Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pirmadienį pareiškė, jog Lietuva pritaria tarptautinių stebėtojų vertinimui, kad sekmadienį įvykę Baltarusijos prezidento rinkimai buvo nedemokratiški.

Ministras taip pat pranešė, kad Baltarusijoje po rinkimų buvo sulaikyta viena Lietuvos pilietė, o provokacijos Minske prieš išvaikant demonstrantus, kaip įtariama, buvo surežisuotos.

“Lietuva palaiko Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) išsakytą poziciją, kad rinkimai iš esmės vertinti kaip nedemokratiški”, – pirmadienį žurnalistams sakė A.Ažubalis.

Nors pasirengimo rinkimams metu, anot jo, buvo pastebima pagerėjimo ženklų, tačiau situaciją “labiausiai pablogino rinkimų balsų skaičiavimo procedūros, kurios daugelyje vietų buvo neskaidrios”. Tą, pasak ministro, pokalbio telefonu metu jam patvirtino ESBO pirmininko specialusis atstovas rinkimams Kimo Kiljunenas.

“Stebėtojai negalėjo prieiti, negalėjo matyti. Techninių procesus rinkimų komisija administravo gerai ir skaidriai, tačiau jai trūko nešališkumo. Čia mes matome neadekvatų santykį. Baltarusijoje rinkimų komisijos narių buvo paskirta 70 tūkst. Opozicija oficialiai galėjo deleguoti tik 210 stebėtojų, kas yra juokingas skaičius”, – vardijo A.Ažubalis.

Pasak jo, pirminį rinkimų vertinimą sugadino ir “brutalus” Baltarusijos jėgos struktūrų elgesys sekmadienio vakarą su Minsko centre susirinkusiais demonstrantais.

“Aš tik galiu pacituoti tą patį K.Kiljuneną, kuris aiškiai pasakė, kad tai, ką jis matė, jo nuomone, buvo surežisuota. Turiu minty tam tikrus provokacinius veiksmus iš minios, kada buvo daužomi stiklai. (…) Jie laukė, kol bus pradėti daužyti stiklai, kai stiklai buvo pradėti daužyti, jie išbėgo”, – kalbėjo A.Ažubalis.

Pasak jo, Lietuva prisijungė prie ES, kuri reikalauja atskleisti, kur yra septyni sulaikyti opozicijos kandidatai į prezidentus.

“15 val. įvyko ES ambasadorių susirinkimas Minske, buvo įteikta nota Baltarusijos užsienio reikalų ministerijai su prašymu paaiškinti ir informuoti, kur yra sulaikyti septyni kandidatai”, – sakė A.Ažubalis.

Ministras taip pat pranešė, kad Baltarusijoje yra sulaikyta viena Lietuvos pilietė.

“Diplomatai pasikvietę Baltarusijos ambasadorių Lietuvoje paprašė paaiškinti, kodėl buvo sulaikyta Lietuvos pilietė. Sakė, kad aiškinsis. Mes parodėme, kad nemotyvuotas elgesys pareigūnų kitoje valstybėje, aš manau, yra netoleruotinas”, – teigė ministras.

Baltarusijos jėgos struktūros panaudojo jėgą išvaikyti protesto akciją, kuri surengta po sekmadienį vykusių prezidento rinkimų. Oficialiais duomenimis, prezidentu perrinktas Aleksandras Lukašenka gavo beveik 80 proc. balsų.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) išvados dėl rinkimų nekliudys Baltarusijos ir Vakarų santykių plėtrai.

“Šiandieninės išvados žymiai pažangesnės palyginus su tomis, kurios buvo (ankstesnių rinkimų ataskaitos). Tačiau visiškai, mano požiūriu, neatitinka to, kas buvo šiuose rinkimuose”, – spaudos konferencijoje Minske pirmadienį kalbėjo A.Lukašenka.

Baltarusijos prezidentas sakė, kad tokių ESBO išvadų “rinkimų išvakarėse buvo sunku tikėtis”. “Todėl pažangos esama, ir šios išvados nesugrąžina mūsų į kažkokį pradinį laikotarpį. Ne. Tai žingsnis pirmyn, ir remdamiesi tuo galime plėtoti santykius su Europos Sąjunga “, – sakė A.Lukašenka.

Jis pabrėžė: “Mes nesilankstysime, nešliaužiosime, nieko nesistengsime įkalbinėti ar įtikinėti”.

