JAV sveikina Baltarusijos atsisakymą naudoti itin sodrintą uraną ir yra pasiryžusios finansuoti šiuos žingsnius, pareiškė laikinasis JAV reikalų patikėtinis Baltarusijoje Michaelas Scanlanas (Maiklas Skenlanas).

“Mes sveikiname ir labai vertiname Baltarusijos sprendimą atsisakyti itin sodrinto urano. Mes pritariame, kad itin sodrintas uranas būtų pakeistas mažai sodrintu. Mažai sodrintas uranas saugesnis, ekonomiškesnis ir pigesnis”, – interviu agentūrai “Interfax” sakė M.Scanlanas.

Jis pabrėžė, kad mažai sodrintas uranas “negali būti panaudotas branduoliniam ginklui gaminti, ir juo nesidomi teroristai”.

Amerikos diplomatas pažymėjo, kad JAV jau 20 proc. reaktorių perėjo nuo itin sodrinto prie mažai sodrinto urano. “Mes prisiimame finansines išlaidas ir techninę pagalbą, kad jis (perėjimas prie mažai sodrinto urano) būtų užbaigtas kuo greičiau”, – sakė reikalų patikėtinis.

Kaip pranešė agentūra “Interfax”, Baltarusija neatmeta galimybės perduoti JAV ir Japonijos bendrovei “Westinghouse-Toshiba” užsakymą pastatyti atominę jėgainę.

Rusija buvo pasirinkta atominės elektrinės statybos rangove be konkurso. Techniniu požiūriu Minskui nėra svarbu, kas statys atominę jėgainę – Rusija, JAV ar kuri kita šalis, nes visos AE veikia naudodamos mažai sodrintą uraną.

Yra variantų, kai atominėse jėgainėse naudojamas itin sodrinto urano kuras, bet tai ypatingi projektai.

Penktadienį Minske posėdžiausianti dvišalė Lietuvos ir Baltarusijos darbo grupė ketina toliau gvildenti abiem šalims aktualius energetikos klausimus.

Vyriausybinės darbo grupės vadovas, ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis “Lietuvos žinioms” sakė neatmetantis galimybės, kad Minske bus aptarti ir kai kurie su atomine elektrine, kurią Baltarusija ketina statyti Gardino srityje, susiję klausimai.

Pirmasis darbo grupių susitikimas vyko spalio pradžioje Palangoje. Tuomet buvo susitarta dėl Venesuelos naftos tranzito į Baltarusiją per Klaipėdos uostą, tačiau derybos dėl to įstrigo.

Prieš porą mėnesių Palangoje taip pat kalbėta apie Klaipėdoje numatomą statyti suskystintų dujų terminalą, kuriuo domisi ir baltarusiai.

“Tuomet tik pasikeitėme nuomonėmis, jokių konkrečių sprendimų nebuvo priimta. Sutarėme, kad reikia bendradarbiauti, tačiau kokia forma – kol kas neapsispręsta”, – sakė D.Matulionis.

Dvišalės darbo grupės buvo sudarytos po to, kai birželį premjerai Andrius Kubilius ir Sergejus Sidorskis pasirašė komunikatą dėl ekonominio bendradarbiavimo energetikos srityje.

Rusija per vidutinės trukmės laikotarpį gaus žymiai daugiau negu praras per trumpą laikotarpį, panaikinusi muito mokestį Baltarusijos reikmėms tiekiamai naftai, įsitikinusi Rusijos Ekonominės plėtros ir prekybos ministrė Elvyra Nabiulina.

“Jeigu kalbėtume iš esmės, tai reiškia grįžimą prie tų ekonominių sąlygų, kurios buvo 2009 metais”, – sakė E.Nabiulina žurnalistams.

Rusija ketina panaikinti muito mokestį į Baltarusiją tiekiamai naftai, kai ši ratifikuos visą paketą dokumentų, susijusių su Vieningąja ekonomine erdve. Tikimasi, kad Baltarusija tai padarys artimiausiu metu.

Susitarimais taip pat numatyta, kad už eksportuojamą į kitas šalis rusišką naftą gautas lėšas Baltarusija 100 procentų perduos į Rusijos biudžetą.

Šiuo metu pagal ankstesnį susitarimą, 2010 metais Baltarusija savo reikmėms gaus 6,3 mln. tonų naftos be muito mokesčio iš bendro 21,5 mln. tonų naftos kiekio, tiekiamo į Baltarusiją.

E.Nabiulina sakė, kad ekspertų skaičiavimais, atsisakius muito mokesčio, ekonominis efektas Baltarusijai sudarys 3,912 mln. dolerių.

