"Veido" archyvas

Jas parengė Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta darbo grupė.

Lietuvos ambasados Baltarusijoje duomenimis, šioje šalyje gyvena apie 30 tūkst. lietuvių.

Numatyta teikti paramą lietuviškoms mokykloms, lituanistinėms sekmadieninėms mokyklėlėms, bibliotekoms, gerinti materialines sąlygas į lietuvių švietimo, kultūros įstaigas, bendruomenes Baltarusijoje vykstantiems dirbti specialistams.

Taip pat bus siekiama įamžinti Lietuvai reikšmingą kultūrinį paveldą Baltarusijoje.

Ketinama skatinti Lietuvos kultūros institucijų, nevyriausybinių organizacijų kultūrinio bendradarbiavimo su Baltarusijos lietuvių bendruomenėmis ir lituanistinį švietimą Baltarusijoje organizuojančiomis institucijomis projektus.

Bus siekiama palengvinti daugkartinių nacionalinių vizų išdavimą užsienyje gyvenantiems lietuviams, atvykstantiems į Lietuvą mokytis ar studijuoti.

Taip pat bus svarstomos galimybės įsteigti kultūros atašė Baltarusijoje pareigybę, pavedant rūpintis ir ten gyvenančių lietuvių bendruomenių bei lituanistinį švietimą Baltarusijoje organizuojančių institucijų veiklos plėtojimu. Tokia pareigybė buvo panaikinta 2009 metų spalį.

Numatoma išspręsti Lietuvos lėšomis pastatytų mokyklų ir kitų pastatų, taip pat lietuvių bendruomenėms Baltarusijoje priklausančio turto (žemės) registravimo ir to turto valdymo klausimus.

"Veido" archyvas

Siekiant pagerinti susisiekimą tarp Lietuvos ir Baltarusijos bei Rusijos Kaliningrado srities, Susisiekimo ministerijoje aptarti tarptautinių pasienio kontrolės punktų plėtros klausimai. Juos svarstė Pasienio kontrolės punktų plėtros komisija, vadovaujama susisiekimo viceministro Rimvydo Vaštako.

Atsižvelgiant į tai, kad vykstant į Baltarusiją visuose tarptautiniuose pasienio kontrolės punktuose (PKP) nuolat susidaro transporto priemonių eilės, svarstoma galimybė dar vienam vietinio eismo punktui suteikti tarptautinį statusą ir įrengti atitinkamą infrastruktūrą. Numatoma, kad tarptautiniu pasienio kontrolės punktu galėtų tapti Šumsko, Tverečiaus arba Adutiškio PKP. Komisija, išnagrinėjusi šių PKP plėtros galimybes, galutinį sprendimą planuoja priimti po derybų su kompetentingomis Baltarusijos tarnybomis.

Medininkų PKP šiais metais bus rekonstruojamas, šiuo metu vyksta parengiamieji darbai. Numatoma, kad rugpjūčio mėnesį dėl asfaltavimo darbų šį punktą teks keletui dienų uždaryti, todėl komisija įpareigojo suinteresuotas institucijas kuo greičiau numatyti tikslias PKP laikino uždarymo datas bei remonto metu užtikrinti keleivių ir krovinių srautų nukreipimą per kitus PKP.

Dėl sienos su Kaliningrado sritimi kirtimo buvo aptarti Panemunės PKP plėtros ir Panemunės aplinkkelio tiesimo planai. Kadangi artimiausiu metu numatoma pasirašyti Lietuvos ir Rusijos sutartį dėl naujo tilto per Nemuną statybos, buvo svarstomi Panemunės PKP darbo organizavimo klausimai bei su tuo susijęs aplinkkelio tiesimas.

Gerinant išorinių ES sienų kirtimo sąlygas ir trumpinant laukimo laiką, nuspręsta įdiegti elektroninę transporto priemonių eilių prie PKP reguliavimo sistemą. Per gegužės mėnesį Pasienio kontrolės punktų direkcija turėtų parengti tokios sistemos diegimo koncepciją.

astravas_bewlaruss

Vilniuje viešintis Baltarusijos Astravo rajono vadovas teigia, kad žmonės laukia 2016 metų, kai turėtų pradėti veikti atominė elektrinė ir nesibaimina jo kaimynystės.

