Premjeras Andrius Kubilius, antradienį viešėjęs Baltarusijoje, sako, kad kaimyninė šalis kelia naujus reikalavimus dėl vizų režimo supaprastinimo.

“Derinamos kai kurios naujos techninės detalės, kurias iškėlė Baltarusijos pusė. Manau, kad tas technines detales būtų galima užbaigti derinti kiek galima greičiau. Iš mūsų pusės tikrai nėra keliamų kokių nors naujų problemų”, – antradienį Lietuvos radijui sakė A.Kubilius.

Buvo tikimasi, kad susitarimą, kuris leistų supaprastintą judėjimą netoli sienos gyvenantiems žmonėms, Lietuva ir Baltarusija pasirašys pernai rugsėjį per Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos vizitą Vilniuje, tačiau, pasak Lietuvos diplomatų, Baltarusijos pusė tuomet paprašė pasirašymą atidėti ir patikslinti kai kuriuos klausimus.

Planuojama, kad pagal sutartį, rajonuose, esančiuose iki 50 kilometrų nuo sienos, gyventojai galėtų judėti turėdami specialius leidimus, kurie būtų išduodami penkeriems metams. Tokiu atveju Gardino ir Lydos gyventojai galėtų be vizų atvykti į Vilnių ir Druskininkus ir atvirkščiai.

Lietuvos teritorijoje prie Baltarusijos, kurioje būtų leidžiamas judėjimas per sieną be vizų, gyvena apie 800 tūkst. žmonių. Baltarusijos pusėje teoriškai laisvu judėjimu galėtų pasinaudoti apie 600 tūkst. gyventojų.

Po savaitės Baltarusijoje viešėsiantis Lietuvos premjeras Andrius Kubilius susitiks su šios šalies prezidentu Aleksandru Lukašenka, BNS pirmadienį patvirtino ministro pirmininko atstovė spaudai.

A. Kubilius į Minską vyks birželio 28 dieną.

Nuo Rusijos dujų priklausanti Baltarusija, joms brangstant ir šaliai neturint atominės elektrinės, “paprasčiausiai neišgyvens”, teigia Baltarusijos įmonės “Belnipienergoprom” direktorius Andrejus Rykovas.

“Baltarusija sėdi ant dujų adatos”, – diskusijoje “Regioniniai branduolinės energetikos projektai” Vilniuje trečiadienį pareiškė A.Rykovas.

“Be atominės elektros, jeigu staiga augs angliavandenilio kuro kainos, mes paprasčiausiai neišgyvensime”, – pridūrė jis.

“Belnipienergoprom” direktoriaus duomenimis, gamtinės dujos Baltarusijos energijos balanse sudaro apie 95-96 procentus.

Jis teigė, kad atominė jėgainė Baltarusijoje “statoma dėl savęs, kad vaikai turėtų elektros”, nors baltarusiai ir “puikiai žino”, kas yra Černobylio atominė elektrinė.

Šiuo metu Baltijos regione yra planuojamos keturios atominės elektrinės – Visagino atominė elektrinė Lietuvoje, Baltijos atominė elektrinė Rusijos Kaliningrado srityje, Baltarusijos atominė elektrinė apie 50 kilometrų nuo Vilniaus, atominė elektrinė Lenkijoje.

Europarlamentaras Leonidas Donskis teigia siekiantis atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į Baltarusijos planus netoli Lietuvos sienos statyti atominę elektrinę.

Liberalų ir demokratų aljanso “Už Europą” frakcijos narys L.Donskis Europos Parlamente (EP) užregistravo rašytinį pareiškimą dėl planuojamos atominės elektrinės Gardino srityje, Baltarusijoje, statybos, pranešė europarlamentaro biuras.

Prie pareiškimo prisidėjo Latvijos europarlamentarai Arturas Krišjanis Karinšas ir Inesė Vaiderė. Anot L.Donskio, taip siekiama platesnio tarptautinio dėmesio “nerimą keliantiems” Baltarusijos planams šiais metais pradėti statyti branduolinę jėgainę už 20 kilometrų nuo Lietuvos ir tuo pačiu ES sienos.