“Rusijos ekonomiką per vidutinės trukmės laikotarpį gaus daugiau negu per trumpą laikotarpį praras, atsisakiusi muito mokesčio”, – sakė E.Nabiulina.

Vadovaujantis šia schema, Rusijai turės naudos iš padidėjusios rusiškos naftos produktų rinkos.

Kalbėdama apie Maskvoje įvykusias derybas, Rusijos Ekonominės plėtros ir prekybos ministrė pranešė, kad jose, be Baltarusijos, taip pat dalyvavo ir Kazachstanas. Jose buvo aptarinėjami vien ekonominiai klausimai.

Baltarusija trečiadienį paskelbė iki 2012 metų eliminuosiantis visas jos turimas smarkiai prisodrinto urano atsargas.

Baltarusijos užsienio ministras Sergejus Martynovas šį pažadą išsakė po derybų su JAV valstybės sekretore Hillary Clinton (Hilari Klinton), kuriose vyko Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) viršūnių susitikimo kuluaruose Kazachstano sostinėje Astanoje.

“Užsienio reikalų ministras Martynovas paskelbė, kad Baltarusija nusprendė eliminuoti visas savo smarkiai prisodrinto urano atsargas ir ketina tai padaryti iki kito branduolinio saugumo viršūnių susitikimo 2012 metais, – sakoma bendrame Minsko ir Vašingtono diplomatijos vadovų pranešime. – Jungtinės Valstijos ketina suteikti techninę ir finansinę pagalbą, kad šis užmojis būtų įvykdytas kiek galima sparčiau”.

Smarkiai prisodrintas uranas gali būti naudojamas atominių užtaisų gamybai. Tarptautinė bendruomenė nerimauja dėl šių branduolinių medžiagų atsargų saugumo buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose, tokiose kaip Baltarusija.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aleksandras Lukašenka anksčiau yra sakęs, kad jo šalis turi šimtus kilogramų smarkiai prisodrinto urano ir neketina atsisakyti šių atsargų.

Bendrame pareiškime pažymima, jog JAV valstybės sekretorė pritarė Baltarusijos sprendimui, “kaip pažangos siekiant stiprinti branduolinį saugumą ir branduolinį neplatinimą ženklui, ir sveikino Korėjos Respublikos ketinimą pakviesti Baltarusiją dalyvauti susitikime branduolinio saugumo klausimais 2012 metais”.

“Priėmusi šį sprendimą Baltarusija prisijungia prie Jungtinių Valstijų ir tarptautinių pastangų branduoliniuose įrenginiuose naudoti mažai prisodrintą branduolinį kurą, o tai XXI amžiuje tampa pasauliniu standartu”, – sakoma pareiškime.

Jame taip pat pažymima, kad šalys įsipareigojo tęsti bendrą darbą branduolinio saugumo užtikrinimo srityje, “taip pat kelti saugumo lygį Jungtiniame energetikos ir branduolinių tyrimų institute Baltarusijoje”.

Pareiškime taip pat sakoma, jog “JAV ir Baltarusija patvirtino savo sampratą apie pasaulį be branduolinio ginklo ir įsipareigojo dirbti drauge, kad būtų užkirstas kelias branduoliniam platinimui”.

JAV valstybės sekretorė pripažino, kad “istorinis Baltarusijos sprendimas atsisakyti savo branduolinio ginklo, priimtas 1994 metais, yra svarus indėlis į branduolinį nusiginklavimą, ir vėl patvirtino saugumo garantijas Baltarusijai, užfiksuotas 1994 metų gruodžio 5 dienos Budapešto memorandume”, sakoma pareiškime.

Be to, JAV remia Baltarusijos sprendimą statyti atominę elektrinę.

“Baltarusija paskelbė, kad ketina išplėsti ir paįvairinti apsirūpinimą elektros energija – pasistatyti pirmąją civilinės paskirties atominę jėgainę. JAV remia šią veiklą, į kurią įeis patikimos ir saugios jėgainės, veikiančios pagal Tarptautinės atominės energetikos agentūros garantijas, projektavimo ir statybos konkursas. JAV remia Baltarusijos pastangas kuo greičiau įgyvendinti šį komercinį projektą”, – sakoma bendrame JAV ir Baltarusijos pareiškime.

Dokumente pažymima, kad Baltarusijos URM vadovas ir JAV valstybės sekretorė “įsipareigojo stiprinti pasaulinį bendradarbiavimą taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje pagal tarptautinius reikalavimus ir kitus papildomus dvišalius susitarimus, kuriuos gali sudaryti Baltarusijos Respublika ir JAV”.