“Jau visiems ES valdininkams ir daugeliui ES vadovų esu sakęs, kad mes esame pasirengę lygiateisiškai partnerystei. Jeigu jūs tam pasirengę, maloniai prašom. Jeigu jūs ne prieš, mes pas jus atvyksime, kalbėsime. Per dialogą mes kažką pasieksime”, – pareiškė A.Lukašenka.

Jis įsitikinęs, kad viskas dabar priklauso ne nuo baltarusių. “Mes savo kelią nuėjome, ir nuėjome garbingai. Jeigu atitinkamai į mus bus žiūrima, esame pasirengę su europiečiais užmegzti pačius geriausius, pačius šilčiausius santykius”, – pažymėjo prezidentas.

Anksčiau ESBO Parlamentinės Asamblėjos delegacijos vadovas Tony Lloydas (Tonis Loidas) pareiškė, kad Baltarusijos rinkimų negalima laikyti laisvais ir demokratiniais.

T.Lloydas pažymėjo, kad iš pradžių rinkiminė kampanija sudarė gerą įspūdį, tačiau pradėjus skaičiuoti balsus padėtis suprastėjo, ir tai “sugadino” ankstesnį įspūdį.

Teigiamu T.Lloydas pavadino kandidatų į prezidentus registravimo procesą, parašų už jų kandidatūras rinkimą, kandidatų pasirodymus televizijoje bei debatus.

Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton) pirmadienį pareikalavo, kad Baltarusijos vyriausybė paleistų opozicijos lyderius, kurie buvo suimti milicijai Minske malšinant masinius protestus prieš prezidento Aleksandro Lukašenkos perrinkimą.

C.Ashton “smerkia jėgos naudojimą po vakar Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, ypač kelių opozicijos lyderių, tarp jų kandidatų į prezidentus, sumušimą ir sulaikymą”, sakoma jos biuro pranešime.

“Ji ragina valdžią nedelsiant paleisti suimtuosius”, – pridūrė C.Ashton atstovai.

Baltarusijos teisėsauga sulaikė šimtus protestuotojų, tarp jų septynis opozicijos iškeltus kandidatus į prezidentus, kai milicija išvaikė masinę demonstraciją, kuriame buvo protestuojama prieš “suklastotą” autoritariško prezidento pergalę per sekmadienį vykusius rinkimus.

A.Lukašenka, kurį Vašingtonas yra pavadinęs paskutiniu Europos diktatoriumi, laimėjo pirmajame rinkimų ture, surinkęs 79,6 proc. balsų, o rinkėjų aktyvumas buvo didesnis nei 90 proc., paskelbė Centrinė rinkimų komisija.

Prezidento artimiausias varžovas nesurinko nė 3 proc. balsų.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka buvo perrinktas ketvirtai penkerių metų kadencijai jau per sekmadienį vykusį pirmąjį turą, surinkęs 79,67 proc. balsų, anksti pirmadienį ryte pranešė šalies Centrinė rinkimų komisija (CRK).

Suskaičiavus visus balsus paaiškėjo, kad už A.Lukašenką balsavo daugiau kaip 5 mln. žmonių, o rinkėjų aktyvumas buvo 90,66 procento.

“Už Aleksandrą Lukašenką balsavo 5 mln. 122 tūkst. 866 rinkėjai, arba 79,67 proc. visų dalyvavusiųjų balsavime”, – spaudos konferencijoje pažymėjo CRK pirmininkė Lidija Jermošina.

6,47 proc. rinkėjų balsalapiuose pažymėjo poziciją “Prieš visus”.

Už Andrejų Sanikovą balsavo 2,56 proc., už Vladimirą Nekliajevą – 1,77 proc., už Jaroslavą Romančiuką – 1,97 proc., už Grigorijų Kostusevą – 1,97 proc., už Vitalijų Rymaševskį – 1,1 proc., už Viktorą Tereščenką – 1,08 proc., už Nikolajų Statkevičių – 1,04 proc., už Alesį Michalevičių – 1,02 proc., o už Dmitrijų Usą – 0,48 proc. rinkėjų.

Tuo tarpu milicija suėmė kelis šimtus protestuotojų, tarp jų keturis opozicijos iškeltus kandidatus į prezidentus. Pareigūnai panaudojo jėgą, vaikydami masinę demonstraciją prieš numatomą A.Lukašenkos pergalę ginčijamuose rinkimuose.

Milicija suėmė mažiausiai keturis iš devynių A.Lukašenkos varžovų – A.Sanikovą, N.Statkevičių, G.Kostusevą ir V.Rymaševskį, jų partijų atstovai sakė naujienų agentūrai AFP.

