Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas teigia, jog nepaisant sustiprėjusių Baltarusijos ir Rusijos nesutarimų, Maskva ir toliau lieka artimiausiu Minsko kariniu partneriu.

Komentuodamas Baltarusijos gynybos ministro generolo leitenanto Jurijaus Žadobino vizitą Lietuvoje, jis pabrėžė, kad Vilniaus ir Minsko karinis bendravimo turinys nėra toks, koks galėtų būti, jei Baltarusijoje būtų daugiau demokratijos.

“Aš manau, nepervertinkim šitų dalykų (nesutarimų – BNS). Karinėje srityje, kaip buvo Baltarusijos ir Rusijos bendradarbiavimas, taip jis ir liko, niekas jo nepakeitė. Baltarusija vis dėlto savo gynybą yra dvišaliais susitarimais susaisčiusi su Rusija, mes gi esame NATO nariai”, – BNS sakė A.Anušauskas.

Vis dėlto NSGK vadovas pažymėjo, kad Lietuvai su kaimynais būtina bendrauti visais klausimais, ypač tuomet kai šalia Lietuvos vyksta karinės pratybos “su labai įdomiu scenarijumi”.

“Visai tai mums įdomu, svarbu. Be abejonės, tiesioginis bendravimas padeda tam susižinojimui aktualiais klausimais”, – kalbėjo A.Anušauskas ir pridūrė, kad “čia tokio glaudumo, kaip tarp NATO šalių, nebus”.

Baltarusija priklauso Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai, kuri buvo sukurta Maksvos iniciatyva kaip atsakas NATO.

Trečiadienį Lietuvoje vyksta pirmasis Baltarusijos gynybos ministro vizitas.

J.Žadobinas su krašto apsaugos ministre Rasa Juknevičiene aptars tarptautinio saugumo, dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo klausimus, tarpusavio pasitikėjimo stiprinimo priemones, karių dalyvavimą tarptautinėse operacijose. Po susitikimo ministrai pasirašys susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pratęsė vizų sankcijų aukščiausiems Baltarusijos pareigūnams moratoriumą iki kitų metų pabaigos, bet galutinai jų nepanaikino dėl problemų, susijusių su demokratija ir žmogaus teisėmis Baltarusijoje.

ES uždraudė įvažiuoti į savo teritoriją dabartiniam Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai ir dar keturiasdešimčiai valstybės pareigūnų po 2006 metų prezidento rinkimų, kurių rezultatus, Vakarų nuomone, valdžia suklastojo.

Pirmadienį 27 ES valstybių URM vadovai pareiškė, jog primygtinai reikalauja tobulinti rinkimų įstatymus, išplėsti žiniasklaidos priemonių laisves, ir įspėjo oficialųjį Minską, kad būtina laikytis tarptautinių reikalavimų rengiant gruodžio 19 dieną numatytus prezidento rinkimus.

“Europos Sąjunga atidžiai stebės situaciją ir įvertins ją po rinkimų”, – sakoma ES pareiškime.

ES taip pat pareikalavo, kad Baltarusijos valdžia paskelbtų moratoriumą mirties bausmei.

Vykstant ginčams su Rusija, Baltarusija žengė kelis žingsnius, darydama nuolaidų demokratinių reformų reikalaujantiems Vakarams. Todėl buvo sušvelninta Europos Sąjungos pozicija dėl Baltarusijos valdžios. ES jau kelis kartus buvo paskelbusi moratoriumą A.Lukašenkos ir jo aplinkos vizų sankcijoms, tačiau kol kas galutinai jų nepanaikino.

“Apgailestautina, kad ES nesugebėjo visiškai atsikratyti inercinės mąstymo sankcijomis logikos. Tačiau mes sveikiname pareiškime išdėstytą ketinimą tęsti bendradarbiavimą su Baltarusija, taip pat palaikyti ryšius ir aukščiausiu politiniu lygiu”, – sakė URM sekretorius spaudai Andrejus Savinychas.

“Baltarusija taip pat siekia išplėsti lygiateisį dialogą su ES”, – pridūrė jis.

Europos pareigūnai ne kartą pareiškė, kad būsimi Minsko santykiai su ES priklausys nuo to, kiek demokratiški bus rinkimai, kuriuose A.Lukašenka ketvirtą kartą kelia savo kandidatūrą.

Kol kas, stebėtojų vertinimu, ši rinkimų kampanija yra liberaliausia Baltarusijoje nuo praėjusio dešimtmečio antrosios pusės: valdžia netrukdo opozicijos kandidatams rinkti parašų savo kandidatūroms remti ir žiūri pro pirštus į jų padarytus nedidelius rinkimų įstatymų pažeidimus.

„Jūs atvažiuokite į Baltarusiją šiaip sau, net jei neturite giminių arba konkrečių tikslų”, – užvakar lietuvius kvietė Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka.

Kaimyninės šalies vadovas svetingumą rodė Minske viešint Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei.

Per šį vizitą buvo pasirašytas ir dvišalis susitarimas dėl pasienio gyventojų kelionių tvarkos. Ko ateityje gali tikėtis šimtai tūkstančių lietuvių ir baltarusių?

„Lietuvos rytas“ rašo:

Apie tai vakar papasakojo šį susitarimą rengęs Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento vadovas Vytautas Pinkus.