Baltarusijos ketinimai dalį iš Venesuelos importuojamos naftos iškrauti Klaipėdos uoste ir geležinkeliu vežti į šalių kaimynių naftos perdirbimo įmones įstrigo sunkiose derybose su bendrove “Klaipėdos nafta”.

Jos generalinis direktorius Rokas Masiulis teigia, kad derybos įstrigusios dėl pozicijų, kurių nė viena šalis nenori atsisakyti, rašo savaitraštis “Ekonomika”.

“Derybos įstrigo. Abi pusės turi reikalavimų ir nenori jų keisti. Mūsų pagrindinis reikalavimas -

nenutrūkstamo tiekimo ilgalaikės garantijos. Taip pat nesutampa pozicijos ir dėl kainos”, – interviu sakė R.Masiulis.

Pasak jo, baltarusių derybos su latviais dėl tranzito per Latvijos uostus tiesiogiai veikia ir apsunkina Klaipėdos įmonės derybas, nes latviai – pagrindiniai jos konkurentai.

Komentuodamas, kokie techniniai ar finansiniai veiksniai lemia, kad “Klaipėdos naftai” nenaudinga vežti naftą Baltarusijai, neturint ilgalaikių naftos tiekimo garantijų, R.Masiulis sakė, kad norint pradėti dirbti importo režimu (dabar įmonė dirba eksporto režimu), reikia “apsukti” dalį įrengimų.

“Šis pasiruošimas užima beveik mėnesį laiko, tiek pat užima ir grįžimas į seną režimą. Vien tokio darbo sąnaudos – apie 0,5 mln. litų. Neturint garantijų ir tiekimui nutrūkus, prarastame galimybę uždirbti pajamas. Kai terminalas veikia visu pajėgumu, blaškytis nenaudinga, ypač jei uždarbis toks pat ar mažesnis”, – kalbėjo R.Masiulis.

Be to, anot jo, susitarimas apsunkintų su Baltarusija darbą su senais klientais, dalies krovinių tektų atsisakyti: “Tai dar vienas stimulas, kodėl nenusileidžiame baltarusių pozicijai”.

Praėjusią savaitę Baltarusija paskelbė apie sėkmingai išbandytą naftotiekį iš Odesos uosto, kuris priima tanklaivius su Venesuelos nafta Baltarusijai, į vieną iš naftos perdirbimo įmonių. Naftotiekis Odesa-Brodai pasuktas dirbti atbuliniu režimu.

Importuoti Venesuelos naftą baltarusiai taip pat išbandė ir per Latvijos uostą.

Skelbiama, kad 2010 metais baltarusiai pirks 4 mln. tonų Venesuelos naftos, 2011-aisiais – 10 mln. tonų, iš kurių net 8 mln. tonų bus transportuojami naftotiekiu Odesa-Brodai.

Drauge su Aleksandru Lukašenka Baltarusijos prezidento rinkimuose pirmą kartą varžysis dar 9 pretendentai, kuriuos visus kartu remia rekordinis skaičius šalies gyventojų – net 60 proc.

Ar įmanoma, kad Baltarusijos prezidento rikimus gruodžio 19 d. laimės ne Aleksandras Lukašenka, o kuris nors kitas iš 9 jo konkurentų? Toks klausimas keliamas pirmą kartą per pastaruosius 20 metų, mat iki šiol niekam nebuvo kilę net menkiausios abejonės, kad kitu Baltarusijos prezidentu jau ketvirtą kadenciją iš eilės vėl bus išrinktas Aleksandras Lukašenka.

Dabar abejonių, kad ir nedidelių, vis dėlto kilo.

Anksčiau opozicijos atstovus palaikydavo tik apie 20 proc. Baltarusijos gyventojų, o dabar jis jau išaugęs iki 60 proc., mat sociologinės apklausos liudija, kad vietoj ankstesnių 80 proc. (kaip būdavo prieš keletą metų), dabar A.Lukašenką palaiko tik apie 40 proc. baltarusių. Vadinasi, iš esmės 60 proc. baltarusių A.Lukašenkos jau nenori matyti savo prezidentu.

Be to, pirmiau A.Lukašenka prezidento rinkimuose iš esmės neturėjo nė vieno realaus konkurento, – dabar jų yra visas devynetas – būtent tiek politikų iki praėjusio penktadienio pavyko surinkti reikiamą parašų kiekį ir būti įregistruotiems kandidatais į prezidento postą Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK). Ir jiems nebuvo jokių kliūčių – VRK juos visus įregistravo.

