukus po to, kai saulės nutviekstame Helsinkyje buvo atidarytos rinkimų apylinkės.

“Visa, ką mes čia turime, yra vis didesnės ir didesnės išlaidos. Mokame daugiau nei gauname (iš ES). Tos šalys … naudoja mūsų mokesčių mokėtojų pinigus, kad padėtų kitiems žmonėms”, – pridūrė jis.

Žiniasklaida pranešė, kad išankstinis balsavimas sostinėje vyko “gyvai”, o stebėtojai prognozuoja, kad dėl triukšmo, kurį sukėlė “Tikrieji suomiai”, rinkėjų aktyvumas gerokai viršys 2007 metais buvusius 67,9 procento.

“Šie rinkimai bus laimėti ar pralaimėti priklausomai nuo rinkėjų aktyvumo”, – sakė Helsinkio universiteto politologas Janas Sundbergas, kuris prognozuoja, kad rinkėjų aktyvumas viršys 70 proc., nes “Tikrieji suomiai” grėsmę pagrindinėms partijoms kelia iš esmės mobilizuodami tuos žmones, kurie paprastai nebalsuoja.

“Be to, vyksta didelė kitų partijų šalininkų protesti akcija”, – pridūrė jis.

Nors partija ir jos lyderis Timo Soini (Timas Soinis) propaguoja kairuolišką socialinę ir ekonominę politiką, “Tikrųjų suomių” antieuropinė ir antiimigracinė retorika patraukė į jų pusę nemažai kraštutinių pažiūrų rinkėjų.

Vis dėlto nesitikima, kad ši partija taps naujos vyriausybės dalimi, nes pergalė prognozuojama proeuropietiškai Nacionalinei koalicijai, kurios lyderis, kadenciją baigiantis finansų ministras Jyrki Katainenas (Jurkis Katainenas) pabrėžė, jog Suomija Bendrijoje privalo “veikti atsakingai”, kad būtų išvengta euro zonos kracho.

Tuo tarpu SDP nuo “Tikrųjų suomių” nukentėjo labiausiai, nes nepatenkinta darbininkų klasė ėmė nuo jos nusisukti.

Bandydama sustabdyti rinkėjų netektis SDP performulavo savo retoriką, kad ji taptų panašesnė į “Tikrųjų suomių” kalbas, ir ėmė laikytis daug skeptiškesnės pozicijos dėl imigracijos ir atsargesnės ar net neaiškios pozicijos ES atžvilgiu.

Suomijoje jaučiamas griežtas nusistatymas prieš tai, kad ES teiktų finansinę pagalbą ekonominių sunkumų prislėgtoms euro zonos valstybėms.

Tai viena priežasčių, kodėl nemažai suomių, kurie šiaip veikiausiai neremtų “Tikrųjų suomių”, tapo šios partijos šalininkais, nors populistų nacionalistų populiarumą padidino ir Nacionalinės koalicijos partijos eurooptimizmas.

Augant suomių nepasitenkinimui dėl būtinybės gelbėti valstybes nares, kurios prastai tvarkė savo finansus, kol kas sunku pasakyti, ar Centro partija sutiks pritarti naujų paskolų suteikimui.

Kai Portugalija oficialiai paprašė suteikti jai finansinę pagalbą, M.Kiviniemi atsisakė užimti konkrečią poziciją šiuo klausimu, kol ES ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) nepristatė viso gelbėjimo paketo, teigdama, jog nėra būtinybės priimti galutinį sprendimą, kol neįvyko rinkimai.

Galutiniai rinkimų rezultatai turėtų būti paskelbti maždaug vidurnaktį.

Vilniuje posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija siūlo internetinį balsavimą įdiegti bent užsienyje.

“Mes savo organizacijos mastu, JAV lietuvių bendruomenėje, jau praėjusios tarybos rinkimuose įvedėm internetinį balsavimą, tai atrodo, normalu būtų, kad ir kituose rinkimuose, ne tik renkant savo institucijas, tai būtų galima padaryti”, – penktadienį spaudos konferencijoje Seime sakė komisijos pirmininkas nuo PLB Vytas Maciūnas.

Pataisos dėl balsavimo internetu užsienyje galimybės buvo registruotos dar po praėjusios komisijos sesijos rudenį, tačiau parlamento salės jos dar nepasiekė.

Seimo ir PLB komisijos pirmininkas Paulius Saudargas tvirtino, jog komisijai priklausantys Seimo nariai kreipsis į Seniūnų sueigą su prašymu, kad šios pataisos būtų įtrauktos į pavasario sesijos darbotvarkę.

