"Scanpix" nuotr.

“Mums sustiprintai ir tikslingai primetinėja nesąžiningus “spalvotųjų” revoliucijų scenarijus, nukopijuotus kai kurių šalių sostinėse. Suprantame, kad šių atakų tikslas – pasėti netikrumą ir nerimą; sugriauti visuomenės santarvę. Galiausiai – parklupdyti mus ant kelių ir sunaikinti visus nepriklausomybės pasiekimus. To nebus”, – A.Lukašenka sakė kalboje, pasakytoje per karinį paradą, minint Baltarusijos nepriklausomybės dieną.

Šalies vadovas pabrėžė, kad šiuo metu “vyksta informacinės intervencijos eskalavimas; nė kiek nesidrovint stiprinamas manipuliavimas visuomenės nuomone”.

Kariniame parade Minsko centre išsitempę pražygiavo beveik 4 tūkst. karių ir pravažiavo 160 karinės technikos vienetų. Parade buvo ir kai kurių sunkiai suderinamų elementų, tokių kaip Baltarusijos nacionalinės breiko šokėjų komandos pasirodymas.

Tačiau karinę uniformą vilkintis A.Lukašenka, kurį, kaip jau tapo įprasta, lydėjo mažametis nesantuokinis sūnus Kolia, paskelbė grėsmingą žinią šalies opozicijai.

“Įveiksime bet kokius sunkumus ir deramai atlaikysime mums primestus išbandymus”, – pabrėžė prezidentas.

Kaip pranešama, po šios kalbos niekas iš žiūrovų A.Lukašenkai neplojo.

Pasak įvykių liudininkų, netoli šventinių renginių vietos tuo metu buvo sulaikyti keli asmenys. Opozicijos svetainėse socialiniuose tinkluose nurodoma, kad Nugalėtojų prospekte prie paminklo “Minskas – miestas didvyris” buvo suimti trys žmonės.

“Jaunuoliai mėgino ploti per Lukašenkos kalbą. Civilius drabužius vilkintys žmonės išvedė juos nežinoma kryptimi”, – informavo šaltiniai.

Be to, pranešimuose nurodoma, jog tuo metu, kai A.Lukašenka sakė kalbą, aikštėje neveikė mobiliųjų telefonų duomenų perdavimo funkcija.

Baltarusijos nepriklausomybės diena švenčiama liepos 3 dieną, pažymint Raudonosios armijos 1944 metais įvykdytą Minsko išvadavimą nuo okupantų nacių.

Anksčiau šalies Nepriklausomybės diena būdavo švenčiama liepos 27-ąją, minint Baltarusijos suverenumo nuo Sovietų Sąjungos paskelbimą 1991 metais. Tačiau ši data buvo pakeista 1996 metais per prieštaringai vertinamą referendumą, kurį palaikė A.Lukašenka.

"Veido" archyvas

Padidėjusią įtampą žymėjo Stanislavo Šuškevičiaus, kuris buvo pirmasis Baltarusijos vadovas po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, areštas naktį iš šeštadienio į sekmadienį, kai šis opozicijos lyderis važiavo traukiniu į Minską iš Vilniaus. Tačiau galiausiai S.Šuškevičius buvo paleistas, o jo pasas – grąžintas.

Internete susikūrusi opozicijos organizacija “Revoliucija per socialinius tinklus” pažadėjo sutrikdyti A.Lukašenkos sveikinimo kalbą ir vakare surengti dvi akcijas, protestuojant prieš griežtus veiksmus, kurių vyriausybė ėmėsi, mėgindama nutildyti prezidento kritikus.

Šios organizacijos pagrindinė svetainė viename Rusijos socialiniame tinkle šiuo metu yra užblokuotas, o opozicija pareiškė, jog šis žingsnis aiškiai atskleidžia valdžios siekį sužlugdyti opozicijos protestus.

“Valdžia deda milžiniškas pastangas numalšinti pilietinių protestų bangą”, – rašoma opozicijos tinklalapyje “Chartija 97″.

