“Bėgant laikui matau, kad Baltarusija linksta vis labiau ir labiau save izoliuoti. Tai daro poveikį ne tik vadovybei, bet ir žmonėms”, – sakė ministras, kuris šiuo metu eina ESBO pirmininko pareigas.

A.Ažubalis teigė apgailestaująs, kad Minskas nepritaria ESBO veiklai šalyje.

“Mes vėl ir vėl prašome, kad Baltarusija persvarstytų. Ji atsisako. Apmaudu, kad ten valdžia nepritaria ESBO buvimui Minske”, – kalbėjo ministras Vilniaus universitete.

A.Ažubalis tikino, kad kaip ESBO pirmininkas jis ir toliau rems pastangas užtikrinti žmogaus teises ir teiks paramą nevyriausybinių organizacijų veiklai.

“Ir toliau remsiu pastangas užtikrinti žmogaus teises Baltarusijoje. Skatinsiu nevyriausybinių organizacijų darbą šalyje ir už jos ribų”, – sakė ministras.

A.Ažubalis taip pat sakė užtikrinsiantis, kad per ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro stebėtojus būtų tinkamai stebimi teismų procesai. Šiuo metu Baltarusijoje teisiami opozicijos aktyvistai, kurie dalyvavo demonstracijose prieš prezidento rinkimus, kurie, stebėtojų vertinimu, nebuvo demokratiški.

Verslininkas neslepia, kad, net ir įvertinę trūkumus, jie mato daug pliusų, svarbiausi iš kurių – geografinė padėtis, nes per dieną gaminiai gali pasiekti Maskvą, Kijevą ir Minską. Reikšminga ir muitų sąjunga, nes vežant gaminius į Rytus nereikia mokėti muitų, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Vičiūnų” įmonių grupės valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis vardija iškylančius sunkumus, bet teigia, kad grupė planų statyti gamyklą šioje valstybėje nekeičia.

“Praeitą savaitę buvau Mogiliove ir Minske. Biržoje valiutos nusipirkti negali. Bankai už eurų ar dolerių pardavimą ima 10 proc. komisinį mokestį, valiutos ne visada yra. Šalyje brangsta visos pramoninės prekės ir maisto produktai, o investuotojų reikia visoms valstybėms”, – padėtį apibūdina V.Matijošaitis.

Pasak jo, Baltarusijoje verta investuoti, jei paskolas gauni baltarusiškai rubliais. Tada devalvacija nebaugina. “Žvalgėmės ir į vietines gamyklas, tačiau nusprendėme, kad jų nepirksime. Mums geriau statyti, nes mes rinką jau turime”, – be baimės į kaimyninę erdvę žvelgia verslininkas.

Trąšų fabriką statyti planuojančios įmonių grupės “Arvi ir Ko” valdybos pirmininkas Vidmantas Kučinskas yra atsargesnis, nors jo verslui rublio nuvertėjimas įtakos neturės – žaliavos perkamos vietoje, o produkcija eksportuojama.

“Baltarusijos rinka rizikinga ir, žvelgdami iš verslo pozicijų, norėtume, kad devalvacija būtų vieną kartą, nors ir didesnė nei dabar”, – aiškina “Aprangos” grupės generalinis direktorius Rimantas Perveneckas, neslepiantis, kad, jei investuotojas pataiko ateiti iš karto po pinigų nuvertėjimo, investicijos atpinga.

Ažiotažinė dolerių ir eurų paklausa Baltarusijoje, kuriai postūmį davė nepasitikėjimas nacionaline valiuta ir darbo užmokesčio pakėlimas biudžetininkams prezidento rinkimų išvakarėse, ištuštino valiutinį iždą ir dabar gali devalvuoti “500 dolerių per mėnesį”, kuriuos Aleksandras Lukašenka žadėjo liaudžiai prieš išrinkimą.

Baltarusijoje prekybos prekėmis deficitas sausį išaugo 330 kartų. Aukso ir valiutos atsargos per du naujų metų mėnesius sumažėjo 20 proc. ir sudaro 4 mlrd. dolerių, to pakaks tik vienam importo pirkimų mėnesiui. Centrinis bankas apribojo operacijas valiuta, kai kurie bankai uždraudė laisvai konvertuojamą valiutą pasiimti iš kortelių Baltarusijos rubliais, o daugelis piliečių puolė pirkti tvirtos valiutos gretimose Rusijoje ir Ukrainoje.

Nepaisydama Tarptautinio valiutos fondo įspėjimo valdžia dosniai apdovanojo daug valstybės biudžeto srities darbuotojų – pakelė jiems darbo užmokestį vidutiniškai 30 procentų.

Dabar Minskas tikisi poros milijardų dolerių paskolos iš Rusijos atsiradusiai skylei užkimšti, bet kritikai mano, kad pribrendo skausmingos priemonės. TVF pareiškė, kad krizei įveikti Minskas turės pasirinkti radikaliai arba sumažinti valstybės išlaidas, arba devalvuoti Baltarusijos rublį.

“Socialinių padarinių požiūriu vienodai blogai ir devalvacija, ir išlaidų mažinimas”, – sakė agentūrai “Reuters” Miseso (Mizeso) vadovas Jaroslavas Romančiukas. Jis buvo tarp devynių A.Lukašenkos varžovų per praėjusius rinkimus, ir vienas iš nedaugelio kandidatų, kurie neatsidūrė už grotų, kaip buvo išvaikytos protesto demonstracijos po balsavimo.