– Ar lietuviams, turintiems teisę gauti leidimus lankytis pasienyje, Minskas suteiks kokių nors teisinių buvimo jos teritorijoje lengvatų?

– Baltarusija sutiko Lietuvos piliečiams, atvykusiems ne daugiau kaip 30 dienų, leisti nesiregistruoti vietiniuose pasų poskyriuose. Tuo tarpu gavus Baltarusijos vizą tai būtina daryti.

– Kada susitarimas pradės veikti?

– Tiek Baltarusija, tiek Lietuva privalės jį ratifikuoti. Baigus teisines procedūras, turės praeiti dar 30 dienų ir tik tada susitarimas įsigalios.

Šiemet visoms procedūroms laiko jau nepakaks. Ar jis įsiteisės kitais metais, ar vėliau, nesiimčiau spėlioti.

Su Latvija tokį pat susitarimą Baltarusija pasirašė šių metų vasarį, o su Lenkija – rugpjūtį, tačiau dokumentai dar neratifikuoti.

– Ar žmonės, turintys leidimus, pasienyje bus tikrinami lygiai taip pat kaip ir turintys vizas?

– Susitarimas palengvins asmenų, o ne prekių judėjimą per sieną, todėl pasienio punktuose išliks visa privaloma kontrolė.

– Ar visi pasienio gyventojai galės gauti leidimus?

– Ne, tik tie, kurie nustatytoje teritorijoje gyveno ne mažiau kaip metus.

Tačiau net turintiems šį sėslumo cenzą baltarusiams Lietuva privalės taikyti visus patikros reikalavimus, kurie būtini Šengeno erdvėje.

Be to, Baltarusija turės teisę spręsti, ar leidimus galintys gauti lietuviai pageidautini jos teritorijoje.

– O jei lietuviai norės nuvykti į Baltarusiją tik pagrybauti?

– Ko gero, tektų įrodyti, kad Lietuvoje baltarusiškų grybų nėra. (Juokiasi.)

– Kas grės keliauninkams, peržengusiems 50 kilometrų ribą nuo pasienio?

– Dabar tiek Lietuvos pasieniečiai, tiek policija tikrina ne tik kertančius mūsų šalies, bet kartu ir Šengeno erdvės sieną. Ši tvarka neabejotinai išliks. Vidaus reikalų ministerija rengia ir papildomų priemonių planą.

Jei, pavyzdžiui, Baltarusijos pasienio gyventojas, gavęs leidimą atvykti į Lietuvą, susigundys nuvykti iki Vokietijos, tokia jo kelionė į mūsų šalį bus paskutinė.

– Per kiek pasienio postų abiejų šalių piliečiai, turintys specialius leidimus, galės kirsti sieną?

– Šiuo metu tarp Baltarusijos ir Lietuvos yra keturi tarptautiniai bei vienuolika supaprastintos patikros postų. Pasienio gyventojai, gavę leidimus, turės teisę vykti per juos visus.

Dirbti nebus galima

* Numatyta, kad leidimai lankytis 50 km atstumu nuo Lietuvos ir Baltarusijos pasienio bus išduodami nuo 1 iki 5 metų, bet nesuteiks teisės dirbti.

* Leidimai kainuos 20 eurų ir bus išduodami per 20 darbo dienų; nemokamai leidimus gaus vaikai iki 6 metų, moksleiviai, dieninio skyriaus studentai ir riboto darbingumo bei vyresni nei 60 metų asmenys.

* Leidimai suteiks teisę būti pasienio teritorijoje iki 90 dienų per pusę metų.

* Kad žmonės nepaklystų ar savo noru neperžengtų palengvinto judėjimo zonos ribų, kartu su leidimu jiems bus pateikta tiksli informacija, iki kur jie gali judėti.

* Į pasienio teritoriją įtraukti administraciniai ir teritoriniai vienetai, nutolę nuo sienos ne daugiau kaip 30 km bei prasidedantys zonoje, esančioje iki 30 km, bet nenutolę daugiau nei 50 km.

* Lietuvos pasienyje su Baltarusija gyvena apie 800 tūkstančių gyventojų, Baltarusijos pasienyje su Lietuva – apie 600 tūkstančių gyventojų.

* Į Lietuvos pasienį patenka visas Vilnius, taip pat Druskininkai, Ignalina, Lazdijai, Šalčininkai, Švenčionys, Visaginas, Zarasai.

* Tuo tarpu, pavyzdžiui, šalia Vilniaus esanti Zujūnų gyvenvietė atsidūrė jau už pasienio linijos.

* Baltarusijos pasienyje atsidūrė šie miestai: Gardinas, Lyda, Astravas, Ašmena, Breslauja.

Iš pirmų lūpų

Raimondas Kuodis

Ekonomistas

„Įsigaliojus Baltarusijos ir Lietuvos susitarimui, Lietuvos biudžetas gali surinkti mažiau degalų, tabako ir alkoholio akcizų.

Todėl valstybė turės didinti kitus mokesčius, kad galėtų išmokėti pensijas arba kitas išmokas.”

Lietuva nepasiruošusi svarstyti Baltarusijos pasiūlymo kartu statyti atominę elektrinę, ketvirtadienį pareiškė premjeras Andrius Kubilius.