Negana to, pirmą kartą toji pati VRK leido jiems visiems surengti viešus debatus tiesioginiame eteryje ir apginti savo rinkimines programas.

Tad gruodžio 4-ąją, jei niekas nepasikeis, visi 10 kandidatų galės lygiomis teisėmis diskutuoti vieni su kitais nacionalinės televizijos eteryje, o kitą dieną – per nacionalinį radiją. To Baltarusijos gyventojai iki šiol savo šalyje nėra nei matę, nei girdėję.

Farsas ar demokratėjimas?

Vis dėlto kodėl paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas A.Lukašenka leidžia, kad jam būtų sudaroma tokia konkurencija, o rinkimus akylai stebėtų užsienio ekspertai?

Viena vertus, jis siekia, kad rinkimus pripažintų Europos Sąjunga. Pastaroji pažadėjo neva milijardus JAV dolerių, jei tik rinkimai Baltarusijoje bus skaidrūs ir juose rungsis ne simboliniai oponentai, bet realūs konkurentai, o rinkėjų balsai nebus klastojami.

Kita vertus, dėl konfliktų su Rusija ir dėl nestabilios ekonominės situacijos bei nesibaigiančių represijų prieš opoziciją, A.Lukašenkos populiarumas iš tiesų labai sumenko, tad 9 konkurentai A.Lukašenkai yra netgi naudingi, – jis suinteresuotas, kad jo nepalaikančiųjų balsai būtų išskaidyti. Pageidautina – į kokias 9 dalis.

Beje, esama nuogąstavimų, kad kai kuriuos opozicijos kandidatus slapta finansuoja pats A.Lukašenka, taip susimokėdamas už įspūdį, jog šalies gyventojai iš tiesų galės laisvai išsirinkti už ką balsuoti.

Ir vienas pagrindinių A.Lukašenkos konkurentų – Vladimiras Niakliajevas sako, kad rinkimų skaidrumas – tik akių dūmimas. “Jeigu Europos Sąjunga šią rinkimų imitaciją priims kaip natūralią ir savaime suprantamą, tai ji lygiai taip pat ateityje pro pirštus gali pažiūrėti ir į demokratinius procesus, kuriuos imituoti A.Lukašenkai puikiai sekasi”, – aiškina politikas. Jis primena, kad A.Lukašenka, kuris dabar garsiai dalija pažadus gerbti visų nuomones ir užtikrinti nuomonių laisvę, vos prieš kelis mėnesius pareiškė esą “krikščionys, lenkai ir nepriklausomi interneto portalai kelia didžiausią grėsmę jo vienvaldystei”.

Tokios kalbos leidžia spėti, kad vis dėlto A.Lukašenka nelinkęs užleisti  “sosto” jokiam kitam kandidatui ir, jei prireiks, numos ranka tiek į ES nuomonę, tiek į pinigus, tiek į reputaciją ir padarys viską, kad išsipildytų jo paties žodžiai – “nėra nė mažiausios abejonės, kad rinkimuose, dar pirmame ture, aš laimėsiu 70 proc. rinkėjų balsų ir toliau būsiu visų jūsų prezidentas”.

Kandidatui į Baltarusijos prezidentus Vitalijui Rymaševskiui buvo įteiktas oficialus Generalinės prokuratūros įspėjimas už raginimą surengti nesankcionuotą akciją. Toks įspėjimas parengtas dar vienam kandidatui Nikolajui Statkevičiui.

“Šiandien V.Rymaševskiui įteiktas oficialus Generalinės prokuratūros įspėjimas už raginimą tiesioginėje televizijos laidoje surengti nesankcionuotą mitingą. Parengtas oficialus įspėjimas dar vienam kandidatui į prezidentus Nikolajui Statkevičiui už tokį pat raginimą tiesioginėje televizijos laidoje”, – pranešė Baltarusijos generalinės prokuratūros įstatymų vykdymo ir teisės aktų teisėtumo priežiūros valdybos viršininkas Pavelas Radionovas žurnalistams trečiadienį Minske.

Pasak jo, “šiandien rytą N.Statkevičius buvo įspėtas apie galimas administracinės atsakomybės priemones ir rinkimų įstatymų pažeidimo padarinius už tai, kad ragino ateiti į nesankcionuotą mitingą, kalbėdamas per televiziją”.

Drauge jis pažymėjo, kad “labiausiai įtikėtini padariniai kandidatams į prezidentus už raginimą tiesioginėje televizijos laidoje surengti nesankcionuotą mitingą gali būti CRK sprendimas panaikinti jiems kandidato statusą”.