“Bėda ta, kad neskausmingo sprendimo, neskausmingo prisitaikymo prie šio šoko varianto dabar nėra”.

Devalvacija dar labiau sumažins baltarusių pajamas, palyginti su kaimynais europiečiais, nors gali duoti impulsą ekonomikai, atpigus prekėms ir darbo jėgai. Tačiau 70 proc. Baltarusijos ekonomikos, kaip SSRS laikais, kontroliuoja valstybė, ir sumažinti valstybės išlaidas Minskui būtų sunkus žingsnis.

JUODOJI RINKA

Nacionalinis bankas žada išlaikyti Baltarusijos rublį vieneriems metams įvesto 8,0 proc. koridoriaus į dolerio, euro ir Rusijos rublio krepšį ribose. Rusijos bankas “Renessans Kapital” įvertino Baltarusijos rublio devalvacijos tikimybę 40 procentų.

Prieš 2010 metų gruodžio rinkimus A.Lukašenka pasirinko tradicinį stabilumo ir klestėjimo šūkį ir buvo perrinktas ketveriems metams. Drauge šalies ekonomika, kaip ir anksčiau, tebėra priklausoma nuo energetikos išteklių tiekimo iš Rusijos lengvatinių sąlygų ir Vakarų paskolų, atnaujintų per pastaruosius pora metų vykstant Baltarusijos lyderio kalbų liberaliam posūkiui.

Silpnėjant nacionalinei valiutai gali sumažėti A.Lukašenkos populiarumas, sakė agentūrai “Reuters” analitinio centro “Strategija” vadovas Leonidas Zaika.

“Valiutos krizė mažina pasitikėjimą valdžia, sakė jis. – Nacionalinis bankas ir vyriausybė turės atsisakyti to, ką A.Lukašenka žadėjo Baltarusijos liaudies susirinkime prieš rinkimus”.

Verslo sluoksniai pataria Minskui pasikliauti rinkos mechanizmais.

“Dabar vienintelis teisingas būdas problemai išspręsti – panaikinti kurso apribojimus nebiržiniuose sandoriuose”, – sakė spaudos konferencijoje penktadienį Vladimiras Babarika, Rusijos “Gazprombank” antrinio banko “Belgazprombank” vadovas.

“Tai skausminga, labai sudėtinga, bet esant šiai situacijai tik rinkos reguliavimas gali ištaisyti padėtį”, – pažymėjo jis.

Nacionaliniam bankui mėginant ažiotažą sumažinti valiutos pardavimo privatiems bankams apribojimais, ėmė jos trūkti importuotojams ir kilti importo kainos.

Praėjusią savaitę Baltarusijoje ėmė atsirasti “juodosios rinkos” požymių: doleris iš po skverno buvo parduodamas už 3 600-3 800 rublių, kai jo oficialus kursas – 3 030 rublių.

“Rublio kursas dabar – iracionali kategorija”, – sakė agentūrai “Reuters” vieno bankų darbuotojas, pageidavęs likti nežinomas.

“IŠSILAIKYTI”

Populiariausias A.Lukašenkos rinkimų kampanijos pažadas buvo “500 dolerių vidutinis mėnesio darbo užmokestis. Tai reiškė, kad gerokai padidės daugumos baltarusių pajamos.

“Valdžia mano, kad devalvacija gali galutinai pakirsti pasitikėjimą ja”, – sakė agentūrai “Reuters” politologas Aleksandras Klaskovskis.

“Todėl valdžia temps iki paskutiniosios, griebdamasi lengvinančių priemonių pagal principą “dieną išstovėti ir naktį išsilaikyti”. Baltarusijos valdžios metodikai – kirsti šuniui uodegą dalimis”.

Pirmasis vicepremjeras Sergejus Rumasas sakė penktadienį, kad Minskas optimistiškai žiūri į derybas su Maskva dėl paskolos.

Bet yra ir skeptikų.

“Matyt, (Aleksejus) Kudrinas (Rusijos finansų ministras) bus dar griežtesnis nei TVF 2008 metais”, – sakė J.Romančiukas.

2010 metais Maskvos ir Minsko santykiai smarkiai pašlijo: Rusija grasino nutraukti pigių energetikos išteklių tiekimą, o A.Lukašenka flirtavo su Vakarais ir apsikeitė kandžiais žodžiais su Rusijos kolega Dmitrijumi Medvedevu.

Tačiau metams baigiantis ginčų dalyviai nustebino stebėtojus, netikėtai priėję diskusijoje dėl naftos mokesčių prie kompromiso, kuris atsieis Rusijai, jos vertinimais, 4 mlrd. dolerių. Analitikai įvertino tai kaip Maskvos pasirengimą pripažinti dar vieną A.Lukašenkos įgaliojimų pratęsimą.

Europos Sąjungos (ES) aplinkos komisaras Janezas Potočnikas teigia, kad statant naujas atomines elektrines aiškios taisyklės galioja Bendrijos narėms, tačiau pažymi, kad ir kitos šalys turi suvokti saugumo svarbą.

Tokią poziciją J.Potočnikas išsakė ketvirtadienį Budapešte Lietuvos žurnalistų paklaustas, ar ES turi būdų pasirūpinti, kad atominė elektrinė Baltarusijoje netoli Lietuvos sienos būtų statoma pagal visus saugumo reikalavimus.

