Baltarusijos opozicijos atstovai ketvirtadienį Vilniuje sakė laukiantys solidarios Europos Sąjungos (ES) pozicijos dėl situacijos šalyje po prezidento rinkimų ir aiškino, kad kalėjime politinius kalinius laikanti šalis nusipelno “visų priemonių”.

“Mes manome, kad dėl situacijos, kai nekalti žmonės sėdi kalėjime, turi sulaukti visų priemonių – diplomatinių, politinių, ekonominių. Kokios tos priemonės, mes nesiimame diktuoti ar siūlyti šalims, jos puikiai žino, ką ir kaip gali daryti”, – ketvirtadienį Vilniuje per spaudos konferenciją kalbėjo kampanijos “Už sąžiningus rinkimus” vadovas Sergejus Kaliakinas.

Jis pabrėžė, kad su Baltarusijos diktatoriumi Aleksandru Lukašenka negali būti deramasi dėl politinių kalinių, nes tai nesąs derybų klausimas.

“Politinių kalinių paleidimas yra ne derybų klausimas – kaip kai kas įsivaizduoja, kad pervesime tris milijardus Lukašenkai štai ir paleis tris. Taip nekalbama. Kalba čia turi būti apie tai, kad be paleidimo visų politinių kalinių jokie kontaktai, projektai ir programos neįmanomi”, – dėstė jis.

“Mes nesame fantastai, mes suprantame, kad visų pirma mes – ne Europos Sąjungoje, daug sankcijų, kurias būtų galima pritaikyti bendrijos šaliai, Baltarusijoje nepritaikomos”, – pridūrė opozicijos aktyvistas.

Buvęs politinis kalinys Aleksandras Kozulinas per spaudos konferenciją savo ruožtu svarstė, kad jo paleidimą lėmė solidari užsienio šalių pozicija.

“Šiandien labai svarbu, kad dėl žmonių, kurie šiuo metu visiškai nepelnytai atsidūrę kalėjime, pasisakytų visas pasaulis, Europa. Galiu pasakyti, kad išbuvau kalėjime dvejus su puse metų ir jeigu ne tarptautinis solidarumas, žiauri Europos Sąjungos pozicija ir Amerikos ekonominės sankcijos, aš ir šiandien būčiau kalėjime. Visiškai suprantama, kad šiandien negalima su diktatoriumi derėtis”, – kalbėjo jis.

Reaguodamas į Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimą apie 10 metų trukusios Baltarusijos izoliacijos klaidingą politiką, S.Kaliakinas sakė, kad izoliacija tebuvo mitas.

“Mes nemanome, kad apskritai buvo kokia nors izoliacija, tuo labiau sankcijos Baltarusijai, tai mitas, nieko tokio nebuvo, buvo priešingai”, – aiškino jis.

Pasak S.Kaliakino, D.Grybauskaitės laikysenos Baltarusijos atžvilgiu jis nevertinantis kaip oficialios Lietuvos pozicijos.

“Kiek aš suprantu, D.Grybauskaitės pareiškiami nėra oficiali Lietuvos pozicija, ji nebuvo išsakyta taip, kaip, pavyzdžiui, Lietuvos parlamento ar Vyriausybės pozicija”, – kalbėjo jis.

Per spaudos konferenciją, be kita ko, opozicijos atstovai aiškino, kad gruodžio pabaigoje vykusių Baltarusijoje prezidento rinkimų rezultatai buvo klastojami, o po jų kilusios riaušės esą buvo iš anksto suplanuota provokacija.

Konferencijoje dalyvavęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris tvirtino palaikantis sankcijų įvedimą Baltarusijai.

“Tai atnaujinimas sankcijų prieš režimą ir neįleidimas visų tų, kurie dalyvavo represijose, jų įtraukimas į juoduosius sąrašus”, – galimas sankcijas vardijo E.Zingeris.

Jis taip pat pabrėžė, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) biuro Minske mandato nepratęsimas rodo Baltarusijos nenorą kalbėtis.

Tuo metu apskritai baltarusių tautos atžvilgiu, pasak E.Zingelio, reikia siekti atvirų durų į Europos Sąjungą politikos.

Šiuo metu Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (KGB) tardymo izoliatoriuje tebėra keturi buvę kandidatai į prezidentus: Vladimiras Nekliajevas, Andrejus Sanikovas, Alesis Michalevičius ir Nikolajus Statkevičius.

Izoliatoriuje taip pat tebėra A.Sanikovo žmona žurnalistė Irina Chalip, V.Nekliajevo bendražygis Aleksandras Feduta ir Jungtinės piliečių partijos lyderis Anatolijus Lebedka.

Jie kaltinami pagal Baltarusijos BK 293 straipsnį (masinės riaušės), kuriuo remiantis jiems gresia laisvės atėmimas iki 15 metų.

Iš viso kaltinimai byloje dėl masinių protestų prieš A.Lukašenkos perrinkimą pateikti daugiau kaip 22 žmonėms.

Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich palaiko Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės vykdomą Lietuvos užsienio politiką Baltarusijos atžvilgiu. V. Uspaskich įsitikinęs, kad dabar vykdoma Lietuvos politika rytinės kaimynės atžvilgiu yra protingiausia ir pragmatiškiausia per visą nepriklausomybės laikotarpį.