Tuo metu šiose Baltarusijos pasienio apylinkėse gyvenančios lietuvių bendruomenės lyderis teigia, kad žmonės paprasčiausiai nesuvokia, ką šalia jų ruošiamasi statyti.

Astravo vykdomojo komiteto pirmininkas Adamas Kovalko trečiadienį po susitikimo su Vilniaus meru Artūru Zuoku žurnalistams sakė, kad šiuo metu vyksta parengiamieji atominės elektrinės statybos darbai – teisiami keliai, statomas energetikų miestelis.

Jis tvirtino, jog AE statyba tik teigiamai paveiks rajono vystymąsi, o tam bus skirta milijardai baltarusiškų rublių.

“Žmonės laukia, kad tai kuo greičiau prasidėtų. Laukia 2016 metų”, – sakė A.Kovalko.

“Kai Astrave vyko poveikio aplinkai vertinimo klausymai, kai pasisakė visi mokslininkai ir papasakojo, ką kokia bus ta atominė elektrinė, kokia bus reaktorių apsauga, žmonės yra visiškai ramūs. (…) Jei Japonijoje būtų tokia apsaugos sistema, nebūtų atsitikę to, kas įvyko”, – kalbėjo Astravo rajono vadovas.

Paklaustas, ar yra galimybių, jog statybos aikštelės vieta galėtų būti keičiama, jis sakė esąs nekompetentingas tai komentuoti.

Anot jo, žmonės iš įvairių regionų, taip pat ir kaimyninės Lietuvos, domisi galimybėmis rasti darbo rajone, kur bus statoma branduolinė jėgainė.

“Pagal preliminarų susitarimą Rusijos statybininkai turi atvažiuoti rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais”, – sakė A.Kovalko.

Tuo metu pasienyje su Lietuva esančio Baltarusijos Gervėčių krašto lietuvių bendruomenės lyderis Alfonsas Augulis teigė, kad vietos žmonės nedaug ką žino apie atominės elektrinės statybą ir jos pasekmes.

“Žmonės ne tik nesusigaudo, bet nežino tų pasekmių, kas tai yra, kaip tai bus. Jie įsivaizduoja, kad tai bus kaip bet kuri įmonė, kuri stato ten. (…) Šiandien informacinis srautas apie atominę elektrinę Baltarusijoje yra toks didelis, jie pasiruošę argumentuotai, kad tai yra pati saugiausia elektrinė pasaulyje ir geresnės, saugesnės nėra”, – dėstė A.Augulis.

“Kita pusė – aplink 35 kilometrų spinduliu nėra nė vienos gamyklėlės, kur turėtų darbo daugiau negu 100 žmonių”, – kalbėjo jis.

Vilniaus meras Artūras Zuokas teigė, kad už maždaug 50 kilometrų nuo Lietuvos sostinės planuojama AE turės didelės įtakos didžiausio šalies miesto ateičiai. Jis ragino Lietuvos vadovus siūlyti Baltarusijai jungtis prie Visagine įgyvendinamo AE statybos projekto.

“Šiandien mes turime šansą ir galimybę šį projektą bendrai kartu su baltarusiais, su latviais ir estais įgyvendinti Visagine. Tokią galimybę dėl politinių kažkokių ambicijų ar nesusikalbėjimų praleisti būtų nusikalstama prieš Vilniaus miesto ateitį”, – kalbėjo sostinės meras.

Jis teigė nenorintis, kad netoli Vilniaus atsirastų branduolinis objektas, tačiau pripažino, kad Baltarusija turi teisę užsitikrinti didesnius elektros gamybos pajėgumus.

“Šiandien aš matyčiau didesnę problemą ne Baltarusijos pusėje, o Lietuvos, nes Lietuvos Vyriausybė nekviečia į bendrą projektą mūsų kaimynų baltarusių”, – dėstė A.Zuokas.

Lietuva kritikuoja Baltarusijos ir Rusijos planus statyti atomines elektrines prie pat Lietuvos sienos. Lietuvos pareigūnams nerimą kelia planuojami reaktoriai, kurie, anot jų, iki šiol nėra realiai išbandyti. Pasak Lietuvos diplomatų, iki šiol nepaaiškinta, kodėl pasirinktos aikštelės visai šalia Lietuvos sienos, neparengti planai avarijos atveju, skubant ignoruojami saugumo klausimai.