Taip jis komentavo Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos pasiūlymą Vilniui ir Minskui bendrai statyti jėgainę, nors abi šalys kol kas svarsto atskirus panašius projektus.

“Kiek supratau, buvo siūloma, kad Lietuva dalyvautų atominę elektrinę statant Baltarusijoje. Bent jau iki šiol tokius pasiūlymus tekdavo girdėti, kiek supratau, ir vakar panašus buvo pakartotas. Mes ne vieną kartą esame sakę ir Baltarusijos pusei, kad nesame pasiruošę svarstyti tokių pasiūlymų”, – interviu Žinių radijui A.Kubilius.

A.Lukašenka trečiadienį bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite sakė, kad Lietuva ir Baltarusija galėtų pastatyti bendrą atominę elektrinę. Tai jis pakartojo ir ketvirtadienį paskelbtame interviu laikraščiui “Litovskij kurier”.

“Statykime kartu. Mes jau išėjome į aikštę, jau pradėjome statybas. Kodėl Lietuvai neprisijungti prie šio projekto ir nesusitarti, kiek elektros energijos jūs imsite. Nenorite, statykite savo elektrinę, o mes statysime savo”, – interviu sakė A.Lukašenka.

Premjeras A.Kubilius ketvirtadienį taip pat sakė, kad Lietuva suinteresuota, jog trečiadienį vykusio vizito metu pasirašytas susitarimas dėl supaprastintos pasienio gyventojų kelionių tvarkos pasienio gyventojams kuo greičiau pradėtų veikti.

“Aš negalėčiau įvertinti, kaip ten toliau visi reikalai klostysis. Be abejo, yra įvairių iššūkių, kai kas gąsdinasi dėl kontrabandos ir nelegalių prekių. Bet vertinant pliusus ir minusus, manau, galime dėti stiprų pliuso ženklą”, – sakė Vyriausybės vadovas.

Susitarimas leistų iki 50 kilometrų nuo sienos gyvenantiems žmonėms sieną kirsti be vizų, o su specialiais leidimais.

„Lietuvos rytas“ praneša:

Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai pareiškus, kad Lietuva ir Baltarusija turi kartu statyti atominę elektrinę, Lietuvos Premjeras Andrius Kubilius tai vertina skeptiškai. Anot jo, Baltarusijos lyderis tokius pareiškimus daro, nes pati Baltarusija nėra tinkamai pasirengusi įgyvendinti AE statybos projektą.

“Nėra čia kažkoks naujas pasiūlymas. Kiek supratau, buvo siūloma, kad Lietuva dalyvautų statant Baltarusijoje AE, bent jau iki šiol tokius tekdavo girdėti pasiūlymus. Šiuo atžvilgiu mes tikrai ne vieną kartą esame sakę ir Baltarusijos pusei, kad nesame pasiruošę svarstyti tokių pasiūlymų. Turime savo projektą ir visas jėgas, finansinius resursus telkiame į savo elektrinės statybą. Baltarusijos pusė, matyt, savo projekto nesugeba taip efektyviai vykdyti ir todėl ieško kažkokių ir naujų variantų, ir naujų projekto finansavimo partnerių”, – ketvirtadienį “Žinių radijui” sakė A. Kubilius.

Apie bendrą darbą statant atominę elektrinę (AE) Baltarusijoje trečiadienį per Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitą Minske kalbėjo Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka.

„Čia nėra koks nors naujas pasiūlymas. Kiek supratau, buvo siūloma, kad Lietuva dalyvautų atominę elektrinę statant Baltarusijoje. Bent jau iki šiol tekdavo girdėti tokius pasiūlymus, kiek supratau, ir vakar panašus buvo pakartotas. Šiuo atžvilgiu mes ne vieną kartą esame sakę ir Baltarusijos pusei, kad nesame pasiruošę svarstyti tokių pasiūlymų”, – ketvirtadienį per Žinių radiją kalbėjo p. Kubilius.

Premjero nuomone, Baltarusija naujų projekto partnerių, finansavimo partnerių ieško dėl to, jog tikriausiai nesugeba efektyviai realizuoti savo AE statybos projekto, tačiau Lietuva susitelkusi ties savo atominės jėgainės statyba.

„Turime savo projektą, ir visas jėgas, laiką bei išminties ir finansinius resursus telkiam į savo elektrinės statybą. <…> Aš ne kartą esu Baltarusijos pusei sakęs, mes galėtume galvoti apie tai, kaip bendradarbiauti realizuojant mūsų Visagino atominės jėgainės projektą, bet tai lieka dar tolesnių diskusijų objektas“, – teigė ministras pirmininkas.

Trečiadienį p. Grybauskaitė Minske susitiko su Baltarusijos prezidentu p. Lukašenka ir aptarė regioninį šalių bendradarbiavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), kuriai Lietuva pirmininkaus kitais metais, dvišalio bendradarbiavimo galimybes, ukrainietiškos elektros energijos tranzito per Baltarusijos teritoriją galimybę, naftos importo į Baltarusiją per Klaipėdos uostą sąlygas.