Tuo tarpu N.Statkevičius atsisakė priimti Generalinės prokuratūros įspėjimą.

“Kažkokie žmonės mėlyna uniforma mėgino duoti man kažkokį popierių šiandien po kalbos per radiją įrašo”, – sakė agentūrai “Interfax” N.Statkevičius.

Pasak politiko, rytą jam paskambino iš Generalinės prokuratūros ir “paprašė dėl kažko ten atvykti”.

“Bet klausykite, aš gi kandidatas į prezidentus, man dabar pats svarbiausiais laikotarpis, aš neturiu laiko”, – sakė N.Statkevičius.

Pasak kandidato, kai jis atsisakė priimti “kažkokį popierių” ir už jį pasirašyti – “aš juk ne žvaigždė, kad autografus dalyčiau”, buvo mėginta “jį perskaityti garsiai”.

“Manau, ten buvo kalbama apie masines akcijas ir teisinę valstybę, bet aš pasakiau, kad neklausysiu”, – pasakojo N.Statkevičius.

Kandidatas į prezidentus mano, jog žmonės mėlynomis uniformomis kalbėjo apie jo kreipimąsi per televiziją, kuriame jis ragino rinkėjus ateiti į Spalio aikštę.

Atsakydamas į klausimą, ar nepakenks ši akcija jo oponentams – kandidatams, kurie, kaip numatyta, turi kalbėti per TV trečiadienio vakarą (Andrejui Sanikovui ir Grigorijui Kostusevui), N.Statkevičius sakė: “Tie žmonės, kurie į aikštę ateis, ir šiaip pasirengę remti demokratiją, ir jiems nesvarbu, kalbės Sanikovas per televiziją ar ne”.

Be to, agentūros pašnekovas mano, kad “Sanikovas gali ateiti pusvalandžiui, ir po to metropoliteno traukiniu spėti į televiziją, o Kostusevas ir valandą gali aikštėje išbūti”.

A.Sanikovas savo ruožtu pareiškė, kad nedalyvaus akcijoje dėl televizijos laidos. “Akcija – tai ne mano iniciatyva, o ir taip iškrito burtai”, – sakė jis.

Lietuva bendradarbiaus su bet kuriuo Baltarusijos gyventojų išrinktu prezidentu, pirmadienį pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurios ankstesni pasisakymai dėl Aleksandro Lukašenkos kaip stabilumo garanto sukėlė daug diskusijų.

“Baltarusijoje pagrindinis stabilumo garantas yra patys baltarusiai, Baltarusijos žmonės. Ir ką išsirinks, tuo pasitikėsime, su tuo bendradarbiausime. Tai yra baltarusių tautos apsisprendimas”, – žurnalistams Mėnaičiuose sakė D.Grybauskaitė.

Neseniai daug diskusijų sukėlė naujienų agentūros “Reuters” pranešimas, kuriame teigta, jog per uždarą susitikimą su Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriais D.Grybauskaitė šį mėnesį pareiškė, kad Baltarusijos vadovo A.Lukašenkos pergalė prezidento rinkimuose padėtų užtikrinti stabilumą ir apribotų Rusijos įtaką kaimyninėje šalyje.

Anot “Reuters” pranešimo, D.Grybauskaitė šį mėnesį sakė, kad “A.Lukašenka yra ekonominio ir politinio stabilumo Baltarusijoje ir jos nepriklausomybės garantas”.

“Opozicija nėra rimta ir neturi jokių šansų jokiuose rinkimuose. A.Lukašenka galėtų laimėti 99 proc., bet laimės tik 75 proc., kad įtiktų ES”, – pranešime cituojama D.Grybauskaitė.

Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys BNS atsisakė komentuoti “Reuters” pranešimą, bet pabrėžė, kad prezidentė per vizitą į Minską praėjusį mėnesį paragino A.Lukašenką surengti laisvus rinkimus.

Baltarusijos prezidento rinkimai vyks gruodžio mėnesį.

Baltarusijos centrinė rinkimų komisija nesiėmė daryti kliūčių gruodžio 19 dieną vyksiančių prezidento rinkimų dalyviams ir įregistravo ketvirtadienį visus dešimt pretendentų, kuriems pavyko surinkti būtiną parašų skaičių savo kandidatūroms remti.

Valdantis šalį nuo 1994 metų Aleksandras Lukašenka, kuris pastaraisiais metais gerina santykius su Vakarais, anksčiau sakė, jog yra suinteresuotas, kad rinkimus pripažintų Europos Sąjunga (ES), ir žadėjo įregistruoti visus susiskaldžiusios opozicijos kandidatus.