Lietuva pati siekia per 10 metų pasistatyti atominę elektrinę Visagine. Pagal planą, projekte dalyvautų stambi užsienio bendrovė, taip pat trijų Baltijos šalių ir Lenkijos vyriausybės.

balt_rubl27

Kasdien nuvertėjantys pinigai baltarusius verčia suktis iš padėties. Lietuvoje jie skuba atsikratyti rublių, tačiau tik vienas bankas juos sutinka priimti.

Trečiadienį “Lietuvos rytas” rašo, kad Baltarusijos rublius superkančiose keityklose kaimyninės šalies gyventojų padaugėjo apie 20 procentų.

Antradienį Vilniuje tik dviejose banko “Citadele” keityklose buvo galima atsikratyti baltarusiškų rublių. Už 10 tūkstančių rublių šio banko keityklos siūlė 5,9 lito.

Tuo tarpu antradienį Minske už 10 tūkstančių rublių buvo galima įsigyti 5 litrus pieno arba 3 butelius alaus ar net pusę kilogramo kiaulienos.

“Citadele” keityklose baltarusių gausėja. Pastaruoju metu keityklose jų padaugėjo 20 procentų”, – sakė banko Rinkodaros ir viešųjų ryšių departamento direktorė Asta Blažytė.

Atvykėliai iš kaimyninės šalies keitykloje keičiasi nuo kelių šimtų litų iki kelių tūkstančių dolerių arba eurų.

“Tačiau baltarusiai daugiau skambina ir teiraujasi nei keičia valiutą”, – teigė A.Blažytė.

Neatmetama, kad jų netenkina kursas. Dar kovo 1 dieną šiame banke už 10 tūkstančių rublių buvo galima gauti 8,20 lito.

“Kursas keičiasi kiekvieną dieną. Aiški kritimo tendencija”, – pridūrė banko “Citadele” atstovė.

Kiti komerciniai bankai jau seniai neprekiauja baltarusiškais rubliais. Tiesa, kai kurie juos leidžia konvertuoti sąskaitose.

Tik pora bankų į savo valiutų kursus įtraukė Baltarusijos rublį. “DnB Nord” antradienį už 1000 negrynųjų Baltarusijos rublių siūlė 0,0001 lito. O parduoti tiek pat rublių siūlėsi už 79 centus.

“Jei atsirastų norinčių pirkti rublių, mes juos priimtume. Bet bankai šia valiuta tarpusavyje neprekiauja, o nulio prie Baltarusijos rublio kurso rašyti nenorime”, – sakė banko valiutų prekiautojas Saulius Tamošiūnas.

laukasenk_AFP_1372747

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad respublika jokiu būdu neatsisakys planų statyti atominės elektrinės (AE).

“Atominė elektrinė Baltarusijoje bus pastatyta, tai tik laiko klausimas”, – antradienį žurnalistams pareiškė valstybės vadovas.

A.Lukašenka pateikė duomenis, kad “Prancūzijoje, demokratijos tvirtovėje, 80 proc. elektros gamina atominės elektrinės, o Vakarų Europoje – 30 proc.”

“2025 metais elektros energija, kurią gamins AE, Europoje sudarys 44 proc., Rusijoje iki 2015 metų numatoma 2,5 karto padidinti elektros gamybą atominėse elektrinėse”, – konstatavo prezidentas.

Be to, pasak jo, “Baltijos kaimynai pareiškė statantys bendrą AE, Lenkija statys savo AE”. “Tai kodėl mus tai siutina? Nes mums tai peršama. Tie 90 mln. eurų (ES pagalba Baltarusijos opozicijai) – tai taip pat viena iš apmokėtų krypčių, kad ji (opozicija) keltų triukšmą. Mes (ES) duodame tam pinigus”, – sakė A.Lukašenka.

“Kodėl? Todėl, kad mes konkurentai Baltijos šalims, Lenkijai. Kada mes galų gale atsikratysime to “belorusiškumo”, blogąja šio žodžio prasme”, – pažymėjo Baltarusijos prezidentas.

FB-TL190896

Apie 300 žmonių antradienį popiet dalyvavo eitynėse Vilniaus centre, protestuodami prieš planuojamų atominių elektrinių statybą Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse.

Akcija prieš atominę energetiką antradienį surengta ir Klaipėdoje.