Pastarosiomis savaitėmis Baltarusijoje buvo surengtos kelios tylaus protesto akcijos, tačiau daugelis jų dalyvių buvo suimti, o Minsko veiksmus pasmerkė tarptautinė bendruomenė.

Prieš A.Lukašenkos kalbą Minsko centre vyks didelis karinis paradas, o pareigūnai sakė, kad saugumui užtikrinti buvo sutelktos visos sostinės milicijos pajėgos.

A.Lukašenka, kuris iškovojo triuškinamą pergalę pernai gruodį vykusiuose rinkimuose, o reaguodamas į masinius protestus prieš jo perrinkimą, prezidentas ėmėsi represijų, prieš kurias nublanksta dauguma kitų per 17 metų trukusį autoritarinį valdymą Minsko režimo vykdytų griežtų veiksmų.

Tuomet buvo suimti dešimtys opozicijos aktyvistų, tarp jų pagrindinis opozicijos kandidatas į prezidentus buvęs diplomatas Andrejus Sanikovas, kuris buvo nuteistas kalėti penkerius metus.

Baltarusijos nepriklausomybės diena švenčiama liepos 3 dieną, pažymint Raudonosios armijos 1944 metais įvykdytą Minsko išvadavimą nuo okupantų nacių.

Anksčiau šalies Nepriklausomybės diena būdavo švenčiama liepos 27-ąją, minint Baltarusijos suverenumo nuo Sovietų Sąjungos paskelbimą 1991 metais. Tačiau ši data buvo pakeista 1996 metais per prieštaringai vertinamą referendumą, kurį palaikė A.Lukašenka.

BFL

Politikui ir grupei studentų traukiniu grįžtant į Minską iš Vilniuje vykusios tarptautinės Demokratijų bendrijų konferencijos, apie 23 val. vietos (ir Lietuvos) laiku baltarusių pasieniečiai paėmė šių asmenų pasus.

Traukinys, kuriuo važiavo S.Šuškevičius, jau išvyko.

“Niekas mums nepaaiškino, kodėl esame sulaikyti. Pasai buvo paimti ir negrąžinti, o tai yra Baltarusijos įstatymų laužymas. Dabar turime stogą virš galvos ir daugiau nieko. Niekas nenori paaiškinti, kas vyksta”, – sakė politikas.

76 metų S.Šuškevičius ėjo šalies vadovo ir parlamento pirmininko pareigas pirmaisiais Baltarusijos nepriklausomybės metais, subyrėjus Sovietų Sąjungai.

Baltarusijos opozicijos žiniasklaida dar gegužės mėnesį pranešė, jog dabartinė Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos administracija yra pasirengusi uždrausti išvykti iš šalies 200 opozicijos veikėjų, jei Europos Sąjunga (ES) taikys Minskui ekonomines sankcijas.

BFL

“Vienareikšmio atsakymo, kaip efektyviausiai veikti kartu remiant opoziciją ir išlaikant suverenitetą, pasaulyje dar nesugalvota. Tačiau tai nereiškia, kad mes turime liautis galvoję apie tai ir bandyti įvairius būdus, kaip Baltarusijos žmones išvaduoti iš diktatorystės”, – penktadienį Vilniuje vykstančioje Demokratijų bendrijos ministrų konferencijoje žurnalistams sakė A.Ažubalis.

“JAV ir ES yra strateginiai partneriai, taip kad ir politika yra daugiau mažiau panaši. Tai, kad 16 metų šie du partneriai nerado efektyviausio būdo, kaip pasipriešinti žmogaus teisių pažeidimams Baltarusijoje, rodo, kad nėra lengvas klausimas”, – kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas.

Pasak jo, ES lygių veiksmų Baltarusijos atžvilgiu imsis bendrai, nes “atskiri išsišokimai į vieną ar kitą pusę nieko gero neduoda”.

A.Ažubalis taip pat paragino baltarusius išlikti vieningus.