Tačiau politologai pažymi, kad rekordinio per visas prezidento kampanijas, kurių rezultatų nė karto nepripažino Vakarai, skaičius būtinas A.Lukašenkai rinkėjų balsams išsklaidyti.

Nepriklausomų apklausų duomenimis, opozicijos kandidatų populiarumas gerokai išaugo, bet jis, kaip ir anksčiau, anaiptol neprilygsta A.Lukašenkos užsitikrintam 40 proc. rėmimui.

Iš pradžių savo pretenzijas į prezidento postą pareiškė 17 žmonių, tarp jų vienas bedarbis ir vienas pensininkas. Trys pretendentai patys atsisakė dalyvauti, dar trys nepateikė Centrinei rinkimų komisijai nė vieno parašo savo kandidatūros iškėlimui remti. Vienas kandidatas surinko vos per šimtą parašų, kai būtina mažiausiai 100 tūkstančių.

“Nuo šios dienos kandidatai gali pradėti agituoti, kreiptis į rinkėjus per žiniasklaidos priemones ir rengti susitikimus su jais”, – sakė CRK vadovė Lidija Jermošina.

Be A.Lukašenkos, gavusio per referendumą teisę būti renkamam neribotą skaičių kartų, rinkimuose dalyvauja septyni susiskaidžiusios Baltarusijos opozicijos atstovai, nedidelės bendrovės savininkas Dmitrijus Usas ir vieno verslininkų susivienijimų atstovas Viktoras Tereščenka.

“REVERANSAS VAKARAMS”

ES sakė, kad nuo dabartinės kampanijos pobūdžio priklausys jos tolesni santykiai su Minsku, ir žadėjo valdžiai paskolų bei finansinę paramą, jeigu prezidento rinkimai bus demokratiški.

Šį kartą A.Lukašena sako, kad apsieis be Kremliaus rinkimų pripažinimo. Minskas su Maskva susivaidijo vykstant prekyboms karams ir ginčams dėl energetikos išteklių kainų.

Nors, stebėtojų vertinimais, ši kampanija yra liberaliausia per pastaruosius metus, opozicija mano, kad valdžia nesudarė lygių sąlygų visiems dalyviams, neleido opozicijai naudotis žiniasklaida ir dalyvauti rinkimų komisijose, kurios skaičiuos balsus.

“Visų įregistravimas – tai, žinoma, reveransas Vakarams ir mėginimas pastatyti elegantiškas dekoracijas spektakliui apie elegantišką pagrindinio kandidato pergalę”, – sakė agentūrai “Reuters” Jungtinės piliečių partijos kandidatas į prezidentus Jaroslavas Romančiukas.

Vietos stebėtojų nuomone, liberalus valdžios požiūris padarė meškos paslaugą opozicijai, sužlugdęs viltis, kad opozicija ateityje susivienys.

“Tai galutinai sužlugdė viltis, kad atsiras vienas bendras kandidatas… Panašu, kad dabar neįmanoma net aiškiai koordinuoti programų, agitacijos ir protestų organizavimo”, – sakė politologas Aleksandras Klaskovskis.

“Valdžia žengė technologinį žingsnį, kurio tikslas buvo suskaldyti opozicijos jėgas ir neleisti atsirasti bendram lyderiui masiniams protestams po rinkimų organizuoti”, – pažymi ir politologas Aleksandras Feduta.

Vis dėlto ketinimą koordinuoti savo veiksmus paskelbė judėjimo “Kalbėk tiesą!” lyderis Vladimiras Nekliajevas ir judėjimo “Europinė Baltarusija” vadovas Andrejus Sanikovas, kuriuos vietos politologai vadina prorusiškais kandidatais.

Dar iki oficialios rinkimų kampanijos pradžios tą patį pareiškė Baltarusijos liaudies fronto pirmininko pavaduotojas Grigorijus Kostusevas ir neužregistruotos Baltarusijos krikščionių demokratų partijos atstovas Vitalijus Rymaševskis.

Abu juos remia buvęs pagrindinis A.Lukašenkos varžovas 2006 metų rinkimuose Aleksandras Milinkevičius, kuris pats atsisakė dalyvauti dabartinėje kampanijoje.

“Opozicija poliarizavosi, poliarizavosi pagal geopolitinius požymius. Tie, kurie laikosi nacionalinių demokratijų pozicijų, kaip Kostusevas ar Rymaševskis, žinoma, neatšauks savo kandidatūros naudai tų, kurie vadinami prorusiškais kandidatais”, – sakė A.Klaskovskis.