“Visada sakydavau, kad mes turime bendrauti su žmonėmis, su visuomene, integruoti ir eksportuoti kuo daugiau demokratijos vertybių į kitas, ypatingai kaimynines, valstybes, kad žmonės suprastų, kas yra demokratija ir kad jiems būtų lengviau naudotis jos vertybėmis, ir jie galėtų patys apsispręsti kokioje santvarkoje nori gyventi”, — sako Darbo partijos pirmininkas.

Darbo partijos programoje numatyta užtikrinti gerus santykius su visomis pasaulio valstybėmis, pagrįstus demokratijos, lygiateisės partnerystės, savitarpio pagalbos ir abipusės naudos principais. Didinti Lietuvos valstybės, kaip tilto tarp Rytų ir Vakarų, vaidmenį. Kurti naudingą dialogą su visomis šalimis, stiprinti tarpvalstybinius mokslo ir kultūros ryšius.

V. Uspaskich teigia, kad Baltarusijos izoliacija nedavė jokių teigiamų rezultatų šios valstybės žmonėms, kaip tik atvirkščiai — jie jautėsi atskirti nuo viso pasaulio, o svarbiausia — izoliuoti nuo demokratijos supratimo. “Manau, kad einant demokratizacijos keliu ir ieškant efektyvesnių bendravimo su kaimynais būdų, tokia politika buvo ne tik netiesinga, bet ir žalinga. Prieš visus rinkimus mes deklaravome, kad Lietuvos užsienio politika turi būti pragmatiška, deja iki šiol ji pragmatiškumu nepasižymėjo, ypatingai — rytinių kaimynių atžvilgiu. Todėl belieka džiaugtis, kad prezidentūra santykiuose su Baltarusija pagaliau pradėjo vadovautis protu ir logika, o ne kažkieno nurodymais”, — sako V. Uspaskich.

“Sveikinu Lietuvos Respublikos prezidente, kad šiuo klausimu pagaliau pasireiškė ne bevaisė griežta retorika, o realūs veiksmai, kurie lėmė užsienio politikos pasikeitimus, nepabijojus reakcijos iš Europos sąjungos vadovybės. Taip pat jos politika privertė ir valdančiuosius konservatorius pakeisti savo kategorišką retoriką Baltarusijos atžvilgių ir pamiršti dainelę, kurią jie dainavo kartu su Valdu Adamkumi”, — tvirtina Darbo partijos lyderis.

Kodėl nesušauktas specialus Europos Sąjungos vadovų susitikimas? Kodėl ES politikai skubiai nenuvyko į Minską? Kur raginimas Rusijai paveikti Lukašenką? To klausinėja vokiečių spauda, aptarinėdama ES poziciją Baltarusijos atžvilgiu, rašoma “Deutsche Welle” tinklalapyje.

“Už tai sumoka demokratai”, – tokį komentarą savo puslapiuose išspausdino laikraštis “Frankfurter Allgemeine”. Jo autorė, Vokietijos parlamento deputatė nuo Žaliųjų partijos Marieluise Beck (Mariluizė Bek) rašo:

“Sulaikyta apie 700 asmenų, tarp kurių 26 žurnalistai. Penki iš septynių kandidatų į prezidentus laikomi tardymo izoliatoriuje, su jais šiurkščiai elgiamasi, nesuteikiama medicinos pagalba. Uždrausti kontaktai su advokatais ir giminaičiais. Nevyriausybinių organizacijų biurai uždaryti. Juose vyksta kratos. Teisių gynėjai suiminėjami. Tie, kurių specialiosios tarnybos dar nesuėmė, slapstosi. Uždarytas vienas paskutinių opozicijos laikraščių “Naša niva”. Tokie prezidento rinkimų rezultatai, kuriuos ESBO ir ES stebėtojai įvertino kaip “žingsnį teisinga kryptimi”.

Dar 1999-2000 metais dingo keturi žmonės, pasisakę prieš prezidentą. Vizų sankcijos, kurių reaguodama į tai griebėsi ES, Baltarusijos režimo ypatingai nepalietė: Lukašenka, labai vikriai laviruodamas tarp savo didžiojo brolio Rusijos ir Europos Sąjungos, rodė ženklus, kad yra pasirengęs bendradarbiauti. Ir ES nusileido: Baltarusija buvo įtraukta į “Rytų partnerystės” programą. ES visiškai sąmoningai žengė šį žingsnį.

Tačiau priimti iš tiesų svarbų sprendimą – supaprastinti vizų režimą į Vakarus vykstantiems Baltarusijos piliečiams – ES vis dėlto susilaikė. Šalies, kurioje yra įsigalėjęs autoritarinis režimas, piliečiams suteikti supaprastintą vizų režimą nereikia, nusprendė ES ir tuo pačiu padėjo diktatoriui įkalinti piliečius šalyje.

Tuo metu ES buvo skelbiama, kad režimas pasuko teisingu keliu. 2008 metų parlamento rinkimai? Taip, balsų skaičiavimas labai neskaidrus, tačiau vis dėlto tapo žymiai geriau, nei anksčiau, nusprendė ESBO. Gruodžio 19 dienos prezidento rinkimai? Opozicijos kandidatai galėjo juose dalyvauti – net septyni. Esą sunkiame kelyje į demokratiją reikalinga kantrybė.