Sostinėje daugiausia jauno amžiaus protestuotojai, laikydami plakatus su užrašais “Vakar Japonija, šiandien – Lietuva”, “Gal žinai, kur evakuotis?”, “Už ateitį be atomo”, “Ne – naujiems Černobyliams”, susibūrė prie Seimo. Netrukus po tuo nuo parlamento Gedimino prospektu jie nužygiavo Vyriausybės link, kur surengtas koncertas.

Policijos lydimoje eisenoje skambėjo gongai, būgnus atstojusios metalinės talpos, švilpukai, šūksniai “Atomui – ne!”, akcijos dalyviai nešėsi balionus, ženkliukus su užrašais “Atominės energijos? Ačiū, nereikia” ir įvairią kitą atributiką.

Protesto akcija rengiama minint Černobylio katastrofos 25-ąsias metines.

Renginio organizatoriai sako, kad jie nepritaria atominių elektrinių statybai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse – Baltarusijoje bei Rusijos Kaliningrado srityje.

“Visos atominės elektrinės yra vienodai pavojingos, ir branduolinės pramonės istorija mums tą akivaizdžiai demonstruoja. Nėra saugios lietuviškos branduolinės elektrinės ir nėra pavojingos baltarusiškos atominės elektrinės. Jos visos yra vienodai pavojingos”, – BNS sakė vienos iš eitynes rengiančių organizacijų, aplinkosauginės bendrijos “Atgaja” atstovas Linas Vainius.

Akcijos metu buvo perskaitytas kreipimasis į prezidentę, Seimą ir Vyriausybę. Seimo pirmininkės atstovas Nepriklausomybės aikštėje paėmė kreipimąsi iš protestuotojų.

Akcijos dalyviai reikalauja Lietuvos valdžią atsisakyti planų statyti naują Visagino atominę elektrinę, paskelbti moratoriumą “visiems veiksmams, prisidedantiems prie atominės energetikos plėtros Lietuvos teritorijoje bei netoli jos”.

“Pagrindinis reikalavimas yra, kad Vyriausybė ir Seimas peržiūrėtų nacionalinę energetikos strategiją, įvertintų kitas galimybes apsirūpinti energetika ir atsisakytų Visagino atominės elektrinės projekto ir tuo pačiu imtųsi labai aktyvių diplomatinių veiksmų ginti Lietuvos interesus nuo kaimyninių šalių projektų. Tik išsipančioję patys, mes būsime laisvi protestuoti ir prieš kaimynus”, – teigė L.Vainius.

Mitingas prieš atominių elektrinių statybą antradienį surengtas ir Klaipėdoje, Atgimimo aikštėje. Anot akciją organizavusių uostamiesčio visuomeninių organizacijų, čia susirinko apie 100 žmonių.

Prisimindami Černobylio katastrofos padarinius, mitingo dalyviai tylos minute pagerbė mirusius nuo radiacijos, onkologionių ligų. Mitinguotojai reikalavo, kad politikai skirtų kuo didesnį dėmesį alternatyviajai energetikai.

Klaipėdiečiai mitinge pasisakė ir prieš buitinių ir pramoninių atliekų ir biokuro deginimo įmonės statybą. Anot jų, deginant šiukšlės, pajūrio regione pasklistų pavojingos medžiagos, sukeliančios vėžinius susirgimus bei apsigimimus.

Lietuva tikisi per dešimtmetį kartu su Latvija, Estija ir Lenkija, dalyvaujant strateginiam investuotojui, pasistatyti Visagino atominę elektrinę. Greta Lietuvos sienų naujas atomines elektrines taip pat planuoja Rusija ir Baltarusija. Lietuvos pareigūnai sako, kad vystant šių dviejų jėgainių projektus nėra laikomasi saugumo standartų.

Sprogimas Černobylio atominėje elektrinėje, per kurį radiacija buvo užteršta ir Lietuva, įvyko 1986 metų balandžio 26 dieną. Pastarosiomis savaitėmis pasaulio dėmesys buvo nukrypęs į Japoniją, kurios pareigūnai stengiasi užkirsti kelią radiacijos nuotėkiui iš žemės drebėjimo pažeistos Fukušimo atominės elektrinės.

atomines-elektrines

Baltarusijai gyvybiškai svarbi atominė elektrinė, pareiškė ketvirtadienį šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka, kreipdamasis į šalies parlamentą ir baltarusių tautą, praneša Baltarusijos naujienų agentūra BELTA.