“Likite vieningi ir išnaudokite visas galimybes apšviesti likusią tautos dalį. Nebijokite, esate drąsūs žmonės. (…) Mes šiandien esame laisvi todėl, kad turėjome drąsių žmonių, kurie nebijojo, išėjo į gatves ir nugalėjo”, – sakė ministras.

Kartu jis ragino ES kaimynystės politikoje ieškoti teigiamų dalykų.

“ES kaimynystės politika yra sėkmė. Kodėl? Pateiksiu vieną paprastą pavyzdį: jeigu metų pabaigoje Ukraina pasirašys gilią visa apimančią laisvos prekybos sutartį su ES, tai reikš, kad valstybės, didesnė už Prancūziją, tampa (…) bendra mūsų ekonomine erdve”, – teigė A.Ažubalis.

Jo teigimu, Moldova taip pat juda panašios sutarties ir “iki, pasakyčiau labai drąsiai, bevizio režimo” su ES link.

Pirmininkavimą Demokratijų bendrijai iš Lietuvos perėmusios Mongolijos prezidentas Tsakhijaginas Elbegdoržas Vilniuje taip pat atkreipė dėmesį į situaciją Baltarusijoje.

“Neteisinga, kad kovojant dėl prezidento posto vienas tampa prezidentu, o kiti atsiduria kalėjime. Tai neteisinga, aš to nesuprantu. Aš džiaugiuosi, kad galiu tarnauti savo šaliai laisvu mūsų žmonių pasirinkimu. Mano oponentai vaikšto, gyvena, yra laisvi ir reiškia savo požiūrį. Tai normalu. Tai suteikia man postūmį ir energijos dirbti geriau”, – kalbėjo Mongolijos vadovas.

Vilniuje ketvirtadienį ir penktadienį vyko renginiai, skirti pažymėti dvejų metų Lietuvos pirmininkavimo Demokratijų bendrijai pabaigą. Ši tarpvyriausybinė struktūra sako siekianti skatinti demokratijos plėtrą visame pasaulyje.

"Veido" archyvas

Jei Baltarusija vystys atominės elektrinės projektą, tarptautinė bendrija reikalaus laikytis aukščiausių skaidrumo ir saugumo standartų, penktadienį Vilniuje pareiškė Jungtinių Valstijų valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton).

JAV diplomatijos vadovė sakė, kad Vašingtono parama atominei energetikai Baltarusijoje yra “abstrakti”, ir paragino Baltarusiją konsultuotis su Lietuva dėl planuojamos jėgainės vietos, kuri nuo Vilniaus nutolusi vos 50 kilometrų.

“Jei Baltarusija plėtos elektrinės idėją, tarptautinė bendrija turėtų reikalauti aukščiausių skaidrumo ir saugumo standartų”, – spaudos konferencijoje sakė H.Clinton.

“Nors Baltarusija, kaip ir bet kuri kita šalis, turi teisę naudoti civilinę branduolinę energiją, mes labai rūpinamės saugumu. Bet kuri elektrinė turėtų veikti pagal TATENA standartus”, – sakė H.Clinton.

“Bet kokia parama, kurią girdėjote iš mūsų, yra abstrakti, nes ji priklauso nuo visų paminėtų sąlygų”, – pridūrė JAV valstybės sekretorė.

Lietuvos pareigūnai yra sakę, kad juos nemaloniai nustebino anksčiau JAV išsakyta parama Baltarusijos planams statyti atominę elektrinę. Jėgainė planuojama vos 50 kilometrų nuo Lietuvos sostinės, o Lietuvos pareigūnai sako, kad ji neatitinka saugumo standartų.

“Raginame, kad dėl vietos, kuri yra problematiška Lietuvai, būtų surengtos konsultacijos”, – kalbėjo H.Clinton.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ruožtu po susitikimo sakė, kad H.Clinton puikiai supranta Lietuvos nuogąstavimus dėl saugumo planuojamose atominėse elektrinėse kaimyninėse šalyse.