Režimui pademonstravus žiaurumą, Vakarai neįprastai pritilo. Geriausiu atveju ministerijų spaudos atstovai suformulavo netvirtus protesto pareiškimus. Žiniasklaidos prioritetinėmis temomis tapo oro uostuose dėl prasto oro įstrigusių keleivių padėtis, taip pat Guido Westerwelle (Gvido Vestervelės) politinė ateitis, o ne padėtis kaimyninėje šalyje, virstančioje policine valstybe.

Eksperimentas “Baltarusija pakeliui į demokratiją” – didžia dalimi Vakarų išradimas. Mes gyvename šiltai ir patogiai. O sumoka tie, kurie pasirinko šį kelią ir tikėjosi Vakarų palaikymo. Mes atsakome už tuos, kurie dabar sulaikyti, kurie kankinami, kurie kol kas dar yra laisvėje, tačiau jaučia pavojų.

Kodėl iki šiol nesušauktas specialus ES viršūnių susitikimas? Kodėl ponai Westerwelle, Sikorskis, Bildtas ir Schwarzenbergas pasitenkino vien straipsniu “New York Times” ir skubiai nenuvyko į Minską? Kur raginimai Rusijai paveikti Lukašenką? – klausia Marieluise Beck.

Temą tęsia laikraštis “Financial Times Deutschland”:

Europos Sąjungoje vis dažniau pasigirsta raginimai įvesti naujas sankcijas Baltarusijos vyriausybei. Netgi Lenkija, iki pat rinkimų siekusi suartėti su Minsku, dabar remia šias sankcijas. Kitais žodžiais tariant, Europoje Baltarusijos vadovybei gresia visuotinė izoliacija, rašo laikraštis.

Jau nuo 2006 metų pradžios A.Lukašenka ir kiti aukšti Baltarusijos vadovybės pareigūnai įtraukti į sąrašus tų, kuriems draudžiama įvažiuoti į ES. Tiesa, nuo 2008 metų šis draudimas ne kartą būdavo sustabdomas. Dabar kalbama apie jo atnaujinimą – taip pat ekonominės pagalbos priemonių panaikinimą ir “Rytų partnerystės” programoje numatytų susitikimų atšaukimą.

Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas (Karlas Biltas) pareiškė, kad Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai ir dešimtims kitų jo šalies pareigūnų bus vėl uždrausta atvykti į Europos Sąjungos (ES) šalis, rašo nepriklausoma Briuselio svetainė “EUobserver”.

Šis žingsnis bus žengtas po to, kai Minsko režimas griežtai numalšino opozicijos protestus dėl ginčijamo prezidento perrinkimo ir suėmė daug aktyvistų, tarp jų buvusius A.Lukašenkos varžovus rinkimuose.

Pirmadienį C.Bildtas telefonu “EUobserver” sakė: “Turime vadovautis savo ankstesnės politikos logika. Praėjusį kartą, kai (Baltarusijoje) nebebuvo likę politinių kalinių, padarėme teigiamų žingsnių. Dabar kalinių daug daugiau. Tie, kurie dalyvavo tuose veiksmuose (malšinant protestus), ir visi su jais bendradarbiavusieji vėl turės būti sugrąžinti į (nepageidaujamų asmenų) sąrašą.”

Konkrečiai paklaustas, ar A.Lukašenka bus tarp asmenų, kuriems planuojama taikyti naujas sankcijas, Švedijos diplomatijos vadovas atsakė: “Manau, labai tikėtina, kad jis susijęs su tais veiksmais”.

ES nusprendė nebeišduoti vizų A.Lukašenkai ir 40 jo administracijos pareigūnų po panašaus, tačiau ne tokio žiauraus susidorojimo su protestuotojais po 2006 metais vykusių prezidento rinkimų.

Tačiau 2008 metais 27 šalių blokas įšaldė draudimą atvykti 36 Baltarusijos pareigūnams, kai buvo paleisti kai kurie įtakingi politiniai kaliniai. Šis sprendimas sudarė sąlygas A.Lukašenkai apsilankyti Italijoje.

Bendrijos šalių ambasados Minske šiuo metu ruošia naują sąrašą, kuris penktadienį bus išsiųstas ES Politikos ir saugumo komiteto (PSC) susitikimui Briuselyje. Vienas ES diplomatinis šaltinis nurodė, kad į preliminarų sąrašą įtraukta jau per 100 asmenų.

Kai kurios Bendrijos šalys, tokios kaip Čekija, nori veikti sparčiai ir paragino kitą savaitę sušaukti neeilinį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, per kurį būtų patvirtintas naujasis sąrašas. Tačiau Vokietija ir Švedija nelinkusios skubėti – jos ragina palaukti eilinio ES diplomatijos vadovų susitikimo, kuris vyks sausio 31 dieną.

C.Bildtas sakė, kad ES neapsiribos draudimu išduoti vizas Baltarusijos pareigūnams.