Kalbėdama apie Lietuvoje ir Baltarusijoje naujai statomas atomines elektrines p. Grybauskaitė pabrėžė, jog Lietuvos ir kitų regiono valstybių interesas – užtikrinti, kad visos branduolinės jėgainės regione būtų saugios ir atitiktų tarptautinius gamtosaugos reikalavimus.

Lietuvos premjeras teigia, kad Lietuvos ir Baltarusijos susitarimas dėl Venesuelos naftos tranzito į Baltarusiją per Klaipėdos uostą būtų naudingas abiem pusėms. Andrius Kubilius stebisi Baltarusijos prezidento pareiškimu, kad Lietuva nenori krauti naftos per Klaipėdos uostą ir todėl Baltarusija linkusi tartis su Latvija.

“Nežinau, ar tai tiksli informacija. Kiek atsimenu, spalio pradžioje buvo susirinkusios dvi darbo grupės – Lietuvos ir Baltarusijos, kurias mes kaip tik ir sudarėme po pokalbių ir su Lukašenka, ir premjeru Sidorskiu (Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ir premjeras Sergejus Sidorkis – BNS) dar šių metų vasarą. Jos nagrinėjo visus energetinius svarbius projektus. Buvo pasiektas sutarimas dėl tam tikro kiekio naftos (Venesuelos – BNS) transportavimo per “Klaipėdos naftą”. Bet jau yra toks komerciškai abiem pusėms naudingas sutarimas”, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė A.Kubilius.

Premjeras teigė nedrįstantis sakyti, kad Baltarusijos vadovo pareiškimą ketvirtadienį publikuojamame interviu dienraščiui “Litovskij kurjer” yra derybinis manevras.

“Žinau tiek, kad bendras kiekis, kurį Baltarusija nori įsivežti, panaudojant Baltijos valstybių uostus, yra žymiai didesnis negu mes jį galime perkrauti Klaipėdos uoste. Galbūt dalis krovinio eis ir per Latvijos uostus”, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

“Klaipėdos naftos” generalinis direktorius Rokas Masiulis BNS sakė, kad dėl Venesuelos naftos krovos per Klaipėdos uostą šalys turėtų baigti derybas kitą savaitę.

“Viskas eina neblogai. Yra tam tikros sąlygos, kurių mes norime. Tačiau derybos vyksta draugiškai ir kitą savaitę jau turėtų būti aišku”, – BNS sakė R.Masiulis.

Spalio pradžioje jis BNS sakė, kad konkreti sutartis turėtų būti pasirašyta per spalio mėnesį.

Spalio pradžioje skelbta, kad Lietuva ir Baltarusija susitarė dėl Venesuelos naftos tranzito į Baltarusiją per Klaipėdos uostą. Numatoma per metus perkrauti maždaug 2,5 mln. tonų naftos.

Rugsėjį “Klaipėdos nafta” perkrovė pirmąjį tanklaivį su Venesuelos nafta – iš viso 80 tūkst. tonų. Baltarusiai sako likę patenkinti bandomąja partija.

Klaipėdos įmonė ir bendrovė “Transchema”, kurios akcininkės yra Baltarusijos naftos prekybos namai (“Beloruskij neftianoj torgovyj dom”) ir susivienijimas “Belorusneft”, rugpjūčio viduryje pasirašė sutartį dėl bandomosios partijos.

Lietuva yra pasirengusi padėti Baltarusijai ginti jos interesus Europoje tiek, kiek pati Baltarusija to norės, sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, trečiadienį Minske susitikusi su Baltarusijos vadovu Aleksandru Lukašenka.

“Norime padėti Baltarusijai būti atviresnei ir labiau priimtai Europoje. Lietuva yra suinteresuota padėti ginti Baltarusijos interesus tiek, kiek pati Baltarusija to norės”, – susitikimo pradžioje sakė D.Grybauskaitė.

Prezidentė pabrėžė, kad kitąmet Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) pirmininkausianti Lietuva nori padėti Baltarusijai ir “būti šalia” jos per gruodį vyksiančius prezidento rinkimus.

A.Lukašenka kalbėdamas žurnalistų akivaizdoje teigė, kad iki šiol neišnaudojamos Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės programos galimybės. Jis teigė, kad ši programa yra “įšalusios būsenos”.

Baltarusijos vadovas taip pat pabrėžė trečiadienį planuojamo pasirašyti susitarimo dėl paprastesnio sienos kirtimo pasienio gyventojams svarbą.

“Yra geras pagrindas dvišaliams santykiams aptarti”, – Lietuvos prezidentei sakė A.Lukašenka.

Po prezidentų susitikimo dar turėtų įvykti spaudos konferencija.

Prezidentės atstovai trečiadienio vizitą pristatė pirmiausia kaip pirmininkavimui ESBO besirengiančios Lietuvos vadovės ketinimą atkreipti dėmesį į demokratinių ir skaidrių rinkimų būtinybę, nors susitikime dėmesio bus skirta ir aktualiems dvišaliams klausimams.

Baltarusijos prezidento rinkimai vyks gruodžio mėnesį. Neabejojama, kad juose nesunkią pergalę iškovos dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka.

D.Grybauskaitės viešnagė Minske yra pirmasis Lietuvos valstybės vadovo vizitas į Baltarusiją. Jis vyksta Minskui ne itin ramiu metu, kai Vakaruose anksčiau paskutiniu Europos diktatoriumi vadintas A.Lukašenka ėmė pyktis su tradicine sąjungininke Maskva, kurią su Minsku sieja glaudūs ekonominiai ir kariniai ryšiai.