“Kalbėjomės apie kaimyninių šalių norus statytis elektrines atomines aplink Lietuvą, apie tai, kad būtina užtikrinti atominės energetinės saugumą ne tik Lietuvoje, Europos Sąjungoje (ES), bet ir už jos ribų. Išgirdau pilną sekretorės palaikymą ir supratimą”, – sakė D.Grybauskaitė.

Dar viena atominė elektrinė, kurią kritikuoja Lietuva, gali būti pastatyta Rusijos Karaliaučiaus srityje.

"Veido" archyvas

Baltarusijos režimas turi paleisti politinius kalinius ir imtis demokratinių reformų, penktadienį Vilniuje pareiškė JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton).

“Kartu mes reikalaujame, kad Baltarusija paleistų politinius kalinius ir imtųsi demokratinių reformų”, – sakė H.Clinton bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.

“Liūdna, kad Baltarusijos žmonių padėtis taip skiriasi nuo jų kaimynų. Tai mums primena, kad pilnos ir laisvos Europos kūrimas dar nėra baigtas”, – kalbėjo H.Clinton.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sulaukė Vakarų sankcijų, kai po pernai gruodį vykusių prezidento rinkimų ėmėsi griežtų represijų prieš opozicijos atstovus. Vėliau dalis opozicijos lyderių sulaukė laisvės atėmimo bausmių.

Europos Sąjunga (ES) ir JAV uždraudė A.Lukašenkai ir dar keliems šimtams aukštų pareigūnų atvykti į šias šalis, tačiau rimtų ekonominių sankcijų režimas nesulaukė. Lietuva pasisako prieš ekonomines sankcijas, sakydama, kad tai gali neigiamai paveikti finansų krizė nuskurdintus eilinius baltarusius.

BFL

Šaliai išgyvenant nacionalinės valiutos devalvavimo, kainų šuolio ir po to kilusio prekių bado padarinius, A.Lukašenka sakė, jog valstybė pasirengusi, esant nepaprastajai situacijai, apriboti importą, kad paremtų šalies gamintojus.

“Jeigu iš viso bus katastrofa – uždarysime sienas ir pirksime tik tai, ką mums reikia importuoti. Žinoma, neduok Dieve, jeigu mums teks uždaryti sienas”, – sakė A.Lukašenka spaudos konferencijoje, kurią tiesiogiai transliavo radijas.

Šalyje, kuri išsaugojo sovietinius ekonomikos valdymo metodus, remdamasi energetikos išteklių tiekimu iš Rusijos mažomis kainomis, kovą prasidėjusios valiutos krizės padariniais tapo Baltarusijos rublio devalvacija 36 proc., 25 proc. infliacija per penkis mėnesius, taip pat prekių ir grynosios valiutos stygius.

Tai sukėlė gyventojų nepasitenkinimą, o kai kur įvyko protesto akcijos. A.Lukašenka įspėjo opoziciją, kad naujos akcijos bus nuslopintos, ir priminė revoliucijų bangą arabų pasaulio šalyse.

“Aš vidaus reikalų ministrui pasakiau: dar tokia akcija – ir tu be antpečių”, – sakė prezidentas.

“Aš įspėjau, kad tokiems dalykams tučtuojau būtų užkirstas kelias…Jie šią masę kaupia kaip Egipte, kitose šalyse. Po to, kai jų bus keli tūkstančiai, ateis lyderiai ir ves į kokį nors puolimą… Štai taip mėginama įsiūbuoti šalį”, – sakė ji.

A.Lukašenka sakė, kad “Baltarusijos ekonomikos stebuklas” – kuriuo daugelis gretimų šalių buvusioje sovietinėje stovykloje gyventojų vadino palyginti mažą nedarbą Baltarusijoje, garantuotas darbo žmonių pajamas, saugumą ir tvarką gatvėse – gyvas ir gyvuos, nepaisant naujausių abejonių.

“Kaip visi rašo apie mus, net springdami! Tarp eilučių toks džiaugsmas – na, pagaliau Baltarusijos stebuklas sužlugo! Niekur jis nesužlugo ir niekada nesužlugs”, – pažadėjo A.Lukašenka.