“Didžiulė ekonominė pagalba aiškiai atkrenta – bent jau kurį laiką”, – pabrėžė jis, turėdamas omenyje 3 mlrd. eurų (10,4 mlrd. litų) pagalbos paketą, kurį Bendrija buvo pažadėjusi skirti Baltarusijai per ateinančius trejus metus.

Taip pat planuojama nutraukti visus ES projektus, susijusius su Baltarusijos institucijomis, ir nebekviesti Baltarusijos atstovų į Bendrijos vykdomos Rytų partnerystės programos susitikimus, tarp jų gegužę vyksiantį Budapešte, kuriame ES vadovai susitiks su šešių buvusių Sovietų Sąjungos respublikų lyderiais.

Kita vertus, Briuselis planuoja skirti didesnę paramą pilietinės visuomenės Baltarusijoje ugdymui – pavyzdžiui, skirti daugiau lėšų Vilniuje veikiančiam Europos humanitariniam universitetui (EHU), kuriame mokosi studentai iš Baltarusijos.

ES šalys taip pat raginamos vienašališkai sudaryti galimybę išduoti nemokamas vizas baltarusių studentams, dėstytojams ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojams.

Ekspertai anksčiau yra rekomendavę paskelbti sankcijas ginklais prekiaujančioms Baltarusijos valstybinėms bendrovėms “Beltecheksport” ir “Belvnešpromservis”. Manoma, kad lėšos iš šių įmonių tiesiogiai pervedamos į Baltarusijos nomenklatūros privačias bankų sąskaitas.

Tačiau mažiau tikėtina, kad Bendrija paskelbs nepripažįstanti pastarųjų prezidento rinkimų rezultatų, nors esama požymių, kad A.Lukašenka iš tikrųjų nesurinko pakankamai balsų, kad būtų perrinktas per pirmąjį turą, rašo “EUobserver”.

Kai kurios ES šalys abejoja, ar verta smarkiai sugriežtinti Baltarusijos izoliaciją, nes baiminamasi, kad tokia politika padidins Kremliaus įtaką Minskui.

Vienas Bendrijos diplomatas pastebėjo, kad A.Lukašenka gali dar ilgokai užsibūti prezidento poste, nes apie 20 tūkst. žmonių, kurie išėjo protestuoti į gatves praeitą mėnesį, atstovauja Baltarusijos intelektualų elitui, o ne visos šalies masto prieš esamą režimą nukreiptam judėjimui.

Tuo tarpu C.Bildtas mano, kad A.Lukašenkos veiksmai po rinkimų veikiau buvo psichologinė reakcija į “pažeminimą” neužsitikrinus tvirtos pergalės per pirmąjį turą, o ne strateginis sprendimas.

“Taip pat nemanau, kad jis turi didelę įtaką arba palaikymą Maskvoje. Manau, kad jis atsuko nugarą visiems”, – aiškino ministras. – Neabejotina, kad jis atgręžė nugarą Vakarams.”

Lietuvos politiką Baltarusijos atžvilgiu ištiko katastrofa, pareiškė kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.

Pirmadienį paskelbtame interviu dvi kadencijas šalies vadovu buvęs V.Adamkus teigė, kad Lietuva “persistengė”, “mėgindama patikti” Aleksandrui Lukašenkai, kuris po prezidento rinkimų dėl susidorojimo su opozicija praeitą mėnesį sulaukė griežtos Vakarų kritikos.

“Mūsų užsienio politiką Baltarusijos atžvilgiu ištiko katastrofa”, – interviu “Lietuvos rytui” sakė V.Adamkus.

“Manau, akivaizdžiai persistengėme, mėgindami patikti Aleksandrui Lukašenkai. Gyrėmės, kad Baltarusijoje atradome kone naujų santykių aukso kasyklas, bet po kelių savaičių žadėtą auksą pakeitė iliuzijas sutvatinusios guminės lazdos. Vakarų šalys nustėro, o mes tiesiog apsijuokėme”, – kalbėjo prezidentas.

1998-2003 ir 2004-2009 metais Lietuvos prezidentu buvęs V.Adamkus taip pat sakė skaudžiai išgyvenantis, kad įtampa atsirado tarp Lietuvos ir Lenkijos.

“Ankstesnį dešimtmetį galime drąsiai vadinti mūsų šalių bendradarbiavimo auksiniu laikotarpiu. Dabar akivaizdžiai ima byrėti mūsų draugystės pamatai, kuriuos taip nuosekliai stengėmės stiprinti. Man net sunku suprasti, kodėl taip atsitiko”, – teigė V.Adamkus.

Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka sulaukė daug Vakarų kritikos, kai milicija Minske išvaikė dešimtis tūkstančių demonstrantų, protestavusių prieš rinkimų rezultatus, taip pat sulaikė daugiau nei 600 žmonių.

Oficialūs rinkimų rezultatai rodo, kad A.Lukašenka laimėjo triuškinama persvara, surinkęs beveik 80 proc. balsų, tačiau Vakarai teigia, kad rinkimai nebuvo demokratiški.

V.Adamkų prezidento poste pakeitusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė su A.Lukašenka buvo susitikusi dukart – 2009 metų rugsėjį Vilniuje ir pernai spalį Minske.