“Žinoma, nei Lietuva, nei ES neturi galių užrausti Baltarusijai statyti naująją jėgainę Lietuvos pašonėje. Tačiau Europos Parlamento turimi politiniai įrankiai gali padėti iškelti šią diskusiją į platesnį tarptautinį lygmenį – vienas iš tokių įrankių yra rašytinis pareiškimas, kurį su kolegomis iš Latvijos pateikiau europarlamentarų pritarimui”, – sako L.Donskis.

Jei iki spalio 14 dienos šiam pareiškimui savo parašu pritars daugiau nei pusė europarlamentarų, jis įsigalios ir taps oficialia EP pozicija, kuri bus perduota Europos Komisijai, Europos Tarybai, Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) bei nacionaliniams ES šalių narių parlamentams.

Rašytiniame pareiškime pabrėžiama, jog Baltarusijos, kuri ribojasi su trimis ES narėmis, planuojama nauja atominė elektrinė, kuri iškiltų 23 kilometrų atstumu nuo Lietuvos ir už 55 kilometrų nuo jos sostinės Vilniaus, kelia didžiulę riziką ir visų pirma reikalauja itin išsamaus pasiruošimo bei konsultacijų su tarptautiniais ekspertais.

Dabartiniai Baltarusijos planai bei pasiruošimas, anot pareiškimo, nėra patenkinami ir neišsklaido susirūpinimo, kylančio tiek pačioje Baltarusijoje, tiek kaimyninėse šalyse.

Pareiškimo teikėjai taip pat atkreipia dėmesį, jog projekto mastas yra toks, kad neabejotinai turėtų kelti susirūpinimą visai Europos Sąjungai, kadangi gali turėti rimtų neigiamų pasekmių didelei ES teritorijos daliai.

Rašytinis pareiškimas ragina ES ir TATENA daryti spaudimą Baltarusijai, kad jos planai dėl branduolinės jėgainės atitiktų tarptautinius standartus. Baltarusija turėtų atlikti bei pristatyti patobulintą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, bendradarbiauti su tarptautiniais ekspertais, ypač iš TATENA, visuose pasirengimo, jėgainės statybos bei eksploatacijos etapuose, teigiama pareiškime.

Lietuvos Aplinkos ministerijos parengtoje ataskaitoje išsakyta oficiali Lietuvos pozicija nepritarti atominės elektrinės statyboms apie 50 kilometrų nuo Vilniaus esančioje Astravo aikštelėje, Gardino srityje.

Baltarusijai perduotame dokumente nurodoma, kad poveikio aplinkai vertinimas nėra pakankamai išsamus, pateikiama kritika dėl netinkamo statybų aikštelės pasirinkimo, neišsamaus reaktoriaus aprašymo, neaiškaus radioaktyvių atliekų, branduolinio kuro tvarkymo, poveikio Neriai ir žmonėms.

Baltarusija jėgainės statybas pradėti planuoja šiais metais, o pirmojo reaktoriaus eksploatacijos pradžia numatyta 2016-aisiais.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) priėmė sprendimą pratęsti metams dar 2006 metais įvestas sankcijas Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai ir kai kuriems kitiems šalies vadovybės atstovams, pranešė Baltieji rūmai.

Sankcijos taikomos “kai kuriems Baltarusijos vadovams, taip pat kitiems žmonėms, pakertantiems demokratijos principus ar institutus, pažeidžiantiems žmogaus teises ir įsivėlusiems į korupciją”, – sakoma B.Obamos pareiškime.

“Nors 2008 metų pabaigoje buvo paleisti į laisvę politiniai kaliniai, kuriuos tokiais pripažino tarptautinė bendrija, taip pat nepaisant mūsų pastangų, kad (Baltarusijoje) toliau būtų vykdomos reformos demokratijos stiprinimo, žmogaus teisių laikymosi ir įstatymų viršenybės srityse, šioje šalyje tebėra rimtų problemų”, – pažymima dokumente.