Prezidentas anksčiau įspėjo, jog valdžia stebi opozicijos aktyvistų mėginimus koordinuoti savo protesto akcijas internetu ir vėl paskelbė savo įtarimus, kad spauda ir tinklaraštininkai pakerta ekonomikos stabilumą.

“Panika, kuri kilo mūsų šalyje, yra daug kur žurnalistų darbas. Ažiotažas vartojimo rinkoje žymiu mastu kilo aktyviai dalyvaujant kai kurioms žiniasklaidos priemonėms. Valiutos rinkoje tuo viskas ir prasidėjo”, – sakė A.Lukašenka.

“Šiandien kiek kitais metodais mėginama įsiūbuoti Baltarusiją. Taip pat ir per tą šiukšliadėžę, kuri vadinama internetu”, – sakė jis.

Po protesto akcijų prieš benzino kainų augimą, kurią surengė Minske nepatenkinti automobilininkai, A.Lukašenka įsakė sumažinti kainas degalinėse.

“REFORMOMS NĖRA PINIGŲ”

Devalvavęs Baltarusijos rublį Nacionalinis bankas įvedė griežtus kurso svyravimo apribojimus, ir tai faktiškai įšaldė valiutos rinką. A.Lukašenka pareiškė, jog neketina atšaukti apribojimų, bet pripažino,kad valiutos deficito problema artimiausiu laiku nebus išspręsta.

“Kai mes pirmajame pusmetyje gausime statistikos duomenis, mes dar sparčiau eisime. Ar bus keityklose valiutos – nebus kol kas. Valstybė šio žaidimo iki liepos 1 dienos nežais”, – sakė prezidentas.

Jis pavadino Baltarusijos rublį nepakankamai gerai įvertintu po devalvacijos, po kurios kursas yra 5 tūkst. Baltarusijos rublių už 1 dolerį.

“Tai net pernelyg aukštas kursas mūsų šaliai”, – sakė prezidentas.

Baltarusija tikisi ištaisyti situaciją, pasitelkusi į pagalbą finansavimą iš užsienio.

Eurazijos ekonominės bendrijos antikrizinis fondas, kurį finansuoja daugiausiai Rusija, žada skirti Baltarusijai 800 mln. dolerių jau birželį. Minskas taip pat prašo TVF paskolų. Kaip finansinės paramos sąlygą kreditoriai nurodė ekonomikos reformas ir privatizaciją.

A.Lukašenka sako, kad nenori išparduoti aktyvų pusvelčiui, bet kreditorių reikalavimui vykdyti reformas jis taip pat neturi pinigų.

“Daug kas sako: reikia pertvarkyti ekonomikos struktūrą ir reformuoti… Kas man duos trilijoną dolerių, kad būtų galima įvykdyti ekonomikos struktūros reformą?” – sakė prezidentas.

Jis pažymėjo, kad laukia 10 mlrd. dolerių įplaukų į aukso ir valiutos atsargas, bet lėšų šaltinio nenurodė:

“Jeigu viskas pavyks, artimiausiu laiku mes gausime apie 10 mlrd. dolerių į aukso ir valiutos atsargas. Tai bus jau mūsų pinigai. Ne paskola”, – sakė jis.

Tarp patrauklių Baltarusijos aktyvų, kuriais domėjosi investuotojai iš Rusijos, stambi Baltarusijos trąšų gamintoja, kurią A.Lukašenka įvertino 30 mlrd. dolerių, ir dujų transportavimo bendrovė “Beltransgaz”, dėl kurios seniai vyksta derybos su “Gazprom”.

A.Lukašenka ne kartą kaltino dėl ekonomikos sunkumų išorės priešus. Jo spaudos konferencijoje, kuri tęsėsi rekordines penkias su puse valandos, priekaištų teko ir rinkėjams.

“Aš kiek pykstu ant žmonių, kad jie sukėlė tokį ažiotažą, pirko druską, degtukus”, – sakė prezidentas.