Prezidento posto taip pat siekęs V.Nekliajevas smarkiai nukentėjo per susirėmimus su milicija, kurių metu pareigūnai naudojo garsines granatas, o kelis protestuotojus sumušė guminėmis lazdomis.

V.Nekliajevas greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežtas į ligoninę, o jo šalininkai sakė, kad kandidatas patyrė vidutinio sunkumo galvos smegenų traumą.

Žiniasklaida taip pat praneša, kad V.Nekliajevas buvo paimtas iš ligoninės, tačiau ši informacija nepatvirtinta.

Įvykiai Minske priminė panašius milicijos veiksmus per 2006 metais vykusius prezidento rinkimus, kai masinės demonstracijos buvo išvaikytos, o kai kuriems opozicijos lyderiams net buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės.

Kandidatas į Baltarusijos prezidentus Grigorijus Kostusevas pabrėžė taikų sekmadienio vakarą numatytos opozicijos protesto akcijos pobūdį, bet neatmetė galimybės, kad per ją gali būti panaudota jėga.

“Jeigu valdžia griebsis kovos jėgos metodų, mes reaguosime adekvačiai”, – pareiškė G.Kostusevas žurnalistams rinkimų apylinkėje, kai pabalsavo už save.

53 metų G.Kostusevas yra didžiausios tautinės partijos – Baltarusijos liaudies frontas, kuriai priklauso nuo 1989 metų, vadovo pavaduotojas.

Jis žada atkurti sieną su Rusija ir panaikinti rusų kalbai valstybinės kalbos statusą.

G.Kostusevas griežtai kritikuoja ne tik A.Lukašenką, bet ir kitus opozicijos lyderius – buvusį užsienio reikalų ministro pavaduotoją Andrejų A.Sanikovą ir poetą Vladimirą Nekliajevą, vadindamas juos Rusijos “statytiniais”.

“Pagrindinis scenarijus šiandien vakare – taiki akcija. Bet mes turime būti pasirengę tam, ko gali griebtis valdžia: jau yra jėgos struktūrų teigimų, kad “skandins”, ir yra faktų, kad areštuoti mūsų aktyvistai”, – sakė kandidatas.

Drauge jis paragino Minsko gyventojus ateiti sekmadienio vakarą į vieną sostinės centrinių aikščių.

G.Kostusevas paragino teisėsaugos institucijas lakytis kuo korektiškiau ir kad kartą pabrėžė, kad opozicijos kandidatai į prezidentus ketina surengti takią akciją.

Jis teigia, kad “tai bus ne vienos dienos akcija”, per kurią, taip pat ir jos organizatoriai, ketina paraginti Baltarusijos gyventojus rengti streikus ir tęsti protesto akcijas regionuose.

“Partijų, visuomeninių organizacijų atstovų provokacijų nebus”, – dar kartą pabrėžė kandidatas ir pridūrė, kad “aš veikiau laukčiau jėgos struktūrų provokacijų”.

Komentuodamas galimą įvykių raidą šį vakarą G.Kostusevas neatmetė galimybės, kad Minsko Spalio aikštę, kur opozicija ketina surengti protesto akciją, bus apsupę teisėsaugos institucijų darbuotojai, ir demonstrantams nebus galimybės ten susirinkti.

Apskritai demonstrantai ketina per taikią akciją ginti savo sampratą apie rinkimų rezultatus, pareiškė kandidatas. Jis įsitikinęs, kad už jį balsuos apie 30 proc. rinkėjų.

“Esant skaidriems rinkimams už mane balsuotų apie 30 procentų rinkėjų”, – sakė G.Kostusevas.

Drauge jis neabejoja, kad valdžia griebsis klastočių skaičiuojant balsus, ir teigia esąs įsitikinęs, kad balsų klastojimo būta jau per išankstinį balsavimą.

“Remiantis naujausiu pranešimu iš Mogiliovo, Elektrotechnikos koledžo studentai išrikiuoti buvo vedami balsuoti, ir dėstytojai stebėjo, už ką jie balsuoja”, – sakė jis.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka kaltino Rusiją karo su Gruzija išprovokavimu ir tikėjosi, kad dujotiekio “Nord Stream” tiesimo projektas, numatantis tiesiai tiekti Rusijos dujas į Europą apeinant tranzito šalis, žlugs.

Tokie yra JAV valstybės departamento slapto susirašinėjimo, patekusio į tinklalapį “Wikileaks”, duomenys, praneša leidinys “Russkij reporter”.