“Mes kalbame tik apie užsienyje gyvenančius lietuvius, nes dėl internetinio balsavimo Seimas jau daug diskutavo, tas nepavyko, tie sprendimai nebuvo priimti, o dabar mes naujai pažvelgėm į klausimą, galbūt kaip pabandymą, kaip tam tikrą eskperimentą, leisti balsuoti užsienyje gyvenantiems lietuviams ir tokiu būdu pripratinti valstybę prie tokio reiškinio”, – komisijos sesijos pabaigai surengtoje spaudos konferencijoje sakė P.Saudargas.

Seime buvo bandymų įteisinti balsavimą internetu, tačiau parlamentarai tokiais iniciatyvai nepritarė, nuogąstaujant dėl elektroninių sistemų patikimumo bei galimos neleistinos įtakos rinkėjų valiai.

P.Saudargo teigimu, balsavimas internetu užsienyje didelės žalos nepadarytų netgi nesėkmės atveju, kadangi visi užsienyje balsavusiųjų balsai būtų skaičiuojami vienoje Naujamiesčio apygardoje, blogiausiu atveju negaliojančiais galėtų būti paskelbti tik vienos apygardos balsai, nedarant įtakos kitų Lietuvos rinkiminių apygardų rezultatams.

Balandžio 12-15 dienomis Seime vykusiuose Seimo ir PLB komisijos posėdžiuose taip pat buvo aptarti Lietuvos valstybės užsienio politikos prioritetai, Lietuvos kariuomenės, valstybės institucijų ir jų veiklos reorganizavimas, lietuviškų mokyklų padėties Lenkijoje klausimai, Globalios Lietuvos kūrimo strategijos rengimas, Valdovų rūmų statybos klausimai.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija sudaryta siekiant skatinti Lietuvoje ir užsienio valstybėse gyvenančių lietuvių bendradarbiavimą, keistis mokslo, kultūros ir kita informacija, Seimui ir kitoms valstybės institucijoms teikti pasiūlymus, kurie padėtų stiprinti valstybingumą ir demokratinių tradicijų puoselėjimą.

Ne visi parlamento opozicijos atstovai gali balsuoti už energetikos ministro Arvydo Sekmoko nušalinimą nuo pareigų, sako Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

“Susidaro toks įspūdis, kad opozicijoje yra sveikai mąstančių politikų, kurie gali ir nebalsuoti dėl nušalinimo”, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė I.Degutienė.

Pasak jos, nors A.Sekmoko atžvilgiu yra ir pagrįstos kritikos, tačiau jį interpeliuojant “reikėtų mąstyti šiek tiek plačiau, kokie yra mūsų strateginiai interesai”.

“Galbūt nebuvo glaudesnio ministro kontakto su Seimu, tačiau ministro vykdomi ir pradėti darbai Lietuvai yra labai aktualūs ir reikalingi”, – teigė I.Degutienė.

Susirinkęs į pirmą posėdį ketvirtadienį Seimas pavasario sesiją pradės interpeliacijos energetikos ministrui A.Sekmokui svarstymu.

Interpeliaciją A.Sekmokui savo parašais yra parėmę 70 Seimo narių. Jos iniciatorė – opozicinė frakcija “Tvarka ir teisingumas”.

Opozicija interpeliaciją ministrui inicijavo po to, kai nepavyko konkursas dėl naujos atominės elektrinės strateginio investuotojo.

Tuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė palankiai vertinanti ministro darbą.

Pateikti interpeliaciją ministrui, reikalaudami paaiškinti priimtų sprendimų motyvus, gali ne mažiau kaip 29 Seimo nariai. Gavęs interpeliacijos klausimus, Vyriausybės narys privalo į juos raštu atsakyti ne vėliau kaip per dvi savaites. Vėliau savo atsakymus jis turi pateikti žodžiu Seimo nariams, o šie balsuoja, ar pritaria atsakymams, ar ne.

Nepritarus atsakymams, slaptai balsuojama dėl nepasitikėjimo ministru. Jis atstatydinamas, jeigu už nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.

I.Degutienė teigė, kad ketvirtadienį prasidedančios Seimo pavasario sesijos darbų programoje įregistruota daugiau kaip 600 teisės aktų projektų ir pabrėžė nenorinti, kad “šita sesija virstų tik interpeliacijų arba procedūrinių klausimų sesija”.

“Tikrai nesinorėtų, kad tai būtų tik tam tikri politiniai žaidimai, kurie neduoda valstybei absoliučiai jokios naudos”, – sakė Seimo pirmininkė.

Kaltinėnų klebonas Narsutis Petrikis prieš savivaldybių rinkimus per mišias parapijiečiams dėsto, kurios partijos Lietuvoje yra katalikiškos, ir agituoja atiduoti balsus už konservatorius.