Vizito metu prezidentė su Baltarusijos vadovu ketina aptarti ir bendradarbiavimą energetikos srityje, įskaitant problemas dėl ukrainietiškos elektros importo į Lietuvą per Baltarusiją.

Vizito metu Lietuvos ir Baltarusijos užsienio reikalų ministrai ketina pasirašyti sutartį, kuri leistų paprasčiau kirsti sieną pasienio gyventojams.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį vyks vizito į Baltarusiją, kur su šios šalies prezidentu Aleksandru Lukašenka ketina aparti būsimus prezidento rinkimus, BNS patvirtino prezidentės patarėjas Darius Semaška.

Vizito metu taip pat bus pasirašytas dvišalis susitarimas dėl supaprastinto sienos kirtimo pasienio gyventojams.

Anot D.Semaškos, prezidentė vyks kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) trio narė. Lietuva šiai organizacijai pirmininkaus kitąmet.

“Lietuvai labai svarbu, kad rinkimai vyktų sklandžiai ir atitiktų ESBO numatytus standartus. Apie tai bus kalbama su Baltarusijos vadovu”, – BNS sakė patarėjas D.Semaška.

Vizito metu prezidentę delegacijoje lydintis Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis planuoja pasirašyti Lietuvos ir Baltarusijos pasienio judėjimo susitarimą, kuris sudarys sąlygas abiejų šalių piliečiams, gyvenantiems 50 kilometrų zonoje abipus sienos, lengviau keliauti.

Su Baltarusijos vadovu prezidentė taip pat aptars Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimą energetikos srityje, informavo prezidentės spaudos tarnyba.

Baltarusijos prezidento interneto svetainėje skelbiama, kad susitikime bus aptariama prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo plėtra.

Baltarusijos prezidento rinkimai vyks gruodžio mėnesį. Neabejojama, kad juose nesunkią pergalę iškovos dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka. Vakaruose dėl nedemokratinio valdymo kritikuojamas A.Lukašenka pastaruoju metu daug konfliktuoja su Rusijos vadovais. Jis Lietuvoje lankėsi pernai rugsėjo mėnesį.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka nurodė Sporto ir turizmo ministerijai parengti pasiūlymus, kurie turėtų palengvinti lietuvių ir lenkų turistų keliones į šią šalį.

Sporto ir turizmo viceministras Česlavas Šulha naujienų agentūrai BelaPAN sakė, kad tokie pasiūlymai turėtų būti parengti iki lapkričio 1 dienos, tačiau daugiau detalių neatskleidė.

Č.Šulha kalbėdamas apie susitarimus su Lenkija ir Lietuva dėl trišalio bevizio režimo taikymo 20 kilometrų pasienio zonose gyvenantiems žmonėms teigė, jog toks susitarimas su Lenkija turėtų būti ratifikuotas iki 2010 metų pabaigos.

Pasak jo, Vyriausybė planuoja nereikalauti vizų iš užsieniečių, kurie į Baltarusiją atvyks 2014 metais Minske vyksiančiam Pasaulio ledo ritulio čempionatui. Taip yra planuojama imti naudoti elektronines vizas, šiuo klausimu netrukus turėtų būti pateikti darbo grupės pasiūlymai.

Buvo tikimasi, kad susitarimą, kuris leistų supaprastintą judėjimą netoli sienos gyvenantiems žmonėms, Lietuva ir Baltarusija pasirašys pernai rugsėjį per A.Lukašenkos vizitą Vilniuje, tačiau, pasak Lietuvos diplomatų, Baltarusijos pusė tuomet paprašė pasirašymą atidėti ir patikslinti kai kuriuos klausimus.

Planuojama, kad pagal sutartį, rajonuose, esančiuose iki 50 kilometrų nuo sienos, gyventojai galėtų judėti turėdami specialius leidimus, kurie būtų išduodami penkeriems metams. Tokiu atveju Gardino ir Lydos gyventojai galėtų be vizų atvykti į Vilnių ir Druskininkus ir atvirkščiai.

Lietuvos teritorijoje prie Baltarusijos, kurioje būtų leidžiamas judėjimas per sieną be vizų, gyvena apie 800 tūkst. žmonių. Baltarusijos pusėje teoriškai laisvu judėjimu galėtų pasinaudoti apie 600 tūkst. gyventojų.

Spaudimo Baltarusijai prezidento rinkimų išvakarėse nei iš Kremliaus, nei iš Vakarų nebus, įsitikinęs šalies autoritariškas lyderis Aleksandras Lukašenka.

“Jokio kišimosi šalyje nebus, ir iš Rusijos, kaip mus baugina, ir iš Vakarų ar iš Amerikos”, – pareiškė A.Lukašenka šeštadienį žurnalistams Lydoje Gardino srityje.

Drauge Baltarusijos lyderis neatmetė galimybės, kad gali būti “dūrių, ir tai – du ar tris kartus”.

“Mes tam esame pasirengę. Bet aš padarysiu viską, kad rinkimai šalyje vyktų atvirai ir skaidriai”, – patikino A.Lukašenka, kurį JAV yra pavadinusios paskutiniu diktatoriumi Europoje.