Išviešintoje JAV diplomatų ataskaitoje apie A.Lukašenkos susitikimą su Estijos URM vadovu Urmu Paetu (Urmu Pejetu) 2009 metų spalį, sakoma: “Patikinęs Paetą, jog Estija niekada nebuvo jam priešė, A.Lukašenka didžiąją savo 90 minučių susitikimo dalį užsipuldinėjo Rusiją, teigdamas, kad Minskas šią žiemą (2009/2010 metų) gali būti priverstas pripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę mainais už pigias dujas iš Rusijos, taip pat kad Rusija išprovokavo karą Gruzijoje”.

Drauge, remiantis JAV diplomatų pranešimu, kurį cituoja “Russkij reporter”, A.Lukašenka davė suprasti, jog stengiasi susilaikyti nuo viešų Gruziją remiančių akcijų. Jis gavo Michailo Saakašvilio kvietimą aplankyti Gruziją, bet “nepadarė to, nes nenorėjo erzinti Kremliaus”.

Kaip pažymima publikacijoje, iš pokalbio matyti, kad A.Lukašenka atsisakė pripažinti separatistinių Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę, tikėdamasis mainais gauti ekonominės pagalbos iš ES.

“Lukašenka teigė, jog siekia, kad Baltarusija būtų nepriklausoma, ir buvo itin nusiminęs, kai ES nedavė jam paskolos reformoms arba tam, kad jis nepripažintų Pietų Osetijos ir Abchazijos”, – pažymima pranešime.

Remiantis publikacija, tai privertė A.Lukašenką susimąstyti dėl būtinybės bendradarbiauti su ES. Kaip būdingą pavyzdį, jis pateikė Ukrainą.

Baltarusijos prezidentas “teigė, kad Ukraina ėmėsi daugybės reformų, siekdama “patikti” Europos Sąjungai ir NATO, bet dabar Ukraina nėra nė kiek arčiau narystės šiose organizacijose nei anksčiau, ir, be to, yra apimta ekonomikos ir politikos krizės”.

JAV valstybės departamento dokumente taip pat pažymima, kad “Lukašenka palaikė Rusijai priešišką toną per visą susitikimą. A.Lukašenka sakė, jog tikisi, kad Suomija, Švedija ir Danija atsisakys duoti leidimą tiesti dujotiekį “Nord Stream”.

Remiantis publikacija, šį projektą, A.Lukašenkos nuomone, galėtų pakeisti per Baltarusijos teritoriją einantis antrasis dujotiekis iš Jamalo.

Jis teigė, kad jį nutiesti atsieitų 10 kartų pigiau nei “Nord Stream” Baltijos jūros dugnu.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, kuris sekmadienį tikisi būti perrinktas ketvirtai kadencijai ir kuris dar neseniai buvo vadinamas paskutiniu Europos diktatoriumi, vadovauja savo šaliai beveik visą laiką nuo pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo.

56 metų buvęs kolūkio pirmininkas, kuris sukūrė tikrą neosovietinę tvirtovę izoliuotame Europos kampelyje, Vakaruose bene dažniausiai būdavo vadinamas žmogumi, vadovaujančiu “paskutinei tikrai diktatūrai” Europoje, – taip jį buvo apibūdinęs Vašingtonas.

Rusija jį laiko vis mažiau nuspėjimu ir nelogiškai besielgiančiu partneriu, o vietos rinkėjai – žmogumi, kuris nelinkęs atsisakyti valdžios ir daryti nuolaidų savo oponentams.

Slopindamas demokratijos Baltarusijoje siekiančias jėgas, kurias sudaro daugiausia jaunimas, A.Lukašenka laimėdavo visus rinkimus ir, kaip rodydavo oficialūs rezultatai, surinkdavo ne mažiau nei 75 proc. balsų.

Jis atsisako leisti opozicijos nariams laisvai reikšti savo poziciją žiniasklaidoje ar dalyvauti rinkimų komisijose, todėl beveik neabejotina, kad laimės ir šiuos rinkimus, kuriuose, be jo, dalyvauja dar devyni kandidatai.

“Norėjome išsirinkti prezidentą, o išsirinkome carą, kuris nenori perleisti valdžios”, – neseniai per vienus televizijos transliuotus rinkimų kampanijos debatus skundėsi kandidatas į prezidentus Vitalijus Rymaševskis.

Tačiau pats A.Lukašenka save laiko kitokiu.

Oficialiame prezidento tinklalapyje teigiama, kad jis “priklauso tiems žmonėms, kurių populiarumas labiausiai susijęs su jų asmeniniais nuopelnais ir visuomenės palaikymu”.