Baltarusijos valdžia nepratęsė Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) biuro darbo, rašo naujienų svetainė lenta.ru.

Tai pranešama šalies Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai, paskelbtame šios žinybos tinklalapyje.

Dokumente sakoma, jog šį sprendimą “lėmė tai, kad nėra objektyvaus pagrindo išsaugoti ESBO misiją Baltarusijoje”.

Patikslinama, jog nors ESBO neturi biuro Minske, tai neatsilieps Baltarusijos sąveikos su šia organizacija lygiui.

Taip pat priduriama, kad anksčiau ESBO vietos biurai buvo uždaryti kitose buvusios SSRS valstybėse, konkrečiai – Gruzijoje, Estijoje ir Latvijoje. Dabar šios šalys palaiko tiesioginius ryšius su ESBO instruktoriais.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka iškritikavo ESBO poziciją dėl prezidento rinkimų šalyje gruodžio 19 dieną – organizacija pareiškė nusivylimą tuo, kaip buvo skaičiuojami balsai ir apskritai visu rinkimų procesu.

Rinkimuose dalyvavo dešimt kandidatų, tarp jų A.Lukašenka, kuris balotiravosi ketvirtąjį kartą – anksčiau buvo padarytos šalies konstitucijos pataisos, leidžiančios jam taip elgtis.

Remiantis oficialia statistika, dabartinis prezidentas iškovojo pergalę per pirmąjį rinkimų ratą, surinkęs daugiau kaip 80 proc. balsų.

Paskelbus rinkimų rezultatus, Minske vyko daugiatūkstantinės protesto akcijose, kurias išvaikė ypatingosios paskirties milicijos būrys (OMON). Daugelis akcijos dalyvių buvo areštuoti.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas gruodžio 20 dieną pasveikino A.Lukašenką, perrinktą prezidentu, o Rusijos ambasadorius pritarė protestuotojų sulaikymui, tuo tarpu JAV valstybės departamentas pripažino, kad Baltarusijos prezidento rinkimai yra nelegitimiai.

VRV nenurodė kaltinamųjų pavardžių. Advokatų teigimu, tarp jų yra penki buvę kandidatai į prezidentus, kurie buvo areštuoti praėjusią savaitę: Vladimiras Nekliajevas, Andrejus Sanikovas, Vitalijus Rymaševskis, Nikolajus Statkevičius ir Aleksejus Michalevičius.

“Iki šios dienos tiriant baudžiamąją bylą pagal Baltarusijos BK straipsnį “masinės riaušės”, kaltinimai pateikti 22 žmonėms. Visi jie areštuoti”, – sakoma VRM pranešime.

VRM pranešė, kad tarp kaltinamųjų yra du Rusijos piliečiai, kurie buvo paleisti po 10 parų arešto ir tuojau pat vėl sulaikyti antrą kartą.

Iš viso išvaikius mitingą, kuriame opozicija protestavo prieš numanomą Aleksandro Lukašenkos išrinkimą ketvirtajam prezidentavimo laikotarpiui, buvo sulaikyti 639 žmonės.

Dauguma jų, tarp jų vienuolika Rusijos piliečių, buvo nuteisti areštu nuo 5 iki 15 parų. Trečiadienį po kelių Rusijos valdžios kreipimusi Minskas paleido visus Rusijos piliečius.

Ketvirtadienį A.Lukašenka, kreipdamasis į žurnalistus, užsiminė, kad gali sušvelninti kai kurių protesto dalyvių likimą.

“Jeigu tyrimo metu galima paleisti šiuos žmones, tai jų mums ten (kalėjime) nereikia… Jeigu jie nesusiję su masiniais pogromais, o atsidūrė ten idėjiniais sumetimais, mes nagrinėsime jų bylas, ir aš pasiryžęs asmeniškai išsiaiškinti”, – sakė A.Lukašenka lankydamasis senelių namuose už 30 km nuo Minsko.

Šiurkščius valdžios veiksmus kritikavo ESBO, Europos sąjunga ir Vašingtonas, kurie pagrasino oficialiajam Minskui naujomis sankcijomis.

A.Lukašenka, atsakydamas į tai, apkaltino išorės jėgas sąmokslu prieš Baltarusijos valstybę.

“Mūsų pagrindinis iškovojimas – mes apgynėme šalį. Saujelė atskalūnų galėjo apversti šalį aukštyn kojomis. Jiems netiesiogiai vadovavo tam tikri žmonės, struktūros, buvo dideli pinigai, ir ne iš mūsų valstybės”, – sakė A.Lukašenka.

Ne taip, kaip Vakarai, Rusija pasmerkė opozicijos veiksmus, o Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasveikino A.Lukašenką su perrinkimu.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas savo ruožtu irgi sakė, kad Baltarusijos liaudies pasirinkimas “yra gerbtinas “.

+370 5 2058525

Baltarusijos pareigūnai ketvirtadienį pateiks kaltinimus dėl riaušių kurstymo penktam opozicijos lyderiui, kuris neseniai vykusiuose prezidento rinkimuose buvo šalies vadovo Aleksandro Lukašenkos varžovas.