Jis pabrėžė, kad per būsimus prezidento rinkimus gruodžio 19 dieną šalies likimą lems liaudis.

“Jokio kišimosi mes neleisime, o jo ir nebus. Kas nors šauks: “Papjausime, nuskandinsime”, bet aš štai jau, kaip matote, 16 metų gyvenu”, – sakė A.Lukašenka ir priminė patarlę: “Kam skirta būti nušautam, tas nenuskęs”.

Baltarusijos prezidentas ironizavo, kad jeigu Kremlius ir darys rinkimams kokią nors įtaką, tai “tik teigiamą”.

“Juk visas šis purvas naudingas ne jiems, o mums. Duok, Dieve, kad jie taip paikai elgtųsi ir toliau”, – sakė ir pridūrė, kad

“rinkimų raktai yra ne Kremliuje, o baltarusių kišenėje”.

GROJA BALALAIKA

Komentuodamas Baltarusijos opozicijos, mėginančios konsultuotis Rusijoje, veiksmus A.Lukašenka pareiškė, kad “tie, kurie vakar griežė Vakarų smuiku, šiandien groja balalaika Maskvoje”.

“Jie važiuoja ten ne tik į pražvalgas, bet ir tam, kad gautų gerų pinigų. Mes žinome, kas jiems moka”, – pažymėjo A.Lukašenka.

Jis taip pat pareiškė, kad labiausiai suinteresuotas sąžiningais rinkimais.

“Man reikia, kad iš tikrųjų remtų, o ne falsifikuotų rezultatų”, – sakė Baltarusijos lyderis.

Jis paragino Baltarusijos piliečius nusiraminti ir “mažiau žvalgytis į šalis”, drauge pažadėdamas saugumą ir ramybę.

Prezidento rinkimai vyks Baltarusijoje 2010 metų gruodžio 19 dieną. Rugsėjo 27 dieną respublikos CRK numato surengti posėdį, kuriame bus sprendžiamas klausimas įregistruoti iniciatyvines grupes kandidatams iškelti. Vieno ar kito kandidato iniciatyvinė grupė turi surinkti ne mažiau kaip 100 tūkst. parašų jam remti.

Iki lapkričio 13 dienos galimi kandidatai į prezidentus turi pateikti į CRK reikiamus dokumentus, tarp jų anketą , turto ir pajamų deklaraciją. Kandidatų į prezidentus registracija vyks nuo lapkričio 13 iki 23 dienos.

Baltarusijos užsienio politika ir toliau bus vykdoma įvairiomis kryptimis, pareiškė šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka.

“Išspręsime strateginius uždavinius, atsikratysime priklausomybės nuo naftos, dujų ir taip toliau, vadinasi, išliksime kaip valstybė. Jeigu to nepadarysime – liksime antraeile valstybe ir vilksimės gale”, – penktadienį pareiškė šalies vadovas, dalyvaudamas susitikime su Valdymo akademijos prie Baltarusijos prezidento studentais.

“Ir galvosime: priims mus į ES, numes kokį kąsnelį – ir gerai. Kažkoks lyderis pasiūlė susijungti su Rusija. Gal ir būtų gerai, bet nesinori. Nesinorėtų, kad mūsų šalis turėtų tik tokį pasirinkimą, tokią alternatyvą”, – pabrėžė Baltarusijos prezidentas.

Todėl, pasak jo, “laimės reikia ieškoti savo krašte, netgi tada, kai bus nepaprasta, sunku”. “Visada perspėdavau – jeigu norime būti nepriklausomi, tai už nepriklausomybę turime brangiai mokėti, visos valstybės už ją labai brangiai mokėjo”, – pridūrė jis.

“Nemanau, kad reikia reikia keisti užsienio politikos kryptį. Ji teisinga. Joje daug vektorių”, – pareiškė A.Lukašenka.

Prezidentas sakė, kad Baltarusija laikosi tokios pozicijos, kad jos interesai neturi kenkti kaimyninėms šalims ir kitoms pasaulio valstybėms. Jis patikino, kad mes “negalime padaryti nemalonumų visam pasauliui, neturime tokių išteklių”.

A.Lukašenka pažymėjo, kad Baltarusija labai dėmesingai žiūri į savo kaimynes ir vykdo tokią politiką, kuri joms nekenktų.

Kartu A.Lukašenka pripažino, “kad mes kažkaip įsikibome į vieną sparną – Rusijos – ir pamėginome pakilti”. “Mes sukūrėme tokius santykius Rytuose, ir jūs matote, kuo tai baigėsi dėl Rusijos vadovybės politikos”, – sakė A.Lukašenka.

Prezidentas pažymėjo, kad Baltarusijos ir Rusijos prieštaravimai kyla ne “dėl mūsų kaltės, tik todėl, kad mes tokie nuolaidūs”. “Dėl tam tikrų priežasčių, kurių nenoriu liesti, ten pavydas, dar kažkas, tokia jų politiką, tai jų teisė. Mūsų teisė – kurti tokią politiką, kuri reikalinga mums”, – sakė Baltarusijos vadovas.