A.Lukašenkai patinka, kai žmonės jį už akių vadina “batka” (tėveliu). Prezidentas oficialiuose susitikimuose dažnai dalyvauja su savo šešerių metų sūnumi Kolia ir net buvo nusivežęs jį į Vatikaną susitikti su popiežiumi.

“Jis – mano talismanas, mano kryželis, todėl jį “dėviu”, – apie savo sūnų sakė Baltarusijos lyderis.

A.Lukašenka visada atmesdavo kaltinimus, kad valdžioje išsilaiko tik dėl rinkimų rezultatų klastojimo. Tačiau pernai jis, patvirtindamas savo ekscentrišką įvaizdį, pareiškė, kad klastojo 2006 metų rinkimų rezultatus – siekdamas sumažinti savo populiarumą.

“Nurodžiau, kad būtų ne 93 proc., o apie 80 proc. (už mane atiduotų balsų) – tiksliai neprisimenu kiek. Kai surenki daugiau nei 90 (proc. balsų), tai psichologiškai nepriimtina. Tačiau tai buvo tiesa”, – sakė jis.

Oficialūs rezultatai rodo, kad 2006 metais A.Lukašenka prezidento rinkimus laimėjo surinkęs 83 proc. balsų.

Vienišos motinos užaugintas A.Lukašenka iškilo komjaunimo organizacijose ir užėmė aukštus postus kolūkiuose bei vienoje statybinių medžiagų gamykloje.

Vėliau jis buvo išrinktas į Baltarusijos Aukščiausiąją Tarybą, kurioje pagarsėjo kaip vienintelis deputatas, balsavęs prieš Sovietų Sąjungos panaikinimą 1991 metų gruodį. Šiuo išskirtinumu A.Lukašenka pasinaudojo, siekdamas Baltarusijos prezidento posto per 1994 metų liepą vykusius rinkimus.

Šie rinkimai buvo paskutinieji Baltarusijoje, kuriuos palaikė Vakarų šalių stebėtojai, iš pradžių neįžvelgę A.Lukašenkos autoritarinio elgesio, dėl kurio jo šalis netrukus nutolo nuo Vakarų.

Tačiau padėtis pasikeitė 1995 metų rugsėjį, kai vienose tarptautinėse varžybose dalyvavęs karšto oro balionas, kuriuo skrido du JAV piliečiai, įskrido į Baltarusijos oro erdvę.

A.Lukašenka pareiškė, jog šis incidentas yra šalies suverenumo pažeidimas ir įsakė balioną numušti. Abu oreiviai žuvo, o Vašingtonas liko sukrėstas Baltarusijos vadovo elgesio, smarkiai nulėmusio tolesnį šio lyderio įvaizdį užsienyje.

1996 metais reikalaujant A.Lukašenkai buvo surengtas prieštaringai vertinamas referendumas dėl konstitucijos pakeitimų, kurie jam suteikė beveik diktatoriaus galias ir smarkiai susilpnino parlamentą.

A.Lukašenka nereagavo į Vakarų šalių kritiką ir pradėjo siekti savo šalies susijungimo su Rusija, kuriam įvykus jis būtų galėjęs gauti aukštą postą Kremliuje.

Tačiau bendra valstybė liko tik popieriuje, nes Rusija pradėjo abejoti, ar verta taip glaudžiai susisaistyti su ekonomiškai silpna kaimyne, kurios lyderis buvo linkęs vaidytis su Maskva ne mažiau nei su Vakarų lyderiais.

Trintis tarp Minsko ir Maskvos vėliau tapo itin pastebima: abi šalys ginčijosi dėl įvairiausių klausimų – pradedant muitų tarifais, baigiant bendra valiuta ir bendru požiūriu į užsienio politiką.

+370 5 2058525 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058525

Vienintelis rusakalbis akredituotas žurnalistas prie tinklalapio “Wikileaks” Israelis Shamiras (Israelis Šamiras) atvažiavo į Baltarusiją stebėti prezidento rinkimų gruodžio 19 dieną.

“Mane akreditavo kaip vieną stebėtojų rinkimuose Baltarusijoje. Aš labai apsidžiaugiau tokia galimybe pažiūrėti į rinkimus, į Minską, kuriame seniai nebuvau”, – pareiškė I.Shamiras interviu agentūrai “Interfax”.

“Mat, mano šeima iš Minsko: mano mama – minskietė, gyveno čia iki 1941 metų birželio 22 dienos, po to išvažiavo į Sibirą”, – papasakojo jis.