“Bet liaudies nepasirinksi. Yra tokia, kokia yra”, – pridūrė jis.

Scanpix

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad valdžia neleis jokių streikų, taip pat nesankcionuotų akcijų prie sienų su gretimomis valstybėmis.

“Pas mus “išmanantieji” (opozicija) Minske, socialiniuose tinkluose internete ragina streikuoti, streikus prie sienos rengia. Aš žiūrėsiu, stebėsiu, po to kaip tvosiu, tai nespės į užsienį perbėgti”, – pažymėjo A. Lukašenka antradienį lankydamasis darbo reikalais Minsko srityje.

“Rengia ten streikus (prie sienos su Lenkija), kad jiems neleidžia pusvelčiui išvežti degalų, cigarečių, kitų prekių. Anksčiau tokie buvo vadinami spekuliantais. Jie ir yra spekuliantai”, – sakė Baltarusijos prezidentas.

Pasak jo, “tai- vadinamoji rinkos ekonomika”.

“Niekur to nėra, o pas mus tokią rinką diegia”, -pažymėjo A. Lukašenka.

“O aš, argi į tai žiūrėsiu?”, – pažymėjo prezidentas.

Pasak jo, “štai čia reikia ateiti, į šį lauką”.

“Ir padirbėti”, – papildė prezidento žodžius vietos žemės ūkio įmonės vadovas.

REUTERS

Baltarusija ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pradėjo derybas dėl galimos naujos bendradarbiavimo programos parengimo, tačiau kol kas sunku kalbėti apie numatomos finansinės pagalbos dydį, pareiškė TVF misijos vadovas Baltarusijai Chrisas Jarvis (Krisas Džarvis).

“Mes pradėjome derybas dėl galimos naujos programos su TVF. Derybos ką tik prasidėjo, ir mums dar reikia nueiti ilgą kelią”, – pirmadienį Minske žurnalistams sakė Ch. Jarvis.

Atsakydamas į klausimą, kada ir kokio dydžio TVF pagalbos Baltarusija gali tikėtis, misijos vadovas pareiškė: “Mes dar nesame tiek toli pažengę, kad svarstytume šios pagalbos apimtis”.

“Mums būtina toliau aptarti makroekonominę politiką, būtina susitarti dėl struktūrinių pokyčių, kad būtų užtikrintas įmonių ir finansų sistemos efektyvumas”, – sakė Ch. Jarvis.

Pasak jo, “svarbiausia, kad valstybiniai organai ryžtingai pritartų ekonominėms ir struktūrinėms permainoms”.

“Būtina suderinti rimtas priemones struktūrinių ir makroekonominių pokyčių ir programos realizacijos pradžios, kad valstybė, tokiu būdu, parodytų savo pasiryžimą”, – sakė TVF atstovas.

Jis pareiškė, kad “TVF tęs bendradarbiavimą su vyriausybe ir Nacionaliniu banku, kad susitarimai būtų pasiekti”.

TVF atstovas spėjo, kad naujoji bendradarbiavimo su Baltarusija programa gali būti skirta trejų metų laikotarpiui. Jis taip pat pažymėjo, kad vyriausybė ir Nacionalinis bankas turi realizuoti kai kurias priemones.

Pavyzdžiui, nurodė jis, “bankų sferoje būtina užtikrinti Plėtros banko gerą funkcionavimą”. “Šis bankas suteiks naujus kreditus valstybinių programų rėmuose, kuriuos šiandien pagal subsidijuojamus tarifus suteikia komerciniai bankai”, – pareiškė Ch. Jarvis.

Pasak jo, “privatizavime labai didelį dėmesį kreipiame į Nacionalinę investicijų ir privatizacijos agentūrą, kuri dabar formuojama”.  ”Mūsų nuomone, tai leis efektyviai privatizuoti įmones, o šalis gaus maksimalią naudą”, – pažymėjo Ch. Jarvis.