“Gausite pasiūlymą ar rekomendaciją, kitiems ji galėtų ir privaloma būti, gausite pasiūlymą, kaip balsuoti, galite pakeisti tam tikrus numerius, bet nedaug, iš tikrųjų mes balsuosime už 94-ąjį numerį – Tėvynės sąjungą”, – per mišias kalba N.Petrikis.

Žurnalistams pasidomėjus, kodėl kunigas agituoja prieš rinkimus, šis išsigynė kvietęs žmones balsuoti už konservatorius, tačiau įraše girdisi, kaip dvasininkas ragina balsuoti už konkrečius žmones, pranešė TV3 Žinios.

“Aš tikrai norėčiau matyti, kad balsuosite už Joną Gudauską, na aš kitaip negaliu, nes mano kurso draugas”, – kalba dvasininkas.

Politologai tvirtina, kad kunigų agitacija prieš rinkimus – Lietuvoje ne naujiena, ypač už konservatorių partiją, kurią remia katalikų bažnyčia. Pasak politikos apžvalgininkų, dvasininkai negali kištis į politiką, mat pasaulietinė valdžia atskirta nuo bažnytinės. O jei kunigai to nevengia, jie esą veikia kaip dar viena interesų grupė.

“Kaip galinga interesų grupė, išsiskirianti tuo, kad yra privilegijuota, ji taip pat turi savo ideologiją ir galingą propagandos mašiną – tai, ko daugelis interesų grupių neturi. Krikščionybė yra tik tikėjimas, o Naujasis testamentas yra absoliučiai apolitiškas, todėl kai bažnyčia pradeda kištis į politiką, kunigai tai daro praktiškai savo nuožiūra sukurdami tam kartui tinkamas nuostatas, bet tai nėra Kristaus mokymas. Tai yra tai, ką tam kartui sumąsto ir pateikia ideologijos pavidalu”, – sako politologas Vladimiras Laučius.

Konservatoriai tvirtina neprašę bažnyčios, kad ši juos paremtų per rinkimus, ir tomis pačiomis nuodėmėmis kaltina kitas partijas. Esą partija “Tvarka ir Teisingumas” Vilniuje žmonėms dalina religinius paveikslėlius, kurių vienoje pusėje – Kristus su piemenėliais, o kitoje – kandidatų sąrašai.

“Tai nėra išimtinai mūsų partijos narių pastangos tai daryti, tikiu, kad, be abejo, politikai vietose nori ar nenori bendrauja su savo tikinčiųjų bendruomenių vadovais, su kunigais, ir tai vėlgi yra normali praktika”, – teigia konservatorių rinkimų štabo vadovas Valentinas Stundys.

Bažnyčios vadovai pripažįsta, kad kunigai negali viešai agituoti už konkrečią partiją, bet tvirtina, kad bažnyčia gali patarti rinkėjams, kokias vertybes propaguojančias partijas rinktis.

“Kad tikintieji, rinkdamiesi, už ką atiduoti savo balsą, atkreiptų dėmesį į moralines vertybes, į pozicijas esminiais klausimais viešojo gyvenimo, požiūrį į gyvybę, santuoką, į šeimą, požiūrį į socialinius dalykus”, – teigia Vyskupų konferencijos generalinio sekretoriaus padėjėjas Ričardas Doveika.

Vyskupų konferencijos atstovai tikina, kad nors kunigai negali viešai agituoti už konkrečius politikus, privačiai jie savo politines pažiūras jie gali reikšti nevaržomai.

Savivaldybių tarybų rinkimuose savo balsus jau atidavė kariniuose vienetuose užsienyje esantys rinkėjai.

Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) antradienį pasiekė užpildyti išoriniai balsavimo paštu vokai, kurie bus persiųsti į apylinkių rinkimų komisijas, į kurių rinkėjų sąrašus įrašyti kariniuose vienetuose balsavę rinkėjai.

Jų balsai bus skaičiuojami rinkimų dieną kartu su tose rinkimų apylinkėse balsavusių kraštiečių balsais.

VRK pranešimu, iš viso balsavo apie 100 asmenų, atliekančių tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą arba dirbančių pagal darbo sutartis kariniuose vienetuose.

Įstatymas numato, kad rinkėjai, atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, turi teisę balsuoti užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose.

Savivaldybių tarybų rinkimai vyksta vasario 27 dieną.

Dėl savivaldybių tarybų narių mandatų sekmadienį Lietuvoje varžysis per 16 tūkst. kandidatų, iš viso 60-tyje savivaldybių renkama per 1,5 tūkst. tarybų narių.

Seimo narys Valdemaras Valkiūnas kartu su pataisai pritarusiais kitais 39 Seimo nariais įregistravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos papildymo įstatymo projektą, kuriuo siūloma įteisinti privalomą balsavimą visiems, turintiems rinkimų teisę asmenims. Pakeitus Konstitucijos straipsnį, pasinaudoti šia teise būtų privaloma.