“Iš esmės man atsakymas yra gana paprastas. Kiekviena šalis turi tai daryti dėl savo pačios piliečių, nes jos pačios interesas yra, kad kiemas būtų saugus”, – sakė Europos Komisijos narys.

“Dabar matome patį geriausią pavyzdį (Japonijoje – BNS), kuris suteikia daugiau nei pakankamai duomenų, kad saugumo reikalavimai poveikio aplinkai vertinimuose yra daugiau nei reikalingi, jei nori jaustis saugus savo paties šalyje su savo paties elektrinėmis”, – kalbėjo J.Potočnikas.

Pasak jo, ES narėms galioja aiškios taisyklės statant atomines elektrines ar panašius objektus ir visiems jiems yra būtino poveikio aplinkai vertinimo (PEV) studijos.

“Žinoma ši aplinkosauginio vertinimo direktyva remiasi pasauline konvencija. Tiksliai nežinau kaip yra jūsų paminėtos šalies atveju, tačiau iš esmės, jei šalis yra pasirašiusi konvenciją, ji turi laikytis jos taisyklių”, – dėstė eurokomisaras.

Lietuvos Aplinkos ministerija Baltarusijai nusiuntė raštą, kad Minsko parengta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita dėl šioje šalyje planuojamos statyti atominės elektrinės yra netinkama ir vertinama kritiškai.

Baltarusijai išsiųstame rašte nurodoma, kad PAV ataskaitoje nėra nagrinėjami atominės elektrinės aikštelės pasirinkimo kriterijai ir alternatyvos.

Be to, anot Aplinkos ministerijos, ataskaita nevertina ir neanalizuoja suminės radiacijos žalos masto galimų incidentų atveju. Ataskaitoje taip pat pasigendama išsamių duomenų apie geologines, seismologines ir seismo-tektonines pasirinktos aikštelės charakteristikas, nėra išnagrinėtas panaudoto kuro perdirbimo ir saugojimo klausimas.

Pernai gegužę Lietuvos institucijos jau buvo pateikusios pastabas dėl nekokybiškos PAV ataskaitos, todėl pagal Jungtinių Tautų konvencijos nuostatas Baltarusija privalo surengti viešus svarstymus Lietuvoje ir dvišales konsultacijas.

Rusija ir Baltarusija kovą pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo, statant atominę jėgainę Baltarusijoje. Ją Baltarusija planuoja statyti maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Teigiama, kad 2,4 tūkst. megavatų galios dviejų reaktorių atominę elektrinę Baltarusijoje iki 2018 metų turėtų statyti Rusijos įmonė “Atomstrojeksport”.

I šį klausimą savaitraščiui “Litovskij kurjer‘ atsakė “BelNIPIenergoprom” direktorius Andrejus Rykovas:” Baltarusijos teritorijoje nėra tinkamesnės vietos atominėj elektrinėj. Nors pradžioje buvo nustatyta virš 70 tinkamų statybai vietų. Rezultate liko 3: Krasnopolianskaja Čauso rajone, Kukšinovskaja Mogiliovo srityje ir Astravas. Visur atlikti geologiniai, geofiziniai, hidrologiniai ir aerometeorologiniai tyrimo darbai.

Pasirodo, Mogiliovo srityje gylyje nuo 25 iki 40 metrų ir žemiau guli vandeniu apsemta kreida. Buvo atlikti papildomi tyrimai, kreiptasi konsultacijų į TATENA. Bendra nuomonė buvo tokia: faktorius ne draudžiantis, bet apsunkinantis. Todėl buvo pasirinktas Astravo variantas. Tokia mūsų sprendimų logika”.

Baltarusija atominę jėgainę ketina statyti Astrave, kuris yra maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus, nes tai yra tinkamiausia vieta šalies teritorijoje, tvirtina energetikos bendrovės “BelNIPIenergoprom” direktorius Andrejus Rykovas.

“Baltarusijos teritorijoje nėra tinkamesnės vietos atominei elektrinei. Nors pradžioje buvo nustatyta virš 70 tinkamų statybai vietų, galiausiai liko 3 – Krasnopolianskaja Čauso rajone, Kukšinovskaja Mogiliovo srityje ir Astravas. Visur buvo atlikti geologiniai, geofiziniai, hidrologiniai ir meteorologiniai tyrimo darbai”, – savaitraščiui “Litovskij kurjer” sakė A.Rykovas.

Anot jo, Čauso rajone ir Mogiliovo srityje numatytose aikštelėse 25-40 metrų gylyje yra vandeniu apsemta kreida, kuri apsunkina jėgainės statybas. A.Rykovo teigimu, tokia išvada buvo padaryta po konsultacijų su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA).

“Todėl buvo pasirinkta Astravo aikštelė. Joje buvo atlikti papildomi tyrimai”, – tvirtino A.Rykovas.

2,4 tūkst. megavatų galios dviejų reaktorių atominę elektrinę Baltarusijoje iki 2018 metų turėtų pastatyti Rusijos įmonė “Atomstrojeksport”.

Baltarusijos skaičiavimais, jėgainė su infrastruktūra kainuos apie 9,4 mlrd. JAV dolerių, o vien tik branduolinė jėgainė – maždaug 6 mlrd. dolerių. Baltarusija siekia gauti iš Rusijos 9 mlrd. dolerių paskolą.

Baltarusija ketina prisukti degalų čiaupą pasienio degalinėse – jie piktinasi, kad lietuviai ir latviai perka degalus, kurie dotuojami iš biudžeto, o dėl to esą kenčia visa šalies ekonomika.