Vienas iš rimčiausių Baltarusijos opozicijos kandidatų Vladimiras Neklejevas sako aptaręs su Čekijos ministru Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimą, kad prezidento Aleksandro Lukašenkos pergalė padėtų užtikrinti stabilumą ir apribotų Rusijos įtaką kaimyninėje šalyje.

Interviu Laisvosios Europos radijui paklaustas, kaip reagavo į “Reuters” pranešimą apie Lietuvos prezidentės išsakytas mintis, V.Neklejevas atsakė: “Būtent dėl to atvykau į Prahą, aptarti (pareiškimą) su Čekijos užsienio reikalų ministru. Su juo apie tai vakar šnekėjome pusantros valandos”.

“Iš Prahos vykstu į Lenkiją, kur aptarsiu klausimą su Lenkijos užsienio reikalų ministru Radeku Sikorskiu, kuris tiesiogiai kalbėjosi su A.Lukašenka”, – sakė V.Neklejevas.

Paklaustas, ar ketina vykti į Lietuvą aptarti šį klausimą su pareigūnais Vilniuje, Baltarusijos politikas sakė: “Man būtų nepatogu vykti ir kvosti Lietuvos prezidentę. Bet tikiuosi, šiuo klausimu bus koks nors oficialus pareiškimas”.

Interviu skelbiamas interneto svetainėje rferl.org.

Politikas kalbėjo apie naujienų agentūros “Reuters” pranešimą, kuriame teigta, jog per uždarą susitikimą su Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriais D.Grybauskaitė šį mėnesį pareiškė, kad Baltarusijos vadovo A.Lukašenkos pergalė prezidento rinkimuose padėtų užtikrinti stabilumą ir apribotų Rusijos įtaką kaimyninėje šalyje.

Anot “Reuters” pranešimo, D.Grybauskaitė šį mėnesį sakė, kad “A.Lukašenka yra ekonominio ir politinio stabilumo Baltarusijoje ir jos nepriklausomybės garantas”.

“Opozicija nėra rimta ir neturi jokių šansų jokiuose rinkimuose. A.Lukašenka galėtų laimėti 99 proc., bet laimės tik 75 proc., kad įtiktų ES”, – pranešime cituojama D.Grybauskaitė.

Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys BNS atsisakė komentuoti “Reuters” pranešimą, bet pabrėžė, kad prezidentė per vizitą į Minską praėjusį mėnesį paragino A.Lukašenką surengti laisvus rinkimus.

“Atskirų žiniasklaidos pranešimų iš uždarų susitikimų nekomentuojame. Galiu pasakyti tiek, kad prezidentė D.Grybauskaitė jokios oficialios paramos nėra išreiškusi, o paraginusi rinkimus vykdyti kuo atviresnius ir demokratiškesnius. A.Lukašenka tai viešai pažadėjo”, – praėjusią savaitę sakė L.Balsys.

Baltarusijos prezidento rinkimai vyks gruodžio mėnesį.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai pareiškė, kad Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos pergalė prezidento rinkimuose padėtų užtikrinti stabilumą ir apribotų Rusijos įtaką kaimyninėje šalyje, ketvirtadienį pranešė “Reuters” naujienų agentūra, remdamasi diplomatiniais šaltiniais.

Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys BNS sakė nekomentuosiantis konkretaus pranešimo, tačiau pabrėžė, kad šalies vadovė yra paraginusi Baltarusijos vadovą laikytis demokratijos standartų.

Remdamasi ES diplomatu, “Reuters” pranešė, kad tokias mintis prezidentė išsakė šį mėnesį Vilniuje susitikusi su Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriais.

“A.Lukašenka yra ekonominio ir politinio stabilumo Baltarusijoje ir jos nepriklausomybės garantas. Mes nenorėtume, kad mūsų kaimynė būtų antra Rusija”, – taip, anot “Reuters”, kalbėjo D.Grybauskaitė.

“Opozicija nėra rimta ir neturiu jokių šansų jokiuose rinkimuose. A.Lukašenka galėtų laimėti 99 proc., bet laimės tik 75 proc., kad įtiktų ES”, – cituojama D.Grybauskaitė.

Prezidento rinkimai Baltarusijoje vyks kitą mėnesį. Apžvalgininkai neabejoja, kad A.Lukašenka juose iškovos nesunkią pergalę.

“Atskirų žiniasklaidos pranešimų iš uždarų susitikimų nekomentuojame. Galiu pasakyti tiek, kad prezidentė D.Grybauskaitė jokios oficialios paramos nėra išreiškusi, o paraginusi rinkimus vykdyti kuo atviresnius ir demokratiškesnius. A.Lukašenka tai viešai pažadėjo”, – BNS ketvirtadienį sakė prezidentės atstovas spaudai L.Balsys.