“Visuomenės informavimo priemonėse nenutrūksta diskusija apie elektrinės statybos tikslingumą. Susidomėjimas šia tema kurstomas ir įvykiais Japonijoje. Kad nebūtų jokių klaidingų aiškinimų ir insinuacijų šia tema, noriu sudėlioti visu taškus ant “i”. Atominė elektrinė mums gyvybiškai būtina! Ir ji bus Baltarusijoje pastatyta!” – pabrėžė prezidentas.

“Svarbiausia – visas insinuacijas šalyje prieš AE kursto nupirkti žmonės. Žmonės, kuriuos nupirko mūsų konkurentai. Aš žinau, ką sakau, aš skaitau tas medžiagas”, – sakė Baltarusijos vadovas.

“Kodėl lietuviai taip piktinasi, kad mes statome atominę elektrinę? Kodėl lenkai taip jaudinasi? Taigi jūs patys suplanavote ir pasiruošę statyti atominę elektrinę ir Lietuvoje, ir Lenkijoje keletą blokų. Tai kodėl tada reiškiate mums pretenzijas? Atsakymas paprastas – konkurencija! Tik dėl šios priežasties!” – mano prezidentas.

“Pas mus, mūsų darže, atominės elektrinės nebus. Tačiau už tvoros jų dešimtys. Mūsų saugumas nuo to sustiprės, pagerės? Ne. Tai kodėl mes šiandien kurstome šį gaisrą?” – pridūrė jis.

“Mums reikalinga ši atominė elektrinė! Tai superšiuolaikiškos technologijos, su tuo galima palyginti tik kosmines technologijas, tai mūsų mokslą pakylės į naują vystymosi pakopą, – pabrėžė A. Lukašenka. – Ir todėl aš kategoriškai esu už, aš priėmiau sprendimą ir už jį atsakau: mes statysime atominę elektrinę, kad ir kiek ji mums kainuotų!”

Baltarusijos prezidentas patikino, kad projektas, kuris parinktas baltarusiškai AE, atitinka visus aukščiausius saugumo reikalavimus, ir ne tik šių dienų. Ne mažiau svarbus faktorius yra ir kaina: gerokai pigiau nei panašios AE pasaulyje. “Kreditus duoda, technologijas duoda, iki pat raktų įteikimo pasirengę pastatyti, ir pagal tas kainas, kaip pas save, šiuo atveju – Rusijoje. Rusija mums ant stalo padėjo visą paskutinę dokumentaciją ir kainą, tiesiog pasielgė žmoniškai”, – dėstė Baltarusijos vadovas.

Dabar Baltarusijoje 95 proc. elektros energijos pagaminama naudojant gamtines dujas, todėl šalies ekonomika yra ypač jautri dujų kainų svyravimams ir verčia ieškoti alternatyvių elektros energijos šaltinių. A. Lukašenka pažymėjo, kad Baltarusija šiuo metu neturi pasirinkimo ir dujas gauna iš vieno šaltinio. Todėl viena iš elektros energijos šaltinių diversifikavimo krypčių – statyti AE, naudojančią branduolinį kurą.

Anot Baltarusijos vadovo, AE aprūpins šalį pigesne elektros energija – ji bus 50 proc. pigesnė nei pagaminta šiluminėse elektrinėse. Statyti AE šaliai verta ir dėl to, kad tuomet ketvirčiu sumažės importuojamų dujų suvartojimas, maždaug 10 mln. tonų per metus sumažės į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Atominės elektrinės statyba, pasak A. Lukašenkos, suteiks didžiulį impulsą ekonominei ir socialinei šalies plėtrai.

ITALY-BELARUS

Baltarusija ne prieš demokratiją, o prieš įstatymų nepaisymą, pareiškė šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka ketvirtadienį kreipdamasis laišku į Baltarusijos liaudį ir parlamentą.

“Mes ne prieš demokratiją, visų formų liaudies valdžią, kai liaudies daugumos valia tampa valstybės gyvenimo pagrindu, o į mažumos nuomonę atsižvelgiama procesuose. Mes prieš įstatymų nepaisymą, nusikalstamų asmenų siautėjimą, prieš nestabilumą, socialinio ir nacionalinio teisingumo principų pažeidimą. Mes tik prieš tai, ir tegu tik kas nors pasako mums, kad mes neteisūs”, – sakė A.Lukašenka.