Baltarusija nori, kad lietuviai ir latviai degalus importuotų oficialiai, ketvirtadienį rašo dienraštis”Lietuvos rytas”.

Todėl Baltarusija ketina gerokai apriboti prekybą pasienio degalinėse, kurių apyvarta, baltarusių skaičiavimais, per sausį ir vasarį ūgtelėjo 50 proc.

Baltarusijos naftos perdirbimo ir tiekimo įmones kontroliuojančios valstybinės įmonės “Belneftechim” atstovė Marina Kostiučenko, kol kas tebesvarstomos įvairūs prekybos ribojimo būdai. “Tai gali būti ir pirkimo limitų įvedimas, ir išvežimo kontrolė, kitokie būdai. Sunku spėlioti, kol galutinai neapsispręsta”, – minėjo atstovė.

Baltarusiai net svarsto branginti degalus pasienyje esančiose degalinėse. Taip esą lietuviams neapsimokės pirkti degalų.

Šiuo metu dyzelino kaina Lietuvoje yra 85 proc. didesnė negu Baltarusijoje, benzino – 61 proc.

“Belneftechim” siekia, kad baltarusiškus degalus kaimyninės valstybės importuotų oficialiai. Šiuo metu daugiausia jų išvežama automobilių, vilkikų bakuose, o vėliau jie parduodami šešėlinėje Lietuvos rinkoje.

“Kiekvienas mūsų šalyje parduodamas litras degalų dotuojamas iš biudžeto, nes naftos produktai skirti tiktai vietos vartotojams. Tačiau dabar Baltarusija dotuoja kaimyninių valstybių vartotojus, o mes to tikrai nenorime daryti”, – aiškino M.Kostiučenko.

Šalies valdžia už kiekvieną rusiškos naftos toną primoka 45 JAV dolerius, netrukus biudžeto įmoka pakils iki 67 dolerių.

Dėl išaugusių naftos kainų Baltarusijos valdžia planavo dyzeliną pabranginti 20 proc., benziną – apie 8-10 proc. Bet kol kas oficialiai sprendimas nepriimtas.

Lietuvos muitinės departamento duomenimis, šių metų sausį ir vasarį į Baltarusiją vyko 46,4 tūkst. krovininių automobilių, nors tą patį 2010-ųjų laikotarpį – vos 29,2 tūkst.

Dar labiau išaugo sieną kertančių lengvųjų automobilių srautas – nuo 98,1 tūkst. iki 156,5 tūkst.

Baltarusijos parengta poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita dėl šioje šalyje planuojamos statyti atominės elektrinės yra netinkama ir vertinama kritiškai, teigiama Aplinkos ministerijos rašte, nusiųstame Baltarusijai.

“Dar kartą siunčiame aiškų ir nedviprasmišką signalą, kad PAV ataskaitai, o kartu ir planuojamai atominės elektrinės statybai vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus – nepritariame”, – pranešime spaudai teigė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

Baltarusijai išsiųstame rašte nurodoma, kad PAV ataskaitoje nėra nagrinėjami atominės elektrinės aikštelės pasirinkimo kriterijai ir alternatyvos.

Be to, anot Aplinkos ministerijos, ataskaita nevertina ir neanalizuoja suminės radiacijos žalos masto galimų incidentų atveju. Ataskaitoje taip pat pasigendama išsamių duomenų apie geologines, seismologines ir seismo-tektonines pasirinktos aikštelės charakteristikas, nėra išnagrinėtas panaudoto kuro perdirbimo ir saugojimo klausimas.

Pernai gegužę Lietuvos institucijos jau buvo pateikusios pastabas dėl nekokybiškos PAV ataskaitos, todėl pagal Jungtinių Tautų konvencijos nuostatas Baltarusija privalo surengti viešus svarstymus Lietuvoje ir dvišales konsultacijas.

“Iki šios dienos Baltarusija ignoravo mūsų raginimus surengti papildomus viešus svarstymus Lietuvoje nors tai yra įsakmus Espoo konvencijos reikalavimas”, – teigiama Aplinkos ministerijos pranešime.

Konvencija numato specialią procedūrą galimiems valstybių narių ginčams spręsti. 2010 metų rugsėjo mėnesį Priežiūros komitetas svarstė Baltarusijos atvejį pagal Ukrainos NVO “Ecoclub” pateiktą ir Lietuvos papildytą informaciją.

Atskiras Lietuvos prašymas oficialiai būtų nagrinėjamas tik tada, kai Baltarusijos pusė užbaigs PAV procedūras (viešus svarstymus, konsultacijas). Jeigu viena iš ginčo šalių nesutiktų su priežiūros komiteto išvadomis, ginčą dėl tinkamai įgyvendintų tarptautinių įsipareigojimų turėtų spręsti arbitražas.

Rusija ir Baltarusija kovą pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo, statant atominę jėgainę Baltarusijoje. Ją Baltarusija planuoja statyti maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Teigiama, kad 2,4 tūkst. megavatų galios dviejų reaktorių atominę elektrinę Baltarusijoje iki 2018 metų turėtų statyti Rusijos įmonė “Atomstrojeksport”.