Kaip pažymėjo I.Shamiras, “kitaip sakant, savo vizitu esu suinteresuotas ir asmeniškai, ir visuomeniniu požiūriu”.

“Nes sunku tikriausiai surasti Europoje tokią šalį, kuri taip keltų nuolat Amerikos valstybės departamento nepasitenkinimą. Tai net kartais stebina: galvoji, kas gi jau ten gali nepatikti, kuo jau taip neįtiko”, – pridūrė jis.

Publicistas I.Shamiras gimė 1947 metas Novosibirske.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka labai gerai vertina neseniai pasiektus susitarimus su Rusijos vadovybe, bet pareiškė, kad dėl jų “niekur nešliaužiojo”.

“Aš niekur nešliaužiojau. Vakar mes gavome pranešimą, kad vyriausybės nesusitarė, todėl prezidentai turėjo susitikti ir susitarti”, – pažymėjo A.Lukašenka žurnalistams penktadienį.

Baltarusijos prezidentas patikslino, jog atvyko į Maskva dalyvauti Eurazijos ekonominės sandraugos Tarpvalstybinės tarybos posėdyje vakar, susitikti su prezidentu D.Medvedevu nebuvo numatyta.

“Tiesiog vyriškai pasielgė Rusijos prezidentas”, – sakė A.Lukašenka, pranešdamas, kad vakare posėdžio išvakarėse Rusijos prezidentas pasiūlė apsvarstyti Muitų sąjungos ir Bendrosios ekonominės erdvės klausimus.

Vertindamas pasiektus susitarimus A.Lukašenka pareiškė: “Svarbiausia, mes gavome naftos tiek, kiek mums reikia. Taip, jeigu Rusijos nafta bus perdirbama ir po to (naftos produktai) parduodami, išvežimo muitus mes dalinsimės su Rusija.

Prezidentas taip pat komentavo Baltarusijos opozicijos atstovų teigimus, kad neva A.Lukašenka pasidavė Rusijai mainais už rėmimą prezidento rinkimuose. “Net jeigu man būtų tekę pasiduoti, kaip jie (opozicija) sako už 4 mlrd. dolerių, aš tam pasirengęs. Šie pinigai mūsų liaudžiai, mūsų valstybei”, – pažymėjo A.Lukašenka.

Pasak jo, “jie (Rusijoje) tai vertina 4 mlrd. dolerių – vertinant tiesiai į kaktą. O vertinant per verslą ir įmones, tai ir daugiau”. Pasak A.Lukašenkos, “šie susitarimai daro įtaką ir nacionalinės valiutos kursui, ir žmonių nuotaikai”. “Šie sprendimai leidžia Nacionaliniam bankui pasiekti numatytus iki 2015 metų rodiklius jau 2013 metais”, – sakė valstybės vadovas.

A.Lukašenka tai pat pažymėjo, kad “dar reikia susitarti dėl dujų (su Rusija)”. “Vyksta dėl dujų sunkios derybos. kad ir kaip jos baigtųsi, ekonomika kitais metais atrodo geriau nei mes planavome”, – pareiškė Baltarusijos prezidentas.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, kuris sekmadienį, gruodžio 19 dieną, ketina būti išrinktas ketvirtajam prezidentavimo laikotarpiui, įsakė milicijai stengtis nenaudoti jėgos prieš opozicijos planuojamų protestų gatvėse dalyvius, pranešė trečiadienį prezidento spaudos tarnyba.

Nesugebėjusi susivienyti opozicija, kuriai atstovauja net septyni kandidatai, po balsavimo ragina savo šalininkus dalyvauti protesto akcijose, nes netiki, kad balsai bus suskaičiuoti sąžiningai.

Per šią rinkimų kampaniją, kuri pripažįstama kaip pati liberaliausia, opozicija surengė du mitingus, vykusius be susirėmimų su milicija. Kaip buvo pranešta, juose dalyvavo nuo pusantro iki dviejų tūkstančių žmonių. Opozicija paragino šalininkus ketvirtadienio vakarą ateiti į dar vieną akciją, vadindama ją sekmadienį numatyto mitingo generaline repeticija.

“Mes turime pakankamai jėgų ir priemonių civilizuotai ir protingai duoti atkirtį šiam blaškymuisi ir pakrikimui. Valdžia šiandien tokia tvirta, kad mums nėra reikalo taikyti kokius nors nepaprastuosius metodus”, – sakė specialiame pasitarime A.Lukašenka, kurio žodžius cituoja jo spaudos tarnyba.

