„Dirbdamas su kelių eismo pažeidėjais, kaskart klausiu, kiek žmonių eismo įvykiuose nužudysime šiemet? Auditorijoje įsivyrauja tyla. Liūdna, bet neišsimiegantys ir dėmesio kelyje išlaikyti negebantys vairuotojai nepajėgūs išlikti ir nekelti grėsmės Lietuvos gatvėse“, – sako Visuomenės sveikatos biuro lektorius ir saugaus eismo mokytojas Mindaugas Balsys, ne vienerius metus nagrinėjantis psichologinius kelių eismo taisyklių pažeidėjų ypatumus.

VEIDAS: Lyginant šių ir praėjusių metų Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenis, matyti, kad 2013 m. situacija Lietuvos keliuose birželio mėnesį buvo nepalyginamai mažiau avaringa nei šių metų (vien iki 2014 m. birželio 9 d. šalyje įvyko 147 eismo įvykiais daugiau ir buvo sužeista 213 žmonių daugiau nei per tą patį laikotarpį 2013 m.). Kaip manote, kas galėjo nulemti šiuos pokyčius?
M.B.: Kaip tik tuo laikotarpiu Lietuvoje į eismą įsiliejo jaunoji vairuotojų karta. Ji pasižymi tuo, kad nesugeba kontroliuoti ir išlaikyti dėmesio ilgiau nei 5 min. Važinėdamas po Lietuvos mokyklas su traumų prevencijos projektu, pastebiu, kad gebėti valdyti savo sensoriką ir išlaikyti ryšį su informacijos šaltiniu ilgiau nei valandą šiandien sugeba vienetai. Tai – šiuolaikinių technologijų ir socialinių tinklų įtaka.
Kitas akis badantis dalykas tas, kad mūsų žmonės labai pervargę (miegantys ne daugiau nei 4–5 val. per parą), neturintys galimybės kaip reikiant pailsėti, užsisukę greitame gyvenimo ritme, darbuose. Taip pat nesumažėjo jų suvartojamo alkoholio, surūkomų cigarečių kiekis, akivaizdu, kad vertinant bendrą lietuvių sveikatos situaciją, būklė prastėja.
Ko nepasakyčiau apie mūsų kaimynus estus. Jie garsėja vienu geriausiu ir naujausiu automobilių parku (tuo metu mūsų – vienas seniausių), o tai reiškia, kad prieš juos jau pralaimime automobilių kokybe. Be abejonės, jie pasižymi ir visai kita, iš skandinavų perimta, vairavimo bei gyvenimo būdo kultūros stilistika. Vienareikšmiškai ir jų elgesys prie vairo saugesnis nei mūsų.
VEIDAS: Ar galima lietuvius kaltinti neatsakingu elgesiu prie vairo?
M.B.: Analizuojant statistiką, matyti, kad pradedant nuo 2008 m. situacija Lietuvoje gerėjo, iš dalies tai lėmė padidinta administracinė atsakomybė vairuojantiems.
Tačiau beveik 10 proc. lietuvių ryžtasi išvažiuoti į gatves, neturėdami vairuotojo pažymėjimo. Nesuvokdami, kad rizikuoja ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata, tokie asmenys nusiperka mašiną už 300 Lt ir lekia neturėdami, ko prarasti. Kelių eismo taisyklės – tam tikras žmogaus teisių suvaržymas, bet tik tai padeda, siekiant išgyventi prie vairo.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 242014″ bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-24-2014-m

FB-SM147609

Tiesioginiai mero rinkimai būtų padėję išvengti nusivylimo kai kuriais atvejais renkant miestų vadovus, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas.

Linas Balsys interviu Žinių radijui sakė, kad šalies vadovė palaiko tiesioginių mero rinkimų idėją.

“Ta idėja žmonėms patinka. Po rinkimų kai kai kuriuose miestuose ilgai vyko emocingos mero posto dalytuvės, koalicijų formavimas, teko girdėti žiniasklaidoje, žmonių skambučių ir laiškų sulaukti, kurie atkreipdavo dėmesį, kad tiesioginiai merų rinkimai būtų geresnė, paprastesnė išeitis. Žmonės labiau jais pasitikėtų”, – kalbėjo prezidentės atstovas spaudai.

L.Balsys atkreipė dėmesį, kad kai kuriuose miestuose daugiausiai balsų surinkusios politinės jėgos nebūtinai gavo mero postą.

“Dabar kai kur esama tam tikro galbūt ir nusivylimo, nes žmonės balsavo už vieną politinę jėgą tikėdamiesi, kad meras bus tos ar kitos srovės atstovas, o tam tikrų koalicijų, tam tikrų derybų būdu staiga pasirodo, kad meras yra kas nors visai kitas ir nebūtinai iš tos daugumos, kuri laimėjo”, – kalbėjo prezidentės patarėjas.