Lietuva reikalaus griežtos Baltarusijoje planuojamos atominės elektrinės tarptautinės kontrolės, trečiadienį pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

“Lietuvai liks vienintelis kelias – tai labai aiškių ir griežtų Espoo konvencijos reikalavimų kontrolė. Reikalavimas toks. (…) Jeigu tokia elektrinė atsirastų, 24 valandų monitoringas tarptautinių saugos organizacijų bus būtinas, ir šito Lietuva tikrai reikalaus”, – žurnalistams sakė prezidentė.

Pasak jos, po įvykių Japonijoje, kai žemės drebėjimo pažeista atominė elektrinė ėmė skleisti radiaciją, saugumo reikalavimai sugriežtės turbūt visai atominei energetikai visame pasaulyje.

Ji sakė klausimą dėl elektrinės, kuri planuojama vos 50 kilometrų nuo Vilniaus, iškėlusi 2009 metų rugsėjį, kai Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka lankėsi Lietuvoje.

“Ir dvišaliame formate, ir liudininkų akivaizdoje esu labai griežtai pasakiusi, kad aikštelė, kai 50 kilometrų nuo kitos sostinės kitoje šalyje statoma elektrinė, labai nemaloni žinia Lietuvai, ir kad tai mums, ko gero, gali apsunkinti ateityje bet kokį bendradarbiavimą su šita šalimi. Atsakymą gavau maždaug tokį: “O jūs Ignaliną nuo mūsų sienos patraukit”", – pasakojo D.Grybauskaitė.

Tačiau kartu ji pabrėžė, kad Vilnius “dar nėra nesaugiausia sostinė ir tokia nebus”.

Jėgainę Baltarusija planuoja statyti maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Teigiama, kad 2,4 tūkst. megavatų galios dviejų reaktorių atominę elektrinę Baltarusijoje iki 2018 metų turėtų statyti Rusijos įmonė “Atomstrojeksport”.

Prezidentė siūlė neskubėti daryti išvadų, kaip atominės elektrinės Japonijoje avarija atsilieps Lietuvos planams statyti savo branduolinę jėgainę. Ji pažymėjo, kad Lietuva turėtų likti atvira įvairiai energetikos struktūrai, tačiau artimiausiu metu susitelkti į alternatyviąją energetiką, priklausomybės nuo vieno dujų tiekėjo panaikinimą.

“Aš manau, skubėti iš viso nereikėtų, turėtume pasižiūrėti TATENOS išvadas. Iš principo tai jau, ko gero, bus pasaulinė problema, ar atominę turime vystyti, kokia ji buvo, ar vis dėlto su daug griežtesniais saugos reikalavimais visai kitos pakopos ir kitos kokybės atomine energetika”, – teigė D.Grybauskaitė.

Praeitą savaitę Japonijos pakrantėje įvykęs galingas žemės drebėjimas ir cunamis smarkiai apgadino vieną atominę elektrinę, iš kurios pasklido radiacija, o jos inžinieriai stengiasi suvaldyti blokuose kylančius gaisrus.

Aukščiausi Lietuvos pareigūnai padarė viską, kas nuo jų priklausė, kad Rusijos Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje planuojamoms statyti atominėms jėgainėms būtų keliami aukščiausi saugumo reikalavimai, teigia premjeras Andrius Kubilius.

Trečiadienį po Vyriausybės posėdžio ministras pirmininkas žurnalistams sakė, kad šie klausimai bus toliau keliami tarptautinėse institucijose. A.Kubilius pripažino, kad Japonijos Fukušimos atominės elektrinės katastrofakelia nerimą, ar bus saugios planuojamos statyti jėgainės.

“Turiu pasakyti, kad ir aš asmeniškai, ir prezidentė, kiek galėjome per paskutinį laikotarpį, santykiuose su kaimynine Baltarusija, jos valdžia, kurie, kaip žinia, nėra paprasti ar įprasti, ir toliau išnaudosime visas galimybes. Ir šiuo atžvilgiu aš tikrai esu įsitikinęs, kad mes turime galvoti ne tik apie tai, kaip išnaudoti santykius su kaimynine šalimi, bet visų pirma apie tai, kaip išnaudoti tarptautines organizacijas”, – teigė A.Kubilius.

Premjeras tikino, kad bus keliami klausimai tiek dėl atominių jėgainių saugumo, tiek dėl numatytų jų statybos vietų tikslingumo.

“Mes visų pirma įžvelgiame paprastą grėsmę. Jau parodė Japonijos įvykiai, kad standartai dėl saugumo turi būti paties aukščiausio lygmens ir šiuo atžvilgiu tiek Baltarusijoje planuojama statyti elektrinė, tiek Kaliningrade planuojamoje statyti elektrinėje nėra atlikta tarptautinius standartus atitinkantis poveikio aplinkai vertinimas. Ir tai yra pats rimčiausias klausimas visai tarptautinei bendruomenei, ne tik Lietuvai”, – sakė premjeras.

Praėjusią savaitę įvykęs galingas žemės drebėjimas ir cunamis smarkiai apgadino Fukušimos 1-ąją atominę jėgainę, o jos inžinieriai stengiasi suvaldyti blokuose kylančius gaisrus.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje Baltarusijos ambasadoriui Lietuvoje pirmadienį buvo įteikta nota, kurioje priekaištaujama dėl Baltarusijos pareigūnų teiginių, esą Lietuva neturi prieštaravimų Baltarusijos atominei elektrinei, pranešė diplomatai.

Notoje Lietuva teigia, kad tarptautinis Baltarusijos atominės elektrinės projekto poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procesas nėra baigtas.