“Laikytis pakibus už vieno sparno visada labai sunku”, – pažymėjo prezidentas. “Mes tai supratome, mes Vakarams siūlėme plėtoti santykius, tačiau mums visada kalbėjo – demokratija, žmogaus teisės, žodžio laisvė”, – pridūrė A.Lukašenka.

Jis dar pabrėžė, kad kalbėdamasi su Vakarais Baltarusija visada atkakliai tvirtino, kad pirmiausia atsižvelgs į Baltarusijos žmonių interesus, tačiau nesukurs problemų artimiausiems kaimynams ir Vakarams. Pasak prezidento, Baltarusija yra patikima užkarda nelegaliai migracijai, narkotikams, ir tuo turėtų būti suinteresuotos Vakarų Europos šalys.

"Veido" archyvas

Klaipėdos uostas, kurio vienas iš bendrasavininkų yra B.Lubys, geriau už visus politikus jungia Lietuvą su Baltarusija

Šiandien Klaipėdos uoste švartuojasi tanklaivis “Minerva Helen”, atplukdęs iš Venesuelos 80 tūkst. tonų naftos Baltarusijos Navapolacko naftos perdirbimo gamyklai. “Klaipėdos naftoje” perkrauta į cisternas, nafta Baltarusiją pasieks Lietuvos geležinkeliais. Taip Lietuvos verslas užsidirbs iš Venesuelos naftos tranzito, o Baltarusijos energetika taps mažiau priklausoma nuo Rusijos naftos, kurios kranelį baltarusiams Kremlius vis dažniau grasina užsukti.

Sieja uostas ir geležinkelis

Žinia, ši per Klaipėdą perpumpuota Baltarusijai skirtos naftos siunta kol kas tėra bandomoji partija, turinti patikrinti technines uosto ir “Klaipėdos naftos” galimybes. Tačiau ateityje baltarusiai norėtų įsivežti per Klaipėdą apie 2 mln. tonų naftos per metus, o tai jau rimtos apimtys.

Tiesa, kol kas Lietuvos uostininkai į visą šį projektą žiūri atsargiai – sklandžiam naftos iš Venesuelos transportavimui reikalingos kelių milijonų litų investicijos, kurios apsimokėtų tik tuo atveju, jei baltarusiai taptų ilgalaikiais partneriais. Šie kol kas jokio aiškaus atsakymo neduoda, nes tyrinėja naftos importo galimybes ir per Latvijos bei Estijos uostus. Tačiau objektyviai žiūrint, Klaipėda dėl atstumo iki Navapolacko ir Mozyriaus naftos perdirbimo gamyklų baltarusiams būtų pats naudingiausias variantas. O naftos importas iš užjūrio pastaruoju metu darosi gyvybiškai svarbus Minskui: po pastarojo konflikto su Maskva dėl naftos tranzito mokesčių per pirmąjį šių metų pusmetį Baltarusija sumažino rusiškos naftos importą praktiškai per pusę – 49,8 proc., iki 6,5 mln. tonų. Tad 2 mln. tonų importo per Klaipėdos uostą gali pasirodyti tik minimalus variantas.

Beje, Baltarusija Klaipėdos uostą mato ne tik kaip apsirūpinimo alternatyvia nafta laidą, bet ir kaip vieną svarbiausių po Kaliningrado eksporto langų. Klaipėdiečiai atvirai šneka, kad per pastaruosius dvejus krizės metus baltarusiški kroviniai – ypač biriosios trąšos – tapo tikru uosto išsigelbėjimu. Per 2009–2010 m. pirmąjį pusmetį “Belaruskalij” per Bronislovo Lubio valdomą KLASCO terminalą eksportuojamos produkcijos kiekis padidėjo dvigubai ir iki metų pabaigos turėtų pasiekti 4 mln. tonų. Apskritai baltarusiški kroviniai siekė apie ketvirtadalį visų Klaipėdos uosto krovos apimčių ir sudarė didžiąją tranzitinių krovinių dalį.

Šalia to tie Baltarusijos kroviniai, kurie eksportuojami ne per Klaipėdos, bet per Kaliningrado uostą, į jį vis tiek gabenami “Lietuvos geležinkeliais” ir, ko gera, geležinkelininkams yra netgi svarbesni už tuos, kuriuos šie veža į Klaipėdą. Mat, pavyzdžiui, 2008-aisiais į Kaliningradą “Lietuvos geležinkeliai” pervežė net tris kartus daugiau krovinių nei į Klaipėdą – atitinkamai 18 ir 6,6 mln. tonų.

Matant tokią glaudžią Klaipėdos uoste dirbančių Lietuvos verslininkų ir Baltarusijos eksporto ir importo sąsają, nereikia stebėtis, kad “Achemos” grupės savininkas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas B.Lubys buvo vadinamas vienu iš dviejų pagrindinių per pastaruosius pusantrų metų įvykusio Lietuvos ir Baltarusijos suartėjimo variklių. Antrasis variklis yra Ūkio banko investicinės grupės vadovas Vladimiras Romanovas, Minske statantis 250 mln. eurų vertės sporto ir laisvalaikio centrą. Šalia šių dviejų verslininkų į pernai įsteigtą Lietuvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Baltarusija asociaciją dar įėjo tokie Lietuvos verslo lyderiai, kaip “Linavos” prezidentas Algimantas Kondrusevičius, “Senukų” prezidentas Augustinas Rakauskas, KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža, “Vakarų medienos” grupės valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas ir kt.