Leidimas pirmą kartą savivaldos rinkimuose dalyvauti nepartiniams kandidatams pasiteisino, antradienį sakė prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas.

“Ta naujovė, kuri šiais metais buvo įdiegta, kai galėjo kelti save nepartiniai kandidatai, taip pat iš esmės pasiteisino ir suveikė, nes ne tiek jau ir mažai save iškėlusių kandidatų laimėjo mandatus”, – Žinių radijui sakė Linas Balsys.

Anot L.Balsio, neblogi tradicinių partijų rezultatai atskleidė, jog rinkėjai turi tvirtas pažiūras. Prezidentės patarėjas taip pat sakė besidžiaugiantis gana dideliu rinkėjų aktyvumu.

Sekmadienio savivaldybių tarybų rinkimuose geriausiai pasirodė socialdemokratai ir konservatoriai. Sostinėje Vilniuje daugiausia balsų surinko nepartinių kandidatų koaliciją subūręs buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) veikla gerėja, tačiau jos netenkina STT Vilniaus valdybos darbas.

“Pristačius STT vadovui metų ataskaitą, prezidentė pažymėjo, kad yra bendras veiklos pagerėjimas, (…) lyginant su pernai, yra požymių geresnės veiklos, išaugo nuteistųjų skaičius, išaugo išnagrinėtų asmenų skundų skaičius”, – po šalies vadovės susitikimo su STT vadovu Žimantu Pacevičiumi sakė prezidentės atstovas Linas Balsys.

Anot šalies vadovės atstovo, nerimą kelia STT Vilniaus valdybos rezultatai ir galimi atvejai, kai valdyboje yra dangstomi neblaivūs pareigūnai.

“Vilniaus valdybos rodikliai yra vieni prasčiausių iš visų kitų miestų ir regioninių valdybų, ir tai kelia didelį nepasitenkinimą iš prezidentės pusės”, – kalbėjo L.Balsys.

“Negana to, būtent su Vilniaus valdyba yra susiję tokie dalykai (…) kaip vidinė tolerancija girtuoklystėms, vidinė tolerancija nusižengimams, kuriuos daro pareigūnai, dangstymas pareigūnų, padariusių nusižengimus ir nusikaltimus. Tai iš tiesų yra labai nerimą keliantys (veiksniai – BNS) ir prezidentė įspėjo STT vadovą, kad būtų skubiai imtasi veiksmų padėčiai taisyti Vilniaus valdyboje”, – tvirtino šalies vadovės atstovas.

Pasak L.Balsio, prezidentė minėjo istoriją, susijusią su buvusiu STT pareigūnų Mindaugu Zalepūga, kuris 2009 metais buvo sulaikytas už vairo neblaivus.

STT vadovas pernai balandį pareigūną atleido ir šis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (VAAT). Dienraštis “Lietuvos rytas” rašė, kad teismas grąžino M.Zalepūgą į eitas pareigas. Teismo metu jo naudai parodymus davė STT Vilniaus valdybos vadovas Vaidas Skirmantas.

Pasak dienraščio, teisme teigta, kad pareigūnas vykdė specialią vadovybės užduotį, o išgėręs negalėjo be priežiūros palikti savo automobilio, nes jame buvo įmontuota speciali įranga.

“V.Skirmantas be STT vadovo žinios nuėjęs liudijo į teismą ir viešai pareiškė, kad esą galima girtuokliauti, galima gerti, jei vykdai tarnybinę užduotį”, – sakė L.Balsys.

VAAT sprendimą Ž.Pacevičius apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

“Prezidentei kelią didelį nusistebėjimą ir pasipiktinimą toks akivaizdus dangstymas, akivaizdus bandymas padengti, pridengti, nuslėpti ir pasiekti netgi tam tikro teismo sprendimo”, – tvirtino šalies vadovės atstovas.

Pasak STT vadovo, dėl V.Skirmanto veiksmų atliekamas vidinis patikrinimas.

“Pirmiausia turėtų būti atliktas tarnybinis patikrinimas, o tada jau tarnybinis patikrinimas parodytų, kaip elgtis toliau”, – kalbėjo Ž.Pacevičius.

Jis tvirtino, kad STT didelės problemos dėl dangstymo nėra, o alkoholio vartojimas darbo metu yra netoleruojamas. Anot Ž.Pacevičiaus, teisme dabar yra dar viena byla dėl atleisto tarnybos metu buvusio neblaivaus pareigūno.

Pasak L.Balsio, prezidentė ketina teikti STT įstatymo pataisas, kurios nustatytų ne tik vadovo, bet ir pavaduotojų bei regioninių vadovų kadencijas.