Kalbėdamas apie demokratiją kitose šalyse jis sakė: “Apie Ameriką aš ir nekalbu, ten buvo Iranas, Afganistanas. Gerai, kad jų dabartinis prezidentas tikriausiai sugeba pripažinti klaidas – įlindo į Libiją, po to greitai išėjo. Vis dėlto atėjo kažkoks praregėjimas”.

“O štai Prancūzija. Kokių interesų jie turi Libijoje? Kam bombarduoti žmones? Kokia tai demokratija, jeigu tu iš už kampo žudai žmones?, – pažymėjo A.Lukašenka.

“Kokia tai demokratija, ko gi jūs mus mokote, kokį pavyzdį jūs mums rodote?”, – pabrėžė jis.

Drauge prezidentas pridūrė, jog nebaudžiamumo Baltarusijoje nebus, kad nebūtų pridaryta naujų nusikaltimų.

Įspūdinga pastarųjų metų Baltarusijos ekonomikos plėtra primena Lietuvos geriausių laikų spurtą: nuo 2004 m. vidutinis realaus bendrojo vidaus produkto augimas kaimyninėje šalyje viršijo 8 proc., materialinės investicijos ir eksportas didėjo po 20 proc. kasmet, vidaus prekyba – 15 proc. 2010 m. Baltarusijos ūkio augimas buvo spartesnis nei daugumos kaimyninių šalių ir siekė 7,6 proc. (panašų metinio augimo tempą šalis išlaikė ir pirmaisiais šių metų mėnesiais – 7,8 proc.), pramonė ūgtelėjo daugiau nei 11 proc., infliacijos tempai, priešingai nei Europoje, pradėjo slopti.

Per pastaruosius metus Baltarusija užsirekomendavo kaip patraukli eksporto rinka, smarkiai padidėjo iš Lietuvos į ją išvežamų prekių ir paslaugų srautas. Vien per 2010 m. Lietuvos prekių eksportas į Baltarusiją padidėjo beveik 48 proc. Tačiau šias optimistines tendencijas temdo keletas debesėlių: sparčiai didėjantis Baltarusijos einamosios sąskaitos deficitas, didelė skola ir išorinio finansavimo trūkumas.

Apie katastrofišką užsienio valiutos nepriteklių kaimyninėje valstybėje byloja nuo metų pradžios daugiau nei penktadaliu smukusios užsienio valiutos atsargos. Kovo 1 d. jos sudarė 4 mlrd. JAV dolerių, o apskaičiuotas išorės finansavimo poreikis 2011 m. gali siekti 8–10 mlrd. dolerių. Gyventojai ir verslas pradėjo masiškai supirkinėti dolerius ir eurus, kurių pasiūla rinkoje greitai išseko. Baltarusijos nacionalinis bankas buvo priverstas nuo 1 iki 30 dienų prailginti lėšų rezervavimo laikotarpį, perkant užsienio valiutą biržoje, ir rekomendavo komerciniams bankams smarkiai apriboti paskolų išdavimą užsienio valiuta. Keletas bankų visiškai sustabdė paraiškų priėmimą būsto ir vartojimo paskoloms gauti.

Įvertinusios šiuos deguto šaukštus, pagrindinės tarptautinės reitingų agentūros sumažino Baltarusijos kredito reitingą viena pakopa, iki itin spekuliacinio lygio: iš pradžių “Standard & Poor’s” pablogino Lietuvos kaimynės reitingą vienu laipteliu iki B ir suteikė šaliai neigiamą perspektyvą, po kelių savaičių tas pačias abejones patvirtino “Moody’s”, taip pat pabloginęs Baltarusijos skolinimosi reitingą viena pakopa. “Fitch”, reaguodama į gerokai suprastėjusią šalies finansų būklę, kovo mėnesį sumažino septynių Baltarusijos bankų reitingus.

Siekdamas palengvinti baltarusiškų prekių eksportą, šalies nacionalinis bankas praplėtė rublio kurso prekybos ribas nuo 8 iki 10 proc. nuo nustatyto oficialaus kurso. Ekspertai šį žingsnį vienareikšmiškai įvertino kaip paslėptą Baltarusijos rublio devalvaciją. Be to, mažai kas abejoja, kad ši priemonė yra tik laikinas sprendimas, vargu ar padėsiantis išspręsti susidariusias problemas.