Sankcijos, kurias 2006 metų birželio 16 dieną įvedė B.Obamos pirmtakas George`as W.Bushas (Džordžas V.Bušas), numato žmonių, patekusių į “juodąjį sąrašą”, turto JAV teritorijoje areštą.

Aleksandras Lukašenka nemato priežasčių atsisakyti dalyvauti eiliniuose prezidento rinkimuose Baltarusijoje.

“Kai dėl mano dalyvavimo, tai aš sprendimo dar nepriėmiau. Aš sąžiningai jums pasakysiu, kad nesėdžiu ir nesvarstau, kas “už” ir kas “prieš”, aš tiesiog apie tai negalvoju”, – sakė A.Lukašenka interviu agentūrai “Reuters”, kurio tekstą išplatino Baltarusijos valstybės vadovo spaudos tarnyba.

“Tačiau veiksnių, kurie verstų mane atsisakyti dalyvauti šiuose rinkimuose, nėra. Nėra tokių veiksnių, kurie duotų visai liaudžiai signalą, kad Lukašenka neturi dalyvauti šiuose rinkimuose, – pabrėžė prezidentas. – Tikriausiai priešingai, jeigu aš atsisakyčiau, tai liaudis manęs nesuprastų. Tai kažkoks bailumas… Na, eik į rinkimus: pralaimėsi, tai pralaimėsi, laimėsi – laimėsi. Todėl aš ramiai į tai žiūriu”.

A.Lukašenka pridūrė, kad nemąstė ir dėl to, kokio amžiaus jis norėtų pasitraukti iš prezidento posto.

“Svarbiausia juk ne amžius. Svarbiausia žmogaus būklė ir galimybės, sugebėjimas užtikrinti vieną ar kitą procesą ir įvykdyti tuos įsipareigojimus, kuriuos prisiimi. O liaudis, visa tai matydama, palygina ir balsuoja “už” arba “prieš”, – sakė prezidentas.

“Aš anksti tapau prezidentu, todėl jums jau kažkiek tikriausiai nusibodau”, – pažymėjo A.Lukašenka ir pridūrė: “Mano amžiuje tik ką tampama subrendusiais politikais, tik ką tampama prezidentais”.

Atsakydamas į klausimą apie galimybę perduoti vadovavimo šaliai vadžias sūnums A.Lukašenka pažymėjo: “Aš tokių planų neturiu. Aš sakiau, kad mano vaikai “atsivalgė” mano prezidentavimo, tai kažin ar jie norės būti prezidentais po manęs”.

A.Lukašenka pridūrė, kad Baltarusijoje prezidento postas nėra paveldimas.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius penktadienį sakė Vilniuje viešinčiam kolegai iš Baltarusijos Sergejui Sidorskiui išdėstęs nuogąstavimus ir pastabas dėl Minsko pasirinktos vietos naujai atominei elektrinei greta Lietuvos sienos.

“Mes išsakėme savo tam tikrus nuogąstavimus ir pastabas dėl pasirinktos vietos. Bet manau, kad šias problemas galime spręsti plėtodami bendradarbiavimą, o ne tik ginčydamiesi labai karštai ir emocingai, kaip kartais susidaro vaizdas”, – žurnalistams po susitikimo su Baltarusijos premjeru sakė A.Kubilius.

Baltarusija atominę elektrinę ketina statyti šalia Lietuvos esančiame Michailiškių kaimelyje, Astravo rajone. Nuo šio kaimelio iki Lietuvos sienos yra apie 20 kilometrų, Vilnius nutolęs per 55 kilometrus.

Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka neatmeta galimybės, jog Rusija ir Vakarai mėgins kištis į 2011 metų prezidento rinkimų kampaniją, todėl pataria savo rinkėjams “neatsipalaiduoti”, įspėdamas, kad valdžia šalyje gali pasikeisti pagal Kirgizijos scenarijų.