Rinkimus pralaimėjusiam kandidatui Aleksejui Michalevičiui kaltinimai tikriausiai bus pateikti ketvirtadienį, jo advokatas Olegas Agejevas sakė naujienų agentūrai AFP. Keturių kitų kandidatų teisininkai trečiadienį sakė, kad kaltinimai jiems jau pateikti.

“Kaltinimai dėl masinių neramumų organizavimo buvo paskelbti Vladimirui Nekliajevui”, – nurodė jo advokatė Tamara Fidorenko.

V.Nekliajevas dar prieš masinę protesto demonstraciją, vykusią po ginčijamų rinkimų, buvo smarkiai sumuštas ir išvežtas į ligoninę.

Tokie patys kaltinimai buvo pateikti kandidatams Andrejui Sanikovui, Nikolajui Statkevičiui ir Vitalijui Rymaševskiui, jų advokatai sakė AFP.

Visi penki suimti kandidatai laikomi kalėjime, kurį kontroliuoja Baltarusijos valstybės saugumo tarnyba KGB. Taip pat pradėtas tyrimas dėl kitų dviejų kandidatų – Grigorijaus Kostusevo ir Dmitrijaus Uso – veiklos; jiems uždrausta išvykti iš šalies.

Vyriausybės vykdomame ikiteisminiame tyrime iš viso 26 asmenys įtariami “masinių neramumų” organizavimu Minske gruodžio 19 dieną, kai dešimtys tūkstančių žmonių susirinko vienoje centrinėje aikštėje, protestuodami prieš A.Lukašenkos perrinkimą.

Be septynių buvusių kandidatų, į įtariamųjų sąrašą taip pat įtraukti jų rinkimų kampanijų vadovai, patikėtiniai ir kiti opozicijos aktyvistai.

Jeigu opozicijos atstovų kaltė būtų įrodyta, jiems gresia iki 15 metų laisvės atėmimo.

Nors ir sužeistas, V.Nekliajevas praeitą savaitę buvo paimtas iš ligoninės KGB pareigūnų.

Tuo tarpu trečiadienį jam buvo smarkiai pakilęs kraujospūdis, sakė jo advokatė. “Jeigu ne kameros draugai, jis būtų miręs”, – nurodė teisininkė.

A.Sanikovas ir V.Rymaševskis taip pat nukentėjo, kai buvo sulaikomi.

Milicija Minske išvaikė dešimtis tūkstančių demonstrantų, protestavusių prieš rinkimų rezultatus, taip pat sulaikė daugiau nei 600 žmonių.

Oficialūs rinkimų rezultatai rodo, kad A.Lukašenka laimėjo triuškinama persvara, surinkęs beveik 80 proc. balsų.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas trečiadienį išsakė palaikymą A.Lukašenkos perrinkimui ketvirtai kadencijai, nors jį kritikavo Europos Sąjungos (ES) šalių vyriausybės.

“Nesekiau šių rinkimų, tačiau sprendžiant iš balsavusiųjų skaičiaus, atrodo aišku, kad Baltarusijos žmonių pasirinkimas turėtų būti gerbiamas”, – V.Putino pasisakymą citavo naujienų agentūra “Interfax”.

Tuo tarpu kelios Vakarų šalys pareiškė, kad šie rinkimai buvo suklastoti, taip pat pasmerkė susidorojimą su opozicijos aktyvistais.

Netgi Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas kaimyninės Baltarusijos lyderį pasveikino su pergale tik po savaitės.

Trečiadienio vakarą buvo paleisti apie 300 žmonių, kurių daugumai baigėsi skirtas dešimties dienų arešto terminas.

Kaip praneša Rusijos URM, Baltarusijos tarnybos taip pat paleido vienuolika suimtų Rusijos piliečių. Rusija antradienį buvo iškvietusi Baltarusijos ambasadorių dėl šių asmenų sulaikymo.

A.Lukašenka, Vašingtono anksčiau pramintas paskutiniu Europos diktatoriumi, po rinkimų pažadėjo imtis griežtų priemonių prieš opozicijos protestų organizatorius, perspėdamas, kad jie “užkabino ne tą žmogų”.

Baltarusijos vadovui Aleksandrui Lukašenkai nenaudinga po prezidento rinkimų susidariusi įtempta situacija, trečiadienį sakė europarlamentaras Vytautas Landsbergis.

Žinomas politikas teigė, kad procesus Baltarusijoje gali veikti “kažkas kitas”, tačiau tiesiogiai Rusijos nepaminėjo.

“Visa ši situacija, tai kas įvyko, yra visiškai nenaudinga A.Lukašenkai. Arba jis visiškai išprotėjo, arba jis ir nebuvo labai protingas, nors kartais atrodė labai gudrus. Vargu, ar visai tai vyksta pagal jo planą. Gali būti, kad planuoja kažkas kitas, kas taip pat nemyli A.Lukašenkos ir norėtų jį sunaikinti”, – trečiadienį susitikime su Baltarusijos opozicijos atstovais Vilniuje sakė V.Landsbergis.

1990-0992 metais Lietuvos vadovu buvęs V.Landbsergis teigė nesantis tikras, kad visa Baltarusijos KGB tarnauja A.Lukašenkai.