Lietuva notoje pakartojo prieštaraujanti planams statyti jėgainę aikštelėje, esančioje 50 kilometrų nuo Vilniaus.

“Baltarusija nėra atlikusi savo šalyje planuojamos statyti atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo pagal visuotinai priimtas tarptautines teisines normas, nėra organizavusi šio projekto viešųjų svarstymų Lietuvoje ir dvišalių Lietuvos ir Baltarusijos konsultacijų, kaip to reikalauja Espo konvencija”, – rašoma notoje, kurios tekstą gavo BNS naujienų agentūra.

“Pakartotinai prašome Baltarusijos Respubliką vadovautis tarptautinėmis konvencijomis ir atsakyti į visus Lietuvos keliamus klausimus dėl Baltarusijos atominės elektrinės projekto, organizuoti tinkamus viešuosius svarstymus Lietuvoje ir dvišales Lietuvos-Baltarusijos konsultacijas”, – teigiama dokumente.

Notoje pabrėžiama, kad dar pernai gegužę Lietuva išsakė oficialią poziciją, kad ji “prieštarauja Baltarusijos atominės elektrinės statybai Astravo statybos aikštelėje”.

Ambasadorius Vladimiras Dražinas po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru Evaldu Ignatavičiumi žurnalistams notos turinio nekomentavo.

“Aš ką tik gavau Užsienio reikalų ministerijos notą, ji šiandien bus perduota Baltarusijos užsienio reikalų ministerijai. Bus tęsiamas mūsų ministerijų ir žinybų, kurios yra atsakingos už šį klausimą, darbas. Baltarusijos pusėje šiuo klausimu rūpinasi Aplinkos ir gamtos išteklių ministerija. Gausime jų poziciją, tada galėsiu jums pakomentuoti. Dabar nieko daugiau negaliu pridurti”, – sakė V.Dražinas.

Baltarusijos žiniasklaida neseniai citavo energetikos viceministrą Michailą Michadiuką, teigusį, jog Minskas atsakė į visas Vilniaus pastabas, susijusias su planuojamos AE poveikio aplinkai vertinimo procesu.

Lietuvos URM notoje pakartojo, kad susirūpinimą dėl planuojamos Baltarusijos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo procedūrų yra pareiškęs ir Espo konvencijos sekretoriatas. Ministerija pažymėjo, kad Baltarusija privalo laikytis branduolinę energetiką reguliuojančių tarptautinių teisės aktų, prie kurių yra prisijungusi.

“Užsienio reikalų ministerija primena, kad Baltarusijos Respublika yra Espo konvencijos narė, yra įsipareigojusi imtis visų reikiamų ir veiksmingų priemonių, kad būtų išvengta planuojamos veiklos esminio nepalankaus tarpvalstybinio poveikio aplinkai”, – sakoma Lietuvos diplomatiniame dokumente.

Baltarusija yra ir 1994 metų Tarptautinės atominės energijos agentūros Branduolinės saugos konvencijos narė.

Baltarusija atominę elektrinę ketina statyti Astravo rajone netoli Lietuvos sienos, už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Tačiau kol kas nėra vieningos nuomonės, ar tokie Minsko planai virs tikrove, nes neaišku, kas finansuos atominės jėgainės statybą.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pritarė Baltarusijos ir Rusijos vyriausybių dėl bendradarbiavimo statant Baltarusijos teritorijoje atominę elektrinę, agentūrai “Interfax” pranešė valstybės vadovo spaudos tarnyba.

Agentūros pašnekovas nurodė, kad dokumento projektui pritarta “atsižvelgus į principinio pobūdžio pataisas, padarytas po derybų su Rusija”.

Savo įsaku A.Lukašenka įgaliojo Baltarusijos energetikos ministrą Aleksandrą Ozerecą pasirašyti susitarimą.

Anksčiau buvo pranešta, kad kovo 15 dieną Rusija ir Baltarusija per Sąjungos ministrų tarybos posėdį ketina pasirašyti pluoštą susitarimų dėl atominės elektrinės statybos Baltarusijoje.

Numatoma pasirašyti abiejų vyriausybių susitarimus dėl atominės elektrinės statybos, lygiagretaus energetikos sistemų darbo ir susitarimą dėl kredito.

Baltarusija tikisi gauti iš Rusijos 9 mlrd. JAV dolerių kreditą atominei elektrinei statyti, įvertinant išlaidas atominės elektrinės infrastruktūrai įrengti.

Prie Europos Sąjungos (ES) sankcijų Baltarusijai prisidėjusiai Norvegijai padėtis Baltarusijoje atrodo daug blogesnė nei Rusijoje.

“Tarp Baltarusijos ir Rusijos yra esminių skirtumų”, – BNS sakė užsienio reikalų ministras Janas Gahras Store, paklaustas apie kaltinimus “dvigubų standartų” taikymu.

Kita vertus, pirmadienį Karaliaučiuje, o antradienį Vilniuje viešėjęs norvegų ministras interviu pripažino neįsivaizduojantis bendros NATO ir Rusijos priešraketinės gynybos sistemos ir sakė raginantis atsikratyti taktinių branduolinių ginklų.

J.G.Storas pasidžiaugė, kad Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimas tampa vis intensyvesnis, tačiau teigė nematantis pagrindo kalbėti apie naują “šiauriečių” aljansą Europoje.