A.Lukašenka pavadino valdžios užgrobimą Kirgizijoje per masines opozicijos šalininkų akcijas “antivalstybiniu perversmu” ir Rusijos pykčiui suteikė prieglobstį nuverstam prezidentui Kurmanbekui Bakijevui.

“Jūs matote, kažkam ir Vakaruose, ir Rytuose nepatinka dabartinis (Baltarusijos) prezidentas. Žinoma, delnai niežti, norisi čia įlįsti. Aš dėl to nelabai jaudinuosi, tiesiog jums sakau – atsipalaiduoti negalima”, – cituoja vietos agentūros A.Lukašenkos žodžius, pasakytus per jo susitikimą su pietinių šalies sričių gyventojais.

Rusija pirmoji de facto pripažino valdžios pasikeitimą Kirgizijoje – tai buvo dingstis kalbėti apie “Rusijos pėdsaką”. Pats K.Bakijevas, kalbėdamas Minske, pripažino, kad Maskva buvo nepatenkinta jo sprendimu leisti Jungtinėms Valstijoms toliau naudotis oro pajėgų baze Kirgizijoje, ir tai suvaidino “tam tikrą vaidmenį” vėl pasikartojant Tulpių revoliucijai.

Baltarusija turi surengti eilinius prezidento rinkimus ne vėliau kaip kitų metų vasario 6 dieną. Ankstesnių rinkimų, kuriuos A.Lukašenka laimėjo 2006 metais, Europos Sąjunga ir JAV nepripažino sąžiningais, bet jie nesulaukė Kremliaus priekaištų.

“Mūsų laukia pagrindinė kampanija, labai sunki kampanija. Jeigu šioje kampanijoje teks dalyvauti dabartiniam prezidentui, ji bus dar sunkesnė… Atsipalaiduoti jums nereikia dar ir todėl, kad neįvyktų tai, kas vyksta kitose respublikose, tai, kas neseniai įvyko Kirgizijoje. Štai šito jums nereikia”, – sakė A.Lukašenka.

Pastaruoju laiku Baltarusijos ir Rusijos santykiai išgyvena ne geriausius laikus. Dar vienas susipriešinimas dėl naftos tiekimo sąlygų šių metų pradžioje apsunkino derybas dėl Baltarusijos įstojimo į muitų sąjungą, kurioje dalyvauja Rusija ir Kazachstanas, taip pat Minsko dalyvavimą Maskvos globojamoje Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje.

2005 metų referendume A.Lukašenka, kuriam dabar 55 metai, užsitikrino teisę būti perrenkamas į prezidento postą neribotą kartų skaičių. Jis oficialiai nepareiškė, kad dalyvaus būsimuose rinkimuose, bet duoda suprasti, kad kels savo kandidatūrą.

Tačiau antradienį jis netikėtai rinkėjams prisipažino, jog “jau pakankamai ilgai dirbo”, ir neatmetė tikimybės, kad “staiga gali likti be tarnybos”.

“Jeigu jūs surasite kitą prezidentą, tai nėra ko bijoti. Vis viena anksčiau ar vėliau jį reikės surasti… Jeigu aš nebūsiu prezidentas ir čia atvažiuosiu, jūs neatsisakysite, jūs susitiksite su manimi, ir kaip kažkada aš padėjau duonos kąsnį surasti, tai ir jūs man duonos kąsnį duosite”, – sakė jis.

Baltarusijos opozicija, sugebėjusi iškelti bendrą kandidatą per praėjusią prezidento kampaniją ir surengti beveik savaitę trukusias protesto akcijas Minsko centre, suskilo netrukus po savo pralaimėjimo rinkimuose.

Viešosios nuomonės apklausų duomenimis, žinomiausių opozicijos politikų populiarumas dabar siekia vos penkis procentus. Tuo tarpu dabartinį prezidentą remia apie 40 proc. šalies gyventojų.