Susitikime vienam iš buvusių Baltarusijos opozicijos kandidatų į prezidentus atstovui Stanislavui Šuškevičiui išsakius nuomonę, jog Europos Sąjunga kartu su Rusija galėtų ieškoti sprendimų A.Lukašenkos atžvilgiu, V.Landsbergis pabrėžė, kad Maskvos vadovybė taip pat nėra demokratiška.

“Aš skeptiškai žiūriu į galimybę žiūrėti į (Rusijos premjerą) Vladimirą Putiną kaip teigiamą veikėją, kuris padės išspręsti A.Lukašenkos problemą demokratijos ir teisingumo labui. Panašių judesių nėra pačioje Rusijoje”, – kalbėjo V.Landsbergis.

Jis siūlė, kad parlamentinių klausymų rėmuose vykstantis susitikimas išleistų rezoliuciją dėl sumušto ir sulaikyto opozicijos kandidato Vladimiro Nekliajevo išlaisvinimo. Tai, anot jo, galėtų būti pradžia siekiant ir kitų kandidatų išlaisvinimo.

“Kadangi tai parlamentinis klausymas, jis gali išleisti dokumentą. (…) Todėl mūsų klausymai galėtų ir turėtų išleisti rezoliuciją tik dėl V.Nekliajevo, dėl jo išlaisvinimo ir sugrąžinimo į ligoninę nedelsiant”, – sakė V.Landsbergis.

Pasak jo, V.Nekliajevo sumušimas dar prieš demonstraciją Minske galėjo būti suplanuotas iš anksto, siekiant įaudrinti minią.

“Tai rodo, kad buvo pilama alyva į būsimą ugnį, tam kad pasklistų žinia ir būtų sukeltos protesto emocijos. Tai paskaičiuota kaip ir jo pagrobimas. (…) Tai ne tik nežmogiška, bet ir pasikėsinimas į gyvybę”, – kalbėjo europarlamentaras.

Seimo užsienio reikalų komiteto narys Petras Auštrevičius diskusijos metu stebėjosi, kad Lietuvos užsienio reikalų ministras neprisijungė prie Vokietijos, Švedijos, Lenkijos ir Čekijos kolegų bendro pareiškimo, kuriame praeitą sekmadienį Baltarusijoje vykę rinkimai pavadinti nesantys demokratiškai teisėti ir smerkiamas A.Lukašenkos “apsiausties režimas”.

“Mus nereikia tęsti saviapgaulės, nes kai kurie politikai gyvena kita tikrove. Aš labai apgailestauju, kad tarp keturių užsienio reikalų ministrų nėra Lietuvos ministro”, – sakė P.Auštrevičius.

Baltarusijos Centrinė rinkimų komisija (CRK) kol kas negavo kandidatų į prezidentus pareiškimų, kad rinkimų rezultatai būtų pripažinti negaliojančiais. Gruodžio 24 dieną CRK ketina paskelbti galutinius rinkimų rezultatus.

“Kandidatų skundų negavome, gruodžio 24 dieną įvyks CRK posėdis, kuriame bus paskelbti galutiniai rinkimų rezultatai”, – agentūrai “Interfax” trečiadienį pareiškė CRK sekretorius Nikolajus Lozovikas.

Anksčiau jis yra sakęs, jog “siekti, kad rinkimai būtų pripažinti negaliojančiais – tai kandidatų į prezidentus prerogatyva”. “Turi būti pateikti konkretūs faktai. Tačiau faktų, kad būtų pažeistas rinkimų įstatymas, ir kurie galėtų įtakoti rinkimų rezultatus, nepateikė nei kandidatai, nei jų patikėtiniai, nei stebėtojai”, – sakė N.Lozovikas.

Trečiadienį kandidatas į prezidentus Grigorijus Kostusevas pareiškė ketinantis įteikti skundą CRK. “Jau parašiau pareiškimą, jį įteiks mano bendražygiai”. Jis paaiškino naujienų agentūrai, kad pats negalės to padaryti, nes “visą dieną bus apklausiamas KGB”.

Paklaustas, ar gali kandidatai atsiųsti skundą paštu, CRK sekretorius N.Lozovikas atsakė: “Niekas nedraudžia siųsti laiško. Atsiųs – tada žiūrėsime”.

Suskaičiavus visus balsus paaiškėjo, kad A.Lukašenką surinko 79,67 proc. rinkėjų balsų. Už Andrejų Sanikovą balsavo 2,44 proc., už Vladimirą Nekliajevą – 1,77 proc., už Jaroslavą Romančiuką – 1,97 proc., už Grigorijų Kostusevą – 1,97 proc., už Vitalijų Rymaševskį – 1,1 proc., už Viktorą Tereščenką – 1,08 proc., už Nikolajų Statkevičių – 1,04 proc., už Alesį Michalevičių – 1,02 proc., už Dmitrijų Usą – 0,48 proc. rinkėjų. 6,47 proc. rinkėjų balsalapiuose pažymėjo poziciją “Prieš visus”.

Po nesankcionuotos protesto akcijos gruodžio 19 dieną milicija sulaikė kandidatus į prezidentus – A.Sanikovą, V.Nekliajevą, N.Statkevičių, V.Rymaševskį, A.Michalevičių.