TVF atstovas atkreipė dėmesį, kad būtina reformuoti pačias įmones. “Mes manome, kad įmonėse naudojama per daug kontrolinių ir planinių rodiklių, kurie prieštarauja vienas kitam”, – paaiškino Ch.Jarvis. “Mes norime, kad įmonės turėtų didesnę veiksmų laisvę”, – pridūrė jis.

Paklaustas, ar politinė aplinka Baltarusijoje turės įtakos kredito skyrimui, jis pareiškė, kad “TVF nekelia politinių reikalavimų savo kreditoriams”. Jis priminė, kad kovo mėnesį TVF vykdomojo komiteto posėdyje buvo pareikšta, kad TVF pasirengęs suteikti paramą Baltarusijai, jeigu bus vykdomos ekonominės reformos.

Kalbėdamas apie naują bendradarbiavimo programą, Ch.Jarvis pažymėjo, kad TVF turi būti įsitikinęs, kad “visos suinteresuotos pusės – prezidentas, Nacionalinis bankas ir vyriausybė – pasiryžę šią programą vykdyti”.

“Labai svarbu vieninga pozicija”, – pridūrė jis.

Baltarusijoje verslą plėtojantiems lietuviams dabar galvą labiausiai skauda dėl to, kad beveik neįmanoma nusipirkti užsienio valiutos. Tačiau verslininkai neketina palikti šios patrauklios rinkos, rašo “Lietuvos žinios”.

Stambių įmonių vadovai “Lietuvos žinioms” teigė, kad šiuo metu gretimoje šalyje dirbti nuostolinga, bet, žvelgiant į ateitį, svarbu neužleisti užimtų pozicijų. Baltarusijoje investuojantys lietuviai krizės metu įžvelgia netgi tam tikrų privalumų.

“Didžiausia problema, kad Baltarusijoje neįmanoma nusipirkti valiutos, tai yra parsivežti pinigų atgal”, – teigė Baltarusijoje 15 metų krabų lazdelėmis ir žuvų piršteliais prekiaujančios “Vičiūnų” įmonių grupės valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis.

Kitas “Vičiūnų” įmonių grupei nepalankus veiksnys – dėl nuvertėjusios nacionalinės valiutos Baltarusijoje sukilusios kainos.

“Mūsų žaliava – ne vietinis pienas ir ne vietinė mėsa, o žuvies produktai, jie visi perkami už valiutą. Todėl jų kaina padidėjo daugiau kaip dvigubai. Tuo metu Baltarusijos žmonių santaupos ir atlyginimai per dieną nepadvigubėjo. Todėl mūsų prekių dabar nuperkama beveik du kartus mažiau”, – teigė V.Matijošaitis.

“Parduotuvėse pakėlėme kainas taip, kad pajėgtume išvengti nuostolių. Apie uždarbį dabar tikrai negalvojame”, – kalbėjo V.Matijošaitis.

Jis taip pat pastebėjo, jog šalies valdžia saugo savo valstybines įmones ir sukūrė specialų darinį, kuris vadinamas “spec. importuotoju”.

“Todėl dalį produktų įveža mūsų sukurta įmonė, o kita dalis įvežama per jų įmones, gaminančias analogišką produktą, galima sakyti, konkurentus. Šios įmonės uždeda antkainį ir mūsų prekės ne visai “teisingai” pardavinėjamos. Taip jie išvengia konkurencijos, bet, manau, tokie žingsniai kenkia Baltarusijos ekonomikai, kadangi jų valstybinės įmonės dirba sanatorijos, o ne konkurencijos sąlygomis”, – kalbėjo “Vičiūnų” įmonių grupės vadovas.

Vakarietiška žemės ūkio technika prekiaujanti bendrovė “Dojus agro” anksčiau Baltarusijos valstybiniams ūkiams parduodavo šimtus “John Deere” traktorių, kombainų. Dabar, kaip teigė bendrovės generalinis direktorius Audrius Kavaliauskas, prekyba vakarietiška technika beveik sustojusi, parduodamas tik vienas kitas traktorius.