BNS: Lietuvos vadovai dabar šalį nori pristatyti kaip platesnio Šiaurės – Baltijos regiono dalį, o ne tiek kaip Vidurio Rytų Europos valstybę. Kokią jūs matote perspektyvą dėl dar vieningesnio Šiaurės ir Baltijos šalių regiono su penkiomis Šiaurės bei trimis Baltijos šalimis?

J.G.Store: Buvau čia dešimtojo dešimtmečio pradžioje, netrukus po to, kai Lietuva atgavo laisvę, pirmajame “5+3″ premjerų susitikime – tuo metu dirbau su Norvegijos premjeru. Taigi “5+3″ idėja plėtojama jau 20 metų.

Manau, kad ateityje vis dažniau po europinio bendradarbiavimo skėčiu vyks subregioninis bendradarbiavimas. “5+3″ formatas yra produktyvus, jis atspindi bendrą tapatybę, vertybes, požiūrį į visuomenės vystymąsi.

Su įdomumu pastebiu, kad Baltijos šalių lyderiai vis daugiau kalba apie jų Šiaurės tapatybę, galbūt labiau nei Vidurio Europos.

BNS: Britų premjerui Davidui Cameronui (Deividui Kameronui) šiemet pakvietus Šiaurės ir Baltijos šalių premjerus į Londoną, kai kurie analitikai ėme kalbėti apie “Šiaurės Europos aljansą”. Ar jūs manote, kad yra pagrindo kalbėti apie naują aljansą Europoje?

Store: Ne. Susitikimas Londone buvo sveikintina Britanijos iniciatyva daugiau dėmesio skirti mažesnėms valstybėms šiaurėje ir rytuose. Mačiau premjero Camerono, ministrų nuoširdų norą daugiau sužinoti apie šių Šiaurės šalių patirtį – Londone svarstyta daugybė klausimų, pradedant aplinkosauga ir baigiant šeimos politika.

Nevertinu to kaip atsirandančio aljanso – vertinu kaip sveikintiną britų orientacijos į šiaurę ženklą.

BNS: Norvegija šį mėnesį prisidėjo prie ES sprendimo įvesti sankcijas Baltarusijai. Dalis Lietuvos politikų sako, kad Europa, JAV taiko dvigubus standartus – skuba bausti Baltarusiją, bet užmerkia akis į problemas Rusijoje, kurios elgesys toli gražu nėra demokratiškas. Ar sutinkate su tuo?

Store: Visų pirma, aš esu prieš dvigubus standartus. Manau, kad turėtume būti atsakingi dėl to, kaip laikomasi universalių vertybių, įsipareigojimų žmogaus teisių ir demokratijos srityse.

Rusijoje yra ydų. Į jas reikia atkreipti dėmesį, už jas reikalauti atsakomybės. Vakar (pirmadienį – BNS) susitikau su kolega iš Rusijos ir iškėliau klausimus dėl pilietinės visuomenės, nevyriausybinių organizacijų problemų, spaudos laisvės.

Bet manau, kad tarp Baltarusijos ir Rusijos yra esminių skirtumų. Baltarusijoje daugelį metų yra tas pats vadovas, akivaizdžiai manipuliuojama rinkimais, varžoma opozicija.

Rusija tebėra pereinamajame procese. Jos demokratija nėra tobula, dar nėra taip, kad kandidatų, partijų iškėlimas būtų laisvas ir skaidrus. Bet manau, kad Rusijoje matome tendenciją taikytis prie Europos Tarybos standartų, ketinama stoti į Pasaulio prekybos organizaciją, kur ji būtų atskaitinga. Tai nereiškia, kad jie viską įvykdė, bet iš jų galima reikalauti atsakomybės. Jie žengia žingsnius Europos Taryboje dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo – tai pozityvus žingsnis (BNS pastaba: Rusija sausį pagaliau ratifikavo Teismo veiklą reformuojantį protokolą).

A.Lukašenka eina priešinga kryptimi. Taigi yra skirtumas.

BNS: Su kolega Sergejumi Lavrovu susitikote Karaliaučiuje. Lietuvos pareigūnai nerimauja dėl Karaliaučiaus militarizavimo, taip pat mini, kad ten gali būti dislokuoti taktinių branduolinių ginklų. Ar tai kelai nerimą ir Norvegijai?

Store: Susitikome Karaliaučiuje, nes Rusija čia mane pakvietė įprastinėms konsultacijoms. Be to, Norvegija pirmininkauja Baltijos jūros valstybių tarybai.

Norvegija tvirtai remia ambicingą nusiginklavimo Europoje darbotvarkę. Manome, kad turime atkurti įprastinės ginkluotės mažinimo mechanizmą – tai aptariau su kolega (Rusijos užsienio reikalų ministru S.Lavrovu – BNS).

Norvegija ir Lenkija pateikė labai konkretų pasiūlymą įtraukti taktinius branduolinius ginklus į kitą derybų raundą dėl strateginės ginkluotės. Pirmiausia, skaidrumui reikia geresnės viešos informacijos apie taktinių branduolinių ginklų buvimo vietą Europoje. Antra, jie turi būti įtraukti į kitą raundą dėl START – strateginių ginklų ribojimo sutarties.

Šių dienų Europoje, kai kalbame apie saugumo nedalomumą ne tik kaip apie esminį NATO principą, bet ir platesniame Europos kontekste, sudėtinga suprasti, kokiam tikslui tarnauja taktiniai branduoliniai ginklai. Jie skleidžia nesaugumą, todėl turėtų būti įtraukti į nusiginklavimo procesą.