Buvęs Baltarusijos vadovas Stanislavas Šuškevičius “Radio Svoboda” eteryje kalbėdamas apie Baltarusijoje vykusius prezidento rinkimus pareiškė, kad į Baltarusiją reikėtų įvesti Rusijos karines pajėgas, pranešama tinklalapyje lenta.ru

S.Šuškevičius atsisakė pripažinti dabartinio prezidento Aleksandro Lukašenkos pergalę ir apkaltino jį represijomis.

Jis pareiškė, kad Rusija galėtų įsikišti į įvykių eigą, pasiremdama Sąjunginės valstybės susitarimais. “Jeigu Sąjunginėje valstybėje pažeidinėjamos žmonių teisės, tai mūsų sąjungininkė šioje valstybėje – Rusija, turėtų deramai į tai reaguoti”, – sakė politikas.

“Ir gal būt tai būtų geriau, nei įvedinėti savo kariuomenę į kažkokias šalis, kurios paskelbė savo nepriklausomybę, įvesti karines pajėgas į Baltarusiją ir pasirūpinti, kad ten būtų išsaugotos žmonių gyvybės ir jų sveikata”, – svarstė buvęs Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.

S.Šuškevičius 1991-1994 metais vadovavo Baltarusijos Aukščiausiajai Tarybai. 1991 -ųjų gruodžio 8 dieną Belovežo girioje jis bei Rusijos ir Ukrainos vadovai – Borisas Jelcinas ir Leonidas Kravčiukas – pasirašė susitarimą, kuriame konstatuotas Sovietų Sąjungos suirimas ir skelbiama apie Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) – regioninio buvusių sovietinių respublikų susivienijimo – sukūrimą.

Atsistatydinęs S.Šuškevičius ne kartą kritikavo A.Lukašenką. Per šiuos prezidento rinkimus jis rėmė opozicijos kandidato Andrejaus Sanikovo kandidatūrą.

Lietuva ir visa Europa buvo pernelyg naivūs dėl Baltarusijos demokratėjimo, trečiadienį pareiškė Seimo pirmininkė Irena Degutienė, komentuodama smurtą Minske po prezidento rinkimų.

“Bendras rinkimų vertinimas – kad ir Lietuva, ir Europa buvo per daug naivūs, manydami, kad nedemokratiniais būdais galima įvesti demokratiją, kad žmogus, kuris visą laiką naudojosi autoritariniais metodais, staiga kitą dieną atsibunda ir tampa demokratu. Tikrai stebuklų nebūna ir tai dar kartą parodė, kad dar Baltarusijai reikia stipriai auga, kad išmoktų demokratijos pamokas”, – Žinių radijui trečiadienį sakė I.Degutienė.

Parlamento vadovė pripažino, kad Baltarusijos valdžios struktūrų panaudotų represijų mastas jai buvo netikėtas.

“Nesitikėjau idealių rezultatų, bet kad bus toks grubus išvaikymas opozicijos protesto demonstracijos, apie tai, kad gali opozicijos kandidatai pakliūti į ligoninę, būti sumušti kaip šiuo atveju populiarus Baltarusijos poetas Valdimiras Nekliajevas buvo sumuštas ir dėl galvos sužeidimo be sąmonės nuvežtas į ligoninę, tai tikrai tokių įvykių nesitikėjau”, – sakė I.Degutienė.

Pasak Lietuvos Seimo vadovės, susirūpinimą kelia ir tai, kad buvo itin didelis iš anksto balsavusiųjų skaičius.

“Tai kelia tikrai didelę nuostabą ir susirūpinimą, nes mes patys, kai analizuojame savo rinkimų rezultatus, iš savo patirties žinome, kad daugiausiai nusižengimų būtent ir būna per išankstinius balavimus”, – kalbėjo I.Degutienė.

Klausiama, kokios pozicijos toliau Lietuva turėtų laikytis šios kaimyninės valstybės atžvilgiu, I.Degutienė sakė, kad reikalingas bendras Europos Sąjungos sprendimas.

“Iš esmės mes esame prieš autokratinį prezidento režimą, tačiau baudžiame visus Baltarusijos piliečius uždėdami vienokias ar kitokias sankcijas, ir nukenčia visa valstybė su jos žmonėmis”, – sakė I.Degutienė.

Paklausta, ar Lietuva gali mokyti Baltarusiją, kai ir mūsų šalyje prieš dvejus metus vyko riaušės, I.Degutienė pabrėžė, kad tai “absoliučiai nelygintini dalykai”. Jos teigimu, taikus mitingas Lietuvoje buvo organizuotas demokratiniu keliu, o riaušes sukėlė “destrukcinės jėgos”.

“Absoliučiai nelygintini, mano manymu, dalykai, ir kaip tik noriu pabrėžti, kad tai buvo demokratiniu keliu mitingas organizuotas, tik kad prie tų demokratinių jėgų prisijungė destrukcinės jėgos ir, aišku, geriausiai turėtų į tokius klausimus atsakyti mūsų teisėsaugos institucijos, kurios iki šiolei taip atsakymo ir nedavė, kas ten buvo tikrieji organizatoriai ir kokie jų buvo tikslai”, – dėstė I.Degutienė.