Europos Sąjunga (ES) žada Baltarusijai 3 mlrd. eurų pagalbą ir paskolų per artimiausius trejus metus, jeigu Minskas užtikrins, kad numatyti gruodžio 19 dieną prezidento rinkimai būtų demokratiški, sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis).

Antradienį R.Sikorskis ir jo kolega iš Vokietijos Guido Westerwelle (Gidas Vestervelė) aplankė Minską kaip ES atstovai ir susitiko su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka, kurį dar neseniai Vakarai kritikavo už autoritarizmą, oponentų persekiojimus ir lėtas reformas.

Atėjęs į valdžią 1994 metais Baltarusijos lyderis ketina ketvirtą kartą būti išrinktas penkerių metų prezidentavimo laikotarpiui.

“Mūsų skaičiavimais, jeigu Baltarusija surengs sąžiningus rinkimus …, ji galėtų tikėtis maždaug 3 mlrd. eurų per artimiausius trejus metus”, – sakė R.Sikorskis žurnalistams, remdamasis ES pozicija.

Anksčiau antradienį A.Lukašenka pažadėjo ES, jog rinkimai vyks “sklandžiai” ir pridūrė, jog šįkart Baltarusija, kaip niekada, suinteresuota, kad jų rezultatus pripažintų Vakarai, su kuriais Minskas per pastaruosius dvejus metus siekia suartėti.

Būsimi rinkimai pirmą kartą praeis vykstant griežtam susipriešinimui su Maskva, kuri duoda suprasti, kad nenori matyti nesukalbamo A.Lukašenkos sąjunginės Baltarusijos vadovo poste dar penkerius metus.

Pastaruoju metu analitikai spėlioja, jog Maskva gali pareikšti, kad rinkimai Baltarusijoje nebuvo legitiminiai.

“Aš noriu jus patikinti, kad rinkimai pas mus vyks kaip per sviestą. Rinkimai bus pagal labiausiai demokratiškus reikalavimus. Rinkimų legitimumas svarbesnis šiandien mums nei bet kam. Mes visiškai suinteresuoti, kad po rinkimų mums nebūtų jokių klausimų”, – sakė A.Lukašenka susitikime su Vokietijos ir Lenkijos URM vadovais.

Vakarai, nepripažinę nė vienų rinkimų šalyje, anksčiau sakė, kad nuo šios kampanijos pobūdžio priklausys tolesni santykiai su Minsku.

“Prezidento rinkimai bus savotiškas testas, lakmuso popierėlis demokratijai”, – sakė G.Westerwelle.

Pasak jo, ES primygtinai reikalauja, kad opozicija galėtų naudotis žiniasklaida ir būtų užtikrintos sąlygos laisvai dirbti užsienio stebėtojams.

A.Lukašenka pažadėjo, kad būsimi rinkimai bus skaidresni už ankstesnius, ir pasiūlė stebėtojams iš Vakarų patiems skaičiuoti balsus.

“Kadangi Europa abejoja mūsų rinkimais, aš jau atvirai pasakiau (pareigūnams): žiūrėkite pro pirštus net į įstatymų pažeidimus, kuriuos padarys mūsų opozicija”, – sakė A.Lukašenka.

Daugelis stebėtojų pripažįsta, kad Baltarusijos valdžia per šiuos rinkimus, kaip niekada anksčiau, lojaliai žiūri į oponentus, leidusi atvirai rinkti parašus opozicijos kandidatams remti ir nereagavo į smulkius jų padarytus rinkimų įstatymų pažeidimus.

Be A.Lukašenkos, į prezidento postą pretenduoja dar dešimt kandidatų, iš kurių dauguma – susiskaldžiusios Baltarusijos opozicijos atstovai. Pats A.Lukašenkai gerokai pralenkė savo varžovus. Jo iniciatyvinė grupė surinko daugiau nei 1 mln. parašų dabartiniam prezidentui remti, kai būtini mažiausiai 100 tūkst. parašų.

Ne taip, kaip per ankstesnes rinkimų kampanijas, šįkart opozicija nesugebėjo susitarti iškelti vieno bendro kandidato.

Sociologijos apklausų duomenimis, nė vienas iš opozicijos pretendentų į prezidento postą nėra remiami daugiau nei 5 proc. respondentų , tuo tarpu A.Lukašenką stabiliai remia 40 proc. apklausų dalyvių.