BNS: Kokia Norvegijos pozicija derybose dėl naujos Įprastinės ginkluotės Europos sutarties (ĮGES)? Ar remiate vadinamąją flanginę sistemą, ar į ją turėtų būti įtrauktos Baltijos šalys? (BNS pastaba: vadinamuosiuose flanguose, paribio teritorijose nustatomi specialūs ginkluotės ribojimai).

Store: Manau, kad ĮGES buvo didelis dešimtojo dešimtmečio pasiekimas – atsirado daugiau prognozuojamumo, pasitikėjimo. Todėl apgailestaujame, kad Rusija prieš ketverius metus nusprendė pasitraukti.

Kita vertus, dabar matome teigiamų ženklų kuriant naujus principus susitarimui dėl įprastinės ginkluotės Europoje.

Patys priklausydami “flangams”, manome, kad reikalingas prognozuojamumas ir paskata, kad flanguose būtų dislokuota mažiau karinės įrangos. Ar “flangų” mechanizmas naujame režime bus identiškas buvusiam – tai nėra principinis dalykas. Svarbiausia – turinys, kad būtų dislokuota kuo mažiau konvencinių ginklų, būtų reikiamas skaidrumo laipsnis, veiktų informacijos, išankstinio perspėjimo, skaidrumo dėl manevrų ir pratybų režimas. Taip būtų sumažinta galimybė klaidingai įvertinti motyvus.

ĮGES buvo pirmasis žingsnis spręsti situaciją iškart po Šaltojo karo, o naujasis raundas turėtų pažengti dar toliau. Tikime, kad derybos gali judėti pirmyn.

BNS: Rusija pasiūlė bendros NATO ir Rusijos priešraketinės gynybos sistemą, taip pat vadinamąją sektorinę priešraketinę gynybą. Ar šios idėjos dar gyvos, ar, jūsų vertinimu, NATO jau kategoriškai jas atmetė?

Store: Visų pirma, sveikinu tai, kad įvyko Lisabonoje – NATO viršūnių susitikimą ir NATO susitikimą su Rusija, kur lyderiai sutarė dėl naujo požiūrio į šį klausimą, apibrėždami, kad tai nėra sistema, nukreipta vienų prieš kitą. Tai koncepcija ginti didesnę teritoriją nuo grėsmių, kurios kyla iš už šios teritorijos.

Aš netikiu bendra sistema. Nemanau, kad ji įmanoma. NATO – tai Aljansas su savo atsakomybe. Rusija yra NATO partnerė su savo atsakomybe ir savo sistema. Aš labiau palaikyčiau, kad būtų dvi sistemos, kurios glaudžiai bendradarbiautų.

NATO svarbus saugumo nedalomumas. Visi esame atsakingi už vienas kito saugumą. Nepalaikyčiau jokios priemonės, kuri susilpnintų tą principą. Bet tuo pat metu tvirtai tikiu, kad NATO ir Rusija gali turėti paralelines sistemas ir užtikrinti, jog sistema nebus nukreipta viena prieš kitą.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad per prezidento rinkimus prieš šalį buvo organizuotas sąmokslas, kurį rėmė užsienio specialiosios tarnybos.

“Gruodžio 19 dienos įvykiai dar kartą patvirtino, kad prieš mūsų šalį buvo surengtas tikras sąmokslas”, – pirmadienį kalbėdamas Ginkluotųjų pajėgų vadovybei ir kariškiams apie 2010 metų gruodžio 19 dienos įvykius Minske sakė A.Lukašenka.

Valstybės vadovas pažymėjo, kad “jį (sąmokslą) finansavo užsienio specialiosios tarnybos, o vykdytojų vaidmuo buvo skirtas vietiniams politikos “vadams”, apie kurių neva audringą darbą Baltarusijos žmonių naudai pati tauta net neįtarė”.

“Taip, aš irgi nepagalvojau, kad mūsų “vadai” gali taip toli nueiti”, – sakė A.Lukašenka.

Jis sakė, kad “didžioji pinigų dalis buvo gauta iš Vokietijos ir Lenkijos, taip pat ir per kitas valstybes”. “Ten buvo rengiamos valdžios mūsų šalyje nuvertimo programos”, – pažymėjo prezidentas, sakydamas, kas “tai tikri faktai, kurie remiasi dokumentais ir tų, kurie tai organizavo, parodymais”.

“Tačiau mes apgynėme konstitucinę tvarką, gerovę ir Baltarusijos suverenitetą”, – pareiškė valstybės vadovas.

Prezidentas taip pat pažymėjo, kad “mūsų piliečiai iš esmės supratingai įvertino valdžios veiksmus ir palaikė pasirinktą šalies vystymosi kelią”.

A.Lukašenka pabrėžė, kad “šantažo ir dvigubų standartų politika – visiškai neperspektyvus dalykas”. Juk, pasak prezidento, “mes ne kartą susidūrėme su įvairiomis politinėmis, ekonominėmis, informacinėmis akcijomis ir kampanijomis”.

“Mums nuolat pranašavo visišką žlugimą ir krachą, tačiau šių “orakulų” prognozės taip ir neišsipildė”, – pareiškė prezidentas.

“Jeigu dar kas nors nori mus mokyti ekonomikos ir valstybės kūrimo pagrindų, tegu veltui nesivargina, nelenda pas mus su pamokymais, o geriau tegu tvarko aštrius socialinius konfliktus savo šalyse”, – pabrėžė A.Lukašenka.