Tad kas gi laukia Baltarusijos? Žinoma, scenarijų gali būti įvairių, tačiau dar viena 20–30 proc. devalvacijos banga yra labai tikėtina. Tuo labiau kad verslininkai ir gyventojai jau turi karčios patirties šioje srityje ir de facto pradėjo ruoštis galimiems pokyčiams – dar neatslūgo nepasitikėjimas valdžia nuo 2008 m., neužrūdijo prisiminimai apie naujametinę devalvaciją 2010 m. sausio 1 d. Be to, Tarptautinis valiutos fondas taip pat palankiai įvertino priverstinį valiutos kurso nuvertinimą bent 20 proc. Kita vertus, didėjančios žaliavų kainos ir gamybos sąnaudos kelia abejonių, ar dar viena vienkartinė devalvacija gali ilgam išspręsti konkurencingumo stokos problemą ir pritraukti daugiau užsienio valiutos. Dalį išorinio finansavimo trūkumo galima būtų padengti spartinant privatizaciją.

Baltarusijos valdžia jau kreipėsi į Rusiją ir Eurazijos ekonominę bendriją skubios pagalbos, tačiau antikrizinis fondas ir Rusijos vyriausybė nusiteikę suteikti prašomą 3 mlrd. JAV dolerių paskolą tik mainais už struktūrines reformas.

Pagrindinių bendrovių, tokių kaip naftos perdirbimo ir kalio kasyklos, privatizavimas gerokai palengvintų derybas, bet perleisti palankiomis sąlygomis brangiausias bendroves Baltarusijai būtų itin skaudus smūgis.

Dar viena išeitis – ryžtingas fiskalinės, pinigų ir kredito politikos griežtinimas. Tai reiškia, kad Baltarusijos valdžiai teks smarkiai apriboti darbo užmokesčio didinimą biudžetiniame sektoriuje, socialines išlaidas, kurių padidinimas siejamas su prezidento rinkimais, bei peržiūrėti paskolų suteikimo sąlygas valstybinėms bendrovėms.

Deja, bet kuris iš šių scenarijų ir jų kombinacija mažins šalies gyventojų perkamąją galią bei importą, taip pat ir iš Lietuvos.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pirmadienį vakare pareikalavo dieną naktį tirti teroro aktą. “Vyrai, mums mestas rimtas iššūkis, reikia adekvataus atsako, ir jis turi būti rastas”, – pareiškė Baltarusijos lyderis.

Baltarusijos valstybinio saugumo komitetas (VSK) kitą dieną po sprogimo Minsko metropolitene pateikė dvi šio teroro akto versijas.

“Pirmoji versija – siekis destabilizuoti padėtį Baltarusijoje. Tai mėginimas kelti baimę, paniką, nepasitenkinimą teisėsaugos organais ir valdžia”, – kalbėjo VSK vadovas Vadimas Zaicevas.

“Antroji versija – esama radikalių, ekstremistinių jaunimo organizacijų atstovų. Dabar baigiama (tirti) anarchistų byla. Mes neatmetame, kad keršijant galėjo būti surengti panašūs veiksmai”, – tęsė jis.

Prezidento žodžiai suneramino opoziciją, kuri seniai skundžiasi politiniu persekiojimu, kuris sustiprėjo po gruodžio įvykių, kai valdžia šiurkščiai išvaikė demonstrantus, protestavusius prieš A.Lukašenkos perrinkimą ketvirtai kadencijai ir suėmė daug aktyvistų.

“Nepriklausomai nuo to, kas yra šio sprogimo organizatorius ir užsakovas, valdžiai kyla pagunda pasinaudoti tuo ir užveržti varžtus”, – sakė agentūrai “Reuters” Jungtinės piliečių partijos lyderis Anatolijus Lebedka, kuris per gruodžio demonstraciją taip pat buvo suimtas ir išleistas tik prieš kelias dienas, kai pasirašė pažadą neišvykti iš šalies.

“Matydami, kaip dabar įaudrinta yra šalis, aš bijau, kad valdžia tuo pasinaudos”, sakė jis.

“UŽDARYTI SIENĄ SU RUSIJA”

Baltarusiai, laikę savo sostinę vienu saugiausių Europos miestų, yra sukrėsti. Daugelis – net opozicijos atstovai – sutinka su A.Lukašenkos versija apie užsieninį pėdsaką.