Europa persigalvojo, Lietuva pasinaudojo

Nors Lietuvos ir Baltarusijos ekonominiai ryšiai niekada nebuvo nutrūkę ir pamažėl plėtoti visus tuos du dešimtmečius, vis dėlto 2008–2009 m. reikėtų vadinti revoliucinio lūžio metais. To priežastys buvo trys.

Pirmiausia Europos Sąjunga galutinai įsitikino, kad dešimtmetį trukusi Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos ir jo autoritarinio režimo izoliavimo politika nedavė vaisių. Netgi priešingai – vienu metu Jungtinėse Valstijose ir Europoje (taip pat ir Lietuvoje) paplitusi koncepcija, esą kelias į galimą Minsko demokratizaciją eina per Maskvą, tik per plauką nepavertė Baltarusijos viena Rusijos gubernijų. Mat Briuselyje ir Vašingtone pakako “geranorių idiotų”, nuoširdžiai maniusių, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas, siekdamas įsiteikti demokratiniams Vakarams, padės nuversti A.Lukašenką ir pastūmės Baltarusiją į Europos demokratijos glėbį. Laimei, paskutiniu momentu susivokta, kad jeigu Maskva ir pakeis autoritarinį A.Lukašenkos režimą, tai tik tam, kad vietoje jo įvestų dar didesniu autoritarizmu pasižymintį V.Putino režimą.

O A.Lukašenka suprato, kad norint apsisaugoti nuo “motinos Rusijos” glėbio jam nepakanka kas kelerius metus išvalyti Baltarusijos KGB, nuosekliai keičiant iš pradžių rusus baltarusiais, o paskui Maskvoje mokslus baigusius baltarusius į Minsko KGB mokyklą baigusius baltarusius. Be ekonominio suartėjmo su Europa vien į Rusijos rinką orientuotai Baltarusijos ekonomikai nelemta išgyventi, o ekonominis suartėjimas neįmanomas be tam tikros politinės režimo modernizacijos.

Antra, būtent 2008–2009 m. Lietuvoje iš valdžios institucijų galutinai pasitraukė žmonės, organizavę A.Lukašenkos nušalinimą Baltarusijos demokratinės opozicijos rankomis. Naujoji konservatorių Vyriausybė ir naujoji šalies vadovė Dalia Grybauskaitė galėjo laisvai, neslegiami praeities priešiškumų, bendrauti su A.Lukašenka. Kartu Lietuva, turinti senus tiek istorinius, tiek palaikanti gana gerus verslo ryšius su Baltarusija, tapo tuo langu, per kurį pasirodė labai patogu bendrauti ir pačiam A.Lukašenkai, ir Europos Komisijai.

Trečia, kaip tik tuo metu (o gal ir dėl minėtų priežasčių) galutinai pašlijo Rusijos santykiai su Baltarusija. Tai lėmė tiek Kremliaus pasipiktinimas Minsko nenoru atiduoti pagrindinių ekonomikos šakų į Rusijos verslininkų rankas taip, kaip šie buvo įpratę – beveik už dyką, tiek noras krizės sąlygomis išspausti maksimalų pelną iš naftos ir dujų eksporto.

Tad daugybę metų kaimynėms Rusijos taikyta naftos ir dujų kainos formulė – lengvatos mainais į politinę draugystę – nustojo galioti ir Minskui. Pastarųjų mėnesių Kremliaus politika A.Lukašenkos atžvilgiu mažai kuo skiriasi nuo ankstesnės politikos Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio ar buvusio Ukrainos vadovo Viktoro Juščenkos adresu. Šitaip A.Lukašenka tiesiog buvo pastūmėtas į draugystę su Europos Sąjunga ir kartu su Lietuva.

Aktyviau bendradarbiaujant su Baltarusija branduolinės energetikos srityje Lietuvai gali pavykti įtikinti kaimyninę valstybę atsisakyti planų statyti naują jėgainę netoli Lietuvos sienos, sako premjeras Andrius Kubilius.

Vyriausybės vadovas apie galimą bendradarbiavimą su Baltarusija užsiminė komentuodamas planus dėl naujos atominės elektrinės Lietuvoje, kurią statant Lietuva žada bendradarbiauti su Latvija, Estija ir Lenkija.

“Apie kai kuriuos bendradarbiavimus kalbamės ir su kaimynais baltarusiais. Manau, siekdami daugiau bendradarbiavimo galbūt galėtume juos ir įtikinti, kad statyti jiems atominę elektrinę Lietuvos pasienyje yra nelabai išmintinga”, – Lietuvos radijui penktadienį sakė A.Kubilius.

Baltarusijos valdžia jau anksčiau siūlė bendradarbiauti su Lietuva statant suskystintų dujų terminalą Lietuvos pajūryje.

Ministras pirmininkas teigė tikįs, kad iki metų pabaigos pavyks rasti strateginį investuotoją į naują jėgainę Lietuvoje.

Baltarusija naują atominę elektrinę sako ketinanti statyti apie 50 kilometrų nuo Vilniaus esančioje Astravo aikštelėje, Gardino srityje.