“Jokios liaudies jie į aikštę neatves. Liaudžiai nereikia jokios aikštės”, – pridūrė A.Lukašenka.

2006 metais opozicija po A.Lukašenkos išrinkimo surengė didžiausiais ir ilgiausiai trukusias masines protesto akcijas nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio. Milicija jas šiurkščiai išvaikė ir suėmė šimtus protestuotojų. Tai buvo viena priežasčių, dėl kurių Europos Sąjunga (ES) ir JAV paskelbė vizų sankcijas A.Lukašenkai ir jo artimiausiems pareigūnams.

Kai Baltarusijoje buvo paleisti į laisvę politiniai kaliniai, ES ir JAV įvedė vizų sankcijų A.Lukašenkai moratoriumą, žadėdamos “perkrauti” santykius, taip pat duoti paskolų ir suteikti finansinę paramą, jeigu dabartiniai rinkimai bus surengti pagal tarptautinius reikalavimus. Taip pat Vakarų politikai ne kartą ragino valdžią nenaudoti jėgos prieš galimų protesto akcijų dalyvius.

“Jokiu būdu negalima pasiduoti provokacijoms, nes jiems (opozicijai) reikia vaizdo, bet jau vaizdo dabar, kad štai, girdi, tokia “nedemokratiška” valdžia, kad Lukašenka ten “laužydamas kaulus, per kraują vėl atėjo į valdžią”. Jiems to reikia. O mes neturime tam pasiduoti”, – sakė A.Lukašenka.

Dauguma rinkėjų pripažįsta, kad dabartinė rinkimų kampanija Baltarusijoje yra liberaliausia pastaraisiais metais: valdžia įregistravo visus kandidatus į prezidentus, suteikė jiems tiesioginį eterį televizijoje ir pro pirštus žiūrėjo į smulkius pažeidimus.

“Dabar valdžia mažiausia, net mažiau nei opozicija, suinteresuota radikalia įvykių raida aikštėje. Valdžiai svarbu išlaikyti dabartinį teigiamą nusiteikimą, teigiamą atmosferą rinkimuose”, – agentūrai “Reuters” sakė Aleksandras Milinkevičius.

Šis opozicijos atstovas, kuris buvo pagrindinis A.Lukašenkos varžovas 2006 metais, dabartiniuose rinkimuose balotiruotis atsisakė.

Lietuvai būtų naivu tikėtis Sausio 13-osios byloje įtariamo Baltarusijos piliečio generolo Vladimiro Uschopčiko išdavimo, antradienį pareiškė generalinis prokuroras Darius Valys.

Kalbėdamas Seime prokuratūros vadovas teigė, kad ekstradicija negalima pagal Lietuvos ir Baltarusijos teisinės pagalbos sutartį.

Lietuvos pareigūnai įtaria, kad V.Uschopčikas būdamas Vilniaus karinio garnizono vadu 1991 metų sausio 13-ąją davė įsakymą šaudyti į beginklius žmones Vilniuje.

“Naivu tikėtis, kad ekstradicijos klausimas gali būti išspręstas”, – sakė D.Valys, atsakydamas į Seimo pirmininkės Irenos Degutienės paklausimą dėl Sausio 13-osios bylos tyrimo.

Jis priminė, kad kai 1994 metais Baltarusijos pareigūnai Lietuvai išdavė tuomet šioje šalyje gyvenusius Mykolą Burokevičių ir Juozą Jarmalavičių, ten kilo didelis nepasitenkinimas. “Lėkė galvos Generalinėje prokuratūroje, Vidaus reikalų ministerijoje”, – sakė D.Valys.

Jo teigimu, vienintelė Lietuvos pareigūnų turima priemonė dabartinėje situacijoje – Europos arešto orderis. Tik pagal jį V.Uschopčikas galėtų būti sulaikytas ir perduotas Lietuvai.

D.Valys pabrėžė, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės dėka šiemet įvyko postūmis šioje byloje – pavyko suorganizuoti V.Uschopčiko apklausą šių metų vasarį. Jis apklaustas kaip liudytojas.

“V.Uschopčikas pasakė, kad vykdė tuometinės SSRS karinės vadovybės nurodymus. Ta aplinkybė labai svarbi, ji leido perkvalifikuoti (nusikalstamą veiką – BNS)”, – sakė pareigūnas.

Po generolo apklausos Minske Sausio 13-osios byla perkvalifikuota į karo nusikaltimą.