“Neatmetu galimybės, kad mums šią dovaną galėjo atvežti iš užsienio… Bet reikia pažiūrėti ir pas save. Ramiai gyventi mums neleis, aš jus apie tai perspėjau”, – kalbėjo prezidentas valdininkams.

Dar visai neseniai A.Lukašenkos varžovu rinkimuose buvęs Baltarusijos liaudies fronto vicepirmininkas Grigorijus Kostujevas dabar yra tokios pačios nuomonės.

“Mano nuomone, reikia ieškoti pėdsako už Baltarusijos ribų”, – sakė jis agentūrai “Reuters”, pasiskundęs sienos atvirumu su Rusija, kurioje mirtininkų išpuoliai jau nebe retenybė.

“Mes visad sakėme, kad siena su Rusija neturi būti atvira. Rusijoje tai atsitinka vos ne kasdien, ir visą laiką ten buvo grėsmė, kad anksčiau ar vėliau tai persimes į Baltarusiją”, – aiškino G.Kostujevas.

Baltarusių politologas Aleksandras Feduta, kuris taip pat buvo suimtas už masinius protestus, įsitikinęs, kad prievarta prieštarauja tiek valdžios, tiek ir jos oponentų interesams. Jis priminė, kad po represijų bangos praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje, kuri sukėlė piktą Vakarų reakciją, oficialusis Minskas susilpnino savo spaudimą kitaminčiams: dauguma gruodį suimtų asmenų buvo paleisti, gavus iš jų pasižadėjimą neišvykti, o kaltinimai jiems žymiai sušvelninti.

“Tai nenaudinga nei valdžiai, nei opozicijai. Valdžia tik nusprendė žengti politinio kurso šalyje sušvelninimo kryptimi, o opozicija ypač suinteresuota dialogu su valdžia”, – agentūrai “Reuters” sakė A.Feduta.

“Lieka išorinis faktorius”, – įsitikinęs jis.

Nutarimas ratifikuoti Lietuvos ir Baltarusijos susitarimą dėl palengvinto judėjimo per sieną gyvenantiems pasienyje asmenims prezidentei Daliai Grybauskaitei bus teikiamas kitą savaitę, pirmadienį pranešė Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis.

Šalies vadovė jį dar turės teikti Seimui. D.Matulionio teigimu, ratifikavimo procesas turėtų būti baigtas šiemet.

“Aš manau, kad šiais metais ratifikuos, nuo kitų metų pradžios turėtų įsigalioti”, – žurnalistams po Vyriausybės pasitarimo sakė D.Matulionis.

Jo teigimu, iki ratifikuojant susitarimą dar būtina atlikti tam tikrų pertvarkų pasienyje.

“Turime sutvarkyti vietinio eismo punktus, ten infrastruktūrą šiek tiek reikėtų patvarkyti, reikėtų darbo vietas sutvarkyti, kad būtų tinkama muitinės sienos kontrolė per visą Lietuvos ir Baltarusijos sienos perimetrą. Taip pat turime numatyti kai kuriuos teisės aktų pakeitimus, kurie griežtai numatytų atsakomybę, jei būtų konstatuojami tam tikri pažeidimai. Tokiu atveju leidimai neturėtų būti pratęsiami, jie turėtų būti nedelsiant atimami”, – dėstė D.Matulionis.

Lietuva ir Baltarusija pernai spalį pasirašė susitarimą, kuris leistų paprasčiau kirsti sieną pasienio gyventojams, tačiau nė viena pusė jo dar neratifikavo.

Susitarimas leis tam tikroms pasienio gyventojų grupėms kirsti valstybės sieną be vizų ir su specialiais vietinio eismo leidimais būti kitos valstybės 50 kilometrų pločio pasienio teritorijoje iki 90 dienų per pusę metų.

Iki penkerių metų galiosiantys vietinio eismo leidimai būtų išduodami nuolatiniams pasienio teritorijų gyventojams, kurie dėl giminystės ryšių, pagrįstų ekonominių, prekybinių, kultūrinių ir kitų svarbių priežasčių planuoja lankytis kitos valstybės pasienio teritorijoje.

Numatomas jų išdavimo mokestis – 20 eurų (apie 70 litų). Šie leidimai nesuteiks teisės dirbti.