“Baltarusija ėmė labai remti vietos gamintojus. Taisyklės sudėliotos taip: Vakarų importuotojams sudarytos labai sudėtingos sąlygos, tad ūkiai perka vietines žemės ūkio mašinas, o tiesioginis vakarietiškų mašinų importas smarkiai sumažėjo”, – pasakojo A.Kavaliauskas.

“Dojus agro” dabar daugiausia tiekia į Baltarusiją atsargines dalis, anksčiau čia parduotai technikai bei atlieka serviso paslaugas.

Vakarų medienos grupė šių metų pavasarį Mogiliave pradėjo statyti 76 mln. eurų (262 mln. litų) vertės medienos apdorojimo centrą.

“Planai nesikeičia – kitais metai tuo pačiu metu gamykla Mogiliave pradės dirbti. Projektą finansuojame iš išorės, nesiskoliname iš Baltarusijos bankų. Projektą finansuoja Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, “Snoras”, Vokietijos bankas “Landesbank”, Švedijos vyriausybės investicinis fondas, baldų gamintoja bei mažmenininke “Ikea” ir mūsų grupė. Pagaminta produkcija skirta eksportuoti: baldai bus tiekiami “Ikea” parduotuvėms Rusijoje, o medžio drožlių plokštės – baldų gamintojams Vakarų Europoje”, – sakė Vakarų medienos grupės valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas.

Scanpix

Baltarusijos pareigūnai suėmė kelis aktyvistus ir paėmė kompiuterius, siekiant užgniaužti internete pasklidusius raginimus rengti masinius protestus ir nuversti šalies prezidentą Aleksandrą Lukašenką, pirmadienį pranešė opozicija.

Judėjimas “Už Didžiąją Baltarusiją” sukūrė savo svetainę Rusijoje populiariame socialiniame tinkle “Vkontakte”, ragindamas liepos 15 dieną Minsko centre surengti didelį protestą, siekiant nuversti autoritarinį A. Lukašenką.

Šio judėjimo administratorius Sergejus Pavliukevičius pentadienį buvo sulaikytas Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (KGB). Jam buvo nurodyta nutraukti aktyvistų sveitainės veiklą, nes kitaip bus pateikti kaltinimai, opozicijos dienraščio “Naša niva” žurnalistas Kastusas Matušičius sakė naujienų agentūrai AFP.

K. Matušičius, kuris kalbėjosi su S. Pavliukevičiumi telefonu, nurodė, kad aktyvistas vėliau buvo paleistas. Opozicijos tinklalapis “Chartija 97″ taip pat patvirtino šį faktą, paskelbęs, kad aktyvistas buvo paleistas tą pačią dieną, tačiau pareigūnai konfiskavo jo kompiuterį.

Tuo tarpu kitas Baltarusijos interneto aktyvistas Dmitrijus Nefedovas taip pat buvo sulaikytas, o jo bute atlikta krata. Jam pateiktis kaltinimai dėl kratą atlikusių KGB pareigūnų įžeidimo, sakė K. Matušičius.

D. Nefedovo, kuris yra judėjimo “Revoliucija socialiniame tinkle” administratorius, kompiuteris taip pat buvo paimtas, praneša “Chartija 97″.

Scanpix

Fiskalinės krizės ištikta Baltarusija prašo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skirti paskolą.

Sumos, kurios prašo Baltarusija, neatskleidė nei Baltarusija, nei TVF atstovė spaudai Julija Lyskova.

Pasak J. Lyskovos, fondo vyriausiasis atstovas Minske susitinka su vyriausybės pareigūnais ir išsamesnę informaciją TVF paskelbs vėliau.

Fiskalinė krizė Baltarusiją ištiko dėl Rusijos taikomos energijos kainos šuolio ir dėl dosnių valstybės išlaidų prieš pernykščius prezidento rinkimus.

Prezidento Aleksandro Lukašenkos vadovaujama vyriausybė praėjusį mėnesį buvo priversta daugiau kaip trečdaliu devalvuoti nacionalinę valiutą.