“Šioje byloje politinė valia yra labai svarbus dalykus, nes griežti tarptautiniai Lietuvos įsipareigojimai pagal 1992 metų sutartį su Rusija ir Baltarusija neleidžia išduoti kitai valstybei savo piliečių bei suteikia teisę atsisakyti vykdyti prašymus. Tokia situacija labai varžo prokurorų veikimo galimybes, – antradienį sakė prokuroras. – (…) Nelengva teikti prioritetą tam, kas teisinio rezultato neduoda.”

D.Valys paneigė dienraštyje “Lietuvos žinios” paskelbtus teiginius, kad tik po Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos viešnagės Vilniuje pernai rugsėjį Baltarusijai išsiųstas teisinės pagalbos prašymas.

Jo duomenimis, nuo 1992 iki 2010 metų kaimyninei valstybei pateikti devynis teisines pagalbos prašymai, neskaitant pakartotinių prašymų.

Iki šiol iš 48 buvusių įtariamųjų 6 nuteisti ir atliko bausmę. D.Valys pranešė, kad 15 įtariamųjų atžvilgiu įtarimai buvo nutraukti, nes jų veikos nebuvo susijusios su gyvybės atėmimu ar pakenkimu sveikatai.

Sausio 13-osios byloje liko 23 įtariamieji.

1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje, kai karine jėga mėginta nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip 1000 beginklių žmonių.

Daugelis Sausio 13-sios bylos kaltinamųjų, tarp jų – ir nuteistasis Stanislavas Mickevičius, išvengė bausmės, nes pasislėpė nuo Lietuvos teisėsaugos Rusijoje ir Baltarusijoje.

Baltarusijoje antradienį 10 val. vietos laiku prasidėjo išankstinis balsavimas prezidento rinkimuose, kuris baigsis gruodžio 18 dieną.

Kaip pranešė Centrinės rinkimų komisijos sekretorius Nikolajus Lozovikas, remiantis jo turima informacija, visos rinkimų apylinkės tinkamai pasirengusios išankstiniam balsavimui.

“Kai į rinkimų apylinkes buvo atvežti balsalapiai, patalpas, kuriose jos yra, pradėjo visą parą saugoti milicija”, – sakė jis.

Pasak N.Lozoviko, per šiuos rinkimus imtasi papildomų biuletenių bei dokumentų apsaugos priemonių.

“Nurodyta, kad vykstant išankstiniam balsavimui per pietų pertrauką ir naktį visi dokumentai turi būti laikomi seife, o balsadėžės plyšys turi būti užklijuotas popieriaus lapu su rinkimų komisijos pirmininko ar jo pavaduotojo parašu”, – aiškino komisijos sekretorius.

Be to, sakė N.Lozovikas,”šių rinkimų naujovė yra ta, kad 582 apylinkėse (iš daugiau kaip 6 tūkst.) pastatytos permatomos balsadėžės”.

CRK sekretorius vylėsi, kad “jokių rimtų incidentų pas mus nebus, visi Rinkimų kodekso reikalavimai bus vykdomi”. Jis taip pat nurodė, kad “pasibaigus kiekvienos dienos balsavimui, bus iškabintas protokolas, kiek rinkėjų balsavo iš anksto”.

N.Lozovikas priminė, kad remiantis įstatymais, balsavimas vyks daugiau kaip 6 tūkst. rinkimų apylinkių nuo 10 iki 14 valandos ir nuo 16 iki 19 valandos. Jis taip pat patikslino, kad per išankstinį balsavimą negalima balsuoti namie, taip pat apylinkėse, organizuotose per rinkimus ligoninėse, sanatorijose, poilsio namuose ir kitose stacionarinėse gydymo ir profilaktikos įstaigose.

2006 metų prezidento rinkimuose iš anksto per penkias dienas balsavo 31,3 proc. rinkėjų.

Opozicijos kandidatai ragino rinkėjus neiti iš anksto balsuoti, nes, jų nuomone, valdžia klastoja rinkimų rezultatus dabartinio valstybės vadovo Aleksandro Lukašenkos naudai.

Kalbėdamas apie CRK prognozes dėl išankstiniame balsavime šiuose rinkimuose dalyvausiančių rinkėjų skaičiaus N.Lozovikas pareiškė: “Centrinė rinkimų komisija niekada nedaro tokių prognozių. Mes dirbsime, remdamiesi faktais”, – pabrėžė CRK sekretorius.

Baltarusijos prezidento rinkimai vyks gruodžio 19 dieną.